Sodai – baltos dėmės žemėlapyje

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Dienraštyje „Respublika“ 2013-08-22 publikuotas Aidos Valinskienės straipsnis „Sodai – baltos dėmės žemėlapyje“ (pateikiamas žemiau).

Sovietmečiu turėti 6 arų žemės sklypą, vadinamąjį sodą, kur nors už miesto buvo prestižo reikalas. Dabar iš miestų bėgantys žmonės vis dažniau tuose 6 aruose statosi namus ir apsigyvena visam laikui. Tik viena problema – iki šiol neaišku nei kas tomis teritorijomis privalo rūpintis, nei koks jose gyvenančių žmonių statusas.

Tarp žemės ir dangaus

Sodų bendrijos – sovietinių laikų palikimas. Kitados jos priklausė konkrečioms įmonėms ir tos įmonės spręsdavo visas su jomis susijusias problemas. Šiais laikais daugumos tų įmonių jau neliko, tačiau sodų bendrijos liko. Siekiant kažkaip jas įteisinti, buvo priimtas Sodininkų bendrijų įstatymas, tačiau jame nebuvo numatyta nei kas turėtų jomis rūpintis, nei kas už jas atsakingas, nei kam jos ir jų infrastruktūra priklauso.

„Į sodininkų bendrijas dabar niekas nekreipia dėmesio, niekam jos nereikalingos – visiems tik kliuvinys, – teigia Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius. Bendrijos dabar – tarp žemės ir dangaus, nei miestas, nei kaimas. Jei bendrija yra miesto teritorijoje, joje gyvenantys žmonės turėtų būti lyg ir miesto gyventojai, tačiau taip nėra. Jei sodininkų bendrija yra ne miesto, o rajono teritorijoje, joje gyvenantys žmonės lyg ir kaimo gyventojai, tačiau tokių pat teisių jie neturi“. Pavyzdžiui, kaimo bendruomenės gali gauti Europos Sąjungos lėšų projektams vykdyti – tuo rūpinasi savivaldybės. Sodininkų bendrijų gyventojai tokios paramos gauti negali. Yra žmonių, kurie nuolatos gyvena sodo bendrijos teritorijoje, tačiau į ES paramą pakeisti stogo šiferio dangą nauja jie pretenduoti negali – gali tik kaimo gyventojas. „Registrų centras su Savivaldybių asociacija dar ne taip seniai gyrėsi, kad internete jau galima rasti informacijos apie bet kurį žemės sklypą. Gal ir galima, bet tik ne sklypus, esančius sodininkų bendrijose, – internetu apie šiuos sklypus nieko negali sužinoti“, – sakė sodininkų atstovas.

Vykdant projektus iš ES fondų Lietuvai skirta lėšų, kad iki 2014 m. teritorijos, kur gyvena tam tikras skaičius gyventojų, būtų aprūpintos geriamuoju vandeniu, išspręsta nuotekų šalinimo problema. E. Germanavičiaus teigimu, viskas daroma, vamzdynai tiesiami, tad valstybė atsiskaitys ES, kad nurodymus įvykdė. Tačiau sodų bendrijos į tuos planus neįtrauktos – niekas ten nesiruošia už ES pinigus kokių nors infrastruktūrų tvarkyti. Miestuose yra tokių sodininkų bendrijų, kurios parengė net detaliuosius planus, tačiau vis dar neturi nei miesto geriamojo vandens, nei nuotekų sistemos.

Savivaldybės padėti neskuba

2012 m. birželį Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame numatyta, kad bus atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandentiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Vyriausybė buvo įpareigota iki šių metų sausio 1 d. parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus, tačiau galutiniame įstatymo tekste šis terminas dingo. Tad iki šiol jokie įstatymo lydimieji teisės aktai neparengti. Negana to, šešių didžiųjų savivaldybių merai pareiškė, kad jie negali spręsti sodininkų bendrijų kelių perėmimo klausimo, kol neišspręsti finansiniai klausimai, nes vien kelių, skaičiuojama, soduose yra daugiau nei 15 tūkstančių kilometrų, reikės atlikti kadastrinius matavimus ir pan.

