Panevėžio rajono meras pratrūko: negi teks atsisėdus prie Vyriausybės rūmų ant laiptų protestuoti?

Jau šiandien bus sprendžiama, ar atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Nors tiek Panevėžyje, tiek Panevėžio rajone sergamumo kreivė po truputį leidžiasi žemyn, panašu, kad panevėžiečiams kelionių perspektyvos bus miglotos – Panevėžio rajono savivaldybė atsidūrusi juodojoje zonoje. Rajono meras Povilas Žagunis neslepia pasipiktinimo, anot jo, tokia viešai skleidžiama dezinformacija, įnešančia dar daugiau sumaišties ir nerimo.

Pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje nuspręsta ministrų kabinetui siūlyti, kaip ir buvo planuota, nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių, tačiau taikyti išimtį toms, kuriose susirgimų koronavirusu mastai tebėra didžiausi. Remiantis pirmadienio duomenimis, pagal sergamumą į juodųjų savivaldybių sąrašą šiuo metu patenka Biržų, Kupiškio, Panevėžio rajonų savivaldybės, taip pat prasčiausiųjų gretose – Kalvarijos, Marijampolės, Varėnos, Šalčininkų bei Švenčionių rajono savivaldybės.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, sekmadienį turėtų būti įvertinta dviejų savaičių sergamumo statistika ir tuomet bus priimtas sprendimas, į kurias savivaldybes ir iš kurių judėjimas toliau bus ribojamas.

„Kalbant apie eismo kontrolę, principas turėtų būti toks, kad policijos pareigūnai turėtų kontroliuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš šitų vadinamųjų juodųjų savivaldybių arba savivaldybių, kuriose yra žymiai didesnis susirgimų skaičius. Manau, kad mes dar išgryninsime pačią strategiją ir patį mechanizmą su policijos departamentu. Tai bus padaryta artimiausiu metu“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Meras paaiškinimo negavo

Ministrė savo kalbose pabrėžė, kad į juodąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas yra didesnis nei 500 susirgimų 100-ui tūkstančių gyventojų per keturiolika dienų. Tačiau Panevėžio rajone, antradienio dienos duomenimis, jis yra kelis kartus mažesnis – 181,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Todėl Panevėžio rajono savivaldybės įtraukimas į juodųjų savivaldybių sąrašus šokiravo ir patį rajono merą P. Žagunį. Anot jo, po tokių šalies valdžios atstovų pareiškimų jis nespėja kelti telefono – žmonės išsigandę, sunerimę, kas vyksta rajone, galbūt įsiplieskė didžiuliai ligos židiniai, apie kuriuos niekas nežino.

„Žmonės nėra kvaili, mato, kokia reali situacija mūsų rajone. Bet nesupranta, kas vyksta. Po tokių pranešimų Panevėžio rajoną visi aplenks ratu, pradės šalintis, nors iš tiesų situacija pas mus net labai gera“, – stebisi P. Žagunis.
Manydamas, kad galbūt įsivėlė kokia klaida, jis nuo ankstaus ryto puolė skambinti į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentą. Čia rajono merui taip pat patvirtino, kad sergamumo situacija išties gera, tiksliau, – viena iš geriausių apskrityje.

„Iš kelinto karto prisiskambinus į Vidaus reikalų ministeriją ir paprašius paaiškinti situaciją, atsakė, kad tai ne jų atsakomybė, ir nukreipė į Sveikatos apsaugos ministeriją. Tik kad ten niekam neįmanoma prisiskambinti! Jeigu neturi laiko atskambinti ministras, tegul bent valytoją įpareigoja tą padaryti. Situacija klaiki, tik nelabai kam tai rūpi“, – piktinosi rajono meras.

Protestuos prie Vyriausybės

Galiausiai P. Žaguniui pavyko išsiaiškinti, kad į juoduosius sąrašus savivaldybės gali būti įtrauktos ne tik dėl didesnio sergamumo, bet ir todėl, kad per mažai žmonių ateina tirtis. Vertinama pagal tai, kiek procentų sudaro teigiamų tyrimų dalis. Šiam skaičiui pasiekus 10 proc. ir daugiau, jau laikoma, kad savivaldybė yra didžiausios rizikos – juodojoje zonoje.

