Lietuvos geologijos tarnyba atsiuntė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijai dokumentą DĖL NEREGISTRUOTŲ GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO, Reg. Nr. (25-1)-1-7-4004. Raštas skelbiamas žemiau.
—
LSBA valdyba
Atsakyti
Žemiau pateikiamas Sekunde.lt tinklalapyje publikuotas straipsnis „Namus išsaugos siaurukas“.
Daliai Panevėžio rajono gyventojų, kuriems dėl europinės „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės kilo grėsmė išsikraustyti iš namų, nušvito viltis.
Projekto rengėjai mato būdą, kaip iš 53 numatytų griauti statinių, patenkančių į vėžės teritoriją, išsaugoti maždaug pusę.
Pasiūlyti dar vieno varianto į Panevėžio rajono savivaldybę trečiadienį suvažiavo susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės vadovas Vytautas Palevičius, bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovas Mantas Kaušylas.
„Pagrindinis vizito tikslas buvo išgirsti rajono Savivaldybės atstovų nuomonę bei pristatyti tam tikrus pasiūlymus, kaip pasirinkus pirmąją alternatyvą ją būtų galima tobulinti“, – „Sekundei“ teigė M. Kaušylas.
„Rail Balticos“ projekto rengėjai Panevėžyje mato tris geležinkelio vėžės alternatyvas. Pagal antrąją ir trečiąją siūloma tarptautinę keleivių stotį statyti Gustonyse, pagal pirmąją – Panevėžio mieste, greta aplinkkelio.
Ekspertų prioritetine įvardijamą pirmąją alternatyvą grupė rajono gyventojų sutiko prieštaraudami. Mat tuomet rajone tektų griauti į vėžės trasą patenkančius 53 statinius, tarp jų – ir gyvenamuosius namus. Nors jų savininkams garantuojama sumokėti kompensacijas, rajono Savivaldybę ir Susisiekimo ministeriją pasiekė kategoriški reikalavimai atsisakyti tokio žingsnio.
„Rail Balticos“ projekto rengėjai mato išeitį, kaip išsaugoti bent pusę į vėžės teritoriją Panevėžio rajone patenkančių namų ir tarptautinę keleivių stotį pastatyti prie miesto aplinkkelio. G. Kartano nuotr.
Artyn siauruko
Visgi ministerija ir projekto rengėjai mato dar vieną galimybę – „Rail Balticos“ vėžę patraukti arčiau kultūros paveldo objekto statusą turinčio siaurojo geležinkelio.
Pasak M. Kaušylo, šitaip europinė geležinkelio vėžė nutoltų nuo sodininkų bendrijos „Šilas“ ir būtų išsaugoti 23 namai.
Jis neabejoja, kad nors siaurukas yra valstybės saugomas paveldo objektas, statusas neturėtų tapti kliūtimi.
„Šiuo klausimu jau turime gerosios praktikos. „Rail Baltica“ kitoje vietoje yra kirtusi siaurąjį geležinkelį ir su Kultūros paveldo departamentu buvo rasti sprendimai“, – sako M. Kaušylas.
Ši siaurojo geležinkelio atkarpa, vedanti nuo Panevėžio iki Biržų, seniai nė iš tolo nepanaši į valstybės saugomą – bėgiai apaugę krūmokšniais, per Sanžilę vedantis geležinkelio tiltas avarinės būklės. O neseniai kultūros paveldo vertybė atsidūrė varžytynėse. Istorinius bėgius valdžiusiai viešajai įstaigai patyrus bankrotą, jos turtui ieškoma pirkėjų. Už 14-iolika siauruko objektų – geležinkelį, tiltą per Sanžilę, seną stotį ir kt. varžytynėse prašoma ne mažiau nei 4,4 mln. eurų.
Keleivių stotis šalia miesto aplinkkelio, pasak M. Kaušylo, atvertų galimybę turėti vieną transporto mazgą: iš tos pačios stoties būtų galima dabartine vėže traukiniais keliauti Klaipėdos, Šiaulių, Kupiškio, Rokiškio, Daugpilio kryptimis, o naujuoju „Rail Balticos“ geležinkeliu pasiekti Taliną, Rygą, Vilnių, Kauną, Varšuvą. P. Židonio nuotr.