Anot E. Germanavičiaus, savivaldybės sodininkų bendrijomis nesirūpina – jų funkcijos baigiasi ties bendrijų vartais. Kas vyksta bendrijoje, kiek ten yra sklypų, kiek gyventojų, kiek besimokančių, o kiek – mokyklos nelankančių vaikų, niekas nežino. Ne visos savivaldybės žino net ir tai, kiek jų teritorijose yra tų bendrijų. „Sodininkų bendrijų įstatyme parašyta, kad savivaldybės gali padėti sodų bendrijoms. Jos gali, bet neprivalo“, – teigia sodininkų atstovas. Anot pašnekovo, praėjusiais metais net buvo planuota nuimti visas iškabas, nurodančias kelią į sodų bendrijas. Laimė, pavyko tai sustabdyti, nes kitaip tų sodininkų bendrijų nerastų nei greitoji medicinos pagalba, nei priešgaisrinė tarnyba, nei policija.

Spragos net įstatymuose

„Esu tikras, kad praeis kokie 10 metų ir sodų bendrijų nebeliks. Miestai nori plėstis, tad jie galėtų perimti tas sodų bendrijas, kurios yra miestų ribose: jų gyventojai taptų miesto gyventojais, o savivaldybės perimtų infrastruktūrą. Užmiestyje sodų bendrijų gyventojai turėtų turėti tokias pačias teises, kaip ir kaimo gyventojai“, – teigia E. Germanavičius.

Kaip tvirtino pašnekovas, pavyzdžiui, Panevėžyje yra keturios sodininkų bendrijos prie Lėvens upės, pavasarį vandens užliejamose teritorijose. Ten dar sovietiniais laikais buvo pradėti statyti įrenginiai, kurie saugotų teritoriją nuo užliejimo. Sodininkai investavo daugiau nei 100 tūkst. litų, pasitvarkė pylimus, pakeitė vandens siurblius ir tuos įrenginius eksploatuoja. Tačiau tai bendrijų gyventojams labai brangiai kainuoja. Kitoje Lėvens pusėje stovi tokie patys įrenginiai, bet jie jau priklauso valstybei, juos eksploatuoja Panevėžio savivaldybė.

„Mūsų įsitikinimu, visus panašius objektus turėtų perimti valstybė, – teigia sodininkų atstovas. – Tačiau Lietuvos realybė tokia, kad kai iš valstybės reikia gauti kokius 20 tūkst. litų, tai valstybė apsiverkia, kokia ji neturtinga, o kai sodininkai investuoja 100 tūkst. litų, tai čia viskas normalu, taip ir turi būti. Štai toks pas mus požiūris į sodininkus visais lygmenimis.“

Dar vienas kuriozas: įstatymuose apibrėžta, kaip galima panaikinti sodininkų bendriją, – tai gali nuspręsti visuotinis narių susirinkimas, jis paskelbia ir likvidatorių. Tačiau kas toliau? Anot E. Germanavičiaus, Kauno rajone viena sodų bendrija nusprendė tokia nebebūti, net gavo Registrų centro pažymą, kad jie jau nebe sodininkų bendrija, tačiau koks toliau jų statusas – nei jie, nei savivaldybė nežino. Jei jie ne sodininkų bendrija, turi keistis žemės statusas – tai jau nebe žemės ūkio paskirties žemė. O kam priklauso esamos komunikacijos, kitas bendras turtas? Visi šie klausimai taip ir lieka neišspręsti, tad teritorijos gyventojai „kybo ore“.

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/sodai__baltos_demes_zemelapyje/

Sudaroma darbo grupė sodininkų reikalams spręsti

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Įsakymas dėl darbo grupės sodininkų reikalams spręsti sudarymo

2013 m. birželio 20 d. Nr. D-1 -453
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2010, Nr. 125-6395), 10.3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2013 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolo Nr. 107-P-19 4 punktą:

1. S u d a r a u tarpžinybinę darbo grupę sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė):

Linas Jonauskas – aplinkos viceministras, darbo grupės vadovas;
Vidmantas Bezaras – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius, darbo grupės vadovo pavaduotojas (jei jo nėra, – Gintautas Gruodis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas).

