LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

2009 metų sausio 25 dieną LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui rašytas laiškas dėl sodininkų bendrijų problemų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETUI

2009.01.25

Apie sodininkų bendrijų problemas

Respublikos sodininkų bendrijose yra labai daug nespręstų klausimų, kuriuos būtina spręsti.

2008 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Nr. X–1795, kuriame siūlome pakeisti arba papildyti straipsnius.

2 straipsnio 5 dalis: „5. Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys”.
Aplinkos ministro įsakyme Nr. DI-426, punktas 6.1 apibrėžia, kad „nesudėtingas laikinas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet neilgiau kaip 3 metus”. Punkte 6.2 sakoma, kad „nesudėtingame statinyje negali būti gyvenamų ar poilsio paskirties patalpų”. Aplinkos ministerija turėtų išleisti STR Nesudėtingų statinių normas pritaikytas sodininkų bendrijoms, nes Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad „mėgėjiška sodininkystė – veikla turinti tikslą sodo sklype sukurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas”.

Pakeisti 8 straipsnį, 16 straipsnio 10, 11, 12 punktus, nes praktikoje jie yra nerealūs ir šiuo metu didelės sodininkų bendrijos negali pravesti visuotinų susirinkimų.

12 straipsnis. 21 straipsnio 3 dalį sodininkų knygoje nereikalauti sodininkų asmens kodo ir sklypo valdymo teisės duomenų, nes ne visi sodininkai juos pateikia. Siūlome sodininkų bendrijos valdyme be visuotino susirinkimo, kaip galimą variantą įvesti įgaliotinių susirinkimą.

Įstatyme nenumatyta, kokias poveikio priemones gali naudoti sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdyba, kai sodininkai nesilaiko tvarkos. Siūlome išleisti patvirtintus sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles (tai buvo iki 2003 metų).

Sodininkų bendrijų įstatyme sodininkai turi parduoti savo balanse turimus elektros tinklus, tačiau šis įstatymo punktas nevykdomas. Tuo klausimu 2008 metais Ūkio ministerija buvo sudariusi darbo grupę problemoms spręsti, tačiau rezultatų nėra. Prašome Jūsų poveikio naująjai Energetikos ministerijai ir padėti išspręsti šią problemą.

Daugelyje sodininkų bendrijų nėra patikslintos išorės teritorijų ribos. Reikalaujama, kad tokį patikslinimą atliktų sodininkų bendrijos, bet tas reikalavimas yra abejotinas. Kai buvo steigiamos sodininkų bendrijos, joms žemę skyrė Valstybė ir matavimai buvo atliekami jos lėšomis. Po Nepriklausomybės paskelbimo individualūs sodininkai privatizavo savo sklypelius, o likusi valstybinė žemė nebuvo inventorizuota. Buvo nurodymas žemėtvarkos tarnyboms sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su sodininkų bendrijomis, kad jos mokėtų nuomos mokestį. Tokias sutartis yra sudarę nedaugelis sodininkų bendrijų. Nežiūrint, kad nuomos sutarčių nėra, savivaldybės reikalauja mokėti už nuomojamą žemę. Valstybinės žemės matavimus turėtų atlikti žemėtvarkos tarnybos, nes tai žemė ir kiekvienas bet kokio turto savininkas turėtų žinoti ką jis valdo. Labai daug neišspręstų žemėtvarkos klausimų, kuriuos turėtų spręsti Nacionalinė žemės tarnyba. Neaišku, kokią paramą turėtų teikti savivaldybės, nes dabar sodininkų bendrijų nariams turėtų būti sudarytos normalios gyvenimo sąlygos.

Reikia atkreipti dėmesį į sodininkų bendrijų stovį, jų nuotaikas atokesnėse Respublikos vietose. Teko susitikti su sodininkų bendrijų pirmininkais Šakių, Jurbarko, Varėnos rajonuose. Pirmininkai daugumoje dirba visuomeniniais pagrindais, nesurenka iš sodininkų nario mokesčio. Sodininkų bendrijų teritorijos dokumentaliai nesutvarkytos, naudojamasi sodininkų bendrijų įstatais, patvirtintais dar 1992 metais. Naujų įstatų sutvarkymui neturima nei lėšų, nei žinių. Daugelio pirmininkų nuotaikos – mesti pirmininkavimą, o apie yrančias sodininkų bendrijas tegul galvoja savivaldybės.

