Sodininkų Memorandumas

2015 m. liepos 13 d. Lietuvos sodininkus vienijančios ir atstovaujančios organizacijos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl mėgėjų sodininkystės tolesnio puoselėjimo Lietuvoje.


LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS IR LIETUVOS SODININKŲ BENDRIJŲ ASOCIACIJOS TARPUSAVIO SUPRATIMO MEMORANDUMAS DĖL MĖGĖJŲ SODININKYSTĖS TOLESNIO PUOSELĖJIMO LIETUVOJE

2015 m. liepos 13 d.
Vilnius

Lietuvoje yra per 220 tūkst. sodininkų mėgėjų sklypų, kurie užima daugiau nei 21 tūkst. ha žemės plotą. Pirmasis 47 sklypelių kolektyvinis sodas „Rūta” 1949 m. įkurtas Kaune. Vilniuje pirmieji sodai įsikūrė 1953 m., kai 5 sodo bendrijoms, vienijančioms 490 žmonių buvo skirta 40 ha žemės. 1959 m. įsteigta Lietuvos sodininkystės draugija, nuo 1991 m. Lietuvos sodininkų draugija. 2000 m. Vyriausybė patvirtino sodininkų bendrijos tipinius įstatus, o 2003 m. gruodžio18 d. LR Seimas priėmė Sodininkų bendrijų įstatymą.

Mėgėjų sodų bendrijos yra gana unikalus reiškinys, gyvuojantis jau virš pusė amžiaus ir nepraradęs savo aktualumo. Sodininkai savo rankomis tikrąja to žodžio prasme žydinčiais sodais pavertė jiems priskirtus nedirbamos žemės ploteliu, skiepydami savo vaikams ir anūkams darbinius ir bendravimo įgūdžius.

Šį memorandumą pasirašiusios institucijos suvokia, kokią didelę reikšmę mėgėjų sodininkystė turi šalies gyventojams – tai aktyvaus poilsio galimybė, galimybė apsirūpinti savo pačių išaugintais ekologiškais maisto produktais kaip ir galimybė nuolat gyventi sąlyginai pigiau ramioje, žalioje aplinkoje. Siekdamos efektyviau panaudoti galimybes puoselėti mėgėjų sodininkystę Memorandumą pasirašiusios šalys sutaria:
1. Dėti visas pastangas, kad Lietuvoje gyvuotų mėgėjų sodininkystė;
2. Siekti aktyvios ir konstruktyvios diskusijos nustatant sodininkų mėgėjų prioritetus;
3. Derinti tarpusavyje pozicijas formuojant mėgėjų sodininkystės ateities viziją;
4. Aktyviai bendradarbiauti atstovaujant sodininkų mėgėjų interesus Įstatymų leidžiamosios ir Įstatymų vykdomosios valdžios institucijose, ypač Lietuvos Respublikos seimo Aplinkos apsaugos komitete;
5. Suvienyti pastangas aiškinant mėgėjų sodų bendrijų nariams naujų ar atnaujinamų įstatymų ar kitų teisinių dokumentų reikšmę;
6. Stengtis, kad mėgėjų sodų bendrijos taptų stipriomis savarankiškomis bendruomenėmis;
7. Visapusiškai skatinti mėgėjų sodų bendrijų, kaip visuomeniškumą ir demokratiją skatinančios bendruomenės socialinių įgūdžių mokyklos vaidmenį visų amžiaus grupių gyventojų tarpe.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas
Aloyzas Burba

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Juozas Ravinis


 

Liaudies išmintis byloja…

Kokia liepa, toks ir sausis.
Jei vakare miške šilčiau, negu lauke, rytoj bus šiltas ir giedras oras.
Jei ilgai tęsiasi blogi orai, o žvirbliai atkuto ir pradėjo čirkšti – greitai prasidės giedra.
Jei saulė leidžiasi į debesis, rytoj bus blogas oras.
Kai per lietų gandrai neša šakas į lizdą – po kelių dienų bus giedra. Kaip per giedrą neša šiaudus – bus lietaus.
Jei rugpjūtis sausas ir ramus, panašaus oro galime laukti ir spalį.
Jei gandras vaikšto ant kalno – lis.
Jei gandras vaikšto pievoje – lietaus nebus.
Jei gandras ant stogo stovi viena koja – bus giedra.
Kokia Šv. Baltramiejaus diena, toks bus ir ruduo.
Jei per Baltramiejų lyja, ruduo bus lietingas, o Kalėdos be sniego.

