Pasitarimas Aplinkos apsaugos komitete

LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir
Lietuvos sodininkų bendrijos asociacijos pasitarimo
PROTOKOLAS

Kaunas

Pasitarimas įvyko 2012-01-10 11.00 val.
Pirmininkas – Jonas Šimėnas, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Sekretorė – Romalda Bagdanavičienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos sk. vyr. specialistė (seniūnijoms).

Dalyvavo Seimo nariai, Aplinkos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovai, taip pat sodininkų bendrijų ir jų asociacijų atstovai (viso 33 asm.).

Darbotvarkė. Dėl sodininkų bendrijų aktualiausių klausimų ir jų sprendimo būdų.

SVARSTYTA. Sodininkų bendrijų aktualiausi klausimai ir jų sprendimo būdai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas tardamas įžanginį žodį atkreipė dėmesį, kad komitetas nuolat svarsto klausimus, susijusius su sodininkų problemomis. Šiuo metu komitetas apsvarstė ir Seimui pateikė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio nuostatomis siūloma spręsti mėgėjiško sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo žemės apmokestinimo, vidaus kelių perdavimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo klausimus. Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią problemą – negalėjimą sodininkų bendrijų narių susirinkimuose priimti sprendimų. Šiuo metu Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos aiškiai nenustato paprastesnės balsavimo pakartotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime tvarkos, o kai kurių bendrijų narių skaičius siekia kelis tūkstančius. Todėl komiteto pirmininkas registravo atitinkamą Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio pateikimas Seime numatytas pavasario sesijoje.

Komiteto pirmininkas taip pat pažymėjo, kad jau šiuo metu reikia ieškoti lėšų būsimiems darbams sodininkų bendrijose, įskaitant ir Europos Sąjungos 2014-2020 metų laikotarpio paramą, o ne sakyti, kad jų nėra, nes tik rodant iniciatyvą patiems sodininkams bus įmanoma tas lėšas surasti ir už jas parengti reikalingus teritorijų planavimo dokumentus.

Jonas Šimėnas priminė Aplinkos apsaugos komiteto kartu su Kaimo reikalų komitetu 2011-04-20 priimtą sprendimą, kuriuo pasiūlė Vyriausybei, taip pat savivaldybėms išspręsti eilę klausimų, susijusių su sodininkų bendrijų teritorijų planavimu, mokesčių lengvatomis, infrastruktūros vystymu. Komiteto pirmininko manymu, visoms valdžios institucijoms reikia dėti visas pastangas, kad sodininkų bendrijos neliktų „baltomis zonomis“

Lietuvos SB asociacijos valdybos pirmininkas Eidigintas Germanavičius padėkojo Kauno rajono savivaldybei už suteiktą galimybę organizuoti šį pasitarimą. E. Germanavičius pritarė, kad būtina aiškiai suformuluoti valstybinių institucijų pozicija SB opiais klausimais, tačiau pabrėžė, kad geroms iniciatyvoms kelio neužkerta netobuli įstatymai. „Kauno rajono savivaldybės taryba, nelaukdama tai nurodančio įstatymo, savo sprendimu atleido rajone esančias sodų bendrijas nuo bendro naudojimo žemės mokesčio – tai gražus gestas ir pavyzdys kitoms savivaldybėms. Be to, Kauno rajono savivaldybės meras išleido potvarkį, kuriuo sudaryta darbo grupė SB problemoms spręsti – mes labai palaikome šią gražią iniciatyvą“, – kalbėjo E. Germanavičius. Jis pritarė J. Šimėnui, kad svarbu inicijuoti SB įstatymo pataisas, leidžiančias priimti visuotinių susirinkimų sprendimus. Ne mažiau svarbu rasti būdų, kad kadastrų ir registrų centrai pažymėtų dokumentuose specialia žyma, jei nekilnojamojo turto objektas yra SB teritorijoje. E. Germanavičius apgailestavo, kad iki šiol nėra organizacijos, kuri rinktų informaciją apie visas SB: kiek yra SB, koks jų plotas, nuolatinių gyventojų skaičius – ir, jo nuomone, niekas nenori to imtis. „Ar nebus su SB situacija taip, kaip su Lietuvos gyventojais po surašymo – kai išaiškėjusi tikroji padėtis pasirodė esanti gerokai prastesnė nei buvo tikėtasi?“ – retoriškai klausė E. Germanavičius. Taip pat, jo nuomone, diskriminuojami SB gyventojai keičiant šiferio stogų dangą. „Lietuvos SB asociacijos aktyvas siūlo operatyviai spręsti sodininkų bendrijų problemas arba jas likviduoti ir viską perduoti savivaldybėms, – kalbėjo E. Germanavičius.

