Šių metų gegužės 17 d. Kauno raj., Užliedžių sen., sodininkų bendrijoje „Vanagynė“ įvyko ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Buvo išrinkta 7 narių valdyba, valdybos pirmininku išrinktas Darius Tamošaitis. Aptarti aktualūs klausimai.
Susirinkimo darbe dalyvavo Užliedžių seniūnė Jūratė Truncienė ir Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius.
Sodininkų bendrijų asociacija linki bendrijos pirmininkui Dariui Tamošaičiui ir valdybos nariams sėkmingo darbo.
| Eil Nr. | Veiklos pavadinimas | Veiklos pasiekimas | Trumpas veiklos aprašymas |
|---|---|---|---|
| 1 | Mokymai Kauno regione. | Pravesti 4 akademinių valandų mokymus, apmokyti 30-40 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams pravesti mokymus darbo su vyriausybinėmis organizacijomis, dokumentacijos vedimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimais. |
| 2 | Mokymai Elektrėnuose | Pravesti 4 akademinių valandų mokymus, apmokyti 15-20 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams pravesti mokymus darbo su vyriausybinėmis organizacijomis, dokumentacijos vedimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimais. |
| 3 | Mokymai Panevėžyje | Pravesti 4 akademinių valandų mokymus, apmokyti 30-40 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams pravesti mokymus darbo su vyriausybinėmis organizacijomis, dokumentacijos vedimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimais |
| 4 | Mokymai Klaipėdos regione | Pravesti 4 akademinių valandų mokymus, apmokyti 40-50 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams pravesti mokymus darbo su vyriausybinėmis organizacijomis, dokumentacijos vedimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimais. |
| 5 | Seminaras Kauno regione. | Pravesti 4 akademinių valandų mokymus, apmokyti 40-50 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams pravesti mokymus darbo su vyriausybinėmis organizacijomis, dokumentacijos vedimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimais. |
| 6 | Seminaras Elektrėnuose | Pravesti 4 akademinių valandų seminarą, dalyvių skaičius 15-20 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams darbui su vyriausybinėmis organizacijomis, bioįvairovės išsaugojimo, gamtosaugos bei teisėtvarkos klausimais. |
| 7 | Seminaras Panevėžyje | Pravesti 4 akademinių valandų seminarą, dalyvių skaičius 30-40 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams darbui su vyriausybinėmis organizacijomis, bioįvairovės išsaugojimo, gamtosaugos bei teisėtvarkos klausimais. |
| 8 | Seminaras Klaipėdos regione | Pravesti 4 akademinių valandų seminarą, dalyvių skaičius 40-50 žmonių. | Sodininkų bendrijų pirmininkams, valdybų nariams, buhalteriams darbui su vyriausybinėmis organizacijomis, bioįvairovės išsaugojimo, gamtosaugos bei teisėtvarkos klausimais. |
| 9 | Komandiruotė į Švedijos asociaciją ” Sodai kaip gyvenimo erdvė-veiklos centras Osterlen. | 5 dienų komandiruotė 5 Sodininkų bendrijų asociacijos nariams | Pasisemti patirties paramos tvariai regioninei/vietinei plėtrai, bei bioįvairovės išsaugojimo klausimais. Išvystyti tarptautinius ryšius |
| 10 | Sukurti Sodininkų bendrijų asociacijos materialinę bazę. | Sukurta materialinė bazė | Įsigyti baldus, kompiuterinę techniką, ryšių priemones, filmavimo-fotografavimo įrangą. |
| 11 | Projekto informavimas ir viešinimas | Viešinimo straipsniai (3 vnt.) Stendai (2 vnt.) Lankstinukai (1000 vnt.) Brošiūra (400 vnt.) | Viešinimo straipsniai spaudoje 3 vnt. ( Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos dienraščiuose.). Stendai, lankstinukai, brošiūros. |
| 12 | Informacinės-konsultacinės tarnybos įsteigimas. | Pertvarkyta ir išplėsta internetinė svetainė www.sbasociacija.lt Paskleista aktuali informacija sodininkų bendrijų nariams Respublikos mastu | Internetinės svetainės www.sbasociacija.lt pertvarkymas ir išplėtimas. Sistemingas internetinės svetainės atnaujinimas. |
| 13 | Išorinis auditas | Atliktas projekto vykdymo išorinis auditas. | Parinkti audito įmonę apklausos būdu mažiausiai iš dviejų dalyvių. |
| 14 | Projekto administravimas | – | Sistemingas ir skaidrus projekto administravimas, apskaitos vedimas, ataskaitų teikimas. |
2009 metų balandžio 7 dieną LR aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J. Šimėnui ir LR aplinkos ministerijos sekretorei J. Juozaitienei rašytas laiškas dėl sodininkų problemų.
Nr. 01-23
2009.04.07
LR SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO PIRMININKUI J. ŠIMĖNUI
LR APLINKOS MINISTERIJOS SEKRETOREI J. JUOZAITIENEI
APIE SODININKŲ PROBLEMAS
Siūlome sodininkų bendrijų reorganizaciją – likviduoti sodininkų bendrijas miestų teritorijose ir perduoti jas savivaldybių žinion kartu su turimomis komunikacijomis, pakeisti žemės paskirtį. Perdavus sodininkų bendrijas, miestų teritorijos taptų vientisos, be kitą žemės paskirtį turinčių salelių. Savivaldybės galėtų spręsti dėl dabartinėse sodininkų teritorijose esančios infrastruktūros išlaikymo, panaudojant Europos Sąjungos lėšas, ko šiuo jos metu nedaro. Šiuo metu miestuose yra šie sodininkų bendrijų skaičiai: Vilniaus mieste – 267, Kauno mieste – 39, Klaipėdos mieste – 18, Šiaulių mieste – 30, Panevėžio mieste – 4.
Rajonuose esančių sodininkų bendrijų statuso nekeisti, tik numatyti priemones infrastruktūros gerinimui bei spręsti žemėtvarkos klausimus.
Nedelsiant būtina išsiaiškinti kokios yra galimybės gauti Europos Sąjungos lėšas infrastruktūros gerinimui, kokios žinybos galėtų jas skirti, kaip jas realizuoti.
LR aplinkos ministeriją prašome paruošti statybos techninį reglamentą (STR) pritaikytą sodininkų bendrijose gyvenamų namų ir sodo namelių ir kitų nesudėtingų statinių statybai. Būtina peržiūrėti statomų valymo įrenginių normatyvus ir nurodyti kokios organizacijos turi teisę juos statyti.
Reikia apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga peržiūrėti Sodininkų bendrijų įstatymą, nes jame visą eilę straipsnių reikia tobulinti, įtraukti naujų.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius
Obelų veislės
Sodininkavimo sėkmė labai priklauso nuo teisingai pasirinktų obelų veislių. Obelys yra ilgaamžės ir vienoje vietoje auga dešimtmečiais, todėl ypač svarbu pasodinti tinkamų veislių vaismedžius, nes po kelerių metų jų nepakeisi. Tiesa, šiuolaikinės technologijos jau leidžia žymiai greičiau pakeisti senąsias veisles naujesnėmis, pažangesnėmis, nes auginami žemaūgiai sodai, kurių amžius kur kas trumpesnis.
Nors obelų veislių auginama labai daug, tačiau pasirinkti savo poreikiams kelias yra gana sunku. Renkantis obelų veisles būtina atsižvelgti į keletą aspektų: kokiu metų laiku norime turėti daugiau obuolių, ar yra tinkamos sąlygos vaisius laikyti rudens-žiemos laikotarpiu, ar pakaks laiko ir specialių žinių įveistam sodui prižiūrėti visus metus ir kaip bus saugomi vaismedžiai nuo ligų ir kenkėjų, kaip genimi ir formuojami, retinamos užuomazgos kasmetiniam aukštos kokybės vaisių derliui užauginti.
Pasirenkant veisles pagal sunokimo laiką, dažnai sodininkai padaro klaidą perdaug pasodinę rudeninių veislių vaismedžių. Tarp sodininkų mėgėjų vyrauja nuomonė, kad jei nėra gerų sąlygų vaisiams laikyti geriau auginti rudeninių veislių vaismedžius ir neveisti žieminių, nes obuolių vis tiek negalima ilgai išlaikyti. Tačiau nors ir neturint gerų vaisių laikymo sąlygų būtina daugiau auginti žieminių veislių obuolių. Žieminių veislių obuoliai, esant šiltesnėms ar šiaip prastesnėms laikymo sąlygoms išsilaikys trumpiau negu būdinga konkrečiai veislei, bet kur kas geriau ir ilgiau negu rudeninių veislių vaisiai. Dėl šių priežasčių vasarinių ir rudeninių veislių obelų sodinama tiek, kad vaisių užtektų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Vėliau jau valgomi žieminiai obuoliai, kurie auginant šiuolaikines veisles jau ir anksčiau yra skanūs, o laikant šilčiau negu reikia jie anksčiau ir sunoksta. Tiesa, verslinių sodų saugyklose, kur vaisių laikymo metu kamerose palaikoma +1 – +2 ºC temperatūra ar kontroliuojama kamerų atmosfera ir rudeninių veislių obuoliai išlaikomi iki viduržiemio. Deja, sodininkai mėgėjai tokių sąlygų vaisiams laikyti neturi, todėl renkantis veisles būtina tai įvertinti.
Tačiau svarbiausia, pasirenkant veisles reikia jau žinoti kaip pasodintame sode naikinsime ligas. Jeigu sode prieš ligas nebus naudojama cheminių kovos priemonių, tuomet geriau auginti mūsų krašte dažniausiai pasitaikančiai ligai – rauplėms, atsparių veislių obelis. Vasarinės – ‘Orlovim’, ‘Izbranica’, rudeninės – ‘Freedom’, ‘Sawa’, ‘Vitos’, ‘Novamac’, žieminės – ‘Skaistis’, ‘Štaris’, ‘Liberty’, ‘Aldas’, ‘Florina’, ‘Topaz’, ‘Rubinola’, ‘Pinova’. Jeigu sodas reikiamu laiku prieš ligas bus purškiamas kelis kartus, galima auginti: vasarines – ‘Popierinis’, ‘Persikinis’, ‘Avenarijus’, ‘Konfetnoje’; rudenines – ‘Auksis’, ‘Delikates’, ‘Beržininkų ananasas’, ‘Katja’, ‘Rudens dryžuotasis’, ‘Summered’, ‘Paprastasis antaninis’; žiemines ‘Šampion’, ‘Rubin’, ‘Alva’, ‘Antej’, ‘Arlet’, ‘Connel red’, ‘Bogatyr’, ‘Kulono renetas’, ‘Sinap orlovskij’, ‘Redkroft’, ‘Rubinete’, ‘Lodel’, ‘Melnrose’, ‘Telissare’. Tačiau, jeigu bus auginami rauplėms jautrūs vaismedžiai, tokie kaip vasarinių veislių – ‘Geneva Early’, ‘Jerseymac’, rudeninių – ‘Rubin’ (Kazachija), ‘Orlovskoje polosatoje’, ‘Paulared’, ‘Slava peremožcam’ ir žieminių – ‘Lobo’, ‘Noris’, ‘Ligol’, ‘Jonagold’, ‘Gloster’, obelis prieš ligas teks purkšti sistemingai ir tik tada galima tikėtis labai geros kokybės ir labai skonių obuolių.
Vasarinės veislės
‘Avenarijus’ – taip pavadinta Rusijoje, bet Lietuvoje žinoma kaip ‘Lietuvos cukrinis rožinis’. Tai vidutinio derlingo veislė. Vaisiai skinami rugpjūčio viduryje, vartojami 2-3 savaites. Jie apvaliai kūgiški, labai gražūs, vidutinio stambumo arba smulkesni už vidutinius, skanūs, saldūs, aromatingi, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė vidutinio storio, lygi, žalsvai geltona, saulėtoje pusėje išmarginta rožiniais dryželiais, kurie gali susilieti į ištisinį raudonį arba pasiskirsto juostelėmis. Minkštimas baltas arba šiek tiek gelsvas, po odele šiek tiek rožinis, purus, sultingas, aromatingas. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikas elipsinis, vėliau rutuliškas, gana tankus, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Vaismedžiai auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Vaismedžiai žiemą labai ištvermingi, žydi vidutiniškai anksti, greitai pradeda derėti, bet jautrūs vėžiui.
