Sodo apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Individualių obelų sodų bendros apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonės

Ramybės metu – iki pumpurų brinkimo Išpjaustyti vėžio žaizdas, pažeistus audinius išvalyti 1–2 mm iki sveikos medienos. Žaizdas aptepti sodo tepalu arba tepalu vaismedžiams nuo vėžio.

Išgenėti vaismedžius, praretinant jų vainikus, išpjaustyti džiūstančias ir žievės ligų pažeistas šakas. Taip pat tikslinga išgenėti šakas, kurios gausiai apniktos erkių blakučių, amarų, skydamarių, rožinių lapsukių, žiemsprindžių, voratinklinių kandžių kiaušinių ar obelinių stiklasparnių ir kriaušinių medgręžių pažeistos šakos.

Vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, prieš prasidedant staigiems temperatūrų svyravimams, vaismedžių kamienus ir storųjų šakų pagrindą, nugramdžius senų medžių žievę, nubalinti kalkių pienu (20 %).

Vaismedžius nuo rauplių tikslinga purkšti 5–7 % karbamido tirpalu. Tokiu būdu šakos apvalomos nuo erkių, amarų ir blakučių kiaušinių.

Anksti pavasarį išvalyti senus inkilus, padaryti naujų. Skirti maždaug po 1 inkilą 2 arams sodo.

Žalio kūgio – žiedpumpurių rausvėjimo tarpsnis 1–2 m sodo galima užsėti nektariniais augalais (facelijomis, grikiais, krapais, raudonėliu, jonažole, mairūnu ar pasodinti morkų, petražolių sėklojų). Tokiu būdu priviliojami entomofagai, kurie naikina erkes, amarus ir kitus sodo kenkėjus.Prieš vaismedžių žydėjimą, ryte arba vakare, kai vabzdžiai neaktyvūs, vaismedžius arba jų šakas purtyti, prieš tai po medžiais patiesus polietileno plėvelę. Purtoma 3–4 kartus kas 3–5 dienos. Tokiu būdu nupurtomi žiedgraužių, lapinukų, cigarsukių vabalai. Nupurtyti kenkėjai sunaikinami.

Šienauti žolę ir naikinti piktžoles.

Žydėjimas – po žydėjimo (vainiklapiams krintant) Vaismedžiams sužydus anksčiau minėtu būdu purtomi obuoliniai pjūkleliai.

Obelims baigiant žydėti, obuoliniams vaisėdžiams ir lapsukiams gaudyti, kabinamos feromoninės gaudyklės arba vaisėdžių ir lapsukių drugius galima privilioti kvapiaisiais jaukais. Juodos duonos pluta užpilama šiltu vandeniu, įdedama cukraus, mielių, razinų. Kai pradeda rūgti, išpilstoma į pusės litro talpos stiklainius ir iškabinama medžių lajose. Viename medyje turėtu būti 1–2 stiklainiai. Naudojant feromonines gaudykles ar kvapiuosius jaukus 2–3 m. iš eilės vaisėdžių ir lapsukių pažeistų vaisių pastebimai sumažėja.

Pastebėjus voratinklinių kandžių ir verpikų gūžtas surinkti ir sunaikinti.

Šienauti žolę ir naikinti piktžoles.

Vaisių užuomazgos – vaisių kritimas ir vaisių augimo metu Jei po vaismedžiais ar arti jų auginamos įvairios daržovės pesticidų naudoti nepatartina. Todėl amarus galima naikinti purškiant kraujažolės nuoviru (10 l vandens 2,5 kg žydinčių stiebų, virinti 30 min.), kenkėjų vikšrus pelynų nuoviru (1 kg apvytintų pelynų virinti 10–15 min. mažame kiekyje vandens, po to purškiant atskiesti iki 10 l vandens)

Liepos pradžioje vaismedžių kamienus (1 m aukštyje) aprišti 15–20 cm pločio popieriaus (geriausia gofruoto) juostomis, kuriuose ruošdamiesi žiemojimui slepiasi vaisėdžių, lapsukių, šermukšninių kandžių vikšrai, žiedgraužių, lapinukų, cigarsukių vabalai.