Įstatų tvarkymas yra labai brangus, ne visos sodininkų bendrijos pajėgios mokėti advokatams, notarams ir registro tarnyboms už dokumentų tvarkymą, todėl Seime reikėtų apsvarstyti, kaip atpiginti ir supaprastinti šias procedūras.

Labai daug neaiškumų vedant buhalterinę apskaitą. Didelėse sodininkų bendrijose, kuriose yra samdomi buhalteriai, tvarka yra, tačiau mažose bendrijose, nepajėgiančiose samdyti buhalterių, tvarkos nėra – jose reikia nustatyti pačią elementariausią buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.
Minėtų klausimų aptarimui siūlome Seime pravesti apskrito stalo diskusiją, kurioje dalyvautų įvairių žinybų atstovai,sprendžiantys sodininkų keliamus klausimus.

Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

 

Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto posėdžio 2008-09-24 protokolas

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

MĖGĖJŲ SODININKYSTĖS KOORDINAVIMO KOMITETO, SUDARYTO ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMU NR. 3D-350, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2008-09-24 Nr. 8D-68- (5.50)
Vilnius

Posėdis įvyko 2008 m. rugsėjo 17 d., 9 val., Žemės ūkio ministerijoje.
Posėdžio pirmininkė – Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė, komiteto pirmininkė.
Posėdžio sekretorius – Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Vaclovas Dziena.

Dalyvavo komiteto nariai: Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis, Ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kartunavičius, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ juristė Laimutė Šapokienė, Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas. Taip pat posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 3D-403 „Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3D-350 „Dėl Mėgėjų sodininkystės koordinavimo sudarymo“ pakeitimo“ į nurodytuoju įsakymu sudarytą komitetą įrašyti Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas Gediminas Vaičionis (dalyvių sąrašas pridedamas, priedas).

Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas, Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos Elektros skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Čeponis, Valstybinės energetikos inspekcijos Priežiūros skyriaus vyriausiasis inžinierius-inspektorius Kęstutis Sadauskas, Akcinės bendrovės „VST“ Teisės departamento vadovas Linaras Dargis ir vyresnysis ekonomistas Mindaugas Kekys, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Finansų direktorius Arvydas Zakalskis, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Adolfas Damanskis, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Jonas Petrašiūnas.

DARBOTVARKĖ:
1. Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.
2. Dėl galiojančių elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikos pakeitimo galimybių ir galimų sprendimo būdų.
3. Dėl informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklės formų projektų.
4. Kiti klausimai.

1. SVARSTYTA. Galiojančių elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikos pakeitimo galimybės ir galimi sprendimo būdai.
Komiteto pirmininkė, Kazimiera Danutė Prunskienė tardama įžanginį žodį atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad Žemės ūkio ministerija rūpinasi sodininkų mėgėjų spręstinais reikalais todėl, kad pirmapradė mėgėjiškos sodininkystės idėja buvo ta, kad miestuose gyvenantys žmonės apsirūpintų maisto produktais, tinkamai praleistų po darbo likusį laiką. Taip pat posėdžio dalyviams pristatė darbotvarkę. Kadangi darbotvarkės antrojo klausimo svarstymui yra pakviesta nemažai įvairių institucijų atstovų, pasiūlė pirmuoju klausimu svarstyti darbotvarkėje numatytą antrą klausimą. Tam buvo pritarta.

A. Zaremba informavo, kad skirstomieji tinklai turi išpirkti bendrai naudojamus objektus, šiuo atveju esančias elektros perdavimo linijas sodininkų bendrijose. Vykdant procesą, iškilo objektyvių priežasčių elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikai keisti. Buvo sudaryta ūkio ministro įsakymu darbo grupė, kuri parengė skirstomųjų tinklų buvusias turto įvertinimo metodikų patobulintus projektus, kuriuos įvertino Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto specialistai. Šie projektai buvo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos komisijai derinti. Komisija, apsvarsčiusi projektus, paprašė skirstomųjų tinklų juos patobulinti.