‘Close’ – ankstyva vidutiniškai derlinga veislė , sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami liepos trečiąją dekadą, anksčiau už ‘Popierinį’, noksta ne vienu laiku, todėl skinami tik sunokę per kelis kartus. Jie stambesni už vidutinius, apvaliai kūgiški, su aiškiomis neaštriomis briaunomis, labai gražūs, bet rūgštoki. Odelė vidutinio storumo, lygi, švelni, šviesiai žalia, padengta karmino (ryškiai tamsiai raudona) spalvos išsiliejančiu raudoniu bei apnašomis, o laikant vaisius susiriebaluoja. Minkštimas žalsvai baltas, sultingas, smulkiagrūdis, sunokusių purus, šiek tiek aromatingas. Vaismedžiai augūs, vainikas plačiai piramidiškas, pereinantis į rutulišką, vidutinio tankumo, vyrauja trumposios ir smailiosios vaisinės šakutės. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais.
‘Geneva Early’ – ankstyva derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai pradeda nokti keliomis dienomis anksčiau negu ‘Popierinio’, ne vienu laiku, todėl skinami 2-3 kartus. Jie vidutinio stambumo, plokščiai apvalūs, odelė žalsvai geltona, didžioji vaisiaus dalis padengta skaisčiu raudoniu. Minkštimas kreminis, sultingas, aromatingas, gero skonio. Vaisiai neatsparūs rauplėms. Vaismedžiai vidutiniškai augūs ir augūs, derėti pradeda anksti, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais.
‘Izbranica’ – vėlyva labai derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugpjūčio antroje pusėje, ne vienu metu. Jie stambūs, plokščiai apvalūs, truputį briaunoti. Odelė žalsvai geltona, su raudonais dryželiais. Minkštimas baltas, sultingas, rūgščiasaldis. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, žiemą ištvermingi, dera gausiai, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, atsparūs rauplėms, tinka ekologiniams sodams.
‘Jerseymac’ – vėlyva derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami rugpjūčio antroje pusėje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki dviejų mėnesių. Jie stambesni už vidutinius, kūgiški, su beveik visame paviršiuje išsiliejusiu raudoniu, tinkami transportuoti. Minkštimas kreminis, sultingas, saldžiarūgštis. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, žiemą ištvermingi, derlingi. Žydi vidutiniškai anksti. Neatsparūs rauplėms.
‘Konfetnoje’ – derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugpjūčio pradžioje tuoj po ‘Popierinio’, vartojami apie 10 dienų. Jie vidutinio didumo, apvalūs, šiek tiek briaunoti, tinkami transportuoti, saldūs, skanūs, skanūs, vidutinės išvaizdos, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė vidutinio storio, lygi, šviesiai žalia, saulės apšviestoje pusėje padengta raudonais dryželiais, truputi rudėta. Minkštimas sultingas, švelnus, aromatingas. Vaismedžiai vidutinio augumo, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, vainikas rutuliškas, vidutinio tankumo, vyrauja trumposios vaisinės šakutės, žiemą ištvermingi.
‘Orlovim’ – labai derlinga vėlyva vasarinė veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai prinoksta rugpjūčio antroje pusėje. Jie stambesni už vidutinius, apvaliai kūgiški, truputį briaunoti. Odelė šviesiai geltona, didesnė vaisiaus dalis raudonai dryžuota ir išsilieja į vientisą raudonumą. Minkštimas kreminis, sultingas, rūgščiai saldus. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, žiemą ištvermingi, dera anksti. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Tinka ekologiniams sodams, nes neserga rauplėmis.
‘Persikinis’ – derlinga veislė. Vaisiai skinami rugpjūčio viduryje, vartojami visą mėnesį. Jie stambūs ar vidutiniškai stambūs, gražūs, apvalūs arba cilindriškai apvalūs, taisyklingi, puikaus skonio. Odelė vidutinio storio, lygi, žalsvai geltona, saulės pusėje apsidengusi raudonais dryžiais. Vaisius apsidengęs pilkomis apnašomis ir riebaliniu sluoksniu. Minkštimas baltas arba gelsvas, sultingas, smulkiai grūdiškas. Vaisiai atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Vaismedžiai vidutinio augumo, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, vainikai rutuliški arba piramidiški, vidutinio tankumo, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Vaismedžiai žiemą ištvermingi.
‘Popierinis’ – labai derlinga veislė, kilusi Baltijos šalyse. Vaisiai skinami liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Vartojami 10-15 dienų. Jie vidutiniai, apvaliai kūgiški, apvalūs arba apvaliai cilindriški, briaunoti ir su viena aštria, panašia į siūlę briauna, labai skanūs arba skanūs, saldžiarūgščiai su maloniu vyno prieskoniu, netinka transportuoti ir neatsparūs rauplėms. Odelė plona arba vidutinio storio, švelni, sausa, vienspalvė, skynimo brandos obuolių – šiaudų geltonumo, o prinokusių – balta. Minkštimas baltas arba gelsvas, labai purus, gana švelnus, stambiai grūdiškas, labai sultingas. Pernokusių vaisių minkštimas greitai suminkštėja, odelė sutrūkinėja. Vaismedžiai vidutinio augumo, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, vainikas plačiai piramidiškas, vidutinio tankumo, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Vaismedžiai žiemą vidutiniškai ištvermingi, žydi vidutiniškai anksti, dera gausiai, bet periodiškai.
Rudeninės veislės
‘Arbat’ – derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki lapkričio vidurio. Jie apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo ar smulkūs. Odelė žalia, didžioji vaisiaus dalis padengta skaisčiu raudoniu. Vaismedžiai kolonos formos, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, gausiai dera trumposios vaisinės šakutės, išsidėsčiusios ant liemens. Vaismedžiai žiemą vidutiniškai ištvermingi, rauplėmis neserga.
‘Auksis’ – rudeninė ar ankstyva žieminė, I.Štaro ir D.Bulovienės Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje išvesta derlinga veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pirmąją dekadą, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki vasario mėn. Jie stambūs, plokščiai apvalūs, vienodo dydžio, mažai pažeidžiami rauplių, labai skanūs, rūgščiasaldžio vyno skonio, aromatingi. Odelė vidutinio storumo, gelsva, įsaulyje su išsiliejusiu šviesiu raudoniu, tamsiai raudonais nevienodais dryžiais ir taškais. Minkštimas gelsvas, švelnios konsistencijos, labai sultingas.
Vaismedžiai vidutiniškai augūs ir augūs, vainikas plataus kūgio ar rutulio formos, vidutinio tankumo, su daug trumpųjų vaisinių šakučių. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396, M.9 ir P 22 poskiepiais. Obelys su M.26 poskiepiais pradeda derėti trečiaisiais metais. Vaismedžiai anksti žydi, vidutiniškai atsparūs rauplėms ir žievės ligoms, neserga miltlige.
‘Beržininkų ananasas’ – ankstyva vidutinio derlingumo veislė, surasta Beržininkuose (Ignalinos r. Lietuva). Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio mėnesio. Jie stambūs arba labai stambūs, apvaliai kūgiški, lygūs arba šiek tiek briaunoti, labai gražūs arba gražūs, tinka transportuoti, atsparūs rauplėms, malonaus rūgščiasaldžio vyno skonio. Odelė gana stora, švelni, žalsvai geltona, o prinokusių – geltona, saulės apšviestoje pusėje oranžinė. Lenticelės smulkios, gausios. Minkštimas gelsvas, sultingas, tankus. Vaismedžiai labai augūs, vainikas rutuliškas arba plokščiai rutuliškas, vidutinio tankumo, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi žiemą, žydi anksti. Kadangi vaismedžiai su sėkliniais poskiepiais labai augūs ir pradeda labai vėlai ir negausiai derėti. Norint, kad derėtų greičiau ir gausiau, būtina auginti tik su žemaūgiais P 60, B 396, M.9 ar net žemiausiais P 22 poskiepiais.
‘Delikates’ – derlinga veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pirmosios dekados pabaigoje-antrosios pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio pabaigos. Jie vidutinio dydžio arba dideli, apvaliai arba plačiai kūgiški, labai skanūs, saldžiarūgščiai, netinka transportuoti. Odelė plona, šviesiai žalia, su išsiliejusiu raudoniu ir apnašu. Minkštimas baltas ar šiek tiek žalsvas, sultingas. Vaismedžiai neaugūs, vainikas plokščiai rutuliškas, sutankėjantis. Auginami su M.26 ir augesniais poskiepiais ‑ MM.106, B.118, P 14. Su M.26 poskiepiu pradeda derėti antraisiais metais. Vaismedžiai žydi vidutiniškai anksti, rauplėms bei žievės ligoms atsparūs vidutiniškai. Kai gausiai dera, vaisiai būna smulkūs, todėl jų kokybei pagerinti retinamos užuomazgos.
‘Freedom’ – derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami rugsėjo antrąją dekadą. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki sausio vidurio. Jie vidutinio stambumo ir stambūs, atsparūs rauplėms, skanūs, saldžiarūgščiai, apvaliai kūgiški, kartais nesimetriški. Odelė gelsvai žalsva, su raudonais dryželiais, vietomis susiliejančiais į vientisą raudonį. Minkštimas sultingas, gelsvas. Vaismedžiai vidutiniškai augūs. Vainikas kūgiškas, su svyrančiomis šakomis. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Derėti pradeda anksti. Su M.26 poskiepiais vaismedžiai pradeda derėti antraisiais metais. Vaismedžiai ištvermingi šalčiams, žydi vidutiniškai anksti, atsparūs rauplėms ir miltligei. Tinka ekologiniams sodams.
‘Katja’ – labai derlinga veislė, sukurta Švedijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pirmoje pusėje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio. Jie apvaliai kūgiški ar kiaušiniški, lygūs ar truputi briaunoti, labai gražūs, vidutinio stambumo, vienodi, gana atsparūs rauplėms, saldžiarūgščiai, skanūs. Odelė vidutinio storio, švelni, lygi, žalsvai geltona, beveik ištisai padengta ryškiu išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas gelsvas, sultingas, tvirtas. Vaismedžiai vidutinio augumo, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, vainikas plačiai piramidiškas, vidutinio tankumo, vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi žiemą, dera anksti ir gausiai.
‘Orlovskoje polosatoje’ – derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio mėn. Jie stambūs, apvaliai cilindriški, gražūs. Odelė žalsvai gelsva, įsaulyje su avietinės spalvos dryželiais. Minkštimas baltas, labai sultingas, rūgštokas. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikas rutuliškas, vidutiniškai tankus. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396, M.9 ir P 22 poskiepiais. Vaismedžiai žydi anksti, šalčiams atsparūs, rauplėms jautrūs vidutiniškai.
‘Paulared’ – derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami rugsėjo pirmąją dekadą, vartojami iki lapkričio vidurio. Jie vidutinio stambumo ir stambūs, neatsparūs rauplėms, skanūs, saldžiarūgščiai, plokščiai apvalūs, labai gražūs. Odelė žalsvai geltona, beveik visa padengta tamsiu išsiliejusiu raudoniu, su vaškiniu apnašu. Minkštimas kremiškai baltas. Vaisiai tinka transportuoti. Vaismedžiai neaugūs. Vainikas kūgiškai rutuliškas, mažųjų vaisinių šakučių mažai, dera metūgliai. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Su M.26 poskiepiais vaismedžiai pradeda derėti trečiaisiais metais. Šakelės ištįsta ir nuplinka, sunkoka suformuoti verpstės formos vainiką. Vaismedžiai gana ištvermingi šalčiams, žydi vidutiniškai anksti, neatsparūs rauplėms, šiek tiek serga miltlige bei žievės ligomis.
‘Paprastasis antaninis’ – derlinga veislė rusų liaudies selekcijos veislė. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio mėn. pabaigos. Jie stambesni už vidutinius, nevienodos formos – apvaliai kūgiški, kūgiška arba apvalūs, neryškiai briaunoti, vidutiniškai atsparūs rauplėms, gero ar vidutiniškai rūgštaus vyno skonio, turi daug pektinų, tinka perdirbti. Odelė lygi, blizganti, gelsvai žalia, prinokusių – šviesiai geltona. Minkštimas baltas, gelsvo atspalvio, stambiai grūdiškas, tvirtas, sultingas. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai piramidiški, vėliau rutuliški, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Auginami su vidutinio augumo poskiepiais – MM.106, B.118, P 14. Vaismedžiai žiemą ištvermingi, žydi vidutiniškai anksti.