Biologinis laikrodis

4 val. Prasideda pasirengimas atsibusti. Organizmas pradeda gaminti streso hormoną kortizoną. Šią ankstyvą rytmečio valandą organizmas labai neatsparus – galima susirgti, gali paūmėti kokia nors liga.

5 val. Kortizono koncentracija kraujyje šešis kartus didesnė nei būna dienos metu.

6 val. Suaktyvėja medžiagų apykaita, padidėja cukraus ir aminorūgščių kiekis. Ruošiama būtina naujai dienai energija.

7 val. Laikas pusryčiauti. Pusryčiai turi būti sotūs: iki pietų gauti angliavandeniai virsta energijos šaltiniu, o vakare – riebalais.

8 val. Paūmėja ligos. Kas serga reumatu, jaučia, kad kaulus tarsi laužte laužia, jei skauda dantis, skausmas tampa nepakenčiamas.

9 val. Galima pradėti dirbti, bet prireiks dar valandos, kad organizmas „įsibėgėtų“.

10 val. Pakyla kūno temperatūra – dabar ji didžiausia nei bet kurią kitą. Itin gera trumpalaikė atmintis. Tinkamas metas dirbti reikalaujančius dėmesio ir nuovokos darbus.

11 val. Darbingiausias metas. Tuo laiku žmonės retai suklysta.

12 val. Laikas pietauti. Skrandis pasirengia virškinti maistą, o galvos smegenys menkiau aprūpinamos krauju. Pavalgius naudinga pailsėti.

13 val. Organizmas ilsisi. Darbingumas sumažėja net 20 proc.

14 val. Jaučiamas nuovargis, bet užtenka nors 10 min. pailsėti, kad jį įveiktum. Nerekomenduojama gerti stiprios kavos ar arbatos, jei yra galimybė, geriau pasnausti.

15 val. Baigėsi „blogos“ valandos, darbingumas vėl padidėja.

16 val. Kraujotaka tampa aktyvesnė. Geriausias metas sportuoti.

17 val. Gyvybinių jėgų antplūdis.

18 val. Laikas vakarieniauti.

19 val. Darbingiausias laikas baigėsi. Pulsas pasidaro retesnis, kraujospūdis – žemesnis, centrinė nervų sistema labai jautri vaistų poveikiui.

20 val. Jei reikia gerti antibiotikus, dabar jie veikia efektyviausiai.

21 val. Itin nepalanku valgyti – maistas iki ryto nebus suvirškintas.

22 val. Laikas miegoti. Darbingumas labai menkas.

23 val. Medžiagų apykaita sumažėja, mažėja ir pulsas, ir kūno temperatūra.

24 val. Vidurnaktį geriausiai gyja žaizdos, nes ląstelės dalijasi greičiau nei dienos metu.

1 val. Nugrimztama į gilų miegą.

2 val. Padidėja jautrumas šalčiui. Kas tuo laiku vairuoja mašiną, turi būti labai atidūs, nes sumažėja reakcija.

3 val. Iki minimumo sumažėja melatonino, atsakingo už nuotaiką. Tiems, kurie nemiega, į galvą lenda juodos mintys. Sergantieji depresija atsibudę tuo laiku itin blogai pasijunta.

Taigi, jeigu pagal biologinį laikrodį laikytumėmės dienos režimo, galbūt mūsų sveikata būtų geresnė.

V. Poderys susitiko su LSBA atstovais

Seimo Energetikos komisijos pirmininko V. Poderio pranešimas: valstybinės monopolijos turi siekti mažiausių kainų
2018 m. vasario 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Praeitą savaitę Seime susitikau su Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovais.

