Trečiarūšiai Lietuvos gyventojai

2010 m, gruodžio 19 dieną kreipėmės į LR Seime dirbančių partijų vadovus ir frakcijų seniūnus ( kreipimosi tekstas yra Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos svetainės naujienų skyrelyje ) ir nurodėme problemas su kuriomis susiduria sodininkų bendrijų nariai. Prašėme su jomis susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus bei nuomonę, kaip jas išspręsti.

Mums parašė Konservatorių partijos frakcijos seniūnas Jurgis Razma, nurodė, kad keliami klausimai perduoti LR Seimo Kaimo reikalų komitetui. Reikia paminėti, kad jautriai reagavo Darbo partija: savo rašte frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys nurodė, kad nagrinėjami mūsų keliami klausimai ir šiuo metu jau yra pateiktos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas ir Lietuvos respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pataisos.

Likusių partijų atstovai nesiteikė net atsakyti į mūsų raštą, nors patys yra patvirtinę terminus, per kuriuos reikia pateikti atsakymus. Tiesa, mūsų raštas buvo siųstas elektroniniu paštu. Matomai seimūnai vadovaujasi dar sovietmečiu priimta tvarka, neva „ tikras ” raštas turi būti siųstas paštu , pasirašytas ir patvirtintas keliais antspaudais.

Peršasi išvada, kad seimo nariai ignoruoja sodininkus. Tai,beje,patvirtina priešrinkiminės partijų programos. Kyla abejonės, ar naujai išrinktos savivaldybių tarybos bandys spręsti sodininkų problemas. Dabartinių savivaldybių vadovai ir tarybos nesivargino, nesirūpino, nesprendė sodininkų problemų.

Gerbiami LR Seimo nariai ir naujai išrinkti tarybų nariai neužmirškite, kad sodininkai yra pilnateisiai Lietuvos gyventojai ir nelaikykite mūsų trečiarūšiais piliečiais.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

Dėl nuotekų tvarkymo

2011 m vasario 2 dieną Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas E. Germanavičius kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Aplinkos ministeriją ir LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, informuodamas apie būtinybę nedelsiant imtis priemonių, sprendžiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugų organizavimą sodininkų bendrijų gyventojams.

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
LR aplinkos ministerijai
LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui

DĖL NESĄŽININGŲ VARTOJIMO SUTARČIŲ SĄLYGŲ, ĮTVIRTINTŲ LRV 2007 M. SAUSIO 31 D. NUTARIMU NR. 126 „DĖL VIEŠOSIOS VANDENS TIEKIMO SUTARTIES STANDARTINIŲ SĄLYGŲ PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTOSE VIEŠOSIOS VANDENS TIEKIMO SUTARTIES STANDARTINIŲ SĄLYGŲ 6 PUNKTE

2011-02-10, Nr. 11 -03

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių gynimo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; Žin., 2007, Nr. 12-488) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prašome išanalizuoti teikiamą informaciją bei imtis neatidėliotinų veiksmų, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priskirtos kompetencijos ribose, eliminuojant vartotojų atžvilgiu nesąžiningas ir diskriminacines sąlygas, numatytas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 6 punkte.

Pažymėtina, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių sodo bendrijų gyventojai susiduria su opia nuotėkų tvarkymo problema. Asmenys, dėl teisės aktų netobulumo ir vietos savivaldybių Tarybų neveiklumo, neturi galimybės ir sąlygų gauti bendro intereso paslaugas, kurioms yra priskiriamas ir buitinių nuotėkų surinkimas bei tvarkymas. Sodų bendrijose gyvenantiems asmenims yra nustatyta prievolė tinkamai tvarkyti buitines nuotėkas, tačiau sudaryti viešąsias buitinių nuotėkų tvarkymo sutartis nėra su kuo, nes minėtos sutartys sudaromos tik su sąlyga, – nuotėkų surinkimo įrenginiai privalo būti prijungti prie vandens tiekėjams priklausančių nuotėkų tinklų. Atsižvelgiant į tai, kad sodų bendrijose artimiausiu metu nenumatoma plėtoti centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, o dėl riboto ploto sklypuose įsirengti individualius valymo įrenginius nėra galimybės, bei įvertinus tai, kad patys sodininkai yra nepajėgūs finansuoti didelės apimties infrastruktūrinių objektų statybos, susidaro neadekvati situacija, kuomet sodininkai priversti samdyti nelegalius nuotekų vežėjus, kurių kainos nėra reguliuojamos Valstybės (tokią prievolę numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas bei eilė kitų teisės aktų) ir mokėti už 1 m3 surenkamų buitinių nuotekų nuo 20 iki 40 Lt (per mėnesį tai atitinkamai sudaro 200 – 400 Lt vienam namų ūkiui). Akivaizdu, kad neįstengiant atsiskaityti už buitinių nuotekų tvarkymą „rinkos kainomis“ sodų bendrijose gyvenantys asmenys nepaiso jokių higienos reikalavimų ir buitines nuotekas šalina savarankiškais būdais, teršdami sodų bendrijų aplinką, kuri skirta rekreacijai.