‘Rubin’ – derlinga veislė, sukurta Kazachijoje. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio. Jie apvaliai kūgiški, stambūs ir labai stambūs, jautrūs rauplėms. Odelė šviesiai žalia, saulėtoje pusėje iki pusės padengta šviesiu išsiliejusiu raudoniu. Vaisiai sultingi, saldžiarūgščiai, labai skanūs. Vaismedžiai labai augūs, vainikas platus, vidutinio tankumo ar retas su nuplinkančiomis šakomis. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi žiemą, jautrūs rauplėms.
‘Rudenis’ – derlinga Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute B. Gelvonauskio išvesta veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki lapkričio. Jie kūgiški, stambesni už vidutinius, atsparūs rauplėms, skanūs. Odelė gelsva, didesnė vaisiaus dalis padengta raudonais dryželiais, pereinančiais į išsiliejusį raudonį. Minkštimas kreminio atspalvio. Vaismedžiai augūs, vainikas kūgiškas, tankus. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Atsparūs rauplėms ir filostiktozei, derėti pradeda anksti.
‘Rudens dryžuotasis’ – vidutinio derlingumo veislė, kilusi iš Baltijos šalių. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio. Jie kūgiški arba apvaliai kūgiški su neryškiomis briaunelėmis, stambesni už vidutinius arba stambūs, saldžiarūgščiai, skanūs, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė vidutinio storio, lygi, truputi riebaluota, žalsvai geltona, violetinio atspalvio, saulės apšviestoje pusėje – ryškiai raudoni dryželiai. Minkštimas baltas ar truputi gelsvas, prie odelės rožinis, purus, sultingas, silpno aviečių prieskonio. Vaismedžiai stipraus augumo, vainikas rutuliškas arba plačiai rutuliškas, vidutinio tankumo. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396, M.9 ir P 22 poskiepiais. Vaismedžiai ištvermingi žiemą, žydi vidutiniškai vėlai, vėlokai pradeda derėti, pramečiuoja.
‘Samered’ – derlinga veislė, sukurta Kanadoje. Vaisiai skinami rugsėjo pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki lapkričio vidurio. Jie apvalūs ar kiaušiniški, truputi briaunoti, vidutinio stambumo, labai gražūs, saldžiarūgščiai, skanūs, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė šviesiai žalia, beveik ištisai padengta išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas baltas su žalsvu atspalviu, smulkiagrūdis, saldžiarūgštis, sultingas. Vaismedžiai silpno augumo, vainikas kūginis su svyrančiomis šakomis, dera trumposios vaisinės šakutės ir vienamečiai ūgliai. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Vaismedžiai žydi vidutiniškai anksti, derėti pradeda anksti, pramečiuoja.
‘Sawa’ – derlinga veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio. Jie apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo ir stambūs, atsparūs rauplėms. Odelė lygi, blizganti, beveik visa padengta išsiliejusiu tamsoku raudoniu. Minkštimas kreminiai baltas, vidutiniškai sultingas, aromatingas, saldžiai rūgštokas, tvirtas. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą ištvermingi, atsparūs rauplėms, žydi vidutiniškai anksti. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Tinka ekologiniams sodams.
‘Vitos’ – vidutinio derlingumo veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pirmąją dekadą. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gruodžio. Vaisiai labai stambūs, plokščiai apvalūs, gražūs, saldžiarūgščiai, skanūs, atsparūs rauplėms. Odelė blizganti, gelsva, su žaliais taškeliais, saulėtoje pusėje su rausvais dryželiais, susiliejusiais į vientisą raudonį. Vaisiaus minkštimas labai sultingas, gelsvas. Vaismedžiai stipraus augumo, todėl auginami su žemaūgiais poskiepiais – P 60, B.396, M.9 ir P 22. Su M.26 poskiepiais vaismedžiai dera trečiaisiais metais. Ištvermingi šalčiams, atsparūs rauplėms, filostiktozei, miltligei ir žievės ligoms. Žydi anksti. Šios veislės obelys tinka ekologiniams sodams.
Žieminės veislės
‘Aldas’ – ankstyva žieminė, derlinga, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute A. Bandaravičiaus, D. Bulavienės, B. Gelvonauskio sukurta veislė. Vaisiai skinami rugsėjo antrojoje pusėje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki sausio vidurio. Jie plokščiai apvalūs, vienodi, stambūs. Odelė gelsva, didesnioji vaisiaus dalis – su išsiliejusiu raudoniu bei įvairaus ilgio dryželiais. Minkštimas gelsvas, švelnios konsistencijos, saldus. Vaismedžiai labai augūs, auginami tik su M.26 ir žemesniais poskiepiais – P 60, B.396, M.9 ir P 22. Žiemą ištvermingi, atsparūs rauplėms, dera anksti ir gausiai. Tinka ekologiniams sodams.
‘Alva’ – derlinga veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami spalio pirmąją – antrąją dekadas. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gegužės vidurio. Jie vidutinio stambumo ir stambūs, apvalūs, kiek suploti, briaunoti, saldžiarūgščiai, labai skanūs. Odelė blizganti, žalsva, beveik visa padengta saldžiarūgščiai ryškiai raudonais dryželiais, susiliejusiais į ištisą karmino spalvos raudonį, su šviesiais taškučiais. Minkštimas baltas, sultingas. Vaismedžiai vidutiniškai augūs arba augūs, apvaliais vainikais. Su M.26 poskiepiais vaismedžiai pradeda derėti ketvirtaisiais metais, todėl geriau auginti su žemesniais poskiepiais – P 60, B.396, M.9. Vaismedžiai šalčiams ištvermingi, tinka auginti ir žemesnėse vietose. Žydi vėlai. Rauplėms vidutiniškai jautrūs, miltligei ir žievės ligoms beveik atsparūs. Su M.26 ir augesniais poskiepiais pramečiuoja, senstančių vaismedžių vaisiai linkę smulkėti.
‘Antej’ – derlinga veislė, sukurta Baltarusijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki kovo. Jie apvaliai kūgiški, kartais briaunoti, stambesni už vidutinius arba stambūs. Odelė šviesiai žalia, didžioji vaisiaus dalis padengta avietine spalva su tamsiu bordo atspalviu. Vaisiai jautrūs kalcio trūkumui. Vaismedžiai, vidutinio augumo, vainikas plačiai piramidiškas, vidutinio tankumo. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi, rauplėms ir vėžiui vidutiniškai atsparūs.
‘Arlet’ – labai derlinga veislė, sukurta Šveicarijoje. Vaisiai skinami spalio pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) laikosi iki kovo pabaigos. Jie apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo ar smulkūs, gražūs. Odelė rieboka, didžioji dalis vaisiaus padengta išsiliejusiu raudoniu, kartais su dryželiais. Odelė gali būti rudėta. Minkštimas kreminio baltumo, labai sultingas, labai skanus.
Vaismedžiai vidutinio augumo ar augūs, vainikas apvaliai kūgiškas, tankus. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą vidutinio ištvermingumo, vidutiniškai jautrūs rauplėms, žydi vidutiniškai vėlai, dera gausiai, vaisių kokybei pagerinti būtina retinti užuomazgas.
‘Bogatyr’ – labai derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami spalio pirmąją dekadą, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio. Jie plokščiai apvalūs, kartais plokščiai kūgiški, truputi briaunoti, stambūs arba labai stambūs, dažnai įvairaus didumo, tinkami transportuoti, gana atsparūs rauplėms, saldžiarūgščiai, artimo ‘Paprastojo antaninio’ skoniui. Odelė plona ar vidutinio storio, kvapni, žalsvai geltona, o prinokusių obuolių – šviesiai geltona, saulėtą vasarą dalis vaisiaus padengta šviesiu raudoniu. Minkštimas baltas, smulkiai grūdiškas, sultingas, kvapnus, gana tvirtas. Vaismedžiai vidutinio augumo arba augūs, vainikas rutuliškas, vidutinio tankumo ar retas, dera ant įvairių vaisinių šakučių. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Derėti pradeda anksti, ištvermingi žiemą, žydi vidutiniškai anksti, kartais vėlokai.
‘Cornel Red’ – derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami rugsėjo trečiąją dekadą – spalio pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki kovo pabaigos Jie apvalūs, taisyklingi, stambūs. Odelė storoka, tvirta, žalsvai gelsva, su išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas kreminiai žalsvas, saldus, gero skonio. Vaismedžiai iš pradžių auga stiprokai, vėliau vidutiniškai, vainikas retokas, su nusvirusiomis šakomis. Auginami su M.26 ir su žemesniais poskiepiais – P 60, B.396, M.9. Su M.26 poskiepiu pradeda derėti trečiaisiais metais. Atsparūs šalčiams, vidutiniškai atsparūs rauplėms ir žievės ligoms, beveik atsparūs miltligei. Žydi anksti. Dera vidutiniškai gausiai, kasmet. Vaisiai labai geros prekinės išvaizdos, tinka transportuoti.
‘Florina’ – derlinga veislė, sukurta Prancūzijoje. Vaisiai skinami spalio pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gegužės mėn. Jie apvaliai kūgiški ar cilindriški, truputi briaunoti, vidutinio stambumo. Odelė gelsvai žalia, didesnė vaisiaus dalis padengta išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas kremiškai žalsvas, švelnus, rūgščiasaldis, sultingas, gana skanus. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikas platus. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Vidutiniškai ištvermingi žiemą, žydi vidutiniškai anksti, derėti taip pat pradeda anksti, vidutiniškai atsparūs vėžiui, rauplėmis neserga, nes turi įmunitetą šiai ligai.
‘Gala’–derlinga veislė, sukurta Naujojoje Zelandijoje. Vaisiai skinami spalio antrosios dekados pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki kovo pabaigos. Jie kūgiški arba apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo arba smulkoki. Odelė švelni, švelniai blizganti, žalsvai geltona, beveik visa padengta rausvai oranžiniu raudoniu. Lietingu oru odelė gali sutrūkinėti. Minkštimas kreminio atspalvio, smulkiagrūdis, tvirtas, sultingas, saldžiarūgštis. Pastebėta, kad vėsiomis vasaromis išaugę obuoliai yra prastesnio skonio, nesaldūs. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikas plačiai kūgiškas, vidutinio tankumo. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą vidutiniškai ištvermingi, vidutiniškai atsparūs rauplėms, žydi vidutiniškai vėlai, vaisių užmezga daug, todėl, kad išaugtų didesn, būtina retinti užuomazgas. Dažniausiai auginami ‘Gala’ veislės mutantai: ‘Royal Gala’, ‘Mondial Gala’, ‘Gala Must’, ‘Galaxy’, kurie veda didesnius ir kur kas raudonesnius vaisius.
‘Gloster’ – labai derlinga veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai skinami spalio pirmosios dekados pabaigoje arba antrąją dekadą. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gegužės ir ilgiau. Jie stambūs ir labai stambūs, kūgio formos. Odelė žalsvai gelsva, beveik visa su tamsiu raudoniu. Minkštimas baltai žalias, sultingas. Lietuvos agroklimato sąlygomis tik atviroje ir saulėtoje vainiko vietoje užaugę vaisiai būna dideli, gražūs ir skanūs. Tankiuose vainikuose, po lapais vaisiai būna mažesni, nespalvoti, prasto skonio. Vaismedžiai labai augūs. Mūsų krašte kokybiškesni ir skanesni vaisiai užauga ant vaismedžių su žemaūgiais M.9, P 59, P 22 poskiepiais ir suformuotų laibosios verpstės vainiku. Šios veislės obelims dėl itin vešlaus augimo visai netinka vidutiniškai augūs ir augūs poskiepiai. Vaismedžiai vidutiniškai atsparūs rauplėms, žiemą gana ištvermingi, žydi vėlai. pramečiuoja. Vaisių kokybei pagerinti ir pramečiavimui sumažinti lankstomos šakos, vasarą genima, retinamos užuomazgos.
‘Golden Delicious Reinders’ – labai derlinga veislė, sukurta Nyderlanduose. Vaisiai skinami spalio antrosios dekados pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki kovo pabaigos. Jie apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo. Odelė šviesiai žalsvai geltona ir, skirtingai negu tradicinio ‘Golden Delicious’, – beveik nerūdėta. Minkštimas kreminio geltonumo, vidutiniškai sultingas, saldaus vyno skonio, labai skanus. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikas apvalus, vidutinio tankumo. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą vidutiniškai ar nepakankamai ištvermingi, žydi vidutiniškai vėlai, vidutiniškai jautrūs rauplėms, dera gausiai, vaisių kokybei pagerinti retinamos užuomazgos.