Vyko diskusija dėl išvardytų J. Šimėno ir E. Germanavičiaus iškeltų SB problemų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Vida Ablingienė atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei teisės aktais savivaldybėms yra perduodamos papildomos funkcijos, turėtų būti numatytas ir papildomas finansavimas. Taip pat asociacijos atstovė atkreipė dėmesį, kad asociacija nepritaria Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2509(3) nuostatoms.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sodininkų bendrijos nariui perleidžiant žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, esantį sodininkų bendrijos teritorijoje, notarai nemato ir negali patikrinti ar jis neturi įsiskolinimų bendrijai.

Teisingumo ministerijos Registrų departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vyr. specialistė Sigita Panovienė pažymėjo, kad jos manymu reikėtų taisyti kai kurias Kadastrų įstatymo nuostatas ir pažadėjo padėti jas parengti.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pažadėjo savo vardu registruoti šią pataisą.

Kalbėjo Teisingumo ministerijos Registrų departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Panovienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos: Vida Ablingienė ir Ieva Andriulaitytė, Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistė Agnė Slabadaitė, Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, Lietuvos SB Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas, SB atstovai.

Kauno rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis kalbėjo, kad Kauno rajono savivaldybė bendradarbiauja su SB ir pagal išgales stengiasi padėti jų gyventojams – nors ir nėra lėšų. K. Povilaitis informavo, kad Kauno rajone iš viso yra apie 200 SB. „Savivaldybė padeda, kiek gali: pasirūpino varpo formos konteineriais, skirtais atliekoms rūšiuoti, yra numačiusi įvesti vandentiekį keliose bendrijose, teikiant pirmenybę esančioms arčiausiai miestų, miestelių“, – teigė K. Povilaitis.

Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis patvirtino, kad dialogas vyksta, ir Kauno rajono savivaldybė žino SB problemas, o perspektyva, kad savivaldybės galėtų perimti įgaliojimus rūpintis bendrijomis, nėra bauginanti – tačiau iki to reikėtų apsispręsti, iš kokių lėšų šios papildomos savivaldybės funkcijos būtų finansuojamos.

Tą patį klausimą kėlė ir Savivaldybių asociacijos patarėjos: Vida Ablingienė ir Ieva Andriulaitytė, išsakiusios asociacijos poziciją: nepritarti siūlymui daugumą SB tvarkymo įgaliojimų perduoti savivaldybėms – tol, kol kartu su pareigomis neatkeliaus ir joms skirtas finansavimas.

Baigdamas pasitarimą Jonas Šimėnas pažadėjo artimiausiu metu sukviesti valstybės institucijų atstovus dėl reikalingų sprendimų, susijusių su sodininkų bendrijų problemomis, įgyvendinimo.J. Šimėnas padėkojo visiems už dalyvavimą ir paskelbė pasitarimo pabaigą.
PRIDEDAMA. 2012-01-10 protokolo Nr. 1 priedas (Pasitarimo dalyvių sąrašas), 2 lapai.

Pirmininkas Jonas Šimėnas

Sekretorė Romalda Bagdanavičienė

Sodininkai galės susigrąžinti investuotas lėšas

Seimo nario A. Petkaus pranešimas: sodininkai galės susigrąžinti į vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas investuotas lėšas.

Parlamentarui „tvarkiečiui“ Almantui Petkui Seime įregistravus pasiūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo projektui dėl vandentiekio ir nuotekų valymo infrastruktūros perdavimo viešajam vandens tiekėjui kilo diskusijų, ką daryti su tomis sodininkų bendrijomis, kurios vandentiekio tinklus įsirengė pačios ir investavo savo lėšas. Norėdamas apginti Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamybės principą, Seimo narys A. Petkus patobulino pasiūlymą numatydamas, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sistemos iš bendrijų bus išperkamos pagal jų esamą būklę ir vertę. Tokiu būdu sodininkams bus teisėtai atlyginama už jau padarytus darbus, o savivaldybėms suteikta galimybė iki 2014 metų pabaigos 95 procentus kiekvienos savivaldybės gyventojų aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

„Pagrindinis tikslas šiuo metu yra kaip galima skubiau ir efektyviau pasinaudoti Europos Sąjungos teikiamu finansavimu vandentiekio tinklų ir nuotekų valymo įrenginių modernizavimui, plėtrai ir statybai. Iki numatytos programos įgyvendinimo liko tik du metai, todėl, norint pasiekti Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, savivaldybėms ir viešiesiems vandens tiekėjams turi būti sudarytos sąlygos įrengti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sistemas bei rūpintis šių sistemų priežiūra. Esminis pasiūlymo pakeitimas yra tas, kad viešasis vandens tiekėjas turės išpirkti iš bendrijos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sistemas“, – teigė Seimo narys, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno pavaduotojas Almantas Petkus.

