Kada sodinti žieminius česnakus

Data:    Įrašo autorius: 23 spalio, 2026
Atsakyti

Žemiau pateikiamas DarzoABC.lt tinklalapyje publikuotas straipsnis „Kada sodinti česnakus“.

Rudenį pasodinti česnakai užauga didesni, nes jiems reikia žiemos vėsos. Svarbiausia spėti, kol dirva dar neįšalo.

Trumpai: 2026 m. žieminius česnakus sodinkite spalio 11–31 d., tai yra spalio II–III dešimtadienį, likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų. Enciklopedija nurodo spalio pradžią. Skiltelėms įsišaknyti reikia 40–50 dienų. Sodinkite 4–8 cm gylyje, tarp eilių 20–30 cm, tarp skiltelių 7–10 cm.

Česnakų sodinimo datos 2026–2027 m.

DarbasDataKuo remiamasi
Ankstyviausias žieminių sodinimas2026 m. spalio 1–10 d.Enciklopedija (VLE): spalio pradžia
Geriausias laikas žieminiams2026 m. spalio 11–31 d.LAMMC gairės: spalio II–III dešimtadienis, likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų
PavėlavusKol dirva neįšalusi. Pasodintiems spalio 31 d. šaknims užaugti reikia laiko iki gruodžio 10–20 d.LAMMC: pagrindinė šaknų masė susiformuoja per 40–50 dienų
Lysvės mulčiavimas2026 m. gruodžio 1–10 d., prasidėjus stipresnėms šalnomsLAMMC gairės
Vasarinių sodinimas2027 m. iki balandžio 10 d. (LAMMC) ar balandžio antroje pusėje (VLE)LAMMC gairės, VLE
Žieminių derlius2027 m. liepos antroje pusėje, kai nudžiūva 3–4 apatiniai lapaiLAMMC gairės

 

Žingsnis po žingsnio

  1. Pasirinkite saulėtą vietą su derlinga, nešlapia dirva. Geriausiai tinka puri, priesmėlio, daug organinės medžiagos turinti dirva, pH apie 6–7.
  2. Nesodinkite česnakų po česnakų, svogūnų ir kitų česnakinių augalų, taip pat po bulvių ir kitų bulvinių šeimos augalų. Į tą pačią vietą grįžkite ne anksčiau kaip po 4–5 metų.
  3. Sodinimui rinkitės sveikas, nepažeistas, stambias ir vidutines skilteles: žieminių apie 5–10 g, pagal veislę.
  4. Galvutę į skilteles išskirstykite tik prieš pat sodinimą. Sodinkite plokščiu galu žemyn, smailiu į viršų.
  5. Žieminius česnakus sodinkite spalį, likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų, 4–8 cm gylyje, matuojant nuo skiltelės dugnelio. Lysvėje tarp eilių palikite 20–30 cm, tarp skiltelių eilėje 7–10 cm.
  6. Prasidėjus stipresnėms šalnoms, maždaug pirmąjį gruodžio dešimtadienį, lysvę uždenkite durpių, šiaudų, žolės ar pjuvenų mulču.
  7. Pavasarį, kai sausa, laistykite. Kai galvutės jau stambios, laistyti nebereikia.

Kodėl česnakus sodiname rudenį, o ne pavasarį

Žieminiai česnakai gerai peržiemoja tik tada, kai iki žiemos spėja išauginti gerą šaknų sistemą. LAMMC gairės nurodo, kad šaknims augti palankiausia 3–5 °C oro temperatūra, o pagrindinė šaknų masė susiformuoja per 40–50 dienų. Būtent todėl sodinimo laikas skaičiuojamas nuo šalnų: palankiausia sodinti likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų.

Antra priežastis yra šaltis. Britų sodininkystės draugija RHS rašo, kad daugumai veislių reikia vieno ar dviejų mėnesių 0–10 °C vėsos, kad galvutė susiskirstytų į skilteles. Rudenį pasodintas česnakas šią vėsą gauna natūraliai.

Žieminiai česnakai ir derlingesni. Lentelėje žemiau matysite, kad jų derlius siekia 5–8 t/ha, o vasarinių 3–3,5 t/ha.

2026 m. ruduo: ar dar spėsite pasodinti?

Pagal LAMMC gaires palankiausias žieminių česnakų sodinimo laikas yra spalio II–III dešimtadienis. 2026 m. tai reiškia spalio 11–31 d. Jei skaitote šį puslapį spalio pabaigoje, dar spėjate: sodinkite artimiausią sausą dieną.

Pasiskaičiuokite, kiek laiko liks šaknims. Pasodinus spalio 22 d., 40–50 dienų baigsis gruodžio 1–11 d. Pasodinus spalio 31 d., gruodžio 10–20 d. Kuo vėliau sodinsite, tuo daugiau rizikuojate, kad šalčiai užklups dar neįsišaknijusias skilteles.

Vėlyvas spalio sodinimas nėra neįprastas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lauko bandyme 2023–2024 m. žieminių česnakų skiltelės į vagutes buvo susodintos spalio pabaigoje, o sodinimo dieną vidutinė oro temperatūra buvo 8,37 °C.