‘Eliza’ – derlinga veislė, sukurta Nyderlanduose. Vaisiai skinami spalio pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gegužės. Vaisiai vidutinio dydžio, apvaliai kūgiški. Beveik visa vaisiaus odelė tamsiai raudona, bronzinio atspalvio, kartais šiek tiek rūdėta. Minkštimas baltai žalsvas, tvirtas, sultingas, saldžiarūgštis, skanus. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikas platus, su palinkusiomis šakomis. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Vidutiniškai ištvermingi žiemą, vidutiniškai atsparūs rauplėms, labai neatsparūs žievės ligoms. Žydi vidutiniškai vėlai. Vaisiai tinka transportuoti.
‘Jonagold’ – derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami spalio antrosios dekados pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio vidurio. Jie apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo ar stambesni už vidutinius su pastebimomis briaunelėmis. Odelė vidutinio storio, lygi, žalia, vaisiams nokstant gelsva ir tik gerai saulės apšviestoje vietoje – išsiliejęs raudonis su rausvai oranžiniu atspalviu. Minkštimas kreminio atspalvio, saldžiarūgštis, sultingas. Vaismedžiai labai augūs, vainikas vidutinio tankumo, plačiai išsikerojęs. Auginami tik su pačiais žemiausiais M.9 ir P 22 poskiepiais. Nepakankamai atsparūs šalčiams ir vidutiniškai atsparūs rauplėms, žydi vidutiniškai vėlai.
‘Jonagold Decosta’ – derlinga veislė, sukurta Belgijoje. Vaisiai skinami spalio pirmosios dekados pabaigoje ‑ antrosios pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio vidurio. Jie vidutinio stambumo ir stambūs, apvaliai kūgiški. Odelė žaliai geltona, su išsiliejusiu rausvu karmino spalvos raudoniu. Vaismedžiai augūs, vainikai vidutiniškai tankūs. Tinka auginti tik su pačiais žemiausiais poskiepiais ‑ M.9, P 22. Formuojami laibosios verpstės vainikai. Tik gerai apšviesti vaisiai užauga dideli, gražūs ir skanūs. Lietuvos agroklimato sąlygomis šios veislės obelų su pusiau žemaūgiais ar vidutinio augumo poskiepiais vainiko viduje dauguma obuolių būna bespalviai ir prastoko skonio. Vaismedžiai nepakankamai atsparūs šalčiams, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Kad užaugtų daugiau kokybiškų obuolių, retinamos užuomazgos, o derlius skinamas du kartus.
‘Jonagold King’ – derlinga veislė, sukurta Belgijoje. Vaisiai skinami spalio antrosios dekados pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio vidurio. Jie apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo ar stambesni už vidutinius su pastebimomis briaunelėmis. Odelė vidutinio storio, lygi, žalia, vaisiams nokstant gelsva, saulės apšviestoje vietoje didesnė dalis vaisiaus padengta išsiliejusiu raudoniu su rausvai oranžiniu atspalviu. Minkštimas kreminio atspalvio, saldžiarūgštis, sultingas. Vaismedžiai stipraus augumo, vainikas vidutinio tankumo, plačiai išsikerojęs. Tinka auginti tik su pačiais žemiausiais M.9 ir P 22 poskiepiais. Vaismedžiai nepakankamai atsparūs šalčiams ir vidutiniškai atsparūs rauplėms, žydi vidutiniškai vėlai.
Kiti ‘Jonagold’ mutantai. Tamsiais vaisiais – ‘Red Jonaprince’, ‘Jonagored’, ‘Jonagored Supra’, ‘Rubinstar’, ‘Early Queen’. Šviesiais vaisiais – ‘Jonica’, ‘Crowngold’, ‘Novajo’.
‘Kortlendas’ – vidutinio derlingumo veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami spalio pirmąją dekadą, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio. Jie stambesni už vidutinius, plačiai arba apvaliai kūgiški, kartais cilindriškai apvalūs, saldžiarūgščio skonio, aromatingi, labai skanūs, bet labai jautrūs rauplėms. Odelė storoka, tvirta, truputi riebaluota, lygi, žalia, vėliau balsvai geltona, padengta ryškiai vyšninės spalvos dryželiais, kurie gali susilieti į ištisinį raudonį, pastebimos violetinės apnašos. Minkštimas baltas, birus, labai švelnus ir sultingas. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai plačiai rutuliški, tankūs su nusvirusiais šakų galais, vyrauja vytelinės vaisinės šakutės. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Dera kasmet, vidutiniškai ištvermingi žiemą, neatsparūs rauplėms, miltligei ir vėžiui.
‘Kulono renetas’ – derlinga veislė, sukurta Belgijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki vasario vidurio. Jie plačiai arba apvaliai kūgiški, stambūs arba stambesni už vidutinius, rūgščiasaldžiai, skanūs, tinka transportuoti, vidutiniškai jautrūs rauplėms. Odelė gruboka, žalia, vartojimo metu auksiškai geltona, saulės apšviestoje pusėje dažnai padengta ištisu vyšniniu raudoniu, gausu baltų smulkių lenticelių. Minkštimas gelsvai baltas, sultingas, švelnus. Vaismedžiai stipraus augumo, vainikai plačiai šluotiški, retoki, vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi vidutiniškai, žydi vidutiniškai anksti, pramečiuoja.
‘Liberty’ – labai derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami rugsėjo mėn. pabaigoje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki sausio vidurio. Jie kūgiški ar apvalūs, vidutinio stambumo ar smulkūs. Odelė šviesiai žalia, beveik ištisai padengta išsiliejusiu tamsoku raudoniu. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai vidutinio tankumo. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi vidutiniškai, vėžiui vidutiniškai atsparūs, rauplėmis neserga, nes turi įmunitetą šiai ligai.
‘Ligol’ – labai derlinga veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami spalio pirmosios dekados pabaigoje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gegužės vidurio ir ilgiau. Jie vidutinio stambumo ir stambūs, apvaliai kūgiški, neatsparūs rauplėms, saldžiarūgščiai, skanūs. Odelė žalsva, tvirta, su raudonais dryželiais, vietomis susiliejančiais į vientisą raudonį. Minkštimas žalsvai baltas, tvirtas. Vaisiai kieti, tinkami transportuoti. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai kūgio formos. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396, M.9 ir P 22 poskiepiais. Derėti pradeda anksti. Su M.26 poskiepiais dera antraisiais metais. Vaismedžiai neatsparūs rauplėms, vidutiniškai atsparūs miltligei ir žievės ligoms, žydi vidutiniškai anksti, linkę pramečiuoti. Vaisių kokybei pagerinti (ypač senesniame sode) ir pramečiavimui sumažinti retinamos užuomazgos.
‘Lobo’ – derlinga veislė, sukurta Kanadoje. Vaisiai skinami rugsėjo antrojoje pusėje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko vasario vidurio. Jie stambūs, plačiai kūgiški arba apvalūs. Odelė žalsvai gelsva, beveik visa padengta išsiliejusiu raudoniu ir violetiniu apnašu. Odelė storoka, bet vaisiai purūs, netinkami transportuoti. Minkštimas baltas, kartais prie odelės raustelėjęs, švelnus, labai sultingas, skanus. Vaismedžiai labai augūs, vainikai rutulio ar plačios piramidės formos. Auginami su M.26 ir žemesniais – P 60, 62-396, M.9, P 59, P 22 poskiepiais. Šalčiams atsparūs. Žydi vėlai. Vaisiai neatsparūs rauplėms ir puviniams. Senesnieji vaismedžiai, ypač su augesniais poskiepiais, pramečiuoja.
‘Lodel’ – labai derlinga veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami spalio pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio. Jie vidutinio dydžio, plokščiai apvalūs. Odelė geltona, beveik visa padengta išsiliejusiu raudoniu, tvirta. Minkštimas baltai kreminis, rūgščiasaldis, sultingas, skanus, bet kartais sausokas ir aitrokas. Vaismedžiai augūs ar vidutiniškai augūs, vainikai tankūs, šakos horizontalios. Patartina auginti su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Netinka P 22 poskiepiai, nes vaisiai būna per smulkūs. Vaismedžiai neserga rauplėmis, bet neatsparūs miltligei. Dera kasmet ir gausiai. Vaisių kokybei pagerinti retinamos užuomazgos. Per sausai laikomi vaisiai vysta. Jauni vaismedžiai neištvermingi žiemą.
‘Lofem’ – derlinga veislė, sukurta Kanadoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gegužės. Jie apvalūs, kiek smailėjantys, vidutinio dydžio, gražūs, tinka transportuoti, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė vidutinio storio, žalia, vartojimo metu šviesiai žalia, beveik ištisai padengta tamsiu išsiliejančiu raudoniu su apnašomis. Minkštimas baltas, po odele šiek tiek raustelėjęs, smulkiagrūdis, švelnus, sultingas. Vaismedžiai augūs, vainikai rutuliški, tankūs. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi, žydi vidutiniškai anksti.
‘Melrose’ – dažnai nepakankamo derlingumo veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai skinami spalio antros dekados pradžioje, gerai laikosi ir paprastoje vėsioje patalpoje, bet vaisių saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki birželio. Jie apvalūs, kartais apvaliai kūgiški, prie taurelės šiek tiek briaunoti, stambesni už vidutinius ar stambūs, rūgščiasaldžio skonio, skanūs, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė žalia, o dengiančioji blausiai raudona. Minkštimas baltas su žaliu atspalviu, tvirtas, sultingas. Vaismedžiai labai augūs, vainikai rutuliški, tankūs. Žydi vėlai, žiemą vidutiniškai atsparūs, derėti pradeda vėlai. Kadangi vaismedžiai su sėkliniais poskiepiais labai augūs ir pradeda labai vėlai ir negausiai derėti, todėl, kad greičiau ir gausiau derėtų auginami tik su žemaūgiais P 60, B 396, M.9 ar net žemiausiais P 22 poskiepiais.
‘Noris’ – derlinga, Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje Ip. Štaro sukurta veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio. Jie plokščiai apvalūs, vidutinio stambumo, labai gražūs, rūgščiasaldžiai, aromatingi, labai skanūs, tačiau neatsparūs rauplėms. Odelė vidutino storio, truputi blizganti, neriebaluota, šviesiai žalsva, saulėtoje pusėje beveik ištisai padengta tamsiu raudoniu. Minkštimas baltas, žalsvai gelsvo atspalvio, sultingas. Vaismedžiai neaugūs, vainikai plataus kūgio formos, retašakiai, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Žydi vidutiniškai vėlai, žiemą ištvermingi vidutiniškai, jautrūs žievės ligoms bei rauplėms, dera anksti, bet pramečiuoja. Vaismedžiai neaugūs, todėl auginami su vidutinio augumo MM.106 ar B 118 poskiepiais.
‘Pilot’ – labai derlinga veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai skinami spalio antrosios dekados pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki gegužės pabaigos. Jie plačiai kūgiški, vidutinio stambumo ar smulkūs. Odelė padengta rausvai oranžiniu raudoniu. Minkštimas kremiškai baltas, vidutiniškai grūdėtas, labai tvirtas, vidutinio skonio, saldžiarūgštis. Vaismedžiai vidutinio ar stipraus augumo, vainikai tankūs. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi vidutiniškai, žydi vidutiniškai vėlai, dera gausiai, vaisių kokybei pagerinti retinamos užuomazgos.
‘Pinova’ – derlinga veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai skinami spalio pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki vasario pabaigos. Jie apvaliai kūgiški, vidutinio stambumo ar stambesni už vidutinius. Odelė švelni, gelsvai žalia, du trečdaliai vaisiaus paviršiaus padengta rausvai oranžiniu raudoniu. Minkštimas gelsvas, sultingas, saldžiarūgštis, skanus. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai piramidiniai ar kūginiai, vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi vidutiniškai, silpnai pažeidžiami rauplių, žydi vidutiniškai vėlai, anksti pradeda derėti, dera kasmet ir gausiai, retinamos užuomazgos.
‘Redkroft’ – derlinga veislė, sukurta Lenkijoje. Vaisiai skinami spalio pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki vasario pabaigos. Jie plokščiai apvalūs, vidutinio stambumo. Odelė vidutinio storio, lygi, matinė, padengta tamsiai rausvu išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas kreminės spalvos, rūgščiasaldis, švelnus, sultingas, skanus. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai apvalūs, nesutankėjantys. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi vidutiniškai, miltligei atsparūs vidutiniškai ir mažai pažeidžiami rauplių. Žydi vidutiniškai anksti. Vaisių kokybei pagerinti retinamos užuomazgos.
