Sodininkų susirinkimas Šiauliuose 2010-08-12

Rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko sodininkų susirinkimas. E. Germanavičius į pasitarimą pakvietė Seimo narius Kęstutį Daukšį ir Aplinkos komiteto pirmininką Joną Šimėną. Buvo aptartos aktualios problemos.

Rita Žadeikytė

Šiaulių miesto savivaldybėje susirinkę sodininkų bendrijų pirmininkai vienu balsu prašė atvykusių Seimo narių pertvarkyti atliekų administravimo tvarką. Nežino sodininkai, kaip apsiginti ir nuo apsileidusių kaimynų, kurių sodus siūlė net konfiskuoti.

Prašė valdžios sprendimų

Į pasitarimą Šiaulių miesto ir rajono bei Radviliškio rajono sodininkus sukvietė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija. Jos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ragino sodininkus netylėti apie atliekų administravimo, teritorijų planavimo, nelegalių statinių įteisinimo, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo soduose problemas.

E. Germanavičius į pasitarimą pakvietė Seimo narius Kęstutį Daukšį ir Aplinkos komiteto pirmininką Joną Šimėną, kad šie inicijuotų įstatymų pataisas.

Sodininkai džiaugėsi tik vienu: kad šiemet su valdžios pagalba pavyko išspręsti įsisenėjusią problemą su elektros tinklais. Pagal naująją tvarką sodininkams priklausantys elektros tinklai išperkami esamos būklės, nėra vertinami neigiama verte, išpirkimo kaina nustatoma bendru šalių susitarimu.

Pirmininkus vargina rinkliava

Sodų bendrijų pirmininkai vienu balsu piktinosi galiojančia rinkliavos už komunalines atliekas soduose tvarka. Rinkliavą turi surinkti ir su atliekų tvarkymą administruojančia bendrove turi atsiskaityti sodų bendrijos pirmininkas, nes bendrija gauna vieną bendrą sąskaitą. Sodininkai norėtų, kad kiekvienas sodininkas galėtų mokėti rinkliavą pats tiesiogiai.

„Viskas užkrauta ant vieno pirmininko pečių. Kai bendrojoje keli šimtai sklypų, kaip surinkti tuos mokesčius, juk yra sodininkų, kurie net neatvažiuoja į savo sodus“, — piktinosi pirmininkai.

Sodininkai prisipažino, jog dėl tokios tvarkos atsirado net teisminių ginčų, kur atsakovais už nesumokėtą rinkliavą tapo bendrijų pirmininkai.

Sodininkai piktinosi ir tuo, kad kai kuriems tenka net mokėti net tris atskirus mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą — buto, garažo ir sodo.

„Jeigu žmogus būna bute, tai jis niekaip negali palikti šiukšlių sode. O jeigu būna sode, tai tuo metu nekaupia šiukšlių bute. Juk sodybos šeimininkas, kuris turi savo kieme ir sodą, ir garažą, tris kartus už šiukšlių išvežimą nemoka“, — piktinosi sodininkai.

ŠRATC nenori „gaudyti“ sodininkų

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Raimundas Jakutis tikino žinąs apie sodininkų nepasitenkinimą.

„Apskrities savivaldybės sodų bendrijoms nustatė rinkliavą rinkti bendrijų pirmininkams, būtent Savivaldybės sodų bendrijas apmokestina kaip juridinius, o ne fizinius asmenis. Savivaldybių tarybos turi galią keisti tvarką“, — kratėsi problemos sprendimo direktorius R. Jakutis.