Pavėlavę, prasidėjus stipresnėms šalnoms, lysvę būtinai uždenkite mulču. LAMMC gairės įspėja, kad didesnis nei −25 °C šaltis, kai nėra sniego ar kitos dangos, gali pražudyti net atsparias veisles.

Žieminiai ir vasariniai česnakai: kuo skiriasi sodinimas

Žieminiai česnakai sodinami rudenį, vasariniai pavasarį. Skiriasi ne tik laikas, bet ir skiltelių dydis, gylis bei derlius.

ŽieminiaiVasariniai
Kada sodintiSpalio pradžioje (VLE) ar spalio II–III dešimtadienį (LAMMC)Iki balandžio 10 d. (LAMMC) ar balandžio antroje pusėje (VLE)
Sodinimo gylis4–8 cm nuo skiltelės dugnelio3–4 cm
Skiltelės dydis5–10 g, pagal veislę3–6 g, iš išorinio galvutės rato
Atstumai lysvėjeTarp eilių 20–30 cm, tarp skiltelių 7–10 cmTarp eilių 20–30 cm, tarp skiltelių 7–10 cm
Sodinamosios medžiagos 1 m²100–150 g eilėmis, iki 300 g lysvėse60–100 g
Derlius5–8 t/ha3–3,5 t/ha
Kada kastiLiepos antrą ar trečią dešimtadienįPraėjus 110–120 dienų nuo sodinimo
Žiemkentiškumas‘Dangiai’, ‘Liubaša’, ‘Kentes’, ‘Ducat’, ‘Žiemiai’ aukštas‘Vasariai’, ‘Jarus’ žemas

 
Rudenį sodinkite tik žiemai atsparias veisles. LAMMC gairės prie mažai žiemai atsparių priskiria ir čekišką veislę ‘Unicat’. Daugiau apie veisles rasite puslapyje apie česnakų veisles (darzoabc.lt/cesnakai/veisles/).

Kaip paruošti lysvę

LAMMC gairės pataria dirvą žieminiams česnakams pradėti ruošti dar vasaros pradžioje, o vasariniams vasaros pabaigoje ar rudenį. Ūkiuose po daržovių dirva nuskutama maždaug 8–10 cm ir suariama apie 25 cm gyliu.

Geriausiai česnakams tinka puri, priesmėlio, daug organinės medžiagos turinti dirva, kurios pH apie 6–7. Šlapioje dirvoje rudenį pasodinti česnakai dažniau serga.

Sėjomaina. Nesodinkite česnakų po česnakų, svogūnų ir kitų česnakinių, taip pat po bulvinių šeimos augalų. Geri priešsėliai yra agurkai, ankstyvieji kopūstai ir ridikėliai. Į tą pačią vietą grįžkite ne anksčiau kaip po 4–5 metų. Tokia sėjomaina saugo ir nuo nematodų.

Tręšimas. Ekologiškai auginant LAMMC gairės mini gerai perpuvusį mėšlą ar kompostą, 40–60 t/ha, tai yra 4–6 kg kvadratiniam metrui. Fosforo ir kalio trąšos žieminiams česnakams beriamos rudenį, prieš sodinimą: superfosfato 300–400 kg/ha (30–40 g/m²), kalio sulfato 200–300 kg/ha (20–30 g/m²). Vasariniams trąšos beriamos pavasarį, ruošiant dirvą. Daugiau rasite puslapyje apie česnakų tręšimą (darzoabc.lt/cesnakai/auginimas/).

Kaip atrinkti ir paruošti skilteles

Sodinkite tik sveikas, ligų, kenkėjų ir mechaniškai nepažeistas stambias ar vidutines skilteles. Optimalus žieminio česnako skiltelės svoris, pagal veislę, yra apie 5–10 g. Vasariniams palikite išoriniame galvutės rate susiformavusias 3–6 g skilteles.

Galvutę į skilteles skirstykite tik prieš pat sodinimą. Skiltelę į dirvą dėkite plokščiu dugneliu žemyn.

Atidžiai apžiūrėkite sodinamąją medžiagą. LAMMC gairės nurodo, kad nematodai pažeidžia dygstančias skilteles, ir šios gali visai sunykti. Nuo fuzariozinio puvinio gairės pataria laikytis sėjomainos ir sodinti sveikas, beicuotas galvutes. Baltasis puvinys atpažįstamas iš baltos, į vatą panašios grybienos galvutės paviršiuje ar viduje. Tokių galvučių nesodinkite. Daugiau apie požymius rasite puslapyje apie česnakų ligas (darzoabc.lt/cesnakai/ligos/).

Sodinimo gylis ir atstumai

LAMMC gairės nurodo skilteles įterpti 4–8 cm gylyje, matuojant nuo skiltelės dugnelio. Vasarinius sodinkite sekliau, 3–4 cm.

Lysvėse tarp eilių palikite 20–30 cm, o eilėje tarp skiltelių 7–10 cm. Enciklopedija aprašo ir sodinimą juostomis po 4–5 eiles: tarp eilių 20 cm, tarp juostų 50–60 cm. VDU bandyme česnakai buvo sodinami retiau, 20 × 20 cm, tai yra 25 augalai kvadratiniam metrui.

Kiek skiltelių reikės? Ūkiuose žieminių česnakų norma yra 1000–1500 kg/ha, tai yra 100–150 g kvadratiniam metrui eilėmis. Lysvėse sodinama tankiau, iki 300 g. Tikslus kiekis priklauso nuo skiltelių dydžio.