‘Rubin’ – vidutinio derlingumo veislė, sukurta Čekijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio. Jie labai stambūs, apvaliai cilindriški, vienodo dydžio, mažai serga rauplėmis, labai gražūs, transportabilūs. Odelė žalsvai geltona, su raudonais dryželiais, dažnai susiliejančiais juostomis. Minkštimas žalsvai geltonas, labai gero saldžiarūgščio skonio. Vaismedžiai labai augūs, todėl patartina auginti tik su žemaūgiais P 60, B.396, M.9, P 22, P 59 poskiepiais. Vainikai apvalūs. Šoniniai ūgliai nusvirę, šakos nuplinkančios. Gausiausiai dera ilgieji ūgliai ir šiek tiek trumposios vaisinės šakutės. Su M.26 poskiepiais pradeda derėti ketvirtaisiais metais, dera kasmet, bet su M.26 ir augesniais poskiepiais mažiau derlingi, vidutiniškai atsparūs rauplėms ir žievės ligoms. Žydi vidutiniškai anksti.
‘Rubinete’ – labai derlinga veislė, sukurta Šveicarijoje. Vaisiai skinami spalio pradžioje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki kovo pabaigos. Jie apvaliai kūgiški, smulkūs ar vidutinio stambumo, prastokos išvaizdos. Odelė šiurkštoka, sausa, gelsva, ryškiai rudėta, vietomis padengta rausvai oranžiniu raudoniu. Minkštimas kreminės spalvos, smulkiagrūdis, trapus, sultingas ir labai skanus. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai apvaliai kūgiški, vidutinio tankumo. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi vidutiniškai, žydi vidutiniškai vėlai, rauplėms jautrūs vidutiniškai, dera gausiai, vaisių kokybei pagerinti retinamos užuomazgos.
‘Sinap orlovskij’ – derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio. Jie bukai kūgiški, briaunoti, stambūs ir labai stambūs, rūgščiasaldžiai, skanūs, rauplėms atsparūs vidutiniškai. Odelė šviesiai žalia, saulės apšviestoje pusėje kartais šiek tiek raustelėjusi. Minkštimas gelsvas, purus, sultingas. Vaisiai jautrūs kalcio trūkumui, netinka transportuoti. Vaismedžiai stiproko augumo, vainikai rutuliški, išsidraikę. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396, M.9 ir P 22 poskiepiais. Žiemą ištvermingi, mažai pažeidžiami žievės ligų, dera kasmet.
‘Skaistis’ – derlinga, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute B. Gelvonauskio išvesta, veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pirmoje pusėje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki vasario. Jie kūgiški, stambesni už vidutinius, atsparūs rauplėms, labai gražūs ir skanūs. Odelė beveik ištisai pasidengusi išsiliejusiu skaisčiu raudoniu. Vaisiams nokstant šis raudonis gali patamsėti iki labai tamsios spalvos. Minkštimas kreminio atspalvio. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai rutuliški, vidutinio tankumo. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Atsparūs rauplėms ir filostiktozei, anksti pradeda derėti.
‘Spartan’ – derlinga veislė, sukurta Kanadoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki balandžio vidurio. Jie apvalūs ar kiek kūgiški, vidutinio stambumo, tinka transportuoti, saldžiarūgščiai, labai skanūs, rauplėms jautrūs vidutiniškai. Odelė švelni, blizganti, skynimo brandos žalia, vėliau žalsvai geltona, beveik ištisai padengta tamsiu išsiliejančiu raudoniu. Minkštimas žalsvai baltas, smulkiagrūdis, sultingas, aromatingas. Vaismedžiai vidutiniškai augūs ir augūs, vainikai rutuliški, vidutiniškai tankūs ir tankūs, vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Auginami su M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žydi vidutiniškai vėlai, žiemą ištvermingi vidutiniškai, jautrūs vėžiui.
‘Šampion’ – labai derlinga veislė, sukurta Čekijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki kovo. Jie vidutinio dydžio ir stambūs, apvaliai kūgiški, rauplėms atsparūs vidutiniškai, saldžiarūgščiai, labai skanūs. Odelė žalsvai geltona arba žalia, su raudonais dryželiais, kurie dažnai susilieja į juostas arba padengia visą vaisių. Minkštimas žalsvai baltas. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikai tankūs, kūgio formos. Auginamii su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Dera trumposios vaisinės šakutės ir vienmečiai ūgliai. Derėti pradeda labai anksti. Su M.26 poskiepiais dera antraisiais metais, kasmet. Žydi anksti. Šalčiams neatsparūs, rauplėms ir miltligei vidutiniškai atsparūs, neatsparūs žievės ligoms. Vaisių kokybei pagerinti reikia retinti užuomazgas. Obelis patartina sodinti aukštesnėse, nuo vėjų apsaugotose, šilčiausiose sodo vietose. Raudonvaisiai ‘Šampion’ mutantai ‘Reno’ ir ‘Arno’ yra atrinkti Lenkijoje. Jų vaisiai yra intensyviai raudoni, labai gražūs.
‘Štaris’ – vidutinio derlingumo, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute I. Štaro, D. Bulovienės ir B. Gelvonauskio išvesta veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, saugykloje (+1 – +2 ºC) išsilaiko iki vasario vidurio. Jie apvaliai kūgiški, stambesni už vidutinius, saldžiarūgščiai, neserga rauplėmis. Odelė žalsvai geltona, padengta beveik visą paviršių apimančiu gražiu tamsoku raudoniu. Vaismedžiai vidutiniškai augūs arba augūs, vainikai tankūs. Auginami su P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. Žiemą ištvermingi, rauplėms atsparūs, vėžiui vidutiniškai atsparūs.
‘Telisare’ – labai derlinga veislė, kilusi iš Estijos. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, saugykloje (+1 – +2 oC) išsilaiko iki gegužės vidurio. Jie plokščiai apvalūs, stambesni už vidutinius ar vidutinio stambumo, tinka transportuoti, skanūs arba vidutinio skonio, rauplių pažeidžiami silpnai. Odelė geltona, saulės apšviestoje pusėje kartais raustelėjusi. Minkštimas gelsvas, mažai sultingas. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, žiemą ištvermingi, vainikai piramidiški, tankūs. Auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
Dr. (HP) Nobertas Uselis
2009-02-10
Formavimo ir genėjimo laikas
Obelis galima genėti ir formuoti įvairiu metų laiku. Tačiau, priklausomai nuo vaismedžių amžiaus, augimo stiprumo ir ištvermingumo žiemai, svarbiausi yra trys genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis – vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, t. y., žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis ‑ intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3-4 savaitės iki obuolių skynimo, tai vadinamasis vasaros genėjimas.
Vaismedžių genėjimas ramybės metu ir vegetacijos pradžioje. Lietuvoje, ypač didesniuose ir senesniuose soduose, obelys pradedamos genėti žiemą. Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti nežemesnė kaip 10ºC šalčio. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Genint žiemą, nereikėtų vaismedžio liemenyje padaryti labai didelių žaizdų. Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau genėti po didesnių šalčių, kovo – balandžio mėnesiais. Labai patogu, kai baigiama genėti ir šakos surenkamos iki pirmojo purškimo pesticidais (balandžio vidurio). Biologiniu požiūriu galima genėti ir sulapojusias bei žydinčias obelis, tačiau stipresnį genėjimą reikėtų baigti ne vėliau kaip savaitę po obelų žydėjimo. Genint vėliau, kai jau auga užuomazgos, labai sumažėja asimiliacinis lapų paviršius, smulkėja vaisiai.
Vaismedžiai labai skirtingai reaguoja į genėjimo laiką. Ramybės metu nugenėti vaismedžiai vešliau auga, augina daugiau ir ilgesnių ūglių. Todėl tuo metu genimos mažiau augių veislių, ar skurstančios obelys, ypač kai norima paskatinti vešliau augti ūglius. Augesnes, arba per vešliai augančias obelis geriau genėti vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net sužydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikoma pusiausvyrą tarp jų augimo ir derėjimo, suformuojami norimos apimties vainikai, daugiau šviesos patenka į jų vidų.
Prasidėjus vegetacijai, vengiama genėti per menkai augantys vaismedžiai. Kad vešliau augtų naujai pasodinti vaismedžiai, jie genimi irgi ramybės metu. Jeigu vaismedžiai pasodinti vegetacijos pradžioje, būtina juos skubiai nugenėti, kad geriau augtų.
Kai vaismedžiai formuojami prasidėjus vegetacijai, šakos palenkiamos horizontaliai arba žemyn, jeigu šis darbas nepadarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu šakas galima įlaužti. Įlaužtos vietos greitai apauga žieve, šakos mažiau auga, kaip ir atlenktos bei pririštos virvutėmis. Šį formavimo būdą reikėtų propaguoti, nes formuoti vaismedžius įlaužiant šakas yra greičiau ir pigiau.
Antrasis genėjimo ir formavimo laikotarpis yra vasaros pirmoji pusė, kai trumpinamos vaismedžių viršūnės, pinciruojami nauji ūgliai, išlaužiami per daug vertikaliai augantys ūgliai.
Kai vaismedžiai auga aukštesni negu reikia, nupjaunamos jų viršūnės. Pagrindinio genėjimo metu ramybės laikotarpiu arba prasidėjus vegetacijai, vaismedžių viršūnės negenimos, kad nepradėtų pernelyg sparčiai augti. Viršūnės trumpinamos birželio mėnesį, 2-3 savaites po žydėjimo. Tuo laiku patrumpinus viršūnes, sumažėja viršutinėje augalo dalyje vegetacijos metu susikaupusių augimo hormonų, ir viršūniniai ūgliai auga lėčiau.
Jaunų vaismedžių viršūnės visada gana stipriai auga ir dažnai iš viršutinių pumpurų bei stipresnių šakų galų užauga keli konkurentai. Birželio mėnesį, kai ūgliai auga vešliai, būtina išplėšti viršūnėje į viršų augančius konkurentus. Paliekami tik trumpi, horizontalūs ūgliai. Panašiai išlaužiami arba sekatoriais iškerpami ir šakų viršūnėse augantys konkurentai, ypač stipriai augančių arba gausiai besišakojančių obelų.
Vasaros pirmoje pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima pinciruoti, tuomet silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai pinciruojami visiems vešliai augantiems (‘Alva’, ‘Gloster’) ir nuplinkančiomis šakomis (‘Rubin’, ‘Paulared’) vaismedžiams. Vasaros pirmoje pusėje ir viduryje galima išgenėti ir vertikalius, vešliai augančius ūglius. Jie būna dar nesumedėję, todėl jie tiesiog nuplėšiami nuo šakų rankomis. Vasaros pradžioje ir viduryje nugenėtų obelų labai sumažėja lapų asimiliacinis paviršius, gali susmulkėti vaisiai.
Trečiasis obelų genėjimo laikotarpis ‑ likus 3-4 savaitėms iki vaisių skynimo, rugpjūčio ‑ rugsėjo mėnesiais. Intensyvaus vaisių augimo, brendimo ir spalvinimosi metu svarbu, kad vaisius apšviestų saulė. Todėl likus 3-4 savaitėms iki vaisių skynimo, genimi nereikalingi ūgliai, kad pagerėtų augančių ir bręstančių vaisių apšvietimas. Be to, vaisiai gauna daugiau kalcio ir sandėliuose mažiau serga fiziologinėmis ligomis. Genimi tik stiprūs į viršų augantys ūgliai, horizontalūs ir silpnesni paliekami, nes jie reikalingi vainikams formuoti. Į viršų augantys ūgliai paliekami ne ilgesni kaip 20 cm ir su viršūnėje suformuotais žiediniais pumpurais.
Vasarą ūgliai nupjaunami iki šakų, nepaliekant stuobrelių, nes kitais metais iš jų išaugs dar daugiau ūglių, kuriuos vėl reikės genėti.
Formuojant jaunesnius vaismedžius rugpjūčio mėnesį, ūgliai atlenkiami horizontaliai arba žemyn. Nors šį darbą galima atlikti ir kitą pavasarį, tačiau vasaros pabaigoje palenkti ūgliai mažiau auga į viršų, ypač ‘Gloster’ obelaičių.
Sodui genėti tinkamiausi „Felko“ ir „Sandwik“ firmų pjūkleliai bei rankiniai sekatoriai su trumpomis ir ilgomis rankenomis. Aukštiems vaismedžiams ir viršūnėms genėti gerai tinka „Fiskar“ firmos sekatoriai su ilgais kotais.