Vėliau R. Jakutis pripažino, kad net nenorėtų pokyčių: „Dirbti su kiekvienu atskiru sodininku mums būtų nuostolinga. Į dešimt litų per metus nuo vieno sodo sklypo mes jau niekaip nebeįsitektume, nes mokėtume už Registrų centro duomenis, pašto išlaidas, sąskaitų spausdinimą kiekvienam atskiram sodo sklypeliui. Mokestis automatiškai sodininkams kiltų. Be to, mes neturime duomenų apie kiekvieną sodo sklypą.“

R. Jakučio nė kiek nestebina, kad žmonės už atliekų surinkimą moka po tris mokesčius — bute, sode ir garaže.

„Reikia žiūrėti ne į atskirą žmogų. Vienas šeimos narys tuo metu būna sode, kitas bute ir abu šiukšlina. Kodėl turėtų nemokėti? Mūsų bendrovė negali dirbti nuostolingai. Reikia padengti bankų paskolas, imtas sąvartynams įrengti,“ — sakė R. Jakutis.

Nesitvarko — konfiskuoti

Sodų bendrijų pirmininkai skundėsi nebežinantys, kaip priversti savininkus sutvarkyti apleistus sodus. Pirmininkai tikino, kad apleistų sodų tik daugėja, nes nemažai žmonių emigruoja.

„Ką su tokiais kenkėjais daryti? Konfiskuoti sodą ir viskas“, — siūlė kai kurie bendrijų pirmininkai.

„O ką siūlot dėl to daryti Seimui? Kokį įstatymą priimti? Kad būtų galima konfiskuoti nuosavybę?“ — stebėjosi Seimo narys J. Šimėnas.

Seimo narys K. Daukšys pasiūlė apleistų sodų savininkus tramdyti solidžiomis baudomis. Bendrijų pirmininkai skeptiškai sutiko tokį siūlymą: baudos gali įsukti teisminį bylinėjimąsi.

Sodininkai pripažino, jog soduose daug nelegalių statinių. „Jeigu aš savo nelegalų garažiuką norėsiu įteisinti, man tas procesas kainuos brangiau, nei garažiuko statyba“, — sakė vienas sodininkas.

Seimo nariai tikino, kad pagal naująjį Statybos įstatymą nelegalius statinius įteisinti yra paprasčiau.

Šiauliuose įvykusio pasitarimo rezoliucija

Šiaulių m., Šiaulių r. ir Radviliškio r. sodininkų bendrijų
pirmininkų pasitarimas

,,Sodininkų bendrijoms aktualiausi klausimai, jų sprendimo būdai”.

REZOLIUCIJA 

2010 m. rugpjūčio mėn. 12 d.
Šiauliai

2010 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės salėje vyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos organizuotas pasitarimas aktualiais sodininkų bendrijoms klausimais.

Posėdyje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Seimo narys Kęstutis Daukšys, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, Šiaulių miesto vicemerė Daiva Matonienė, Šiaulių rajono vicemerė Ingrida Venciuvienė, Radviliškio rajono vicemeras Jonas Povilaitis, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius, Šiaulių miesto, rajono ir Radviliškio rajono sodininkų bendrijų pirmininkai, Klaipėdos rajono sodininkų bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro darbuotojai, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovai, Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių Aplinkos apsaugos ir kitų skyrių darbuotojai, kiti suinteresuoti asmenys.

Pasitarimo metu nagrinėti elektros tiekimo, sodininkų bendrijų teritorijų planavimo, sodininkų bendrijų infrastruktūros ir atliekų tvarkymo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, sodininkų bendrijų priskyrimo seniūnijoms, sodininkų gyvenamosios vietos deklaravimo, sodininkų bendrijų galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimu ir kiti aktualūs sodininkams klausimai.

1. Elektros tiekimas. Prieš metus Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija inicijavo diskusiją su Lietuvos skirstomaisiais tinklais dėl sodininkų bendrijoms priklausančių elektros tinklų eksploatavimo. Šiandien galima drąsiai teigti, kad šis klausimas yra išspęstas visoje Lietuvoje.
2. Sodininkų įstatymo tobulinimas. Būtina keisti 6 straipsnį, kuris buvo LR Seimo priimtas 2010 m. liepos mėn., papildyti 16 straipsnį, numatyti netvarkantiems savo sklypus ir pažeidinėjantiems Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus ir vidaus tvarkos taisykles poveikio priemones, suteikti didesnes teises sodininkų bendrijų pirmininkams arba valdyboms, Pakeisti Sodininkų įstatymo 28 str. 1 punktą.