Mulčias: kada ir kuo uždengti

Česnakų lysvės nemulčiuokite iškart po sodinimo. LAMMC gairės nurodo mulčiuoti prasidėjus pirmosioms stipresnėms šalnoms, pirmąjį gruodžio dešimtadienį. 2026 m. tai gruodžio 1–10 d. Tinka durpės, šiaudai, žolė ar pjuvenos.

Mulčias ne tik saugo nuo šalčio. VDU bandyme didžiausia galvučių masė, 1190 g/m², buvo užauginta po žolės mulču. Bandymo autorė cituoja ir užsienio tyrimą, kuriame mulčias reikšmingai didino česnakinių augalų derlių nepaisant sodinimo datos.

Kai šaltiniai nesutaria

Sodinimo laikas. Enciklopedija (VLE) nurodo spalio pradžią. LAMMC gairės palankiausiu laiku laiko spalio II–III dešimtadienį, likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų. Šiltą rudenį rinkitės vėlesnę datą, šaltą ankstesnę.

Vasariniai česnakai. LAMMC gairės pataria juos pasodinti vėliausiai iki balandžio 10 d., enciklopedija mini balandžio antrą pusę. Dirvą vasariniams pradėkite dirbti kuo anksčiau pavasarį.

Laikymo temperatūra. LAMMC gairės nurodo 0–4 °C ir 50–60 % oro drėgmę, britų sodininkai (RHS) 5–10 °C. Abu sutaria, kad vieta turi būti vėsi ir sausa.

Kas laukia 2027 m. vasarą

Žieminius česnakus kasite liepos antroje pusėje. LAMMC gairės nurodo kasti, kai nudžiūva 3–4 apatiniai lapai ir pradeda trūkinėti žiedynų apvalkalai. ‘Žiemiai’ paprastai kasami liepos antrąjį dešimtadienį, ‘Dangiai’ trečiąjį. Neužtęskite: per vėlai nukastų česnakų sutrūkinėja išoriniai lukštai, ir jie prasčiau laikosi.

Nukastus česnakus išdžiovinkite vienu sluoksniu saulėje dvi ar keturias savaites, bet ne karštesnėje nei 30 °C vietoje. Kai lapai visiškai sausi, nupjaukite juos. Stambiausias galvutes atidėkite kitų metų sodinimui. Daugiau rasite puslapyje kada kasti česnakus (darzoabc.lt/cesnakai/kada-kasti/).

Iš daržo: česnakams reikia šalčio

Kad galvutė susiskirstytų į skilteles, daugumai veislių reikia vieno ar dviejų mėnesių 0–10 °C vėsos. Jei žiema per šilta arba pasodinote per vėlai, galvutė gali užaugti nesusiskirsčiusi.

Ar žinojote? Česnakai Lietuvoje auginami daugiausia mažuose ūkiuose ir soduose: 2020 m. visoje šalyje jiems buvo deklaruota vos 187 ha.

Dažni klausimai

Kada sodinti česnakus 2026 m.?

Žieminius česnakus 2026 m. sodinkite spalio 11–31 d. Tai LAMMC gairių nurodytas spalio II–III dešimtadienis, likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų. Enciklopedija nurodo spalio pradžią, tai yra spalio 1–10 d. Vasarinius sodinkite 2027 m. pavasarį, iki balandžio 10 d.

Ar dar galima sodinti česnakus lapkritį?

Kol dirva neįšalusi, pasodinti dar galima, bet kuo vėliau, tuo mažiau laiko lieka įsišaknyti. Pagrindinė šaknų masė susiformuoja per 40–50 dienų, kai oro temperatūra 3–5 °C. Vėlai pasodintą lysvę prasidėjus šalnoms būtinai mulčiuokite.

Ar galima sodinti česnakus rugsėjį?

Mūsų šaltiniai rugsėjo nemini. Enciklopedija nurodo spalio pradžią, LAMMC gairės spalio antrą ir trečią dešimtadienį. Sodinimo laiką gairės skaičiuoja nuo šalnų: palankiausia likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų.

Kokiu gyliu sodinti česnakus?

Žieminius 4–8 cm gylyje, matuojant nuo skiltelės dugnelio. Vasarinius sekliau, 3–4 cm. Tarp eilių palikite 20–30 cm, tarp skiltelių eilėje 7–10 cm.

Kodėl svarbu nevėluoti sodinti?

Česnakai gerai peržiemoja tik turėdami gerą šaknų sistemą. Šaknys geriausiai auga 3–5 °C oro temperatūroje, o pagrindinė jų masė susiformuoja per 40–50 dienų. Pavėlavus šaknys neišauga ir česnakai prasčiau žiemoja.

Ar žieminiai česnakai gali iššalti?

Gali. LAMMC gairės nurodo, kad didesnis nei −25 °C šaltis, kai nėra sniego ar kitos dangos, gali pražudyti net atsparias veisles. Todėl lysvę prasidėjus šalnoms mulčiuokite durpėmis, šiaudais, žole ar pjuvenomis.