Obelų vainikų formos
Senuose soduose įvairaus amžiaus ir augumo obelų vainikai buvo įvairių formų. Dažniausiai obelys buvo formuojamos aukštinais – retašakiais, artimais natūraliems, katilo formos, mišriais, piramidiniais ir įvairių formų palmetiniais vainikais. Pastaraisiais metais žemaūgės ir pusiau žemaūges obelys dažniausiai formuojamos įvairios modifikacijos verpstiniais vainikais. Plinta dviliemeniai ar triliemeniai superverpstiniai bei ašiniai vainikai.
Paprastieji verpstiniai vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio auga horizontalios šakos. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau nei 0,7 m nuo žemės. Apatinės šakos yra ilgiausios, o kylant liemeniu aukštyn formuojamos vis trumpesnės.
Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai. Šios formos vaismedžiai primena eglutę ir stengiamasi, kad jie būtų 2,5 m aukščio.
Paprastieji verpstiniai vainikai dažniausiai formuojami rečiau augantiems pusiau žemaūgiams ir žemaūgiams vaismedžiams. Suformuotų vaismedžių apatinė vainiko dalis būna 2,0 m, vidurinė ‑ 1,5 m, o viršutinė ‑ 0,5 m pločio.
Laibųjų verpsčių vainikai turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje ‑ 0,7-1 m nuo žemės. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakutės. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai, kurių vainiko apačia 1-1,5 m pločio. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai, daugumą vaisių geriau apšviečia saulė, užauga daugiau kokybiškų, spalvotų obuolių. Laibųjų verpsčių vainikų vaismedžiai būna apie 2,5 m aukščio.
Superverpsčių vainikai turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio auga trumposios šakutės ir visai nėra ilgų horizontaliųjų šakų. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. Jų vainikai būna iki 1 m pločio, vaismedžius galima sodinti tankiai, jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški.
Ašiniai vainikai turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakutes, visai nėra stiprių šakų. Šakutės visai nelankstomos. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakutės, genėjimo metu išgenimos tik senesnės nei dvejų metų, jeigu dera dvimetės šakutės – išgenimos senesnės nei trejų metų.
Ašiniai vainikai formuojami žemaūgiams ir pusiau žemaūgiams vaismedžiams. Jie būna 2,5-3 m aukščio.
Dviliemeniai superverpstiniai vainikai turi du liemenis, užaugintus 0,4-0,6 m aukštyje iš vieno kamieno. Liemenys 60º kampu nukreipti į priešingas puses ir pritvirtinti prie 1,8 m aukštyje 1 m atstumu viena nuo kitos ištemptų vielų. Ant kiekvieno liemens auga tik trumposios 2-3 metų šakutės. Šių formų vainikai formuojami žemaūgiams vaismedžiams kurie auginami iki 2 m aukščio.
Triliemeniai superverpstiniai vainikai turi trys liemenis, išaugintus 0,4-0,6 m aukštyje iš vieno kamieno. Visi liemenys 60º kampu nukreipti į tris puses, o viršuje pritvirtinti prie 1,8 m aukštyje 1 m atstumu viena nuo kitos ištemptų vielų. Ant kiekvieno liemens auga tik trumposios 2-3 metų šakutės, kaip ir superverpstiniuose vainikuose.
Obelų formavimas paprastųjų verpsčių vainikais
Pirmieji metai. Formuojant vaismedžius paprastųjų verpsčių vainikais, būtina atlenkti šakas ir saikingai išgenėti, suformuoti vertikalius liemenis ir vainikus su horizontaliomis, apačioje ilgesnėmis, o viršuje trumpomis šakomis.
Pirmojo genėjimo metu nuo kamieno iki 0,7 m aukščio nuo žemės išgenimos visos šakutės. Jeigu vaismedžiai reikiamame aukštyje būna su 4-6 horizontaliomis šakutėmis, jų nereikia genėti. Dažniausiai negenimi ir neformuojami gražiai išsikeroję vienmetukai arba dvimečiai vaismedžiai su vienmečiais vainikais. Tradiciškai augintų dvimetukų dažniausiai išgenimos smailiu kampu augančios šakos, kurių negalima atlenkti. Kitos aukštyn augančios šakos atlenkiamos horizontaliai su virvute ir formuojamas apatinis vainikas.
Formuojant mažiau šakotus vaismedžius, kurie turi tik tris šakas, jos atlenkiamos horizontaliai, o 0,2 m aukštyje virš viršutinės šakos patrumpinama viršūnė. Tai paskatina augti naują viršūnę ir šonines šakas, kurios papildys esamas apatiniame vainike.
Nešakoti sodinukai patrumpinami 0,9-1,0 m ir 0,7-0,9 m aukštyje auginamos kelios šakos vainikams formuoti. Jeigu sodinukas turi tik vieną ar dvi šakutes, jas būtina išgenėti ir toliau formuoti kaip nešakotus vaismedžius.
Vaismedžiai, kurie turi per mažai šakų arba visai nešakoti ir patrumpinti pavasarį, gegužę augina ūglius, iš kurių bus formuojamos naujos viršūnės ir vainikai. Dažniausiai du ‑ trys ūgliai šalia viršūnės auga į viršų, o žemesnieji – beveik horizontaliai. Gegužės mėnesį, kai nauji ūgliai būna 5-10 cm ilgio, pradedami formuoti vainikai. Dažniausiai iš viršutinio pumpuro užauga stipriausias ūglis, iš kurio ir formuojama viršūnė. Iš žemiau augančių ūglių suformuojamas apatinis šakų vainikas. Stiprūs ūgliai auga ne tik iš viršūninio pumpuro, bet ir iš dviejų trijų žemiau augančių pumpurų. Tokie ūgliai auga aukštyn ir konkuruoja su viršūne ir net atlenkti horizontaliai, būna stambūs, panašaus storio kaip viršūnė ir toliau su ja konkuruoja. Dėl šios priežasties būtina vieną, o kartais ir du viršutinius, stačiai į viršų augančius ūglius išlaužti. Žemesnieji ūgliai auga horizontaliai, o nehorizontaliai augančius 5-10 cm ilgio ūglius galima nukreipti horizontaliai, virš jų ant liemens prisegus skalbinių segtukus.
Vasaros pradžioje, kai formuojami išsikeroję vaismedžiai, kurie pavasarį buvo negenėti arba labai mažai genėti, atkreipiamas dėmesys į viršūnę. Dažniausiai viršūnėje iš viršutinių šoninių pumpurų smailiais kampais į viršų auga 2-4 labai stiprūs ūgliai. Juos galima išplėšti staigus rankos judesiu žemyn. Žemiau augantys ūgliai paprastai būna silpnesni, auga beveik horizontaliai ir viršūnėje dažniausiai suformuoja žiedinius pumpurus.
Nenukreipus ūglių segtukais horizontaliai gegužės, tai galima padaryti rugpjūčio mėnesį, bet tada išaugusius ūglius reikės lankstyti virvute. Tačiau tai kur kas brangiau.
Rugpjūčio mėnesį vaismedžiai, kurių viršūnė buvo patrumpinta, vėl apžiūrimi, ūgliai atlenkiami horizontaliai, jeigu nebuvo lankstyti segtukais arba tai nepavyko padaryti. Ūgliai lenkiami, kad silpniau augtų, daugiau šviesos patektų į vainiko vidų ir daugiau suformuotų žiedinių pumpurų. Jeigu šakos auga smailiu kampu ir jų atlenkti negalima, jos išgenimos. Labai svarbu išgenėti stambesnes šakas, kurios panašaus storio ir konkuruoja su viršūne, nesvarbu, ar jos auga aukštyn, ar horizontaliai.
Paprastai viršūnės vaismedžiams formuojamos iš viršūninių ūglių, bet, jei jie per menki, geriau patrumpinti viršūnes virš gerai augančių šoninių ūglių, o tuos ūglius pririšti kaip viršūnes.
Dažniausiai šakos lankstomos virvutėmis. Viename gale padaroma kilputė ir pririšama prie kamieno arba prie kuolo, kitas galas – prie horizontaliai atlenktos šakos. Kad virvutė nepasislinktų, į kuolą įkalamas vynukas. Rišant virvutę, ant atlenktos šakos padaromas specialus perverstas mazgas ir kilputė, kad virvutė neužsiveržtų. Ūglis palenkiamas ir pritvirtinamas, kad neišlinktų lanku, o būtų tiesus ir horizontalus. Šakoms lankstyti naudojama lanksti viela arba 200-300 g svareliai.
Antrieji metai. Pasodintiems su šakutėmis vaismedžiams antraisiais metais pavasarį išgenimi aukštyn augantys stiprūs vilkūgliai ir per storos šakos. Paliekamos tik perpus plonesnės už liemenį šakos.. Jeigu rečiau pasodintiems pusiau žemaūgiams vaismedžiams formuojami paprastųjų verpsčių vainikai, jų šakos ir vainikų viduryje atlenkiamos horizontaliai. Jeigu vainiko viduryje šakos ilgesnės ir storesnės negu apačioje, jos išgenimos.
Pasodintiems nešakotiems arba per mažai šakotiems sodinukams pirmaisiais metais suformuojamas vainikas su horizontaliomis šakomis ir stačiai į viršų augančiomis viršūnėmis. Antraisiais metais, kad susidarytų antrasis horizontalių šakų aukštas, rečiau pasodintiems vaismedžiams 0,6 m virš viršutinių šakų patrumpinamos viršūnės. Tankiau pasodintiems vaismedžiams viršūnės netrumpinamos, tik ilgesnės negu 0,6 m pakeičiamos šoniniais ūgliais: jie atlenkiami vertikaliai ir pririšami prie kuolo kaip naujos viršūnės. Vėliau vegetacijos metu vaismedžiai formuojami panašiai, kaip ir pirmaisiais metais. Gegužės mėn. nuo viršūnių nukerpami 1-2 aukštyn augantys konkurentai. Kiti ūgliai atlenkiami horizontaliai su segtukais.
Rugpjūčio mėn. išgenimi iš šakų išaugę stiprūs vilkūgiai. Horizontalūs ir aukštyn augantys, bet silpnesni, trumpesni (iki 20 cm) ir su žiediniais pumpurais viršūnėje ūgliai paliekami kaip būsimos vaisinės šakutės. Viršūnėje per stipriai ir per smailiu kampu augantys ūgliai išgenimi. Visi kiti ūgliai atlenkiami horizontaliai, truputį pasukant aplink ašį.
Tretieji metai. Trečiaisiais metais per stipriai augantiems vaismedžiams viršūnės pakeičiamos silpnesnėmis. Išlinkusios ir per silpnai augančios patrumpinamos, kad augtų vešliau.
Labai svarbu, kad šakos nepradėtų stipriau augti už viršūnę ir kad vainiko viduryje šakos nebūtų stambesnės nei vainiko apačioje. Stiprokos, į viršų augančios šakos išgenimos, o kitos atlenkiamos horizontaliai. Būtina išlaikyti vainiką, kurio apačioje būtų stambesnių ir ilgesnių, o viduryje – plonesnių ir trumpesnių šakų.
Rugpjūčio mėn. išgenimi sutankėję, aukštyn augantys stiprūs ūgliai, nes jie pasisavina daug kalcio, sudaro pavėsį ir vaisiai prasčiau nusispalvina. Paprastai ūgliai nupjaunami prie pat šakos, nepaliekama stuobrelių, kad nepradėtų dar daugiau jų augti.
Derančių obelų genėjimas paprastųjų verpsčių vainikais
Derantys, suformuoti vainikai atnaujinami ir prašviesinami, 2,5 m aukštyje sutrumpinama viršūnė. Tankiai pasodintiems žemaūgiams vaismedžiams išgenimos senesnės negu trejų metų šakos. Per vienerius metus reikėtų išpjauti ne daugiau kaip dvi – tris senas storas šakas. Tik retai augančių pusiau žemaūgių vaismedžių vainikų apačioje gali būti senesnės nei trejų metų šakos, krypstančios link eilių. Šiems vaismedžiams išgenimos vyresnės nei trejų metų šakos tiek nuo liemens, tiek nuo apatinių stambesniųjų šakų.
Pavasarį atnaujinant obelis, pirmiausia išgenimos į viršų smailiu kampu augančios šakos bei tos, kurios atsišakojimo vietose storiu panašios į liemenį. Senesniųjų vaismedžių su liemeniu konkuruojančių storų šakų dažnai atsiranda vainiko viršuje, kur jos geriau apšviestos saulės ir vešliau auga, tad jos būtinai pašalinamos.