3. Atliekos ir jų tvarkymas. Regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC) įsteigimas ir suteikimas jiems vykdyti tiek atliekų tvarkymo, tiek administravimo funkcijas iš esmės nepasiteisino. Tenka konstatuoti, kad administravimo kaštai tapo didesni už atliekų tvarkymo kaštus. Todėl atliekų surinkimo, utilizavimo funkcijos turėtų būti paliekamos Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, o atliekų tvarkymo administravimo funkcijas turi perimti savivaldybės. Šiuo metu RATC reikalauja, kad mokestį už šiukšles iš atskirų sodininkų rinktų sodininkų bendrijos administracija, nors tai ne jų pareiga ir už papildomas paslaugas (susitarus ) turėtų mokėti RATC.

4. Geriamas vanduo ir nuotekų šalinimas. Pastaruoju metu iškilo didelės problemos susijusios su sodininkų bendrijų teritorijų teršimu buitinėmis nuotekomis, kurios užteršia sodininkų geriamojo vandens šulinius. Iki 5 kubinių metrų nuotekų surinkimo įrenginių jau nebekontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai. Ateityje šią problemą turi spręsti savivaldybės ir vandens tiekimo įmonės, kurios įpareigotos LR Vyriausybės aprūpinti iki 2014 metų 95% Respublikos gyventojus nuotekų šalinimu ir geriamu vandeniu, panaudojant Europos Sąjungos gaunamas lėšas. Iki šiol savivaldybės į sodininkų bendrijas nekreipė jokio dėmesio ir nieko nepadarė.

5. Bendrijų priskyrimas seniūnijoms. Šiuo metu vykdant Lietuvoje administracinę reformą susijusią su apskričių naikinimu ir regionų kūrimu, reikėtų nustatyti ir sodininkų bendrijų priskyrimo seniūnijoms tvarką. Tokiu būdu sumažėtų sodininkų gyvenamosios vietos deklaravimo ir kitos su administraciniais dalykais susijusios problemų.

6. Prievolė mokėti už bendro naudojimo kelius ir mokestis už bendro naudojimo nuomojamą žemę. Savivaldybės reikalauja sodininkų bendrijų mokėti mokesčius už bendro naudojimo kelius. Toks mokestis yra nekorektiškas. Mokestis už bendro naudojimo nuomojamą žemę yra labai didelis, nes ši žemė prilyginama to regiono komercinei žemės kainai. Neįvertinama, kad kai sodų bendrijoms buvo skiriama žemė, tai buvo nederlingi, apaugę krūmais, netinkami žemės darbams plotai.

7. Netvarkingų ir nedrausmingų sodininkų problemos. Sodininkų bendrijose daugėja neprižiūrimų sklypų, kurių savininkai savo sklypuose augina piktžoles, nešienauja savo teritorijų. Problemą galima būtų spręsti tobulinant ATPK ir suteikiant galimybę įteisinti sodininkų bendrijų pirmininkams teisę nedrausmingiems sodininkų bendrijos nariams surašyti ATP protokolus ir nagrinėti ATP bylas. Problemą taip pat galima būtų spręsti įteisinant teisės aktais galimybę sodininkų bendrijai pasamdyti sodo sklypus prižiūrinčią įmonę, kuri sutvarkytų sodo sklypą, o sąskaitą apmokėtų sklypo savininkas.

Atsižvelgiant į išdėstytas problemas siūlome:

1. Buitinių atliekų surinkimo, utilizavimo funkcijas turi vykdyti Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, o atliekų tvarkymo administravimo funkcijas turi vykdyti savivaldybės.

2. Kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad būtų sugriežtinta sodininkų bendrijose esančių individualių nuotekų surinkimo įrenginių kontrolė ir priežiūra ir peržiūrėti statybos reikalavimai ( atstumai nuo įrenginių iki sklypo ribos atstumai ).