Šaltiniai

 

Apleistus sodų sklypus siūloma parduoti aukcionuose

Data:    Įrašo autorius: 23 spalio, 2026
Atsakyti

Lietuvoje šimtai sodų sklypų iki šiol neturi privačių savininkų, nors kai kurie jų jau ne vieną dešimtmetį stovi nenaudojami.

Valstybė siūlo tokią žemę parduoti aukcionuose, o dalį gautų pinigų panaudoti sodų bendrijų keliams, vandentiekiui ir nuotekų sistemoms tvarkyti.

Naujovė būtų naudinga ir kaimynams – apie šalia jų parduodamą sklypą ketinama pranešti iš anksto.

Šimtai sklypų laukia naujų šeimininkų

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 1 357 sodininkų bendrijos. Registrų centro duomenimis, jų teritorijose registruotas 891 valstybinės žemės sklypas, nepriklausantis nei gyventojams, nei pačioms bendrijoms.

Dalis šių sklypų liko neprivatizuoti dar nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, kai gyventojams buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų žemę. Kiti atiteko valstybei paveldėjimo būdu.

Problema ta, kad tokia žemė dažnai nenaudojama, o jos priežiūra tampa papildomu rūpesčiu aplinkiniams gyventojams.

Neprižiūrimuose soduose želia aukšta žolė, plinta piktžolės, kaupiasi atliekos, atsiranda palankios sąlygos įvairiems kenkėjams. Tuo metu kaimynai, norintys įsigyti gretimą sklypą ar sutvarkyti apleistą teritoriją, ne visada turi galimybę tai padaryti.

Aplinkos ministerija siūlo pakeisti galiojančią tvarką ir sudaryti galimybę tokius valstybei priklausančius sklypus parduoti atviruose aukcionuose.

Apie aukcioną praneštų kaimynams

Spalio 14-ąją Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui, kad prieš parduodant sklypą aukcione apie tai būtų informuojami gretimų žemės sklypų savininkai.

Tai reiškia, kad žmogus, kurio sodas ribojasi su parduodamu valstybinės žemės plotu, turėtų galimybę iš anksto sužinoti apie planuojamą pardavimą.

Pagal komitete aptartą tvarką informaciją apie aukcioną sodų bendrijos pirmininkas turėtų pateikti per penkias darbo dienas.

Vis dėlto kaimynams nebūtų suteikta pirmumo teisė nusipirkti gretimą žemę.

Jie galėtų dalyvauti aukcione tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti pirkėjai. Sklypą įsigytų tas, kuris pasiūlytų didžiausią kainą ir atitiktų aukciono sąlygas.

Pirminiame įstatymo pakeitimų variante pareigos informuoti kaimynus nebuvo. Ji atsirado svarstant projektą Seime.

Bendrijoms – beveik pusė pardavimo pajamų

Dar viena svarbi naujovė susijusi su už parduotus sklypus gautų pinigų paskirstymu.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui, kad 45 proc. pajamų būtų skiriama sodininkų bendrijų infrastruktūrai.

Pinigai būtų pervedami savivaldybėms, o šios juos perduotų bendrijoms, kurių teritorijose parduoti sklypai.

Lėšas būtų galima panaudoti vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrai gerinti, keliams tvarkyti.

Pavyzdžiui, jei sklypas aukcione būtų parduotas už 10 tūkst. eurų, pagal siūlomą tvarką 4 500 eurų būtų skirti atitinkamos sodininkų bendrijos infrastruktūrai.

Dar 45 proc. pajamų tektų valstybės biudžetui, o 10 proc. – Nacionalinei žemės tarnybai.

Skaičiuojama, kad pardavus maždaug 900 tokių sklypų valstybė galėtų gauti apie 3,5 mln. eurų pajamų.

Jeigu ši prognozė pasitvirtintų, pagal siūlomą paskirstymo tvarką sodininkų bendrijų infrastruktūrai tektų apie 1,6 mln. eurų.

Tačiau ne visi politikai įsitikinę, kad tokios sumos pakaks apčiuopiamiems pokyčiams. Seimo narė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį, kad mažoms bendrijoms tenkančios lėšos gali būti menkos, palyginti su kelių ar inžinerinių tinklų tvarkymo išlaidomis.

Ar gali būti parduotas privatus, bet apleistas sodas?

Gyventojams svarbu žinoti, kad siūloma nauja tvarka nėra skirta automatiškai atimti privačius sklypus iš jų savininkų vien dėl to, kad žemė nešienaujama ar nenaudojama.

Kalbama apie valstybei priklausančius neprivatizuotus, nenaudojamus ar valstybės paveldėtus sodų sklypus.

Jeigu žmogus yra teisėtas privataus sodo sklypo savininkas, vien jo nepriežiūra pagal aptariamą projektą nesuteiktų valstybei teisės parduoti žemę aukcione.

Kitokia situacija būtų gyventojų, kurie naudojasi valstybine sodų žeme, tačiau iki šiol nėra susitvarkę jos pirkimo ar nuomos dokumentų.

Jiems numatoma suteikti terminą įforminti savo teises. Rengiamame projekte siūloma, kad atitinkami prašymai būtų pateikti iki 2027 metų gruodžio 31 dienos.

Jeigu teisę pirkti ar nuomoti valstybinę žemę turintys asmenys per nustatytą laiką nesikreiptų, nuo 2028 metų tokie žemės plotai galėtų būti priskiriami laisvos valstybinės žemės fondui.