Pramonės oazė
Į siauruką dėmesį atkreipę „Rail Balticos“ rengėjai mato galimybę taip realizuoti gyventojų prieštaravimo sulaukusią pirmąją alternatyvą – tarptautinę keleivių stotį statyti Panevėžyje, šalia aplinkkelio.
O maždaug už 13 kilometrų nuo Panevėžio esantys Gustonys regimi kaip pramonės zona. Juose planuojama krovinių ir „Rail Balticos“ visos infrastruktūros priežiūros teritorija. Čia iškiltų prekinių traukinių stotis, Panevėžio krovinių terminalas, kelių šimtų vietų karinės technikos logistikos aikštelė. Taip pat numatytas geležinkelio infrastruktūros priežiūros depas, kuriame dirbtų apie 50 geležinkelio darbuotojų, būtų sandėliuojami kalnai skaldos ar riedmenų.
„Tarp Gustonių ir Berčiūnų numatome krovinių ir infrastruktūros priežiūros objektus ir jų vystymo teritorijas. Ten bus sandėliuojamos medžiagos geležinkelio statybai bei priežiūrai, papildomai ties Gustonimis mūsų kariuomenės sąjungininkams būtina karinio mobilumo infrastruktūra. Jei dar Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės sutartų dėl laisvosios ekonominės zonos Gustonyse, matytume tą vadovėlinę sinergiją, kuri būtų Panevėžio augimo generatorius ir plėtros užtikrinimo veiksnys“, – sako M. Kaušylas.
Nors A. Pocius pabrėžia, kad rajono Savivaldybės pozicija – tarptautinė keleivių stotis Gustonyse, visgi meras pripažįsta, kad toks objektas šalia karinės infrastruktūros vargu ar galėtų egzistuoti. P. Židonio nuotr.
Traukiniu po Lietuvą ir Europą
Keleivių stotis šalia miesto aplinkkelio, pasak „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovo, atvertų galimybę turėti vieną transporto mazgą: iš tos pačios stoties būtų galima traukiniais dabartine vėže keliauti Klaipėdos, Šiaulių, Kupiškio, Rokiškio, Daugpilio kryptimis, o naujuoju „Rail Balticos“ geležinkeliu pasiekti Taliną, Rygą, Vilnių, Kauną, Varšuvą.
„Geležinkelis turi sudaryti geresnes sąlygas panevėžiečiui susisiekti su Vilniumi, Kaunu nei važiuojant automobiliu. Trumpesnį kelionės laiką siūlanti pirmoji alternatyva, kai stotis arčiau miesto, užtikrintų Panevėžio gyventojų ir svečių pasirinkimą keliauti geležinkeliu, ne automobiliu“, – pabrėžė M. Kaušylas.
Anot jo, Susisiekimo ministerija, įvertinusi pasiūlymus, išvadas ir nuomones, rugsėjį turėtų priimti galutinį sprendimą dėl keleivių stoties vietos.
„Labai džiaugiamės galimybe tęsti diskusiją su rajono Savivaldybe. Matome, kad kuo daugiau susitinkame, tuo daugiau randame sąlyčio taškų ir tuo visiems aiškesnis projektas, jo tikslai ir naudos. Belieka džiaugtis ir dėkoti, kad taip konstruktyviai pavyksta ieškoti sprendimo būdų tiek su Savivaldybe, tiek su jos Taryba, tiek su gyventojų iniciatyvinėmis grupėmis. Lieka sulaukti sprendimo dėl geriausios alternatyvos“, – sako M. Kaušylas.
Didelis žingsnis
Susisiekimo ministerijai ir „Rail Balticos“ projekto rengėjų atstovams radus galimybę, kaip išsaugoti bent dalį pastatų, pripažįsta lengviau atsikvėpę ir „Šilo“ sodininkų bendrijos žmonės.
Jie patys dar rugpjūčio pradžioje karštame susitikime su projektą pristačiusiais rengėjais siūlė išsaugoti namus europinei vėžei atiduodant apžėlusį, nenaudojamą istorinį siauruką.