„Bet jeigu atėjo išsitirti penki gyventojai ir visi jie patvirtinti kaip teigiami, vadinasi, teigiamų testų dalis bus visi 500 proc., o Lietuvoje šis rodiklis siekia 6,5 proc. Jeigu taip vertinti, tai Panevėžio rajoną reikėtų užtverti kaip kokį rezervatą ne vieneriems metams. Gal jau reikia galvoti ne apie atlaisvinimus, o tvorų tarp savivaldybių tvėrimą? Kažkoks nonsensas“, – ironizavo P. Žagunis.

Judėjimo ribojimų suvaržymai – labai jautri tema. Ir šioje situacijoje pikčiausia, anot mero, tai, kad niekas negali paaiškinti, kodėl būtent pagal tokius parametrus yra vertinami ribojimų atlaisvinimai. Šios savaitės pradžioje jau buvo pradėta ruoštis pradinukų grįžimui į mokyklas pagal eksperimentinį modelį, kai ne tik vaikai, bet ir visi šeimos nariai yra testuojami. Planuota, kad pirmomis kregždėmis Panevėžio rajone galėtų būti Piniavos bei Naujamiesčio švietimo įstaigos. Tačiau Panevėžio rajono savivaldybę įtraukus į juodąjį sąrašą, apie mokinių grįžimą į mokyklas nebegali būti nė kalbos.

„Tai tiesiog destrukcija ir be galo neatsakinga. Apriboti žmonėms judėjimą per savivaldybes, kai sergamumo situacija gerėja, yra visiškai nelogiška. Teks skambinti I. Šimonytei arba pačiam važiuoti į Vilnių ir atsisėdus prie Vyriausybės rūmų ant laiptų protestuoti dėl tokios dezinformacijos skleidimo“, – pasipiktinimo neslėpė P. Žagunis.

Kodėl Panevėžio rajonas sergamumo koronavirusu statistikoje paskelbtas juodąja zona, P. Žagunis bandė aiškintis net dviejose ministerijose, bet nė vienoje negavo atsakymo. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Daug klausimų be atsakymų

Panevėžio miesto savivaldybė patenka į raudonąją zoną, tačiau uždarius Panevėžio rajono savivaldybės sienas, galimybės išvažiuoti toliau savo miesto neturėtų ir panevėžiečiai. Pasak Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus, kol kas sunku prognozuoti, kaip gali pasikeisti judėjimas tarp savivaldybių. Nors jau pora savaičių, kai panaikintas draudimas judėti tarp žiedinių savivaldybių, tačiau kaip bus toliau, jeigu Panevėžio rajono savivaldybė pateks tarp juodųjų, lieka klaustukas.

„Esame labai glaudžiai susiję su Panevėžio rajonu: daug mieste dirbančių žmonių važinėja iš rajono ir atvirkščiai – kiekvieną kartą jiems tekdavo įrodinėti, kad važiuoja su tikslu. Lygiai tas pats su sodininkų bendrijomis, esančiomis rajone, – vėl tenka įrodinėti, kad važiuoji į savo sodą. Pagaliau gyventojai gali išvažiuoti pasivaikščioti į mišką ar prie artimųjų kapų Šilaičių kapinėse“, – sakė K. Armonavičius.

Pasak pavaduotojo, visame pandemijos valdyme esama tam tikrų spragų ir sprendimų, kurių ne visada galima logiškai paaiškinti. Panaši situacija buvo ir su eksperimentiniu pradinukų grįžimu į mokyklas. Pirmadienį ryte savivaldybės iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sulaukė kvietimo prisijungti, tačiau apsispręsti reikėjo per dieną, nors tokį dalyką būtina išdiskutuoti su visa mokyklos bendruomene. Be to, daug ir organizacinių rūpesčių, susijusių su testavimu. Taip ir neaišku, o kas bus su tais vaikais, kurių tėvai apsispręs neleisti į mokyklą.

„Neužtenka projekto pristatyti tik skaidrėse. Turi būti diskusija, kurios metu atsakyta į klausimus. Anglijoje į mokyklas grįžta visi vienu metu, o pas mus tik eksperimentuojama. Šviesos tunelio gale, bent aš, nematau tokiais eksperimentais“, – teigė K. Armonavičius.

Sergamumas dar ne viskas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas teigė negalintis komentuoti, kas ir kodėl nustatė tokius kriterijus, pagal kuriuos Panevėžio rajono savivaldybė, kurioje sergamumas gerokai mažesnis už Lietuvos vidurkį, įtraukta tarp juodųjų savivaldybių.