Todėl sodų naudotojams, kurie žemę valdo ar naudoja pagal senus dokumentus, būtų svarbu iš anksto išsiaiškinti jos teisinį statusą.

Galutinis žodis – Seimui

Siūloma pertvarka dar nėra galutinai patvirtinta.

Seimas birželį po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, o dabar jas nagrinėja parlamentiniai komitetai.

Spalio 14-ąją Aplinkos apsaugos komitetas pritarė kaimynų informavimo ir pardavimo pajamų paskirstymo principams.

Tačiau galutinį sprendimą dėl naujų taisyklių, jų įsigaliojimo terminų ir konkrečių sąlygų dar turės priimti visas Seimas.

Numatoma, kad platesnės galimybės aukcionuose parduoti nenaudojamus sodų sklypus atsirastų nuo 2028 metų.

Jeigu pakeitimai būtų priimti, sodininkų bendrijose ilgą laiką nenaudojami valstybinės žemės plotai galėtų sulaukti naujų šeimininkų, o už jų pardavimą gauti pinigai bent iš dalies sugrįžtų ten, kur labiausiai reikia investicijų – į pačių sodininkų infrastruktūrą.

 

Kreipimasis dėl sodininkų bendrijų atstovavimo ir finansavimo galimybių

Data:    Įrašo autorius: 28 rugpjūčio, 2026

LIETUVOS SODININKŲ BENDRIJŲ ASOCIACIJA

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2026 m. rugpjūčio 27 d.

Pirmieji žemės ūkio ministro sprendimai kelia nerimą: kas laukia sodininkų bendruomenės, turinčios per 220 tūkst. sklypų?

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos vadovaujamos ministerijos pirmuosius siūlomus pokyčius, kurie gali didinti administracinius reikalavimus daliai pačių smulkiausių ūkininkų, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ragina nepamiršti dar vienos didelės, tačiau valstybės sprendimuose metų metus per mažai girdimos grupės — sodininkų bendruomenės.

Lietuvoje registruota daugiau kaip 220 tūkst. mėgėjų sodo žemės sklypų. Jie yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sodininkus tiesiogiai veikia sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, infrastruktūros, aplinkosaugos, kaimo plėtros ir regioninės politikos.

Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio ar gyvenamos teritorijos. Tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis jos suvartojama šeimose, dalijamasi su artimaisiais, dalis realizuojama vietoje ar ūkininkų turgeliuose. Tai išskaidyta ir statistikoje ne visada matoma, tačiau reali vietos maisto gamyba.

Maistą auginame, tačiau paramos sistemoje mūsų nėra

Mėgėjų sodų sklypų savininkai negali pretenduoti į tiesiogines Europos Sąjungos žemės ūkio išmokas ar investicinę paramą. Asociacija ir nekelia klausimo, kad už kiekvieną sode užaugintą obuolį, uogakrūmį ar daržovių lysvę turėtų būti mokama subsidija.

Tačiau kyla kitas, daug praktiškesnis klausimas: jeigu sodininkų bendruomenės yra įsikūrusios žemės ūkio paskirties teritorijose, jose realiai auginamas maistas, o didelė dalis bendrijų yra regionuose, kodėl joms nėra pritaikytų valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo priemonių bendrajai infrastruktūrai?

Sodų teritorijose dešimtmečius kaupiasi kelių, vandentvarkos, melioracijos, lietaus vandens nuvedimo, vandentiekio, nuotekų, elektros infrastruktūros ir teritorijų planavimo problemos. Daug kur jas bendruomenės sprendžia savo lėšomis, nors kalbame apie teritorijas, kurios teisiškai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir yra regionų gyvenamosios bei ūkinės struktūros dalis.

Asociacijai susidaro įspūdis, kad žemės ūkio paramos sistema lengviau pasiekiama stambiausiems žemvaldžių subjektams, o labai smulkūs žemės naudotojai ir sodininkų bendruomenės lieka už atskirų priemonių ribų. Todėl kalbėdami apie žemės ūkio ir kaimo plėtrai skiriamas lėšas turime klausti ne tik, kam mokamos išmokos, bet ir ar dalis finansavimo galėtų pasiekti bendrąją infrastruktūrą teritorijose, kuriose žmonės realiai gyvena, prižiūri žemę ir augina maistą.

Tarp savivaldybių ir ministerijos

Sodininkų bendrijos ne vienus metus susiduria su instituciniu užribiu. Sprendžiant infrastruktūros ar žemės naudojimo problemas savivaldybėse neretai primenama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje ir klausimus turi spręsti žemės ūkio ministerija. Atsigręžus į Žemės ūkio ministeriją, sodininkų atstovų prie sprendimų priėmimo stalo neprileidžiami.

„Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą. Jei mūsų bendruomenės yra žemės ūkio paskirties teritorijose, Žemės ūkio ministerija turi matyti ir mūsų problemas“, – sako Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

Ministro kova su „sofos ūkininkais“

„Ministrui Kęstučiui Mažeikai viešojoje diskusijoje paskelbus kovą su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“, sodininkai į šią diskusiją žvelgia ir su šiek tiek saviironijos. Pagal tokį apibūdinimą mes beveik visi galėtume būti pavadinti „sofos ūkininkais“. Tad ministrui pradėjus kovą su „sofos ūkininkais“ nežinome, ko mums laukti – gal ir mes vieną dieną tapsime nebereikalingi vien todėl, kad esame maži? Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, natūraliai kyla klausimas: kas toliau laukia 220 tūkstančių sodų sklypų savininkų?“ – sako J. Ravinis.