„Dabartinį siūlymą vertiname labai teigiamai. Padarytas didelis žingsnis – ir mūsų, sodininkų, kad kreipėmės, ir Susisiekimo ministerijos. Jei bus leista panaudoti senąją siauruko geležinkelį, gyventojai bus išgelbėti nuo turto praradimo. Čia yra pažadai, mes jais tikime, bet ne aklai – laukiame rezultatų. Bet mūsų nuotaika yra geresnė, nei buvo prieš tai“, – komentavo sodininkų bendrijos pirmininkas Kazimieras Mikėnas.
Su vėjo malūnais
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius teigia, jog Savivaldybės tikslas – kiek įmanoma padėti rajono gyventojams, kurie dėl „Rail Balticos“ vėžės gali patirti nepatogumų.
Nors meras pabrėžia, kad rajono Savivaldybės pozicija – tarptautinė keleivių stotis Gustonyse, visgi pripažįsta, kad tokia kova veikiausiai yra beprasmė.
„Mes iš principo nesutinkame, kad reikalinga ta papildoma atšaka iki miesto. Mūsų pozicija – keleivių stotis Gustonyse. Bet dabar padariau išvadą, kad galbūt mes kariaujame su vėjo malūnais. Vis dėlto yra tam tikri argumentai, kodėl jos Gustonyse negali būti. Gal ir ne visus tuos argumentus gali išsakyti, nes ten numatytas ir karinis terminalas. Tarp eilučių supratau, kad būtų problemų dėl keleivių stoties Gustonyse. Matosi, kad viceministrė irgi tam atiduoda dūšią, bando įvairius variantus, bet turbūt yra kitos srovės, labai aukšti reikalavimai ir, ko gero, tikimybė, kad kitaip jau nebebus“, – teigė A. Pocius.
„Pats galvoju, kalbėsimės ir Taryboje, kad bandysime kiek įmanoma apginti žmonių interesus toje linijoje, kurią baigia projektuoti. Ko gero, tai sunkiai pakeičiama. Turbūt tai būtų geriausias variantas ir kito kelio turbūt nebėra“, – svarstė meras.
Anot jo, dabar rajono Savivaldybė lauks galutinio, su įvairiomis institucijomis suderinto vėžės projekto.
Rajono vadovas sako nematantis priežasčių, kodėl dėl „Rail Balticos“ negalėtų būti paaukoti ne vieną dešimtmetį nebenaudojama siaurojo geležinkelio atkarpa.
„Bėgių nelikę, tilto nelikę, koks gi ten paveldas“, – mano A. Pocius.
Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ ir sodininkų likimas 2023-08-17 Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) radijo žinių laidoje „60 minučių“.
Projektuojamos „Rail Baltica” Panevėžio geležinkelio stoties vieta miesto ribose būtų ne tik apie 10 kartų brangesnė, bet ir nugriautų apie 30 Panevėžio rajono Sodininkų bendrijos „Šilas“ gyventojų namų bei neigiamai įtakotų kitų bendrijos sodiečių ateitį.
Alternatyvūs, pigesni ir tausojantys gamtą bei gyventojų turtą, variantai egzistuoja, tačiau jais Panevėžio miesto valdžia nesuinteresuota.
Apie tai radijo laidoje pasisakė SB „Šilas“ valdybos pimininkas Kazimieras Mikėnas ir LR Seimo narė Guoda Burokienė.
Visą pokalbį galite išgirsti LRT Mediatekoje (nuo 44 min. 37 sek.).
Lietuvos rytas tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Kas dar to nežinojote: tinkamai parinktos trąšos gali apsaugoti daržoves net nuo gamtos siurprizų“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).
Ūkininkai, sodininkai, daržininkai skundžiasi, jog šiais metais dėl šalį užklupusios kaitros ir sausros derlius bus mažesnis. Mokslininkai įspėja: panašios situacijos ateityje tik kartosis. Kėdainiuose įsikūrusios įmonės „Ikarai“ projektų vadovė Rita Jonynė primena, jog prižiūrėti augalą, išgyventi jam ekstremaliomis sąlygomis gali padėti ir tinkamai parinktos trąšos.
Žemiau pateikiamas Sekunde.lt tinklalapyje 2023-08-07 19:13 publikuotas straipsnis „Dėl savo namų – prieš europinį traukinį“.