Ministrė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu, jog šios metodikos atitiktų tiek sodininkų mėgėjų, tiek būsimų šeimininkų, kurie eksploatuos elektros perdavimo tinklus interesus.

A. Zakalskis akcentavo, kad dabartinė elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodika galioja nuo 2005 metų. Išpirkome elektros tinklus apie 130-je sodininkų bendrijų. Kai kuriose sodo bendrijose elektros perdavimo tinklų būklė yra ypač prastoje būklėje, tuomet pagal metodiką tinklų įvertinimas būna labai žema kaina. Sodo bendrijos elektros perdavimo tinklai tuomet tampa renovuojami.

A. Zaremba pabrėžė, kad elektros įrenginiai yra specifinė prekė ta prasme, jog skirstomieji tinklai, nupirkę elektros perdavimo linijas, privalo tiekti elektrą patikimai ir saugiai. Jeigu elektros perdavimo linijos yra prastos būklės, tuomet tinklai turi elektros perdavimo linijas renovuoti – reikia investavimo.

L. Dargis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog investicijos reikalingos, kad elektros linijos būtų tinkamai sutvarkytos ir jas galima būtų eksploatuoti ir užtikrinti patikimą elektros tiekimą. Mes nenorime, kad sodininkų mėgėjų bendrijų bėdos būtų perkeltos visiems elektros vartotojams.

E. Germanavičius informavo, kad energetikai nuo elektros perdavimo linijų likutinės vertės minusuoja linijų nusidėvėjimą bei atstatymą ir taip gaunasi minusinė vertė. Sodininkai šiame procese nedalyvauja.

Ministrė akcentavo, – svarbu teisybė. Negali skirstomieji tinklai sodininkų bendrijų sąskaita renovuoti elektros perdavimo tinklus ir po to jų sąskaita gauti ilgalaikę naudą. Taip neturėtų būti, kad elektros tiekėjai prie elektros perdavimo linijų kolektyviniuose soduose niekuo neprisidėtų.

L. Dargis informavo, kad dabar dauguma sodų bendrijų tampa gyvenvietėmis. Čia riziką ir atstatymą elektros perdavimo linijų turi prisiimti tik vartotojai.

Ministrė išreiškė nuomonę, kad vis tiktai tiekėjai paslaugų turėtų prisiimti investavę dalį į linijų atstatymą. Žinoma, visi sodininkai turi prisidėti minimaliai.

R. Šeštakauskas pabrėžė, kad Valstybinė energetikos inspekcija beveik nefiksuoja, kad eksploatuoti elektros perdavimo linijų negalima. Taip neturėtų būti, jog elektros tiekėjai reikalauja atstatyti elektros perdavimo linijas kaip dabar yra nustatyta. Mes kelių rajonų sodininkų bendrijų susivienijimai pasirašėme pareiškimą dėl čia išsakytų įvairių pažeidimų ir jį įteikėme Seimo Pirmininkui bei Premjerui, todėl prašome šį kreipimąsi pridėti prie posėdžio protokolo.

V. Butkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad dėl elektros perdavimo tinklų išpirkimo sąlygos nuo 2004 metų tik blogėja. Pageidaujamų elektros galingumų sodininkų bendrijos negauna.

J. Čeponis išreiškė nusistebėjimą, kad jeigu tinklų renovavimas atsigultų ant vartotojų pečių, kodėl, nebūdamas sodininkų bendrijos nariu, aš turiu už tai mokėti.

K. Sadauskas pabrėžė, kad elektros perdavimo linijos soduose yra eksploatuojamos, reiškia, jos yra tvarkingos. Kodėl minėtų linijų vertė turėtų būti neigiama.

Ministrė akcentavo, jog elektros perdavimo linijos yra funkcionalios. Vis tiktai lieka atviras klausimas, kas dengs po jų pardavimo eksploatacinius kaštus. Ryšium su tuo, kad kaip minėjo R. Šeštakauskas, atitinkami pareiškimai yra pateikti Seimo Pirmininkui ir Premjerui, šio klausimo svarstymą vis tiktai reikia perkelti į Vyriausybės strateginio planavimo komitetą.