Šalia didmiesčių esančios sodų bendrijos tampa miestų plėtros zona. Čia pasirinkusių gyventi žmonių galvos skausmu pirmiausia yra rūpestis, kaip atrasti pigiausią ir patogiausią būsto šildymo būdą.

Dažnu atveju, sodų bendrijų gyventojams patraukliausia alternatyva yra dujų įsivedimas. Skaičiuojama, kad dujomis besišildantys sodų bendrijų gyventojai, lyginant su šildymu kietu kuru, sutaupo po keletą valandų laiko kasdien: atkrenta malkų pirkimas, gabenimas į sodų bendrijas, kasdienis kūrenimas.

Sodų bendrijos aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą yra dujofikuojamos. Skaičiuojama, kad ESO tiekiamas dujų atvedimas iki sklypo ribos gyventojams kainuoja apie 16 eurų už metrą. Tačiau tolesnis dujų privedimas iki katilo gyventojo sklype jau kainuoja apie 60 euru už metrą, jei ši paslauga perkama iš ESO. ESO atstovai tikina, kad toks kainų skirtumas susidaro, nes gyventojai už dujų privedimą iki skaitiklio moka ne visą, o trečdalį kainos, nes vamzdynas tampa ESO nuosavybe, tačiau dujų privedimas gyventojo sklype iki katilo jau gyventojo nuosavybė ir atsakomybė, todėl ir skiriasi kaina.

Sodų bendrijų atstovai įsitikinę, kad tais atvejais, kai gyventojai vienu kartu pasirenka ir dujų atvedimą iki sklypo ribos, ir tolimesnį dujų privedimą iki katilo, už savo dalį turėtų mokėti pilną kainą, siekiančią apie 45 eurus, o ne dabar nustatytą ketvirtadaliu aukštesnę kainą.

Ne kartą esu pasisakęs, kad svarbiausias valstybinių monopolijų akcininkas yra žmogus, todėl jos turėtų būti lankstesnės gyventojų atžvilgiu. Sąnaudų ir kainų mažinimas gyventojams ir verslui turėtų tapti pagrindiniu tikslu tokiose organizacijose. Komunalinės monopolijos neturėtų vaikytis pelno ar nepaskaičiuotų kainų, juk tokios bendrovės pelną ne uždirba, o jį gauna.

Grįžtant prie ženkliai Lietuvos gyventojų daliai rūpimos temos manau, kad dujų privedimo kainos mažinimo rezervas dar neišnaudotas. Po mėnesio dar kartą susitiksime su sodininkų bendrijų, Energetikos ministerijos, Kainų komisijos ir ESO atstovais prie apvalaus stalo aptarti kainų mažinimo už dujų privedimą gyventojų valdose galimybes.

Seimo nario Virgilijaus Poderio padėjėjas
Mantas Banys

Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36002&p_k=1&p_t=255332

Augalų sėjos kalendorius pagal mėnulį 2015

Augalo pavadinimasBalandžio mėn.Gegužės mėn.Birželio mėn.
Baklažanai, moliūgai, aguročiai23, 2421-2421-24
Agurkai, kukurūzai17,18 (iki 17 val.)14,1510,11
Žirniai, pupelės17, 23, 2421-2417-20
Kopūstai, šparagai12, 16, 1713-1510, 11
Bulvės1, 2, 28-3026, 2721, 24
Morkos, pastarnokai16, 1724, 3127, 28
Saldieji pipirai (paprikos)26, 29, 3023-2519,20
Krapai, kmynai14-17, 21, 228, 11-14, 19, 2310, 11, 15, 16, 19, 20
Ridikėliai26-3027, 28, 3124, 27, 28
Salotos, špinatai16, 1713, 1410, 11
Pomidorai1-313-2619-20
Petražolės, salierai1727,31
Česnakai1, 25-2823-25

Informacija parengta remiantis “Tėviškės žiniomis”