Kai kurių Panevėžio rajono vietovių gyventojams išvydus „Rail Balticos“ vėžės planą prireikė raminamųjų. Jiems sunku patikėti, kad dėl būsimojo geležinkelio numatyta visuomenės poreikiams ne tik išpirkti žemės sklypus, bet ir nugriauti gyvenamuosius namus.
Žmonės bandys Susisiekimo ministerijos išprašyti vėžę, planuojamą iki tarptautinės keleivių stoties miesto aplinkkelio pašonėje, pakreipti taip, kad dėl šio amžiaus projekto netektų aukoti namų. Arba iš viso atsisakyti stoties miesto pakrašty.
Panevėžio savivaldybės administracijos vadovas teigia, jog tokios reakcijos seniai buvo galima tikėtis, tačiau, jo nuomone, net nėra prasmės svarstyti galimybę stotį statyti Gustonyse.
Projekto rengėjai, įvertinę tris vėžės alternatyvas, visgi racionaliausiu įvardija gyventojams šoką sukėlusį keleivių stoties prie Panevėžio aplinkkelio variantą.
Kviečiasi rengėjus
Nors kitą savaitę Panevėžio savivaldybės patalpose numatytas projekto „Rail Baltica“ koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei, rajono Savivaldybė jau šį ketvirtadienį rengia Susisiekimo ministerijos atstovų ir projekto rengėjų susitikimą su rajono gyventojais.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigia, jog papildomas susirinkimas organizuojamas sulaukus karštos gyventojų reakcijos dėl projekte kaip geriausia iš trijų įvardijamos alternatyvos įgyvendinimo. Pagal ją „Rail Balticos“ tarptautinė keleivių stotis būtų statoma Panevėžio miesto ribose, netoli aplinkkelio, tačiau vėžė kirstų apgyvendintas rajono teritorijas. Dėl to valstybei tektų išpirkti ne tik privačius sklypus, bet ir gyvenamuosius namus. „Pas mus buvo atėjusi ne viena suinteresuota grupė, pradedant sodininkais ir baigiant žemės ūkio bendrovių atstovais, kuriems kyla klausimų dėl šitos alternatyvos įgyvendinimo“, – motyvuoja E. Lunskis.
Rajono Savivaldybė visą laiką pasisakė už tarptautinės keleivių stoties įrengimą Gustonyse. „Mums tų penkių kilometrų skirtumas nuo Gustonių iki planuojamos stoties Panevėžyje kelia tam tikrų klausimų. Matome, kad stoties mieste alternatyva smarkiai paliestų asmeninius ir turtinius interesus, nes eitų per tankiai apgyvendintas teritorijas: Klevečkinę, Bernatonius, Linonius, Paviešečius. Ambicingas projektas kai kurioms grupėms būtų labai skaudus. Ne tik gyventojams. Ir kai kurios bendrovės netektų dalies dirbamų plotų, kai kurioms, ypač veikiančioms priemiestinėse gyvenvietėse, netgi gali tekti galvoti ir apie veiklos nutraukimą“, – sako E. Lunskis.
Žinia pritrenkė
Šalia Bernatonių esančios „Šilo“ sodininkų bendrijos gyventoja Irena Černiauskienė yra viena iš kelių dešimčių, kuriems dėl „Rail Balticos“ vėžės gresia atsisveikinti su savo namais. Anot jos, liepos viduryje sodininkų bendrijos pirmininkas gavo iš Panevėžio seniūnijos pranešimą apie planuojamą projekto viešinimą.
„Tai, ką pamatėme, pradžioje atrodė kaip juokas. Pradėję gilintis ėmėme suprasti, kas iš tiesų vyksta. Kai pradėjome nagrinėti planus, kilo panika. Kažkoks siaubas. Mūsų namas turėtų būti griaunamas. Tai vienintelis mūsų būstas. Prieš porą metų stogas pakeistas, apšiltintas, dar remontas nebaigtas, o dabar bus griaunamas“, – pasibaisėjusi Irena. Anot jos, jokie valstybės sumokėti pinigai neatpirktų skriaudos netekus kelis dešimtmečius kurtų namų.