Atnaujinus obelis, jeigu vainikai netankūs, užaugs nauji ūgliai. Todėl pjaunant šaką, prie liemens paliekamas nuožulnus stuobrelis, iš kurio apačios augs nauji, beveik horizontalūs ūgliai. Dažnai jų net nereikia lenkti žemyn.
Jeigu atnaujinti obelų vainikai dar per tankūs, jie prašviesinami – išgenimi ūgliai ir net ir 2-3 metų šakutės. Tuomet vainiko vidų gerai apšvies saulė, susidarys geros sąlygos ne tik vaisiams augti, bet ir formuotis žiediniams pumpurams kitų metų derliui. Atnaujinant ir prašviesinant retus bei vidutiniškai tankius vainikus, išgenima iki 10-20% ūglių ir šakų, o iš labai tankių vainikų – iki 30% ir daugiau šakų.
Jeigu reikia patrumpinti vaismedžiams viršūnes, tai daroma po 2-3 savaičių obelims nužydėjus, birželį. Tuo metu sutrumpintos viršūnės mažiau šakojasi, ūgliai būna trumpesni ir dažniausiai baigiasi žiediniu pumpuru. Geriausia viršūnes trumpinti 2,5 m virš silpnos horizontalios šakutės. Vaismedžiai paprastųjų verpsčių vainikais gali augti iki 3 m aukščio, bet tuomet sunkiau nuskinti nuo viršūnių obuolius.
Obelų formavimas laibųjų verpsčių vainikais
Pirmieji metai. Vaismedžiams formuojant laibųjų verpsčių vainikus, atlenkiamos šakos ir saikingai genima, kad būtų vertikalus liemuo, vainiko apačioje – horizontalios šakos, o vainiko viduryje ir viršuje – tik trumpos, dažniausiai vaisines šakutes.
Pirmasis vaismedžių genėjimas ir formavimas panašus į paprastųjų verpsčių vainikų formavimą pirmaisiais metais. Įtakos turi sodinukų kokybė, ypač jų šakotumas. Pirmojo genėjimo metu nuo kamieno iki 0,7 m virš žemės iškerpamos visos šakutės. Jeigu vaismedžiai reikiamame aukštyje turi 4-6 horizontalias šakutes, jų genėti nereikia. Dažniausiai genėti ir formuoti nereikia gražiai išsikerojusių vienmetukų arba dvimetukų su vienamečiais vainikais. Tradiciniams dvimetukams išgenimos stačiu kampu augančios šakos, kurių negalima atlenkti, o kitos atlenkiamos horizontaliai ir formuojamas apatinis šakų vainikas.
Formuojant mažiau šakotus, turinčius tris šakas vaismedžius, šakos atlenkiamos horizontaliai, o 0,2 m virš viršutinės šakos patrumpinamos viršūnės. Tuomet iš šoninių pumpurų auga naujos viršūnės.
Nešakoti sodinukai patrumpinami 0,9-1,0 m nuo žemės ir 0,7-0,9 m aukštyje auginamos kelios šakos vainikams formuoti. Jeigu sodinukai turi vieną ar dvi šakutėmis, jas būtina nukirpti ir toliau formuoti kaip nešakotus vaismedžius.
Vaismedžiai, kurie turi per mažai šakų arba visai nešakoti ir patrumpinti pavasarį, jau gegužės mėn. augina ūglius, iš kurių bus formuojamos naujos viršūnės ir vainikai. Dažniausiai šalia viršūnių 2-3 ūgliai auga į viršų, o žemiau esantieji auga horizontaliai. Gegužę, kai nauji ūgliai būna 5-10 cm ilgio, pradedami formuoti vainikai: iš viršutinių pumpurų auga stipriausi ūgliai, iš kurių ir formuojamos viršūnės. Iš žemiau augančių ūglių suformuojamas apatinių šakų vainikas. Stiprūs ūgliai auga ne tik iš viršūninių pumpurų, bet ir iš dviejų-trijų žemiau augančiųjų ir jie auga aukštyn ir konkuruoja su viršūnėmis. Net ir horizontaliai atlenkti dažnai būna stambūs panašaus storio, kaip viršūnės, tuomet vieną, o kartais ir du viršutinius stačiai į viršų augančius ūglius būtina išlaužti. Žemesnieji ūgliai dažnai auga beveik horizontaliai, o kitus 5 10 cm ilgio ūglius galima nukreipti horizontaliai skalbinių segtukais.
Vasaros pradžioje formuojant išsikerojusius, pavasarį negenėtus arba labai mažai genėtus vaismedžius, svarbiausia atkreipti dėmesį į viršūnes, nes iš jos viršutinių šoninių pumpurų 2-4 per stiprūs ūgliai smailiais kampais išauga į viršų. Tuos ūglius galima nuplėšti staigiu rankos judesiu žemyn. Žemesnieji ūgliai paprastai būna silpnesni, auga beveik horizontaliai ir viršūnėse dažniausiai suformuoja žiedinius pumpurus.
Jeigu gegužę vainiko apačioje augantys ūgliai nenukreipti horizontaliai, tai galima padaryti rugpjūtį, bet tada juos reikės lankstyti virvute, o tai gerokai brangiau.
Rugpjūtį vėl apžiūrimi vaismedžiai, kurių viršūnė buvo patrumpinta. Ūgliai atlenkiami horizontaliai, jeigu segtukais tai nepavyko padaryti. Atlenkti ūgliai, silpniau auga, suformuoja daugiau žiedinių pumpurų, vainiko vidų geriau apšviečia saulė. Jeigu šakos auga smailiu kampu ir jų atlenkti negalima, jos išgenimos. Svarbu išgenėti stambesnes šakas, kurios panašaus storio su liemeniu ir yra jo konkurentės, nesvarbu ar jos auga aukštyn, ar horizontaliai.
Paprastai vaismedžiams viršūnės formuojamos iš viršūninių ūglių, bet jeigu jie per silpni, geriau patrumpinti viršūnes virš gerai augančių šoninių ūglių, o tą ūglį pririšti kaip viršūnę.
Antrieji metai. Pasodintiems su šakutėmis vaismedžiams antrųjų metų pavasarį išgenimi aukštyn augantys stiprūs vilkaūgiai ir per storos šakos, nes jos už liemenį turėtų būti perpus plonesnės. Jeigu vainikų viduryje auga storesnės šakos, jos išgenimos, paliekamos tik smulkiosios.
Pasodintiems nešakotiems ar per mažai šakų turintiems sodinukams pirmaisiais metais suformuojami apatiniai vainikai su horizontaliomis šakomis ir stačiai į viršų augančiomis viršūnėmis. Antraisiais metais, kad iš liemens augtų mažosios šakutės, viršūnės netrumpinamos, tik ilgesnės negu 0,6 m nukerpamos ir pakeičiamos šoniniu ūgliu. Jis atlenkiamas vertikaliai ir pririšamas prie kuolo, kaip nauja viršūnė. Vėliau, gegužės mėn., nuo viršūnių nugenimi 1-2 aukštyn augantys konkurentai, paliekami tik horizontalūs smulkūs ūgliai, iš kurių formuojasi vaisinės šakutės.
Rugpjūtį išgenimi iš šakų augantys stiprūs vilkaūgliai. Horizontalūs bei aukštyn augantys, nors silpnesni ir trumpesni (iki 20 cm), bet su žiediniais pumpurais viršūnėje ūgliai paliekami, nes tai bus vaisinės šakutės. Visi viršūnėse per stipriai ir smailiu kampu augantys ūgliai išgenimi.
Tretieji metai. Trečiaisiais metais per stipriai augančias vaismedžių viršūnes galima pakeisti silpnesnėmis. Svarbu, kad šakos nepradėtų augti stipriau už liemenį ir kad tokių šakų nebūtų vainiko viduryje, t. y. virš apatinių horizontalių šakų vainikų. Kaip ir antraisiais metais, gegužės-birželio mėnesiais šakų galuose, o ypač vaismedžių viršūnėse, išaugusius smailiais kampais ir stipresnius ūglius būtina išlaužyti.
Antrąkart vaismedžiai genimi rugpjūčio mėn. Tuomet nuo šakų nugenimi sutankėję, aukštyn augantys stiprūs ūgliai, nes jie sunaudoja daug vaisiams reikalingo kalcio, sudaro pavėsį, vaisiai prasčiau nusispalvina. Ūgliai pjaunami prie pat šakos, nepaliekami stuobreliai, kad nepradėtų želti dar daugiau ūglių. Tuo metu stiprūs ūgliai nugenimi ir nuo liemens.
Derančių obelų genėjimas laibųjų verpsčių vainikais
Šiuos vaismedžius reikia atnaujinti ir sutrumpinti viršūnę iki 2,5 m aukščio. Tankiai pasodintiems žemaūgiams vaismedžiams išgenimos vyresnės negu trejų metų šakos, tačiau per vienerius metus išpjaunama ne daugiau kaip viena dvi senos storos šakos. Tik rečiau augančių vaismedžių apatiniuose vainikuose gali būti ir senesnių nei trejų metų šakų. Patogiausia, kad šios šakos tiestųsi eilių kryptimi. Tokiems vaismedžiams išgenimos senesnės nei trejų metų šakos tiek nuo liemens, tiek ir nuo apatinių stambesnių šakų.
Pavasarį atnaujinant obelis pirmiausiai išgenimos į viršų smailiu kampu augančios šakos bei šakojimosi vietoje panašaus storio kaip liemuo šakos. Senesniųjų vaismedžių, konkuruojančių su liemeniu, storų šakų gali būti vidurinėje ir viršutinėje vainiko dalyse, kur daugiau šviesos. Jos pašalinamos. Būtina nugenėti ir kai kurias senesnes vaisines šakutes nuo liemens.
Atnaujintos, ypač netankiais vainikais obelys turi užauginti naujus ūglius, todėl pjaunant šaką, prie liemens paliekami nedideli nuožulnūs stuobreliai, iš kurių apatinės dalies augs nauji horizontalūs ūgliai. Dažnai jų net nebereikia lenkti žemyn.
Jeigu reikia patrumpinti vaismedžių viršūnes, jos trumpinamos ne pavasarį, bet 2-3 savaičių obelims nužydėjus, birželį. Tuo metu sutrumpintos viršūnės mažiau šakojasi, ūgliai būna trumpesni ir su žiediniais pumpurais. Dažniausiai viršūnės trumpinamos 2,5 m virš plonos horizontalios šakutės.
Jeigu liemuo per mažai apaugęs smulkiomis šakutėmis, virš apatinio šakų vainiko paliekami iš liemens vidurio išaugę 2-4 stipresni ūgliai ir atlenkiami žemyn. Tokie ūgliai auga labai silpnai, bet 2-3 metus gausiai derės. Tokiu būdu padidėja vaismedžių derlius, pagerėja vaisių kokybė.
Neaugių ir vidutiniškai augių obelų formavimas ir genėjimas
Versliniuose soduose plinta neaugios ir vidutiniškai augios obelys, kurios užaugina daug vidutinio ilgio lanksčių ūglių, o šakos iš liemens dažnai auga beveik horizontaliai. Šiai grupei priklauso ‘Šampion’, ‘Delikates’, ‘Gala’, ‘Lodel’ ir kt. veislės. Minėtų veislių obelys dažnai formuoja tankius vainikus, užaugina daug trumpų metūglių, kurie kitais metais gausiai dera.
Didesnioji šių veislių obelų šakų dalis auga beveik horizontaliai, todėl jaunoms obelims lankstant šakas lengviau suformuoti apatinius vainikus. Senesnėms obelims šakų lankstyti dažniausiai nereikia, nes jų priauga per daug, todėl visada galima išgenėti stiprias, aukštyn augančias ir palikti tik horizontalias arba net žemyn svyrančias šakas. Šių veislių obelims nei jaunų, nei derančių ūglių trumpinti nereikia, kitaip dar gausiau šakosis.
Jauniems žemaūgiams vaismedžiams dažniausiai viršūnės netrumpinamos, nuo jų tik nuskinamos užuomazgos, kad viršūnės neišlinktų, o augtų tiesiai į viršų. Pusiau žemaūgių vaismedžių, ypač jeigu jie nepririšti prie kuolų, viršūnės turi būtų stiprios ir augti į viršų. Nuo per plonų viršūnių nuskinamos užuomazgos, o išlinkusios labai patrumpinamos ir iš stiprių ūglių auginamos naujos vertikalios viršūnės.