Kaip pavyzdį galima pateikti įmonės UAB „Clean solutions“, teikiančios nuotekų išvežimo paslaugas gyventojams ir įmonėms Vilniaus mieste, kurios paslaugų kainos skelbiamos viešai internetiniame tinklalapyje http://www.cleansolutions.lt/nuoteku-isvezimas:

Vieno reiso kaina, kai nuotekų kiekis iki 4 m3 (su PVM) 149,00 Lt (37,25 Lt už 1 m3)
Vieno reiso kaina, kai nuotekų kiekis nuo 4 m3 iki 6 m3 (su PVM) 159,0 Lt (26,50 Lt už 1 m3)
Vieno reiso kaina, kai nuotekų kiekis nuo 6 m3 iki 8 m3 (su PVM) 169,0 Lt (21,13 Lt už 1 m3)

Kreipdamiesi į Jus taip pat teikiame detalesnę šiuo metu galiojančios teisinės aplinkos analizę bei siūlymus, sprendžiant susidariusią situaciją.

Savivaldybėse viešąjį vandens tiekimą vykdo vandens tiekėjai, kurie pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį suprantami kaip juridiniai asmenys įgiję teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir/ar teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Vandens tiekėjai bendrojo intereso paslaugas teikia vadovaudamiesi vandens tiekimo sutartimi, kuri sudaroma tarp vandens tiekėjo ir abonento (vartotojo) dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartimi vandens tiekėjas įsipareigoja, laikydamasis nustatytų kokybės reikalavimų ir sąlygų, tiekti geriamąjį vandenį ir/ar tvarkyti nuotekas, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja laikytis sutartyje nustatytų geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų išleidimo sąlygų (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).

Viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Geriamojo vandens įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis:

– Jei asmuo nepasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 5 dalys);

– Jei asmuo nuotekas išleidžia į nuotekų surinkimo duobę, tačiau jam vandens tiekėjas teikia vandens tiekimo paslaugas, tuomet vandens tiekėjas, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-639 „Dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 16-593) 9 punktu, turi surinkti abonentų (vartotojų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį;

– Jei asmuo vandeniu apsirūpina individualiai (turi gręžinį ar šulinį), o nuotekas išleidžia į nuotekų surinkimo duobę ir pageidauja (turi prievolę) tinkamai tvarkyti nuotekas, tuomet jis negali sudaryti viešosios vandens tiekimo sutarties dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, nes vietos savivaldybės nesiėmė jokių veiksmų organizuojant minėtų paslaugų teikimą. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsniu, savivaldybės privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, tame tarpe ir asmenims, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ar nuotekų surinkimo tinklų ir/ar įsirengti vietinių valymo įrenginių.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.161 straipsnio nuostatomis, viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo, teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 6.161 straipsnyje įtvirtinta juridinių asmenų pareiga sudaryti sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, kai tik gyventojai kreipiasi, šias paslaugų teikimo sutartis privalo sudaryti vandens įmonė, veikianti savivaldybės teritorijoje ir taikanti savivaldybės Tarybos patvirtintas kainas.

Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos (toliau – Sąlygos), patvirtintos LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (Žin., 2007, Nr. 17-636) nustato viešųjų vandens tiekimo sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo, nutraukimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, vartotojo atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką, šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarką, sutarties galiojimo terminą, jos keitimo ar nutraukimo sąlygas ir tvarką. Šios Sąlygos privalomos viešiesiems vandens tiekėjams, veikiantiems tiek viešojo vandens tiekimo teritorijose, tiek viešojo vandens tiekimo teritorijoms nepriskirtose teritorijose ir jų abonentams (vartotojams). Viešojo vandens tiekimo teritorijoms nepriskirtose teritorijose veikiančių kitų (neviešųjų) vandens tiekėjų sudaromos su abonentais (vartotojais) sutartys turi būti parengtos pagal šias Sąlygas (Sąlygų 1 ir 2 punktai) ir Civilinio kodekso 6.184 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Sąlygų 6 punkte numatyta išimti, kuriai esant viešoji vandens tiekimo sutartis nesudaroma: „Viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma su šių Sąlygų 5.2.1 ir 5.2.2 punktuose nurodytais abonentais (vartotojais), kai jie turi geriamojo vandens naudojimo įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, kurie yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ir kai įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisai. Sutartis su vartotoju gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės sunaudoto geriamojo vandens apskaitos“. LR Vyriausybei nepanaikinus Sąlygų 6 punkto formuluotės, ribojančios galimybę sudaryti viešąją sutartį su visais abonentais (vartotojais) besikreipiančiais į vandens tiekėją, yra diskriminuojami ne tik sodų bendrijose gyvenantys asmenys bet ir kaimiškų vietovių gyventojai, kuriems bendrojo intereso paslaugos negali būti teikiamos.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.161 straipsnio nuostatomis, viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nr. 126 nutarimu „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 22 punktu Viešieji vandens tiekėjai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas apskaičiuoja vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių Tarybos po to, kai viešieji vandens tiekėjai jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla, o paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad yra būtina imtis neatidėliotinų priemonių, kad teisės aktai reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimą, sutarčių sudarymą tarp vandens tiekėjo ir vartotojo, būtų nedelsiant koreguojami, sudarant galimybę visiems buitiniams vartotojams gauti bendrojo intereso paslaugas vienodomis nediskriminacinėmis kainomis, nepriklausomai nuo to ar vartotojas yra prijungtas prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų sistemos, ar tokiai galimybei neegzistuojant. Tuo pačiu tikimės, kad minėti klausimai bus sprendžiami konstruktyvaus dialogo būdu įvertinant tai, kad šiuo metu dauguma sodų bendrijų yra tapę gyvenamųjų namų kvartalais.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

Sodininkų pasitarimas Domeikavoje 2010-10-29

2010 m. spalio 29 d. Kauno rajono Domeikavos seniūnijos salėje vyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos organizuotas pasitarimas aktualiais sodininkų bendrijoms klausimais.

Posėdyje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Bancevičius, Domeikavos seniūnas R. Stankus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyriausiasis specialistas G. Valiukevičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas E. Germanavičius.

Pasitarimą pradėjo E. Germanavičius. Dalyvius supažindino su aktualiausių problemų – atliekų tvarkymo, nuotekų valymo, kelių nuosavybės ir priežiūros numatomais sprendimais. Paragino visus prisijungti bandant optimaliai išspręsti problemas, pasidalinti idėjomis, nuomonėmis.

V.Bancevičius sodininkų nepaguodė, patarė patiems spręsti savo problemas. „Sodininkų bendrija – kolektyviai valdoma teritorija. Savivaldybės požiūriu, tai yra juridinis asmuo. Jie turi tam tikrą teritoriją ir joje tvarkosi taip, kaip išmano“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius.

G.Valiukevičius kalbėjo apie dar 2008 m birželio 2 d išėjusį įsakymą „Dėl paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos.“

Visi naudojantys vandenį iš stacionarių vandens telkinių, t.y iš upių, tvenkinių, ežerų  ir išnaudojantys daugiau nei 100 m3 ir daugiau vandens per parą privalo turėti leidimą. Taip bus gaunami duomenys apie sunaudojamo vandens kiekį bei užkertamas kelias per dideliam vandens lygio pokyčiui. Tuo pačiu neigiamam poveikiui aplinkai.

El. objektų būklės nustatymas (priedai)

Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, techninės būklės nustatymo tvarkos (patvirtinta VEI viršininko 2009-12-30 įsakymu Nr. 1V-139)

1 priedas

___________________________________-_____________________________________
(Elektros energetikos objekto pavadinimas)

PATIKRINIMO DĖL TINKAMUMO TOLESNEI EKSPLOATACIJAI AKTAS

Eil. Nr. Elektros tinklo trūkumai Elemento Nr.,
įrengimo vieta Pastaba
Oro ir kabelių linijos:
1 Daugiau kaip 30 procentų elektros linijų atramų yra pažeistos (ištrupėjęs betonas, matosi armatūra, neleistinai pakrypusi ir pan.)