Kodėl kreiptasi į Vyriausybės vadovą

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija mato ir platesnę atstovavimo problemą. Svarbūs žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia aptariami su didžiųjų žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovais. Tuo tarpu sodininkų bendruomenė, nors jos naudojami sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir ją tiesiogiai veikia dalis priimamų sprendimų, į susitikimus, darbo grupes ir sprendimų derinimą nėra įtraukiama.

Todėl 2026 m. rugpjūčio 24 d. Asociacija oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį ir labiau subalansuotą skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio bei kaimo politiką.

Asociacija prašo:
• įtraukti jos deleguotą atstovą į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto veiklą;
• sudaryti galimybę dalyvauti Žemės ūkio ministerijos darbo grupėse, kai svarstomi žemės naudojimo, kaimo plėtros, sodininkų bendrijų, smulkiųjų žemės naudotojų ir regionams aktualūs klausimai;
• informuoti Asociaciją apie planuojamus posėdžius ir konsultacijas, kuriuose sodininkų bendruomenės dalyvavimas būtų tikslingas;
• įvertinti galimybę sukurti ar pritaikyti finansavimo priemones sodininkų bendrijų bendrajai infrastruktūrai – keliams, vandentvarkai, melioracijai ir kitoms regionams aktualioms problemoms spręsti.

„Mes neprašome privilegijų ir nesakome, kad kiekvienas sodininkas turi gauti tiesioginę išmoką. Prašome elementaraus dalyko – kad daugiau kaip 220 tūkst. sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai. Šiandien dažniausiai girdimi dideli ir profesionaliai organizuoti sektoriaus dalyviai, tačiau valstybės politika negali pamiršti pačių mažiausių“, – pabrėžia J. Ravinis.

Jeigu valstybė randa būdų kontroliuoti pačius mažiausius, ji turi rasti būdą juos ir išgirsti.

O jeigu sodininkai neprašo subsidijos už kiekvieną užaugintą obuolį ar pomidorą, gal bent verta padėti sutvarkyti infrastruktūrą ten, kur tie obuoliai ir pomidorai auginami.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija
Pirmininkas Juozas Ravinis
Antano Merkio g. 1, Lapės, Kauno r.
Tel. +370 37 477285 | www.sbasociacija.lt

SB „Volčiūnai“ neeilinis narių susirinkimas 2026-08-29

Data:    Įrašo autorius: 11 rugpjūčio, 2026

SKELBIMAS / PRANEŠIMAS SODININKŲ BENDRIJOS „VOLČIŪNAI“ (įm. k. 191486036) NARIAMS

Sodininkų bendrijos narių susirinkimas

2026 m. rugpjūčio 29 d. (šeštadienį) 14 val., šaukiamas sodininkų bendrijos „VOLČIŪNAI“ neeilinis narių susirinkimas, kuris vyks Smėlio g. gale, vaikų žaidimo aikštelėje, pavėsinėje.

Susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu dėl bendrijoje susidariusios situacijos:
1. Pirmininkė nebeatlieka pareigų nuo 2026-03-09;
2. 2024 m. patvirtinti įstatai buvo neužregistruoti, dėl to laikomi galiojantys 2012 m. įstatai pagal kuriuos valdybos narių kadencijos trukmė yra 1 (vieneri) metai.

Susirinkimo darbotvarkė:
1. Situacijos bendrijoje pristatymas.
2. Bendrijos valdybos narių rinkimai.
3. Bendrijos valdybos pirmininko rinkimai.
4. Revizijos komisijos rinkimai.
5. Kiti klausimai.

Susirinkus mažiau nei pusei sodininkų bendrijos narių, susirinkimą laikyti neįvykusiu.

Pakartotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą šaukti 2026 m. rugsėjo 20 d. (sekmadienį), tą pačią valandą, toje pačioje vietoje, pagal tą pačią darbotvarkę.

Su susirinkime svarstomų dokumentų projektais galima susipažinti susisiekus su buhaltere pirmadieniais nuo 15 val. iki 19 val. telefonu, el. paštu, paprašius pasidalinti reikiama informacija, arba laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, arba susirinkimo metu.

Susirinkimą šaukia valdybos nariai
 

Pamiršti sodai – našta ne tik kaimynams

Data:    Įrašo autorius: 11 rugpjūčio, 2026

Šimtai sklypų sodininkų bendrijose iki šiol tarsi pakibę tarp praeities ir dabarties – neįregistruoti, virtę piktžolių ir krūmynų džiunglėmis arba tapę nesibaigiančių skolų šaltiniu. Nors prieš daugiau nei tris dešimtmečius sodininkams buvo sudarytos sąlygos įteisinti nuosavybę, dalis jų sklypų taip ir liko be šeimininkų. Dabar valdžia imasi pokyčių, kad sodininkų bendrijose būtų tvarka. Visgi jų vadovai sako, kad vien įstatymų pataisų nepakaks.