„Ne mes priimame šiuos sprendimus. Galiu pasakyti tik tiek, kad savivaldybių spalvinės gamos vertinamos pagal kelis kriterijus, ne tik sergamumo. Kitas svarbus rodiklis – teigiamų atsakymų procentas nuo atliktų tyrimų. Panevėžio rajono savivaldybėje jie siekia per 10 proc. Jeigu buvo ištirta 100 gyventojų ir, tarkime, 12-ai nustatytas virusas, vadinasi, teigiamų tyrimų procentas yra daugiau kaip 10 proc.“, – aiškino E. Vilčinskas.

Pasak Panevėžio departamento direktoriaus, tiek Panevėžio mieste, tiek rajone sergamumo COVID-19 situacija po truputį gerėja, nors esama ir tam tikrų pabangavimų. Tiek praėjusią, tiek ir užpraėjusią savaitę Panevėžio mieste buvo nustatyta po 83 naujus atvejus. Panevėžio rajono savivaldybėje pirmąją kovo savaitę fiksuoti 45 nauji susirgimo atvejai, o paskutinę vasario savaitę – 30 atvejų. Tuo metu nerimą keliančiame Kupiškyje per savaitę fiksuotas daugiau kaip 51 proc. naujų atvejų augimas: nuo 25 atvejų paskutinę vasario savaitę iki 51 praėjusią savaitę.

„Panevėžio rajone situacija nėra blogėjanti, nėra ir didelių protrūkių, bet kadangi vienas iš rodiklių didesnis, nei reikalaujama, Panevėžio rajono savivaldybė patenka į juodąją zoną“, – sakė E. Vilčinskas.

Paskiepytų – vos po kelis procentus

Lietuvoje sergamumas COVID-19 siekia 237,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Panevėžyje naujų atvejų skaičius per 14 dienų siekia 217,5 proc.

Pirmąja vakcinos doze paskiepyti 6544 panevėžiečiai (7,74 proc.), antrąja – jau 3185 (3,77 proc.).

Panevėžio rajone naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 181,9. Panevėžio rajone pirma vakcinos doze paskiepyti 2563 gyventojai (7,06 proc.), antrąja doze – 1508 (4,22 proc.).

 

Panevėžio sodininkų bendrijos kviečiamos teikti prašymus paramai gauti

Panevėžio rajono savivaldybės administracija skelbia kvietimą rajono sodininkų bendrijoms teikti prašymus finansinei paramai gauti pagal Panevėžio rajono savivaldybės specialiąją sodininkų bendrijų rėmimo programą, patvirtintą Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. T-81. Paramai skirta 15 tūkst. eurų.

Panevėžio rajono sodininkų bendrijoms lėšos gali būti skiriamos šioms veikloms:
• naujų bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, elektros apšvietimo tinklų, komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių ir kitų) projektavimo ir statybos bei esamų objektų remonto ir priežiūros išlaidoms iš dalies kompensuoti;
• bendrojo naudojimo objektų inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidoms iš dalies kompensuoti;
• kitoms išlaidoms, susijusioms su bendrojo naudojimo objektų statyba, remontu ir priežiūra, iš dalies kompensuoti.

Prašymus pateikusioms bendrijoms parama skiriama proporcingai jų patirtų išlaidų dydžiui, bet ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 50 proc. visų patirtų išlaidų.

Bendrijoms už darbus ar paslaugas kompensuojamos tik jų apmokėtos išlaidos. Apmokėjimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip per 12 mėnesių iki savivaldybės paskelbtos paraiškų paramai gauti pateikimo dienos.

Dėl COVID-19 situacijos šalyje prašymai bus priimami elektroniniu paštu. Popierinius prašymo ir pridedamų dokumentų originalus reikės pristatyti tik vykstant pasirašyti finansinės paramos sutarties.

Prašymų priėmimo terminas, kaip ir praėjusiais metais, – nuo 2021 m. kovo 2 dienos iki 2021 m. balandžio 30 d. 15 val. Prašymus su pridedamais dokumentais siųsti el. pašto adresais: savivaldybe@panrs.lt ir andrius.garuckas@panrs.lt. Pasibaigus prašymų priėmimo terminui jie nebus priimami.

Visos teikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos sodininkų bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens parašu.

Daugiau informacijos teirautis el. paštu andrius.garuckas@panrs.lt arba darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. telefonu 8 698 57 859.

Prašymo forma čia.

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos aprašymas čia.
 