2 Daugiau kaip 30 procentų elektros linijų laidų yra mažesnio skerspjūvio, negu numatyta projekte
3 Daugiau kaip 30 procentų atramų neįrengti įžemintuvai (pagal projektą)
4 Kabelių linijos, kertančios važiuojamąją kelio dalį, nėra apsaugotos nuo mechaninio pažeidimo
5 Pažeisti elektros tinklų apsaugos zonų reikalavimai (statiniai po linijomis, per arti medžiai)
6 Neišlaikyti nustatyti atstumai nuo oro ir oro kabelių linijų ir jų atvadų iki žemės, pėsčiųjų ėjimo vietos, balkonų, terasų ir pan.
7 Gandralizdis atramoje

8 Pažeistas izoliatorius
Kabelių spintos, skydeliai:
9 Daugiau kaip 30 procentų kabelių spintų pažeistos korozijos (spintos viduje sumontuota aparatūra neapsaugota nuo atmosferinio poveikio, pažeistas įžeminimo kontūras)
10 Neiškelta įvadinė elektros energijos apskaitos spinta (skydelis)
11 Neparinkti apsaugos įrenginiai (automatiniai jungikliai ir/ar saugikliai) pagal projekto reikalavimus
Transformatorinės:
12 Transformatorinių metalinės konstrukcijos ženkliai paveiktos korozijos (atsiradusios skylės) ir neužtikrina elektros įrenginių apsaugos nuo atmosferinio poveikio
13 Neįrengti viršįtampių ribotuvai arba iškrovikliai (pagal projektą)
Dokumentai:
14 Nėra atramų įžemintuvų varžų matavimo protokolų
15 Nėra grandinės „fazė–nulis“ trumpo jungimo srovės matavimo protokolo
16 Elektros tinklo projektas neatitinka esamos būklės (su įvertintais pakeitimais)
17 Nesukomlektuota transformatorinių techninė dokumentacija: statinių ir įrenginių techniniai pasai, faktinės elektros grandinių schemos (pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių reikalavimus)

(VEI pareigūno pareigų pavadinimas) (parašas, data) (vardas, pavardė)

(Elektros energetikos objekto savininko (parašas, data) (vardas, pavardė)
atstovas, pareigos)

Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, techninės būklės nustatymo tvarkos (patvirtinta VEI viršininko 2009-12-30 įsakymu
Nr. 1V-139)

2 priedas

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS INSPEKCIJA
PRIE ENERGETIKOS MINISTERIJOS
TVIRTINU
A.V. VEI___________teritorinio sk. vedėjas
____________________________
(parašas)
__________
(vardas, pavardė)
____________________________
(data)
IŠVADA
DĖL _________________________BENDRAI NAUDOJAMO ELEKTROS ENERGETIKOS
(Elektros energetikos objekto pavadinimas)
OBJEKTO TINKAMUMO TOLESNEI EKSPLOATACIJAI

2009 m. ___________ d. Nr. ____________

_____________________________
(sudarymo vieta)

Nagrinėtas prašymas su šiais pridedamais dokumentais: elektros tinklo projektu pagal esamą būklę (su įvertintais pakeitimais); atramų įžemintuvų varžų matavimo ir grandinės „fazė–nulis“ trumpojo jungimo srovės matavimo protokolais (pagal Elektros įrenginių matavimo ir bandymo normų apimčių reikalavimus); transformatorinių technine dokumentacija: statinių ir įrenginių techniniais pasais, faktinėmis elektros grandinių schemomis (pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių reikalavimus).
Atlikta elektros tinklo apžiūra vietoje – elektros įrenginiuose______________________ trūkumų,
(rasta, nerasta – reikiamą įrašyti)
dėl kurių tolesnė eksploatacija negalima.
Nustatyta, kad ______________________________________________________ elektros tinklų techninė būklė
(Elektros energetikos objekto savininko pavadinimas)
___________________________ perduoti energetikos įmonei tolesnei eksploatacijai.
(tinkama, netinkama – reikiamą įrašyti)

(Inspekcijos pareigūno pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)

Su inspekcijos pareigūno išvadomis sutinku*:

(Savininkas, pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)

Sodininkų susirinkimas Šiauliuose 2010-08-12

Rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko sodininkų susirinkimas. E. Germanavičius į pasitarimą pakvietė Seimo narius Kęstutį Daukšį ir Aplinkos komiteto pirmininką Joną Šimėną. Buvo aptartos aktualios problemos.

Rita Žadeikytė

Šiaulių miesto savivaldybėje susirinkę sodininkų bendrijų pirmininkai vienu balsu prašė atvykusių Seimo narių pertvarkyti atliekų administravimo tvarką. Nežino sodininkai, kaip apsiginti ir nuo apsileidusių kaimynų, kurių sodus siūlė net konfiskuoti.

Prašė valdžios sprendimų

Į pasitarimą Šiaulių miesto ir rajono bei Radviliškio rajono sodininkus sukvietė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija. Jos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ragino sodininkus netylėti apie atliekų administravimo, teritorijų planavimo, nelegalių statinių įteisinimo, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo soduose problemas.

E. Germanavičius į pasitarimą pakvietė Seimo narius Kęstutį Daukšį ir Aplinkos komiteto pirmininką Joną Šimėną, kad šie inicijuotų įstatymų pataisas.

