Lietuviškos šventės sausį

wp-content/uploads/2019/06/imgLiaudiesSventes.png

Senoviški lietuviški sausio pavadinimai: ragas, siekis, pusčius, vilkų mėnuo.

Sausio 1 d. – Naujųjų metų šventė
Sausio 6 d. – Trys Karaliai.
Sausio 19 d. – Kumeliuko krikštynos, Krikštai
Sausio 25 d. – Pusiaužiemis, Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas

Naujųjų metų šventė. Švęsti Naujuosius metus mūsų krašte, o ir visoje Europoje, yra gana nauja tradicija. Tačiau kai kurie šios šventės elementai – žalioji eglutė ir jos papuošalai – raudoni obuoliai, riešutėliai, šiaudinukai, žvakutės – yra artimi baltų pasaulėjautai.
Mėnesio pradžia iki Trijų Karalių, vadinamasis tarpušventis, – tai burtų, ateities spėjimų metas. Vėliau prasideda Mėsiedas – piršlybų ir vestuvių laikas. Važinėjant piršliais, pravartu pasižiūrėti, kuri Mėnulio fazė. Senoliai sakydavo, kad gero vyro iš jaunaties vedybų nelauk: dūks gyvenime, nenurims. Senagaly sukurta šeima irgi dažnai išyra.

Trys Karaliai. Saulės grįžimo švenčių apeigos baigdavosi sausio 6 dieną, kai diena pailgėdavo per vieną gaidžio žingsnį. Šią šventę krikščionybė sutapatindavo su Kristų aplankiusių Trijų Karalių švente. Iš čia susidarė paprotys sausio 6 dieną persirengti Trimis Karaliais.

Įvairiose Lietuvos vietose Trijų Karalių dieną senoviniu papročiu vaikščiodavo po kaimus, apsirengę tradiciniais senoviniais drabužiais, šimtaklostėmis sermėgomis, kartais vaizduodami vaidilas, krivius, senovinius karius ir pan. Tokie persirengėliai dar XIX a. nešiodavo Saulės atvaizdus, sveikatos ir prašydami dovanų. Drauge su trimis karaliais ėjo jų adjutantas ir mirtis su raudonomis akimis, apsirengusi ilgais baltais marškiniais, su balta kepure, nešina mediniu dalgiu. Einąs angelas su sparnais vilkėdavo ilgais marškiniais, buvo su vainiku ant galvos. Jie nešdavosi nosinę pridengtą didelę bulvę ar buroką su nupieštu veidu. Einąs drauge velnias būdavo apsirengęs išverstais juodais kailiniais su pritaisyta uodega. Persirengėliai eidavo giedodami giesmes, kuriose buvo prašoma dievų leisti saulės šviesybę, kad ji atgaivintų mirusią gamtą.

Senovės keltai, slavai, baltai ir daugelis kitų tautų iki krikščionybės šią dieną buvo pašventę Triveidei deivei: Mergelei (Jaunatis), Motinai (Pilnatis) ir senei Mirenei (Juodasis Mėnuo).

Kumeliuko krikštynos, Krikštai. Pagal archajiškąjį kalendorių Naujieji metai prasidėdavo trečiąja žiemos jaunatimi. Tai Kumeliuko krikštynos arba Krikštai. Per šią šventę žadinama gyvybė: papurtomos žiemos šaltyje sustingusios obelys, pabeldžiama į apsnigtus avilius.

Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimas. Sausio 25 diena Liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausiu Kristaus mokslo skleidėju, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Pusiaužiemis. Žiemos vidurys būna sausio 25 dieną. Žmonės sakydavo, kad per Pusiaužiemį barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, barsukas mato šešėlį ir lenda atgal atbulas į olą slėptis, gula ant to paties šono, – tada sniegas jau greit prasmegs. Jei apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga ant kito šono, – tada pavasario teks dar ilgai laukti. Tądien meška ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė.

Per Pusiaužiemį būdavę įvairiausių draudimų, kadangi šį kalendoriaus momentą laikyta realaus posūkio į pavasarį pradžia, todėl žmonės stengėsi naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę. Į mišką tądien nevažiuodavo: jeigu parsiveš malkų, vasarą į kiemą gyvačių prišliauš. Gyvatės miške nesutiksi, jeigu žinosi, kurią savaitės dieną buvo Šventos Kalėdos. Tą dieną ir vilnų neverpė, jų nekaršdavo, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų.

Serijos navigacija:       Lietuviškos šventės vasarį >>