„Į tuos namus tiek darbo ir meilės įdėta. Žiūriu į savo kiemą, augalus ir galvoju: Dieve, kaip viską palikti, išeiti, o kažkoks buldozeris viską su žeme sulygins. Mums nebesvarbu ta kaina, svarbu išsaugoti namus, tiek metų puoselėtus“, – tvirtina I. Černiauskienė.
Moteris skaičiuoja šioje vietoje gyvenanti trisdešimt metų. Kadaise sodas priklausė tėvams, jų jau nebėra, bet namus puoselėja Černiauskienės šeima. „Čia įsikūrėme, kai vaikams buvo 7-eri, dabar jiems 35. Vaikus jau užauginom, namus susitvarkėme, galvojome, kad jau galim ramiai laukti senatvės. Ir dabar vėl iš naujo pradėti sulaukus tokio amžiaus?“ – sako 50-metį perkopusi Irena.
Kreipėsi į ministeriją
„Rail Balticos“ vėžės pro Panevėžį plane numatytos trys alternatyvos. Pagal pirmąją vėžė eitų pro miestą, kur netoli aplinkkelio iškiltų tarptautinė keleivių stotis. Įgyvendinant šią alternatyvą tektų nugriauti maždaug 50 statinių – gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, sodininkų bendrijų namų. „Kai pamatėme, kad ir Vynupėje, Paviešečiuose bus griaunamų namų, patys nuvažiavome pas tuos žmones – jie visiškai nieko nežinojo“, – pasakoja Irena.
„Rail Balticos“ vėžei trukdančios privačios nuosavybės 35-i savininkai jau išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijai, prašydami atsisakyti minties statyti stotį Panevėžio pakrašty. „Kol kas guodžia tik tai, kad galutiniai sprendimai nėra priimti“, – ministerijai rašo savo būstus bandantys gelbėti rajono žmonės. Kaip išeitį jie siūlo ministerijai svarstyti „Rail Balticos“ infrastruktūros plane numatytas kitas dvi alternatyvas. Pagal jas keleivių stotis būtų statoma ne miesto teritorijoje, o Gustonyse ir nereikėtų griauti privačių namų.
I. Černiauskienė sako, kad sutiktų ir su dar kitokia išeitimi, jei tik būtų išvengta namų griovimo. „Man nėra skirtumo, ar keleivių stotis bus Gustonyse, ar mieste, svarbiausia, kad negriautų namų. Gal galima patraukti tą vėžę? Gal ją galima tiesti per senąjį siaurąjį geležinkelį? Jis kultūros paveldas, bet šalia jo gyvename ir matome, kaip griūna. Gal galima iš jo kažką naudingesnio padaryti?“ – svarsto Irena.
Irena Černiauskienė. G. Kartano nuotr.
Palaiko kaimynus
Raštą Susisiekimo ministerijai rengia ir Bernatonių kaimo bendruomenė. Išgirdę, kad dėl „Rail Balticos“ vėžės gali būti nacionalizuoti ne tik žemės sklypai, bet ir nušluoti gyvenamieji namai, bernatoniškiai savo iniciatyva surengė susitikimą su projektuotojų ir ministerijos atstovais. Jame dalyvavo daugiau nei šešios dešimtys vietos gyventojų.
„Rašte ministerijai paaiškinsime, kad žmonės nepritaria tai pirmai alternatyvai. Siūlome ieškoti kitų, nesirinkti paprasčiausio varianto pervažiuoti per žmonių gyvenimus“, – sako bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė. Anot jos, Bernatonių žmonių namai nenukentės, tačiau daliai jų teks atsisveikinti su žemės sklypais netoli kaimo. Planuojama vėžė kirstų ir pačios S. Jodinskienės 8 ha sklypą.
„Vėžė eitų įstrižai mūsų sklypo. Aš jau pensininkė, su vyru sakom, kad jei tą žemę paims, baigsime ūkininkavimą. Žemė ne namas, be jos išgyvensim. Kažkam juk reikia ją paaukoti valstybės labui – visi norim gero susisiekimo. Bet labai gaila žmonių, kuriems teks namus palikti. Būtų baisu, jei vėl reiktų nuo nulio pradėti kurtis“, – dėl savo pastogės į kovą kylančius kaimyninių „Šilo“ sodų ir kitų kaimų žmones palaiko S. Jodinskienė.