Sodininkai džiaugėsi tik vienu: kad šiemet su valdžios pagalba pavyko išspręsti įsisenėjusią problemą su elektros tinklais. Pagal naująją tvarką sodininkams priklausantys elektros tinklai išperkami esamos būklės, nėra vertinami neigiama verte, išpirkimo kaina nustatoma bendru šalių susitarimu.

Pirmininkus vargina rinkliava

Sodų bendrijų pirmininkai vienu balsu piktinosi galiojančia rinkliavos už komunalines atliekas soduose tvarka. Rinkliavą turi surinkti ir su atliekų tvarkymą administruojančia bendrove turi atsiskaityti sodų bendrijos pirmininkas, nes bendrija gauna vieną bendrą sąskaitą. Sodininkai norėtų, kad kiekvienas sodininkas galėtų mokėti rinkliavą pats tiesiogiai.

„Viskas užkrauta ant vieno pirmininko pečių. Kai bendrojoje keli šimtai sklypų, kaip surinkti tuos mokesčius, juk yra sodininkų, kurie net neatvažiuoja į savo sodus“, — piktinosi pirmininkai.

Sodininkai prisipažino, jog dėl tokios tvarkos atsirado net teisminių ginčų, kur atsakovais už nesumokėtą rinkliavą tapo bendrijų pirmininkai.

Sodininkai piktinosi ir tuo, kad kai kuriems tenka net mokėti net tris atskirus mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą — buto, garažo ir sodo.

„Jeigu žmogus būna bute, tai jis niekaip negali palikti šiukšlių sode. O jeigu būna sode, tai tuo metu nekaupia šiukšlių bute. Juk sodybos šeimininkas, kuris turi savo kieme ir sodą, ir garažą, tris kartus už šiukšlių išvežimą nemoka“, — piktinosi sodininkai.

ŠRATC nenori „gaudyti“ sodininkų

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Raimundas Jakutis tikino žinąs apie sodininkų nepasitenkinimą.

„Apskrities savivaldybės sodų bendrijoms nustatė rinkliavą rinkti bendrijų pirmininkams, būtent Savivaldybės sodų bendrijas apmokestina kaip juridinius, o ne fizinius asmenis. Savivaldybių tarybos turi galią keisti tvarką“, — kratėsi problemos sprendimo direktorius R. Jakutis.

Vėliau R. Jakutis pripažino, kad net nenorėtų pokyčių: „Dirbti su kiekvienu atskiru sodininku mums būtų nuostolinga. Į dešimt litų per metus nuo vieno sodo sklypo mes jau niekaip nebeįsitektume, nes mokėtume už Registrų centro duomenis, pašto išlaidas, sąskaitų spausdinimą kiekvienam atskiram sodo sklypeliui. Mokestis automatiškai sodininkams kiltų. Be to, mes neturime duomenų apie kiekvieną sodo sklypą.“

R. Jakučio nė kiek nestebina, kad žmonės už atliekų surinkimą moka po tris mokesčius — bute, sode ir garaže.

„Reikia žiūrėti ne į atskirą žmogų. Vienas šeimos narys tuo metu būna sode, kitas bute ir abu šiukšlina. Kodėl turėtų nemokėti? Mūsų bendrovė negali dirbti nuostolingai. Reikia padengti bankų paskolas, imtas sąvartynams įrengti,“ — sakė R. Jakutis.

Nesitvarko — konfiskuoti

Sodų bendrijų pirmininkai skundėsi nebežinantys, kaip priversti savininkus sutvarkyti apleistus sodus. Pirmininkai tikino, kad apleistų sodų tik daugėja, nes nemažai žmonių emigruoja.

„Ką su tokiais kenkėjais daryti? Konfiskuoti sodą ir viskas“, — siūlė kai kurie bendrijų pirmininkai.

„O ką siūlot dėl to daryti Seimui? Kokį įstatymą priimti? Kad būtų galima konfiskuoti nuosavybę?“ — stebėjosi Seimo narys J. Šimėnas.

Seimo narys K. Daukšys pasiūlė apleistų sodų savininkus tramdyti solidžiomis baudomis. Bendrijų pirmininkai skeptiškai sutiko tokį siūlymą: baudos gali įsukti teisminį bylinėjimąsi.

Sodininkai pripažino, jog soduose daug nelegalių statinių. „Jeigu aš savo nelegalų garažiuką norėsiu įteisinti, man tas procesas kainuos brangiau, nei garažiuko statyba“, — sakė vienas sodininkas.

Seimo nariai tikino, kad pagal naująjį Statybos įstatymą nelegalius statinius įteisinti yra paprasčiau.