Karantinas pratęsiamas iki 2021-03-31

SARS-CoV-2 (COVID-19) koronavirusas
SARS-CoV-2 (COVID-19) koronavirusas

Vyriausybė trečiadienį (2021-02-24) nusprendė, kad 2020-11-07 įvestas ir 2020-12-16 sugriežtintas visuotinis karantinas, turėjęs galioti iki 2021-02-28, yra pratęstas dar vienam mėnesiui iki 2021-03-31 (trečiadienio) 24:00 valandos. Asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas pratęsiamas iki 2021-03-15 24:00 valandos, tačiau nuo 2021-02-25 leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ (t. y. besiribojančių Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų ir rajonų) savivaldybių bei leidžiama nedėvėti kaukių atvirose erdvėse, kai šalia 2 m spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys informavo, kad išlieka poreikis ir toliau riboti infekcijos plitimą, nors įvedus griežtas karantino sąlygas, sergamumas yra sumažėjęs, tačiau per savaitę užregistruojamas atvejų skaičius išlieka didelis, susirgimų skaičius paskutinę savaitę nebemažėjo, o hospitalizuojamų asmenų skaičius padidėjo.
Skaityti toliau

Kauno r. sodininkų bendrijos kviečiamos teikti prašymus paramai gauti

Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. TS-41 patvirtinta Kauno rajono savivaldybės specialiąja sodininkų bendrijų rėmimo programa (toliau – Programa), skelbiamas kvietimas teikti prašymus finansinei paramai pagal Programą gauti.

Prašymus gali teikti: Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančios sodininkų bendrijos (toliau – Bendrijos).
Prašymų teikimo terminas: prašymai teikiami iki 2021 m. gegužės 31 d. 17 val.
Prašymų teikimo būdas: prašymai pateikiami ar siunčiami paštu, adresu Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas (gavėjas Kauno rajono savivaldybės specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos komisija) arba visi dokumentai siunčiami elektroniniu paštu info@krs.lt.
Numatoma paskirstyti finansinės paramos bendra suma: 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų).

Programos finansinė parama gali būti skiriama:
• Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų) kadastriniams matavimams, inventorizacijai ir teisinei registracijai reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti;
• Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų) priežiūrai ir atnaujinimui ir (ar) naujų bendrojo naudojimo objektų statybai reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti;
• Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų) priežiūros, atnaujinimo ir (ar) naujų bendrojo naudojimo objektų statybos darbų ir paslaugų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

Pirmenybė daliniam išlaidų kompensavimui teikiama pagal šiuos darbų ar paslaugų prioritetus, tokia eilės tvarka:
• kadastrinių matavimų, inventorizacijos, teisinės registracijos atlikimui, techninės dokumentacijos rengimui;
• bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių, gatvių priežiūrai;
• kitų, bendrojo naudojimo žemėje esančių, bendrojo naudojimo objektų (elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir bei kitų) priežiūrai;
• bendrojo naudojimo žemėje esančių bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų) atnaujinimui;
• bendrojo naudojimo žemėje naujų bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų) sukūrimui.

Paramos dydis: skiriamos kompensacijos dydis vienai Bendrijai negali viršyti 3 tūkst. Eur ir ne daugiau kaip:
• 70 % sumos, reikalingos kadastriniams matavimams, inventorizacijai, teisinei registracijai, techninių dokumentų parengimui (likusią dalį apmoka pati Bendrija);
• 60 % sumos, reikalingos bendrojo naudojimo žemėje esančių bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų) priežiūrai (likusią dalį apmoka pati Bendrija);
• 60 % sumos, reikalingos bendrojo naudojimo žemėje esančių bendrojo naudojimo objektų (kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų) atnaujinimui ar naujų bendrojo naudojimo objektų statybai (likusią dalį apmoka pati Bendrija).
Pastaba: Bendrijos, turinčios skolų valstybei, Savivaldybei ar Savivaldybės valdomoms įmonėms, prašymas skirti finansinę paramą nenagrinėjamas.