Surinkti krituolius, puvinių, obuolinių pjūklelių, vaisėdžių šermukšninių kandžių pažeistus vaisius.

Šienauti žolę ir naikinti piktžoles.

Rugsėjo mėn. vaismedžių kamienus 60 cm aukštyje galima aprišti 20 cm pločio polietilenine plėvele, o per jos vidurį aplink, maždaug 10 cm pločio ruožą aptepti sodo tepalu ar „Pestifix“ klijais. Tokiu būdu ropojančios žiemsprindžių patelės įklimpsta ir žūsta.

Nuėmus derlių Vegetacijai pasibaigus nurišamos kenkėjų gaudymo juostos ir po kurio laiko sunaikinamos. Juostų tuoj pat deginti negalima, nes iš jų turi išlįsti naudingi vabzdžiai – entomofagai. Tokiu būdu sunaikinama dalis vaisėdžių, lapsukių, šermukšninių kandžių vikšrų, žiedgraužių, lapinukų, cigarsukių vabalų.

Vegetacijai pasibaigus sugrėbti ir sunaikinti nukritusius lapus. Rudenį tikslinga dirvą suarti ar sukasti. Sunaikinami žiemojantys lapuose ar dirvos paviršiuje žiemojantys ligų pradai ir kenkėjai.

Individualaus naudojimo obelų apsaugos nuo kenkėjų sistema (2008 m.)

Augimo tarpsniai Kenkėjai Preparatai (karencija, d.) Norma (g / 10 l vandens) Pastabos
Žalio kūgio – žiedpumpurių rausvėjimo tarpsnis Žiedgraužiai, lapsukiai, žiemsprindžiai, blakutės Aktara
25 % t. g.
20
Žalio kūgio – žiedpumpurių rausvėjimo tarpsnis Žiedgraužiai, lapsukiai, žiemsprindžiai, blakutės Fastakas 10 % k. e. 4
Žalio kūgio – žiedpumpurių rausvėjimo tarpsnis Blakutės, lapsukiai, pjūkleliai, amarai Aktara
25 % t. g.
20 Šiame tarpsnyje purkšti insekticidais, kai gausu obuolinių pjūklelių
Žalio kūgio – žiedpumpurių rausvėjimo tarpsnis Blakutės, lapsukiai, pjūkleliai, amarai Fastakas 10 % k. e. 4 Šiame tarpsnyje purkšti insekticidais, kai gausu obuolinių pjūklelių
Po žydėjimo (vainiklapiams krintant) Lapsukiai, pjūkleliai, amarai, voratinklinės kandys, erkės, amarai Aktara
25 % t. g.
20 Šiame tarpsnyje antrą kartą purkšti insekticidais nuo obuolinių pjūklelių (Aktara žydėjimo metu purkšti draudžiama)
Po žydėjimo (vainiklapiams krintant) Lapsukiai, pjūkleliai, amarai, voratinklinės kandys, erkės, amarai Fastakas 10 % k. e. 4 Šiame tarpsnyje antrą kartą purkšti insekticidais nuo obuolinių pjūklelių
Po žydėjimo (vainiklapiams krintant) Lapsukiai, pjūkleliai, amarai, voratinklinės kandys, erkės, amarai Skystas kalio muilas „Žaliasis“ 400 Šiame tarpsnyje antrą kartą purkšti insekticidais nuo obuolinių pjūklelių
Vaisių užuomazgos ir 2-3 sav. po žydėjimo Obuoliniai vaisėdžiai, lapsukiai, amarai, erkės Aktara
25 % t. g. (21)
20 Nuo amarų Aktara pakanka 8 g/10 l vandens
Vaisių užuomazgos ir 2-3 sav. po žydėjimo Obuoliniai vaisėdžiai, lapsukiai, amarai, erkės Fastakas
10 % k. e. (20)
20
Vaisių užuomazgos ir 2-3 sav. po žydėjimo Obuoliniai vaisėdžiai, lapsukiai, amarai, erkės Skystas kalio muilas „Žaliasis“ (5) 400
Vaisių augimas Amarai Aktara
25 % t. g.
8 Purškiama, jei labai palankios sąlygos amarams plisti
Vaisių augimas Rūgtiniai pjūkleliai Aktara
25 % t. g. (21)
20
Vaisių augimas Rūgtiniai pjūkleliai Fastakas 10 % k. e. (20) 4

Individualaus naudojimo obelų apsaugos nuo ligų sistema (2008 m.)