3. Paruošti Sodininkų įstatymo pataisas.

4. Tobulinti gyvenamosios vietos deklaravimo sodininkų bendrijoje tvarką.

5. Įteisinti sodininkų bendrijų pirmininkams teisę nedrausmingiems sodininkų bendrijos nariams surašyti ATP protokolus.

6. Prašyti savivaldybių tvarkyti sodininkų bendrijose esančias gatves, prisidėti prie gatvių apšvietimo įrengimo ir kitos infrastruktūros sutvarkymo.

7. Siūlyti LR vyriausybei paruošti Sodininkų bendrijų tipinius įstatus ir Vidaus tvarkos taisykles (tokie įstatai ir taisyklės buvo iki 2004 metų ).

8.Pavesti Nacionalinei žemės ūkio tarnybai išsiaiškinti kiek Respublikoje yra sodininkų bendrijų, kiek yra sklypų atskirose bendrijose ir kiek yra visumoje, nustatyti nuomojamos žemės sodininkų bendrijose plotus ir atlikti Valstybės nuomojamos žemės kadastrinius matavimus.

Pasitarimo įgaliotas asmuo
Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

Kontaktai: tel. 862066253, el. paštas info@sbasociacija

Susitikimas su Seimo nariu 2010-06-23

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos nariai susitiko su LR Seimo nariu.

Šiandien (2010-06-23) įvyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narių susitikimas su LR Seimo nariu Kęstučiu Daukšiu. Buvo aptariamos sodininkų problemos ir jų sprendimo būdai.

Susitikime dalyvavo Seimo narys Kęstutis Daukšys, padėjėjas Mantas Krasauskas, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ir valdybos narys Juozas Ravinis.

Atidžiai tikrinkite el. tinklo pirkėją

Sodininkai raginami atidžiai tikrinti potencialų bendrijos elektros tinklo pirkėją.

Pasirodžius informacijai apie sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimą, kurį ketina vykdyti privačios ne energetikos bendrovės, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ rekomenduoja sodininkams dėmesingai patikrinti potencialų pirkėją.

Pagal Energetikos ministerijos patvirtintą grafiką iki šių metų pabaigos skirstomųjų tinklų bendrovės Rytų skirstomieji tinklai ir „VST“ įpareigojo išpirkti 552 sodininkų bendrijų elektros tinklus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti patikimą, saugų elektros energijos tiekimą klientams bei patenkinti išaugusius sodininkų elektros energijos vartojimo ir infrastruktūros aptarnavimo poreikius.

Elektrą tiekiančios bendrovės pastaruoju metu gauna klausimų iš sodininkų apie šių bendrijų tinklų supirkimu susidomėjusias privačias ne energetikos įmones. Todėl skirstomųjų tinklų bendrovės atkreipia dėmesį į informaciją, kuri gali būti aktuali sodininkų bendrijų nariams. Sodininkai turėtų žinoti tikslią informaciją apie trečiuosius asmenis (ne energetikos įmones), kurie siūlo išpirkti jų tinklus, ir pasverti visas rizikas bei pasekmes, kurios ateityje gali turėti įtakos tinkamam elektros tinklų eksploatavimui bei atsiskaitymui už suvartotą elektrą.

Pasak RST Elektros tinklo direktoriaus Virgilijaus Žukausko, išpirkus sodininkų bendrijos elektros tinklus, įmonė tampa atsakinga už elektros tinklo eksploatavimą. Todėl toks juridinis asmuo, ketinantis verstis elektros įrenginių eksploatavimo veikla, privalo turėti atitinkamą atestatą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

„Jei įmonė, kuri ketina išpirkti sodininkų bendrijų tinklus, neturi skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijos, už suvartotą elektros energiją sodo bendrijai teks atsiskaityti senąja tvarka – pagal bendro sodų bendrijos elektros energijos apskaitos prietaiso parodymus.