Apleisti sodų sklypai ir augančios skolos seniai tapę didžiuliu galvos skausmu kaimynams ir sodininkų bendrijoms.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma valstybei priklausančius nenaudojamus sklypus parduoti aukcionuose, o gyventojams, iki šiol nesusitvarkiusiems nuosavybės dokumentų, nustatyti terminą įteisinti savo teises į sodų sklypus.

Neįteisintus valstybė galėtų parduoti aukcione.

Dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais sodininkams buvo sudarytos lengvatinės sąlygos iš valstybės išpirkti naudojamus sodo sklypus. Dauguma tuo pasinaudojo.

Vis dėlto dalis sklypų taip ir liko neįregistruoti.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje veikiančiose 1 357 sodininkų bendrijose tebėra apie 891 valstybinės žemės sklypas.

Tačiau sodininkų bendrijų pirmininkai sako, kad didžiausia problema – ne bešeimininkiai, o savininkus turintys, bet pamiršti sklypai.

Tvarkytis trukdo biurokratija

Paįstrio seniūnijos Mitkų kaime esančios sodininkų bendrijos „Poilsis“ pirmininkės Jolitos Juknienės teigimu, jų teritorijoje yra trys suformuoti valstybinės žemės sklypai, kuriuos prižiūrėti tenka patiems gyventojams.

Talkas organizuoja bendrija, o prireikus pagalbos prisideda ir Paįstrio seniūnija.

Pirmininkė neabejoja: jei būtų sudaryta galimybė šiuos sklypus įsigyti aukcione, pirkėjų netrūktų – juos mielai pirktų gretimų sklypų savininkai.

Vis dėlto kur kas didesnė problema, anot pašnekovės, yra apleisti sklypai, kurių savininkai mirę, o paveldėtojai nesusitvarkę dokumentų arba paveldėtojų išvis nėra.

„Kol išsiaiškini, kas yra tikrasis sklypo šeimininkas, tenka nueiti labai ilgą kelią. Puikiai suprantu bendrijų pirmininkus, kurie nuleidžia rankas. Kartais atrodo paprasčiau numoti ranka ir nebesinervinti“, – atvirai kalba J. Juknienė.

Apleistais sklypais ji pradėjo domėtis prieš maždaug penkerius metus, tačiau sako susidūrusi su uždaru institucijų ratu – ieškant sklypų savininkų, viena įstaiga nukreipdavo į kitą, o atsakomybės niekas neprisiimdavo.

„Registrų centras geriausiu atveju, įveikus didžiules biurokratines kliūtis, gali pateikti žmogaus vardą ir pavardę, tačiau to nepakanka, jei nori su juo susisiekti. Norisi, kad bendrija būtų tvarkinga, tačiau esant tokiai biurokratinei sistemai tai padaryti labai sunku“, – sakė pirmininkė.

Nepadeda nė baudos

Nepaisant sudėtingų procedūrų, bendrijoje „Poilsis“ apleisti sklypai kasmet tikrinami.

J. Juknienė kartu su komisija apžiūri visą bendrijos teritoriją, užfiksuoja neprižiūrimus sklypus ir jų savininkams nustato terminą susitvarkyti.

Jei pokyčių nebūna, informacija perduodama Panevėžio rajono savivaldybei.

Tačiau, pirmininkės teigimu, ir čia netrūksta teisinių spragų.

Nėra aiškiai apibrėžta, kokio aukščio žolė jau laikoma pažeidimu, nėra konkrečių terminų sklypui sutvarkyti.

„Net ir nubaudus savininką problema dažnai neišsisprendžia – žmogus sumoka baudą ir toliau sėkmingai nepjauna žolės. Vien baudomis tvarkos neįvesi“, – įsitikinusi bendrijos pirmininkė.

Vis dėlto, tvirtina J. Juknienė, per septynerius vadovavimo bendrijai metus apleistų, krūmais ir piktžolėmis apžėlusių sklypų pavyko gerokai sumažinti – nuo daugiau kaip dvidešimties iki devynių.

„Vien pirmininko pastangų neužtenka. Turi dirbti visa bendrijos valdyba, prisidėti Savivaldybė ir patys gyventojai. Juk šabakštynai – tai ne tik prastas vaizdas. Juose veisiasi erkės, šliužai, kiti kenkėjai, todėl tai tampa visos bendrijos problema“, – pabrėžė J. Juknienė.

Pakibę ore

Panevėžio rajone veikiančios sodininkų bendrijos „Ekranas 2“ pirmininko Romo Siriūno teigimu, apleistų sklypų problema nėra nauja.

Pasak jo, nemaža dalis tokių sklypų lyg ir turi savininkus, tačiau dėl nesutvarkytų paveldėjimo dokumentų ar dar nepriklausomybės pradžioje neįregistruotos nuosavybės iki šiol lieka tarsi pakibę ore.

Neseniai pirmininkas sulaukė notarės, į kurią kreipėsi paveldėtojai, po daugybės metų pagaliau susizgribę tvarkyti paveldėjimo dokumentus, skambučio.

Panašių istorijų, anot pašnekovo, ne viena.