Seimo narys Almantas Petkus

Kauno r savivaldybės ir sodininkų bendradarbiavimas

Kauno rajono savivaldybės darbuotojai bendradarbiauja, kad padėtų sodininkams svarbiais klausimais.

Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis inicijavo sukūrimą darbo grupės, į kurios sudėtį įeitų Savivaldybės ir sodininkų atstovai, kuri padėtų spręsti sodininkams aktualius klausimus. Spalio 6 d. vyko šios darbo grupės posėdis, kuriame buvo sprendžiami keli pagrindiniai sodų bendrijų klausimai. Vienas jų,– adresų suteikimas sodų gyventojams.  Daugelis sodininkų skundžiasi, susiduriantys su didžiulėmis kliūtimis, įteisinant gatvių pavadinimus ir suteikiant sklypams numerius. Tokiu atveju iškyla problemos registruojant sklypus, deklaruojant gyvenamąją vietą, perkant ar parduodant sodus.

Lietuvos sodininkų bendrijos asociacijos pirmininkas Eigintas Germanavičius iškėlė ir kitą svarbų klausimą dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Sodininkai nėra įtraukti į specialiuosius planus dėl geriamojo vandens tiekimo. Dėl valymo įrenginių įrengimo nėra jokios kontrolės, niekas nesirūpina jų eksploatacija. Savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Povilaitis pabrėžė, kad sodų bendrijos nėra gyvenvietės, jų statusas yra sodai. Kauno rajono Karmėlavos, Garliavos gyvenvietėse  taip pat ne visur užtikrintas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo įrengimas.

Šiukšlių šalinimo ir tvarkos palaikymo problemai spręsti, dauguma sodininkų kreipiasi į sodų pirmininkus, bet įstatyme nėra numatytos pirmininko atsakomybės. Pirmininkai, vengdami konfliktų su bendrijų nariais, neskiria administracinių nuobaudų. Labai efektyvu būtų, jei sodų bendrijos pasitvirtintų sodų tvarkymosi vidaus taisykles. Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas (aplinkos apsaugai) D. Šlapikas sako, kad soduose statomi šiukšlių konteineriai, skatinantys gyventojus rūšiuoti šiukšles, todėl problemų atliekų tvarkymo klausimais neturėtų kilti.

Kitas aktualus klausimas – sodų keliai. Dažnai sodininkai nesilaiko sklypo koordinačių ir, statydami tvoras, peržengia savo sklypo ribas į sodų kelių pusę. Vienas iš sprendimo variantų – sodų pirmininkai turėtų inventorizuoti tokius atvejus ir kreiptis į statybos inspekciją.

P. Mikelionio nuomone, ši darbo grupė labai reikalinga, todėl kitas posėdis planuojamas gruodžio mėnesį.

KRS info.

Kauno rajono sodininkai atleisdžiami nuo mokesčių

Kauno rajono savivaldybės taryba, atleisdama nuo mokesčių, skatina inventorizuoti ir registruoti kelius.

2011 metais sodininkų bendrijoms nereikės mokėti žemės nuomos mokesčio už bendro naudojimo žemę. Taip nusprendė Kauno rajono savivaldybės taryba.

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Antano Nesteckio, tokia išimtis bus taikoma tik vienerius metus. Vykdant šį tarybos sprendimą Savivaldybės biudžetas neteks 59 tūkstančių litų. Tačiau tikimasi, kad sodininkų bendrijos mokesčių sąskaita sutaupytas lėšas skirs keliams inventorizuoti ir teisiškai registruoti.

Kauno rajono savivaldybės administracija įpareigota apie šį sprendimą informuoti sodų bendrijas ir paakinti jas spręsti šią įsisenėjusią problemą.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Ruduo

Ruduo – vienas iš keturių metų laikų vidutinio klimato zonose. Yra tarp vasaros ir žiemos.

Metereologiniu požiūriu, Šiaurės pusrutulyje rudeniu laikomi rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiai. Astronomiškai ruduo prasideda apie rugsėjo 23 d. ir baigiasi gruodžio 21 d.

Airių kalendoriuje, kuriame dar vis naudojamas keltiškasis ciklas, ruduo apima rugpjūtį, rugsėjį ir spalį. Kinų astronomijoje ruduo prasideda apie rugpjūčio 7 d. Nemažai senovės civilizacijų metus skaičiavo nuo rudens.

2006 m. ruduo buvo šilčiausias per 500 metų, tai siejama su visuotiniu atšilimu.

Ruduo mene siejamas su nostalgija, ciklo pabaiga. Žmogus sulaukęs garbaus amžiaus apibūdinamas kaip „išgyvenantis ravo gyvenimo rudenį“. Tačiau tai ne tik liūdnas laikotarpis – šiuo metu skaičiuojamos sukauptos gėrybės, atlikti darbai.