Bendrijos, pageidaujančios gauti finansinę paramą, pateikia šiuos dokumentus:
Prašymą dėl dalinės finansinės paramos suteikimo pagal Kauno rajono savivaldybės specialiąją sodininkų bendrijų rėmimo programą (būtina užpildyti);
Pareiškėjo anketą finansinei paramai pagal Kauno rajono savivaldybės specialiąją sodininkų bendrijų rėmimo programą gauti (būtina užpildyti);
• Bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl paramos kopiją;
• Bendrijos išlaidas patvirtinančių dokumentų – komercinių pasiūlymų, preliminarių susitarimų, sąmatų, pažymų ir (ar) kitų dokumentų, kurie patvirtintų Bendrijos teisę gauti dalinį išlaidų kompensavimą pagal Programą, patvirtintas kopijas. Teikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens parašu;
• Bendrijos sodų sklypų ir jų savininkų sąrašą, nurodant vardą, pavardę ir duomenis, kur asmuo deklaravęs gyvenamosios vietos adresą;
• įgaliojimą, jei prašymą pateikia Bendrijos pirmininko įgaliotas asmuo;
• Bendrijos įstatų kopiją.
Pastaba: Bendrijos gali papildomai pateikti kitus dokumentus, kurie jų nuomone, pagrįstų prašymą gauti finansinę paramą pagal Programą.

Paramos teikimo sąlygos: Bendrijoms dalinai kompensuojamos išlaidos už darbus ar paslaugas, nurodytus Programoje ir šiame kvietime. Paskirta paramos suma išmokama atlikus darbus ir (ar) paslaugas, dėl kurių dalinio išlaidų kompensavimo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo priimtas sprendimas skirti paramą ir Bendrijai pateikus prašymą išmokėti skirtą paramos sumą kartu su darbų ir (ar) paslaugų atlikimą bei Bendrijos dalies išlaidų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais (atliktų darbų ir (ar) paslaugų sutartis, šių darbų ir (ar) paslaugų atlikimo aktus, sąskaitas faktūras, apmokėjimą patvirtinančius banko išrašus). Nekompensuojamos išlaidos, kurioms jau buvo skirtas finansavimas pagal šią ar kitas Savivaldybės programas, bei išlaidos už darbus ar paslaugas, atliktus iki šios Programos patvirtinimo.

Taip pat, visą Programą bei prašymo ir anketos formas galite gauti Kauno rajono savivaldybės administracijoje, adresu Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas arba visa Programa ir prašymo bei anketos formos gali būti Jums atsiųsti elektroniniu paštu. Pageidaudami gauti dokumentus elektroniniu paštu, prašome susisiekti telefonu (8 620) 13 051.
 

Pavasarinis potvynis 2021

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dabartiniais turimais duomenimis šių metų pavasario potvyniui scenarijus tikėtina bus panašus į 2010 m. kilusį pavasarinį potvynį. Interaktyvius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius galima rasti ir peržiūrėti internetiniame puslapyje https://potvyniai.aplinka.lt/map.

Interaktyvius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapis (galimo potvynio analizei)

Interaktyvius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapis (galimo potvynio analizei)

Potvynio poveikis ir padaryta žala priklauso nuo vandens tėkmės greičio, vandens lygio, potvynio trukmės, žemės paviršiaus, esamo grunto, esamos teritorijos infrastruktūros (pastatų, tiltų, kelių). Potvynio metu gali būti rimtai sužeisti ar net žūti žmonės (patekę į potvynio spąstus bandydami eiti, važiuoti ar plaukti per potvynio vandenį), gali būti suardyti transporto keliai, sutrikdytas vandens, elektros, dujų ir kitų paslaugų tiekimas, užterštos vandens tiekimo sistemos ir individualūs vandens šuliniai. Net ir nedidelis potvynio vandens lygis (pastatai apsemti 15–20 centimetrų) gali padaryti daugiatūkstantinius nuostolius namų ūkiui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai įspėja, kad norėdami tinkamai pasirengti potvyniui, apsaugoti save ir savo turtą, gyventojai, ūkio subjektų, įstaigų vadovai, turėtų iš anksto tam pasiruošti.

Prieš prasidedant potvyniui

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Patariame nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas.
Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:
• Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).
• Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).
• Parūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų:
✓ Ilgai negendančių maisto produktų,
✓ Medikamentų,
✓ Geriamojo vandens,
✓ Degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų,
✓ Mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.
• Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus.
• Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.
• Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.
• Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.
• Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo.
• Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.
• Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.
• Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas.
• Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
• Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.
• Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.
• Apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.
• Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Kilus potvyniui

Rekomenduojame evakuotis iš potvynio zonos.
Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame:
• Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.
• Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.
• Mokėkite pagalbos ženklus:
✓ Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba.
✓ Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.
• Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi.
• Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.
• Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.
• Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.

Pasibaigus potvyniui

• Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.

Daugiau patarimų kaip pasiruošti potvyniui ar kitoms galimoms ekstremalioms situacijoms galima rasti internetiniame puslapyje https://www.lt72.lt/.