Augimo tarpsniai Ligos Preparatai (karencija, d.) Norma (g / 10 l vandens) Pastabos
Iki pumpurų brinkimo Žalio kūgio – Žiedpum-purių rausvė-jimo tarpsnis Žievės, kamieno ligos, bakterinė degligė Čempionas 50 % š. m. 50 Nuo bakterinės degligės profilaktiškai naudoti tik vario grupės preparatus
Iki pumpurų brinkimo Žalio kūgio – Žiedpum-purių rausvė-jimo tarpsnis Obelų rauplės, filostiktozė Efektorius
70 % t. g.
5-10
Iki pumpurų brinkimo Žalio kūgio – Žiedpum-purių rausvė-jimo tarpsnis Obelų rauplės, filostiktozė Chorus
75 % t. g.
2
Po žydėjimo (vainiklapiams krintant) Obelų rauplės, filostiktozė, vaisių puviniai Chorus
75 % t. g.
2 Galima naudoti preparatų mišinį: skoras 2 ml + efektorius 5 g / 10 l vandens
Po žydėjimo (vainiklapiams krintant) Skoras
25 % k. e.
2 Galima naudoti preparatų mišinį: skoras 2 ml + efektorius 5 g / 10 l vandens
Po žydėjimo (vainiklapiams krintant) Obelų rauplės, filostiktozė, vaisių puviniai Efektorius
70 % t. g.
5-10 Galima naudoti preparatų mišinį: skoras 2 ml + efektorius 5 g / 10 l vandens
Vaisių užuomazgos – vaisių kritimas ir vaisių augimo metu Obelų rauplės, filostiktozė, vaisių puviniai Skoras
25 % k. e.
2 Galima naudoti sisteminio ir kontaktinio preparato mišinį, siekiant išvengti rauplių sukėlėjo atsparumo
Vaisių užuomazgos – vaisių kritimas ir vaisių augimo metu Obelų rauplės, filostiktozė, vaisių puviniai Efektorius
70 % t. g. (20)
5-10 Galima naudoti sisteminio ir kontaktinio preparato mišinį, siekiant išvengti rauplių sukėlėjo atsparumo
Žieminių veislių obelų purškimas (08 mėn.) Obelų rauplės, vaisių puviniai (sandėlyje) Efektorius
70 % t. g. (14)
5-10
Nuėmus derlių, ramybės metu Obelų rauplės ir kitos dėmėtligės, žievės, kamieno ligos Karbamidas, tepalas vaismedžiams nuo vėžio “Emolus”
(v. m. Ditianonas 1,4 %)
50 (5 %) Lapų kritimo metu. Naudojamas vėžio pažeistų vaismedžių vietų gydymui ir genėjimo metu vaismedžių šakose padarytų pjūvių vietų dezinfekcijai ir apsaugai nuo ligų. Vėžio pažeistas vaismedžių vietas gerai išvalyti. Išmaišyti tepalą ir teptuku pilnai padengti pažeistą vietą.

Žemėtvarkos klausimai

Į sodininkų klausimus atsako Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Čiutytė

2008m. balandžio 25 d.

Norėčiau paklausti, kas praėjo kelius, išsipirkdamas papildomai žemę sodo bendrijoje šalia savo sklypo (mieste). Norėtųsi padiskutuoti, ar rengėte detaliuosius planus, kaip reikalauja LRV nutarimas (mieste).

Gal kam teko išsipirkinėti papildomą valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su turimu sklypu (pagal LRV nutarimą Nr. 1443)? Kokia procedūra, kokie dokumentai reikalingi? Ar reikalingas detalusis planas (jei sodai miesto ribose)?

Parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjiško sodo teritorijoje, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi duomenų apie asmenis, kuriems parduodami šie žemės sklypai.
Valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjiško sodo teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr. 167-6129) bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pagal Taisyklių 3.3 punktą sodininkų bendrijos, šių bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą (kaimo gyvenamajai vietovei priskirtoje teritorijoje) ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą (miestui priskirtoje teritorijoje) neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir kai šios atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Pagal Taisyklių 2 punktą tokiais sklypais laikomi valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha, taip pat tie valstybinės žemės sklypai, prie kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.
Vadovaujantis Taisyklių 4 ir 5 punktais, valstybinės žemės sklypai, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais be aukciono parduodami mėgėjiško sodo sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, o jei šie atsisako – kitiems mėgėjiško sodo sklypų savininkams uždarojo aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atvirojo aukciono būdu.
Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 2.2 ir 2.3 punktus, jeigu minėtieji valstybinės žemės sklypai yra miestui priskirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje, jie parduodami pagal mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą, kuris rengiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006-10-26, Nr. 114-4364) nustatyta tvarka. Mėgėjiško sodo teritorijos detalusis planas gali būti rengiamas visai mėgėjiško sodo teritorijai arba tai mėgėjiško sodo teritorijos daliai, kurioje formuojami ar pertvarkomi valstybinės žemės sklypai.
Be to, asmenys, pageidaujantys pirkti minėtus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal perkamo žemės sklypo buvimo vietą turi pateikti Taisyklių 24 punkte nurodytus dokumentus.

Ar galima gauti teisinę konsultaciją dėl sodo sklypo ribų padidinimo?

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nenustatyta mėgėjiško sodo sklypų ribų padidinimo galimybė. Mėgėjiško sodo sklypo savininkas neturi teisės padidinti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ploto valstybinės žemės sąskaita. Valstybinės žemės sklypai mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr. 167-6129) bei pagal šiuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisykles, šių taisyklių 3 punkte nurodytiems asmenims.
Žemės įstatymas reglamentuoja bendros žemės sklypų ribos pakeitimą, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų (žemės sklypų amalgamacija), bei šiuos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdus: žemės sklypų atidalijimą (kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus), žemės sklypų padalijimą (kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų) ir žemės sklypų sujungimą (kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas).

Kas nagrinėja ir sprendžia žemėtvarkos klausimus.

Valstybinės žemės perleidimo ir nuomos, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, žemėtvarkos projektavimo, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo, apskaitos, nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje darbams metodiškai vadovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri jos kompetencijai priskirtais klausimais rengia atsakymus į piliečių prašymus ir skundus.
Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr.69-1735) 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Čiutytė

LR Žemės ūkio ministrei K. Prunskienei

Prašymas skirti specialistus, kurie atsakytų į sodininkų bendrijų keliamus klausimus ir kokios galimybes gauti sodininkų bendrijoms ES lėsas.


Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrei K. Prunskienei.

Raštas Nr. 01-6
2008.04.16

Sodininkų bendrijų asociacija yra sukūrusi internetinę svetainę www.sbasociacija.lt, kurios tikslas supažindinti Respublikos sodininkus su veikiančiais ir ruošiamais įstatymais, nagrinėti iškilusias problemas, pasidalinti patirtimi, konsultuoti įvairiais klausimais. Daug sodininkų kreipiasi į mus įvairiais klausimais, todėl numatome išplėsti informavimo-konsultavimo funkcijas. Prašome Jūsų pagalbos, kad nurodytumėte darbuotojus į kuriuos galėtume kreiptis ir pateikti sugrupuotus klausimus, o tuo pačiu ir gautume atsakymus. Gautus atsakymus patalpintume svetainėje ir atsakytume pateikėjams. Dauguma klausimų surišti su žeme.

Šiuo metu sodininkų bendrijos negauna jokios paramos nei iš Savivaldybių, nei iš ES fondų. Ką reikia daryti, kad sodininkų bendrijos galėtų gauti ES fondų paramą infrastruktūros gerinimui.

Esame nepriskirti nei miesto, nei kaimo teritorijoms. Dabar nesprendžiant sodų teritorijų problemų, ateityje jos gali pasiekti katastrofišką mąstą.

Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius


 

LR Aplinkos ministrui A. Paulauskui

Prašymas skirti atsakingus darbuotojus konsultuoti ministerijos kuruojamais klausimais ir kokios galimybės sodų bendrijoms gauti ES paramą.


Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui A. Paulauskui

Raštas Nr. 01-7
2008.04.16

Sodininkų bendrijų asociacija yra sukūrusi internetinę svetainę www.sbasociacija.lt, kurios tikslas supažindinti Respublikos sodininkus su veikiančiais ir ruošiamais įstatymais, nagrinėti iškilusias problemas, pasidalinti patirtimi, konsultuoti įvairiais klausimais. Daug sodininkų kreipiasi į mus įvairiais klausimais, todėl numatome išplėsti informavimo – konsultavimo funkcijas. Prašome Jūsų pagalbos, kad nurodytumėte darbuotojus į kuriuos galėtume kreiptis ir pateikti sugrupuotus klausimus, o tuo pačiu ir gautume atsakymus. Gautus Jūsų atsakymus patalpintume svetainėje ir atsakytume pateikėjams. Pagrindiniai klausimai rišasi su statyba sklypeliuose, teritorijos planavimu, gamtosauga.

Šiuo metu sodininkų bendrijų teritorijos ir jose esančios problemos, tokios kaip vandentiekis, nuotėkos, keliai, teritorijų planavimas, paliktos spręsti patiems sodininkams. Savivaldybės nepadeda, nes neturi tam lėšų, be ES paramos fondų klausimai neišsispręs. Norėtume žinoti Jūsų, gerb. Ministre, nuomonę, kaip ES fondų pagalba spręsti minėtas problemas. Dabar tuo neužsiimant, ateityje problemos gali pasiekti katastrofišką mąstą.

Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius


 

Lietuvos Notarų rūmų prezidentui

Šiuo kreipimusi informuojame, kad notarai kartais nevykdo Lietuvos Notarų rūmų prezidento nurodymų, bei bandome išsiaiškinti kokie notarų įkainiai už sodininkų bendrijos įstatų tvirtinimą.


2008 m. balandžio mėn. 8 d.

Gerb. Lietuvos Notarų rūmų Prezidente,

Siunčiu Jums sodininkų bendrijos „Tauras” pirmininkės Astos Kargaudienės laišką apie tai, kad Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškiene pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį negavusi sodininkų bendrijos pirmininkės pažymos apie skolas. Sutartyje pardavėjas Rokas Žiukas ir pirkėjas Kęstutis Gežna. Notarinio registro Nr. VM9-1808, sutartis pasirašyta 2008.03.31.

Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad tuo klausimu buvo rašytas Jūsų raštas LR Seimo nariui V. Grubliauskui, man ir perspėti visi Klaipėdos notarai.

Prašau informuoti, kokius įkainius taiko notarai, tvirtinant sodininkų bendrijų įstatus: kai tvirtinami naujai paruošti įstatai, kai yra įstatuose nežymūs pakeitimai, kaip valdybos narių skaičiaus pasikeitimas, valdybos narių sąstato pasikeitimas, adreso pasikeitimas ir t. t.

Pagarbiai,
Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius


Priedas: SB „Tauras” raštas.


SODININKŲ BENDRIJA „TAURAS“
Kodas 141845789 Akmenų g. LT 5800 Klaipėda Tel.86 70 82348

Klaipėdos sodininkų bendrijos „Tauras“ 2008-04-07 Nr.03-199
pirmininkė Asta Kargaudienė
Tauro 3-oji g.18,
Klaipėda

Lietuvos Notarų viceprezidentui
Gerb.p. M.Stračkaičiui

Gavome iš Jūsų pranešimą,kad Klaipėdos miesto notarų biurai yra informuoti,kad tvirtindami sodininkų bendrijose pirkimo ir pardavimo sutartis, pateiktų iš sodininkų bendrijos pažymą,kad parduodamo turto savininkas neturi skolų bendrijai.Tačiau Klaipėdos miesto 1-asis ir 9-asis notarų biurai nesilaiko šių nurodymų ir tvirtina pirkimo ir pardavimo sutartis. Manyčiau, jeigu notaras savo parašu tvirtina sandėrį,,o sudaryta sutartis prasilenkia su tikrove,vadinasi,notaras nepakankamai gerai patikrino duomenis, padarė klaidų ir turi pats už tai atsakyti.

Su Pagarba

S.B.“Tauras“pirmininkė Asta Kargaudienė