Nariai:
Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja (jei jos nėra, – Antanas Makarevičius, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas);
Vladislovas Butkevičius – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas (jei jo nėra, – Valerijus Legatas, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos narys, arba Romualdas Šeštakauskas, Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas);
Jolanta Česnauskienė – Lietuvos matininkų asociacijos tarybos narė;
Juozas Gedvilas – l. e. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas;
Eidigintas Germanavičius – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas (jei jo nėra, – Robertas Ščerbavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys, arba Tomas Vaitkus, sodininkų bendrijos „Dituva“ pirmininkas);
Darius Karvelis – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėjas;
Daiva Levinskaitė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė (jei jos nėra, – Vilma Sudonienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė);
Kazys Maksvytis – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento viršininkas;
Gintautas Mečinskas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas;
Marius Narmontas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius (jei jo nėra, – Violeta Stumbrienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vyriausioji specialistė);
Sigita Panovienė – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Registrų departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė;
Audrius Petkevičius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius (jei jo nėra, – Vytautas Paršeliūnas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas);
Gintarė Zorskaitė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausioji specialistė;
Dangyras Žukauskas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas.

2. P a v e d u darbo grupei išnagrinėti sodininkų bendrijų teisinį reguliavimą ir jo taikymo praktiką, prireikus parengti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir (ar) teikti kompetentingoms institucijoms pasiūlymus dėl kitų teisės aktų projektų parengimo iki 2013 m. spalio 31 d.

3. N u s t a t a u, kad:
3.1. prireikus darbo grupės vadovo kvietimu darbo grupės darbe gali dalyvauti kiti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojai, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų atstovai, suinteresuotų asmenų atstovai;
3.2. darbo grupę techniškai aptarnauja ir darbo grupės sekretorių skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

Parengė Gintautas Mečinskas
2013-06-17

Pasitarimas Lapių seniūnijoje

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Sodininkai išsakė savo problemas
2013-05-09, KRS inf.

Šiandien į Lapių seniūniją spręsti sodininkų bendrijų problemų susirinko Kauno rajono mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis, Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus vedėjas Egidijus Katilius ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijų pirmininkas Eidigintas Germanavičius.

Susitikime taip pat dalyvavo Lapių seniūnas Rimantas Stankus, kurio seniūnijoje yra 38 sodų bendrijos, ir Domeikavos seniūnė Rūta Černiauskienė, kurios prižiūrimoje teritorijoje yra 12 sodų.

Seniūnai guodėsi, kad opiausios problemos sodų bendrijose kyla su buitinėmis atliekomis. Lapių seniūnas tikino, kad atvežti keli šiukšlių maišai šalia konteinerių į miestelį jau sukelia tik šypseną. Sodininkai atliekas negailestingai atveža sunkvežimiais.

Susitikimo metu buvo aptartas kelių tvarkymas ir ženklinimas, vandentvarkos tinklų įrengimas. Buvo nuspręsta surinkti aktualią gyventojams informaciją apie visas sodininkų bendrijas Kauno rajone ir patalpinti Savivaldybės internetiniame tinklapyje, pasidalyti su bendrijų asociacija patirtimi, steigiant bendruomenes, toliau bendradarbiauti sprendžiant ūkines sodininkų problemas, inicijuoti įstatyminės bazės pataisas. Kauno rajono savivaldybė organizuos susitikimą su Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais, sodininkų bendrijų atstovais dėl gatvių registravimo, įteisinimo ir perdavimo tvarkos aptarimo.

Daugybės problemų, kurios sodų gyventojus kamuoja ne vienerius metus, nepavyksta efektyviai išspręsti dėl netikslios teisinės bazės.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijų pirmininkas Eidigintas Germanavičius džiaugėsi, kad Kauno rajono sodų bendrijose yra prižiūrimi keliai, efektyviai bendraujama su seniūnais. Tiek sodininkai, tiek valdžios atstovai teigė tikį, kad bendromis pastangomis išeitis bus rasta.

Nors žlunga sodininkų viltys, kovoti privalome

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 pataisų, priimtų 2013 m. liepos mėn. 13 d., 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kelių, esančių sodininkų bendrijų teritorijoje perdavimo tvarka ir šio straipsnio pastaboje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data. Vyriausybė neparuošė poįstatyminių dokumentų, nors tai turėjo padaryti iki 2013m. sausio mėn. 1 d.

LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pateikė minėto straipsnio įstatymo pataisą Nr. XIIP-318, kurioje kalbama apie 7 ir 8 dalių papildymą, 10 ir 11 pripažinimą netekusių galios (tai neesminiai pakeitimai ). Apie 1 dalies pastabos išbraukimą sąmoningai nekalbama. Priėmus tokią įstatymo pataisą kelių perdavimas savivaldybėms nukeliamas neribotam laikui.

Gerbiami sodininkai,
rašykite LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui (el. p. algimantas.salamakinas@lrs.lt ), prašykite, kad įstatymo pataisa XIIP – 318 nebūtų svarstoma 2013 m. gegužės mėn. 8 dienos Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

Raštas aplinkos apsaugos komitetui

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Raštas 2013-04-28 išsiųstas LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui

Prašome Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo XIIP – 318 nesvarstyti dėl sekančių priežasčių:

  1. 6 straipsnio 1 punkte išbraukta pastaba: *Pastaba. 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančios vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų išpirkimo įsigalioja 2013 m. sausio 1 d., kurios dėka įstatymo įsigaliojimas atidedamas neribotam laikui, nes Vyriausybė net neruošia atitinkamų teisės aktų dėl kelių ir vandens tinklų perdavimo savivaldybėms.
  2. 6 straipsnio 1 punkte reikia įtraukti į perduodamų savivaldybėms objektų sąrašą ir sodininkų bendrijų teritorijoje bendro naudojimo žemėje esančius drenažinių sistemų vandens nubėgimo griovius (kanalus), kurie be kvalifikuotos drenažinių sistemų priežiūros baigia užakti.
  3. 3.Prieš svarstant šias įstatymo pataisas reikia pakeisti LR Kelių įstatymą 2002-10-03 Nr. IX – 1133 punktą, įvedant mėgėjų sodo vidaus kelio (gatvės) apibrėžimą ir 11 punkte įvesti mėgėjų sodo kelių (gatvių) kategoriją. Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą pateikiau seimo nariui R. Paliukui.
  4. 6 straipsnio 10 punkte sakoma, kad sodo teritorijoje vidaus tvarką nustato vidaus tvarkos taisyklės.Vidaus tvarkos taisykles ne visos sodininkų bendrijos turi, nes nepajėgia savo jėgomis jas paruošti. Iki 2003 m. galiojo Vyriausybės paruoštos tipinės vidaus tvarkos taisyklės ir sodininkų bendrijų įstatai, tačiau šiuo metu tai negalioja. Reikia, kad Vyriausybė paruoštu sodininkų bendrijų tipines vidaus tvarkos taisykles ir įstatus.
  5. Svarstant sodininkų bendrijų įstatymo pataisas reikia tobulinti 16 straipsnį – Susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Reikia numatyti ką daryti, kai renkant valdymo organą antrame susirinkime kandidatai nesurenka 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų, neaiški kandidatų, renkamų į valdymo organus iškėlimo ir registravimo tvarka.
  6. 17 straipsnis. Bendrijos valdymo organas, 4 straipsnyje numatyti, kad valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau, kaip 1/2 valdybos narių (dabar įstatyme numatyta 2/3).
  7. Įstatyme nenumatyta, kaip bendrijos administracija turi elgtis su bendrijos nariais, ar turinčiais bendrijoje sodo sklypus, kurie nesilaiko savo pareigų.
  8. 27 straipsnis. Bendrijos likvidavimas. Šiame straipsnyje turi būti numatyti visi bendrijos likvidavimo etapai, t. sk. ir savivaldybių funkcijos likviduotų sodininkų bendrijų atžvilgiu.
  9. 28 straipsnis. Valstybės institucijų ir savivaldybių santykiai su bendrijomis ir sodininkais. Šiame straipsnyje turi būti numatytos savivaldybių funkcijos, dėl administravimo ir pagalbos sodininkų bendrijoms. Šiame įstatyme terminas „gali padėti”, tai nieko neįpareigojanti sąvoka.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad svarstydami tik LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIIP – 318, kuriame net neminima, kad visiškai išbraukta iš 1 straipsnio pastaba, (tai daroma sąmoningai, kad 6 straipsnis nebūtų vykdomas). Priėmus šio į statymo vieno straipsnio pataisą, kitų straipsnių pataisų priėmimas įmanomas tik kitais metais.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

Eidigintas Germanavičius.