Elektros tinklus pardavus tretiesiems asmenims, bendrijų nariai netampa tiesioginiais skirstomųjų tinklų įmonės vartotojais, t.y. jie negalės tiesiogiai su skirstomųjų tinklų bendrovėmis sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir individualiai atsiskaityti už suvartojamą elektros energiją. Už sodininkų bendrijos suvartojamą elektrą su skirstomųjų tinklų bendrove turės atsiskaityti ta įmone, kuri nupirks sodininkų tinklus. Be to, norėdami didinti leistinąją naudoti galią sodininkų bendrijų nariai turės kreiptis į lokalaus tinklo valdytoją, o pastarasis į – skirstomųjų tinklų operatorių“, – teigia V. Žukauskas.

Akcinės bendrovės „VST“ Elektros tinklo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio teigimu, privačioms ne energetikos įmonėms išpirkus sodininkų bendrijų elektros tinklus, minėtos įmonės taip įgyja teisę pareikalauti iš sodininkų padengti išlaidas, susijusias su tinklo eksploatavimu ir elektros energijos tiekimu išpirktais elektros tinklais. „Norime atkeipti dėmesį, jog kritinės būklės sodininkų tinklų renovacijai būtinos nemažos investicijos. Skirstomųjų tinklų bendrovės šiuo tikslu planuoja panaudoti įmonių tinklo modernizavimui skirtas lėšas bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Taigi sodininkams, pardavusiems savo tinklus RST ar „VST“, tinklų renovacijai nereikės skirti papildomų lėšų“, – sako R. Borkys.

Skirstomųjų tinklų bendrovių atstovai sodininkams rekomenduoja pasidomėti, kokiomis lėšomis potencialūs bendrijos tinklo savininkai ketina finansuoti elektros tinklo renovaciją ir užtikrinti elektros tinklo saugų eksploatavimą, įstatymų numatyta tvarka, ir ar sodininkams nereikės mokėti papildomų mokesčių.

Skirstomųjų tinklų bendrovės planuoja išpirkti sodininkų bendrijų tinklus pagal sutartinę kainą, atitinkančią elektros tinklų rinkos vertę.

Daugiau informacijos:
Giedrė Vinickienė
Akcinė bendrovė „VST“
Ryšių su visuomene atstovė
Tel. (8 5) 278 1221, mob. 659 17613
El. p. giedre.vinickiene@vst.lt

Seminaras Elektrėnuose

Renginyje dalyvavo sodininkai iš Elektrėnų, Vievio, Kaišiadorių, Kauno rajono, Birštono, Žiežmarių. Dalyvius pasveikino ir renginį pradėjo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius.

Jis papasakojo apie asociacijos veiklas, gautą EEE ir Norvegijos paramą. Pranešė apie numatomus buhalterinės apskaitos mokymus.

Toliau kalbėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kadastrų ir geodezijos departamento direktorius Saulius Urbanas. Pasakojo apie dar sovietinių laikų matavimų netikslumus. Jis papasakojo apie sodų sklypų ženklinimą, skaitmenizavimą. Patarė kaip pradėti spręsti šias problemas.

Sodininkai domėjosi, kokiu atveju gali sodininkų bendrijų pirmininkas spręsti ginčus tarp sodininkų. Sodininkų nuomone, šiuo metu yra neteisingai nustatyta bendro naudojimo žemės nuomos kaina, sodininkų bendrijose keliai turi būti atskirti nuo bendro naudojimo žemės, už juos negalima taikyti nuomojamos žemės mokesčio.

Sodininkai mano, kad juridiniams asmenims negalima leisti įsigyti žemės sklypų sodininkų bendrijose.

Reikėtų prašyti LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto apsvarstyti sodininkų keltus klausimus.

Toliau kalbėjo AB “VST“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Jis pranešė apie naujai įsigaliojusį įstatymą dėl elektros tinklų išpirkimo iš sodininkų bendrijų.