„Tokių apleistų sklypų tikrai nemažai. Dalis jų savininkų jau mirę, o paveldėtojai nesusitvarkę dokumentų. Be to, kai kurie žmonės dar prieš kelis dešimtmečius neišsipirko sklypų, nors tokia galimybė buvo sudaryta. Šios problemos velkasi iki šiol. Kai kuriais atvejais net negalime pasakyti, ar sodas turi savininkus, ar ne, nes Registrų centro duomenys bendrijai neprieinami“, – pasakoja R. Siriūnas.

O pačios sodininkų bendrijos galios priversti apsileidėlius tvarkytis irgi labai ribotos.

Pasak pirmininko, vienintelis kelias yra apie neprižiūrimus sklypus pranešti Panevėžio rajono savivaldybei. Šioji turi galimybę nustatyti savininkus ir įpareigoti juos sutvarkyti teritoriją. To nepadariusiems gali skirti ir piniginę nuobaudą.

Skolų šleifas

Vis dėlto apleisti sklypai sodininkų bendrijose – tik viena medalio pusė.

Pasak R. Siriūno, ne mažesnį galvos skausmą kelia augančios sodininkų skolos. „Ekranas 2“ bendrijos narių įsiskolinimai siekia apie 31 tūkst. eurų.

Kai kurios skolos kaupiasi penkerius ar net dešimt metų.

„Net ir teismų sprendimai ne visada padeda skolas susigrąžinti. Tai uždelsto veikimo bomba“, – pabrėžia bendrijos pirmininkas.

Anot jo, mokėti nustatytus sodininkų mokesčius vengia ne tik neprižiūrimų sklypų savininkai, bet ir naujakuriai.

Už surenkamas lėšas, pasak R. Siriūno, prižiūrima visa bendrijos infrastruktūra – tvarkomi keliai, užtikrinamas vandens tiekimas, prižiūrimas apšvietimas. Mažėjant mokančiųjų, atlikti šiuos darbus tampa vis sudėtingiau.

„Žmonės naudojasi keliais, vandeniu, apšvietimu, tačiau dalis jų nenori nei stoti į bendriją, nei pateikti savo kontaktų. Vis dėlto mokesčius mokėti privalo visi. Už standartinį šešių arų sklypą metinis mokestis siekia vos 42 eurus, tačiau net ir tokios sumos kai kurie vengia“, – sako R. Siriūnas.

Sklypus išgraibsto

Vienose Panevėžio rajono sodininkų bendrijose apleisti ir teisiškai nesutvarkyti sklypai tebėra opi problema, o kitur tokie atvejai jau tapę retenybe.

Daug ką lemia vieta – kuo arčiau miesto įsikūrusi bendrija, tuo didesnė sklypų paklausa ir greitesnė jų kaita.

Plukių kaime, šalia Panevėžio, įsikūrusios sodininkų bendrijos „Užuovėja“ pirmininkas Mantas Dulevičius sako, kad dėl patrauklios vietos apleistų sklypų čia beveik nebelikę.

„Gal toliau esančiuose soduose situacija kitokia, bet šalia miesto tokių apleistų sklypų tikriausiai yra vienetai. Kadangi esame visai šalia miesto, mūsų bendrijoje sklypai turi didelę vertę. Jeigu žmonės patys nebeišgali jų prižiūrėti, paprasčiausiai parduoda. Todėl apleistų ar visiškai nenaudojamų pas mus praktiškai nėra“, – pasakoja M. Dulevičius.

Savivaldybė – ne paieškų tarnyba

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis teigia, kad skundų dėl apleistų sodų sklypų sulaukiama nuolat, o pastaruoju metu jų itin padaugėjo.

Dažniausiai sodininkai skundžiasi dėl kaimyniniuose sklypuose nešienaujamos žolės, pavojų keliančių medžių ar neprižiūrimos teritorijos.

Pasak direktoriaus, dažniausiai tokie sklypai vis dėlto turi savininkus, tačiau jie išvykę gyventi į užsienį arba iki šiol nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.

„Bent jau iš savo praktikos neprisimenu atvejo, kad apleistas sodo sklypas iš tiesų būtų be šeimininko. Dažniausiai problema ta, kad savininko neįmanoma surasti arba jo įpėdiniai nėra susitvarkę dokumentų“, – sako E. Toliušis.

Jis prisiminė visai neseną atvejį, kai apleisto sklypo savininkė daugiau kaip prieš du dešimtmečius išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, o jokių jos kontaktų rasti nepavyko.

Savo turtą apleidę emigrantai, anot E. Toliušio, nėra retas atvejis.

„Savivaldybė nėra paieškų tarnyba. Jei žmogus gyvena užsienyje ir nėra jokios informacijos apie jo gyvenamąją vietą ar kontaktus, surasti labai sudėtinga. O kito mechanizmo, kaip tvarkytis su savo turto neprižiūrinčiais asmenimis, neturime“, – pabrėžė administracijos direktorius.

Nors dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais sodininkams buvo sudarytos lengvatinės sąlygos iš valstybės išpirkti naudojamus sodo sklypus, bendrijose tebėra apleistų, taip ir neįteisintų plotų.

Tokie apleisti sklypai – dažniausiai toliau nuo miesto nutolusių sodininkų bendrijų bėda. Esantieji arčiau miesto greitai išgraibstomi.