Derantiems vaismedžiams, be atnaujinamojo genėjimo, kai išpjaunamos senos arba stiprios aukštyn augančios šakos (ypač vainiko viršutinėje dalyje), genimi dar ir vainikai kurie dažnai būna per tankūs, jų vidus prastai apšviestas. Šviesinamojo genėjimo metu išgenimos nors ir jaunos, bet viena kitai pavėsį sudarančios šakutės. Be to, šio tipo obelims būtina praretinti ūglius ne tik liemens bet ir šakų viršūnėse, išgenėti stipresnius, tarp savęs konkuruojančius ūglius.
Labai augių obelų su aukštyn augančiais ūgliais formavimas ir genėjimas
Dauguma labai augių obelų (‘Alva’, ‘Gloster’, ‘Melrose’, ‘Jonagold’, ‘Aldas’) augina stiprius, aukštyn augančius ūglius. Tik ‘Jonagold’ obelų ūgliai dažnai linkę augti ir horizontaliai.
Šio tipo obelims jau pirmaisiais metais kuo greičiau jauni, 8-10 cm ūgliai nukreipiami horizontaliai, kad kuo anksčiau su liemeniu sudarytų statų kampą. Tai daroma gegužės mėn., kai pradeda intensyviai augti ūgliai. Liepos pabaigoje-rugpjūčio mėn. ūgliai atlenkiami horizontaliai su virvute ar svareliais. Dažnai vieną kart atlenkti ūglių nepakanka, nes jie išlinksta ir vėl auga į viršų. Tai ypač būdinga ‘Gloster’ obelims. Aukštyn augančios šakos atlenkiamos antrą kartą. Šių obelų ūgliai būna ilgi ir nešakoti, todėl pavasarį jie ketvirtadalį patrumpinami. Tuomet jie daugiau šakojasi, išleidžia trumpų ūgliukų, kurie vėliau virsta vaisinėmis šakutėmis.
Labai augioms obelims vasaros pradžioje stipresni ūgliai 1-2 kartus patrumpinami – pirmą kartą ‑ virš 4-5 lapelio, antrą kartą ‑ virš 1-2 lapelio. Tai paskatina juos šakotis ir krauti žiedinius pumpurus.
Jeigu ūgliai išlankstomi anksti, o vienmečiai ūgliai kiek patrumpinami, galima suformuoti trumpas horizontaliai augančias ar net žemyn svyrančias šakas su vaisinėmis šakutėmis.
Suformuotiems vaismedžiams išpjaunamos senesnes, storesnes, ypač viršutinėse vainikų dalyse aukštyn augančios šakos. Nugenėjus lieka jaunesnės, plonesnės ir horizontalios ar žemyn svyrančios šakos. Šioms obelims vainikų prašviesinti nereikia. Jeigu vainikai per reti, jo viduryje atlenkiami keli ūgliai ne horizontaliai, o žemyn, kad jie mažiau augtų, o formuotų daugiau vaisinių šakučių.
Obelų derančiomis ūglių viršūnėmis formavimas ir genėjimas
‘Rubin’, ‘Paulared’ ir ‘Cortland’ obelys turi svyrančias šakas, nutįsusias, greitai nuplinkančiais pagrindais šakas. Jų vaisiai auga ūglių galuose. Formuojant tokius vaismedžius, svarbu ne tik laiku atlenkti ūglius horizontaliai, bet atlenktus metūglius pavasarį šiek tiek patrumpinti, kad jie imtų šakotis. Be to, šių veislių obelis galima priversti daugiau šakotis ir suformuoti daugiau vaisinių šakučių pinciruojant ūglius vasaros pirmoje pusėje. Genint rugpjūčio mėnesį, išpjaunami tik tie stiprūs ūgliai, kurie auga tiesiai į viršų, nesišakoja ir nekrauna žiedinių pumpurų.
Taip suformuotų vaismedžių vainikuose vyrauja trumposios horizontaliosios šakos su daug vaisinių šakučių. Jie genimi kaip ir visi, tik kruopščiau išpjaunamos žemyn augančios, nutįsusios senesnės šakos, ant kurių būna mažiau spalvotų, prastesnės kokybės vaisių.
Vaismedžių ašiniais vainikais formavimas ir genėjimas
Pastaraisiais metais šalies versliniuose bei mėgėjiškuose soduose vaismedžiai sodinami vis tankiau, o lankstyti šakas dažnai pritrūksta laiko ir lėšų. Tankiuose soduose galima vaismedžiams formuoti ašinius vainikus nelankstant, o tik genint šakas. Ašinius vainikus formuoti aprasčiau, šį darbą gali atlikti ir mažiau kvalifikuoti genėtojai.
Vaismedžius ašiniais vainikais, atsižvelgiant į poskiepio ir įskiepio augumą, galima auginti eilėje 0,5-1,5 m atstumais. Galima sodinti su nedidelėmis šakomis vienmečius arba dvimečius su vienmečiais vainikais vaismedžius, galima sodinti ir nešakotus, bet ne silpnus ir ne per vešliai augančius vienmetukus. Jie turėtų būti 1,10-1,40 m aukščio. Pasodinti vaismedžiai netrumpinami, nesvarbu ar jie šakoti, ar nešakoti. Patrumpinti vaismedžiai stipriau auga ir žemiau trumpinimo vietos išleidžia stiprius aukštyn augančius ūglius, kurie ašiniuose vainikuose visai nereikalingi. Šių vaismedžių augimą reikia skatinti gera sodo priežiūra bei laistymu, o ne genint.
Antrųjų metų pavasarį išgenimi tik stiprūs, aukštyn augantys ūgliai. Svarbiausia išpjauti stiprius ūglius, kurie konkuruoja su viršūnėmis arba jų storis šakojimosi vietoje panašus kaip liemens. Trečiaisiais metais genima kaip ir antraisiais, tik gali tekti išpjauti daugiau šakų, nes vaismedžiai auga stipriau. Ašinių vainikų vaismedžių viršūnės trumpinamos birželio mėn. 2,5 ar net 3 m nuo žemės.
Nuo ketvirtų metų obelys atnaujinamos. Atnaujinamojo genėjimo metu obelims su gerai derančiais vienmečiais ir dvimečiais ūgliais, išpjaunamos senesnės nei dvejų metų šakos (‘Šampion’, ‘Delikates’). Obelims su derančiomis antrametėmis ir trečiametėmis šakomis išpjaunamos vyresnės kaip trejų metų šakas (‘Alva’, ‘Spartan’).
Kiekvienais metais išgenimos 2-4 stambesnės šakos. Konkrečiai kiek ir kokio amžiaus šakų reikia išpjauti, sprendžia sodininkas, įvertinęs vaismedžių augumą, vainikų tankumą bei atstumus tarp vaismedžių ir eilių. Obelims, kurių vainikai tankūs išpjaunama iki 30 proc. ir daugiau šakų bei ūglių. Svarbu, kad pavasarį išgenėti vainikai būtų gerokai retesni. Atjauninant obelis šakos nuo liemens nupjaunamos paliekant stuobrelius, kad iš jų išaugtų naujos šakos.
Antrasis obelų ašiniais vainikais genėjimo laikotarpis yra rugpjūčio–rugsėjo mėn., likus 2-3 savaitėms iki obuolių skynimo. Šio genėjimo metu išgenimas ūglių perteklius: pirmiausia išpjaunami iš liemens išaugę stiprūs į viršų augantys ūgliai, iki derančių vaisinių šakučių nupjaunamos per stipriai augančių dvimečių ir trimečių šakų viršūnės. Tuomet vaisius gerai apšviečia saulė, jie gražiai nusispalvina. Tiesa, karštą ir saulėtą vasarą per daug išgenėtų obelų vaisiai nuo saulės gali nudegti.
Senų aukštaūgių vaismedžių performavimas ir genėjimas
Šalies kolektyviniuose soduose ir sodybose dažnai auga vidutinio amžiaus ar seni aukštaūgiai vaismedžiai, gana gerų veislių, bet aukšti, tankūs, dažnai apdžiūvusiomis bei aplūžusiomis šakomis. Tokios obelys gadina estetinį sodybos vaizdą, pramečiuoja veda mažus, prastos kokybės vaisius. Be to, prieš kelis dešimtmečius tankiai pasodintos ir beveik negenimos aukštaūgės obelys užpavėsina visą sklypą. Tokiuose soduose pirmiausia būtina įvertinti kiekvieno vaismedžio būklę. Jeigu vaismedžiai labai seni, stipriai pažeisti žievės ligų ar menkaverčių veislių, juos būtina pašalinti ir sodinti naują sodą. Tačiau gana gyvybingus ir vertingų veislių vaismedžius būtina prižiūrėti: genėti, tręšti, naikinti ligas ir kenkėjus. Genint vidutinio amžiaus ir senas neprižiūrėtas obelis būtina atjauninti jas žeminant ir šviesinant vainikus.
Šie vaismedžiai žeminami nuo trečdalio iki pusės ar net daugiau. Nelygu jų aukštis ir tinkamai išsidėsčiusios šakos, viršūnės pašalinamos 1,8-2,5 m aukštyje, su daugybe stipriai augančių šakų pašalinama virš gražiai atsišakojusios horizontalios ar artimos horizontaliai krypčiai šakos. Pašalinus viršūnę dažniausiai lieka daug ir įvairaus storio šakų, tad pašalinamos kelios tokios šakos, paliekant smulkesnes ir jaunesnes. Pirmiausiai pašalinamos netinkamoje vietoje ir aukštyn augančios šakos. Jeigu vaismedžiai tarp eilių auga per tankiai, tarpueilių kryptimi išaugusios šakos išpjaunamos ir taip susiaurinamas vainikas. Likusių šakų viršūnės taip pat esti per aukštai, todėl jos pjaunamos virš gražiai atsišakojusios horizontalios ar artimos horizontaliai krypčiai šakos, augančios į vainiko išorę. Jeigu po genėjimo perdaug stambių šakų lieka eilių kryptimi, jos taip pat praretinamos, o likusios ištįsusios arba per ilgos ar perdaug nusvirusios patrumpinamos. Šakos trumpinamos 0,5-1 m daugiau nei numatytoje vainiko vietoje – augs naujos produktyvios šakutės. Per vienus metus taip išretinus ir patrumpinus viršūnes ir stambiąsias šakas, suaktyvėja vaismedžių augimas, todėl smulkesnių šakų nei šalinti nei trumpinti nereikėtų.
Stipriai išgenėti vaismedžiai jau vasaros pradžioje išleis daug naujų ūglių. Norint suformuoti tinkamus vaismedžių vainikus, itin svarbu teisingai ir laiku išgenėti naujus augančius ūglius. Jau birželio-liepos mėnesiais ant gerai saulės apšviestų šakų, ypač prie padarytų pjūvių, būna priaugę daug naujų ūglių. Per stiprūs, aukštyn augantys ūgliai lengvai išlaužomi. Paliekami visi silpnesni arba vertikaliai augantys ūgliai, iš kurių augs naujos vaisinės šakutės ir, nelygu obelų veislė, jau antraisiais trečiaisiais metais derės. Visada ant jaunų, gerai apšviestų šakučių būna gausus ir kokybiškas vaisių derlius.
Jeigu stiprūs, aukštyn augantys ūgliai nepašalinami vasaros pirmoje pusėje, juos galima genėti rugpjūčio mėnesį, tik šiuo metu jie jau būna sumedėję, todėl ne išlaužomi, o iki senos šakos iškerpami sekatoriumi.
Jeigu vasarą nepavyko sutvarkyti ūglių, tai galima atlikti kitą pavasarį juos iškerpant. Tik reikia pažiūrėti, ar pakanka ūglių po stipraus genėjimo atsivėrusias per daug tuščioms vainiko vietoms užpildyti. Joms esant, naujus išaugusius ūglius reikia atlenkti į horizontalią padėtį, kad augdami užpildytų reikiamas vietas.
Taip formuojamiems vaismedžiams vėlesniais metais nuo senų skeletinių šakų pašalinamos trijų metų ir senesnės šakos. Be to, pašalinami ir per stipriai augantys vienmečiai metūgliai arba išretinamas ūglių perteklius. Taip pat kasmet praretinama ant senesniųjų šakų išaugusios ir dažnai pasenusios vaisininkės. Pirmiausiai pašalinamos augančios į apačią vaisininkės, nes jos veda prastesnius vaisius.
Pažeminti ir kasmet genimi, nors ir seni vaismedžiai būna neaukšti ir gerai apšviesti. Ant jų dera jaunos, naujai išaugusios vaisinės šakutės, todėl vaisiai būna dideli, nusispalvinę, gražūs, skanūs. Be to, taip prižiūrimi vaismedžiai nepramečiuoja.
Dr. (HP) Nobertas Uselis
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
2009-02-10