1. NUTARTA. Žemės ūkio ministerijai inicijuoti Lietuvos sodininkų bendrijų įstatymu numatyto sodininkų bendrijose esančio elektros ūkio išpirkimo eigos svarstymą Vyriausybės strateginio planavimo komitete.

2. SVARSTYTA. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymas.
Ministrė kreipėsi į sodininkų bendrijas atstovaujančių atstovus dėl pasiūlymų Aplinkos ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

E. Germanavičius pasiūlė minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir po žodžio „poilsio“ įrašyti žodžius „ir gyvenimo“.

A. Butkevičius ir L. Šapokienė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, o E. Germanavičiaus pasiūlymą apibūdino kaip perteklinį.

G. Gruodis informavo, jog minėtam įstatymo projektui yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jis yra pateiktas svarstymui Lietuvos Respublikos Seimui.

Ministrė akcentavo, kad E. Germanavičiaus pasiūlytas įstatymo projekto papildymas gali būti siūlomas, kai Seimo atitinkamuose komitetuose vyks minėto įstatymo svarstymas.

2. NUTARTA. Žemės ūkio ministerijai siūlyti Seimo atitinkamuose komitetuose svarstant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir po žodžio „poilsio“ įrašyti žodžius „ir gyvenimo“.

3. SVARSTYTA. Informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklės formų svarstymas.
Ministrė išreiškė nuomonę, kad gal po Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio reikalingos informacijos pobūdis pasikeis, tuomet ir informacijos apie esamą situaciją sodininkų bendrijose formos keisis. Šiuo metu informacijos pateikimo formų svarstymas būtų netikslingas.
Komiteto nariai ministrės nuomonei pritarė.

3. NUTARTA. Informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklės formų svarstymą tęsti po Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio, kuriame bus svarstoma sodininkų bendrijose esančio elektros ūkio išpirkimo eiga ir turto įvertinimo metodika.

4. SVARSTYTA. Informacijos surinkimo būdai apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklę svarstymas.

Sodininkų bendrijas atstovaujančių organizacijų atstovų nuomone, informacijos surinkimas iš sodininkų bendrijų būtų gana komplikuotas, o iš kitų institucijų, kaip iš Registrų centro, gaunama informacija yra mokama. Gal galima būtų minėtą informaciją gauti pavyzdžiui per Žemės ūkio ministeriją.

K. Maksvytis informavo susirinkusiuosius, kad dalį informacijos apie sodininkų bendrijų naudojamą žemę Nacionalinė žemės tarnyba turi ir ją galėtų pateikti Komiteto nariams.

J. Petrašiūnas pateikė tam tikrą informaciją apie elektros perdavimo linijas, esančias sodininkų bendrijose.

4. NUTARTA:
4.1. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iki š. m. spalio 6 d. pateikti Bendrosios rinkos organizavimo departamentui turimą informaciją apie sodininkų bendrijų ir jų narių naudojamą žemę pagal savivaldybes, bei pasiūlymus dėl tikslingumo rinkti kitą su žemės naudojimu sodininkų bendrijose susijusią informaciją, bei institucijas, atsakingas už šios informacijos surinkimą.
4.2. Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamentui iki š. m. spalio 6 d. pateikti Bendrosios rinkos organizavimo departamentui turimą informaciją apie sodininkų bendrijose esančių elektros perdavimų linijų ir kito elektros ūkio išpirkimo eigą bei pasiūlyti minėtos informacijos bei duomenų apie inžinerinius tinklus, kelius, kitus bendro naudojimo statinius surinkimo būdus.
4.3. Kito komiteto posėdžio data ir darbotvarkė bus pranešta komiteto nariams Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė

Posėdžio sekretorius Vaclovas Dziena

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Žemės ūkio ministerija palaiko sodininkų bendrijas (2008-09-02)

Sodininkų bendrijos valdo didelį, neįkainojamą turtą, kurį reikia prižiūrėti ir tausoti. Tam reikalingos ne tik sodininkų bendrijų, bet ir įvairių institucijų bendros pastangos. Atsižvelgiant į Lietuvos sodininkų draugijos bei jos susivienijimų pirmininkų kreipimąsi, 2008 m. birželio 19 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-350 sudarytas Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komitetas bei patvirtintas komiteto darbo reglamentas, siekiant užtikrinti efektyvią mėgėjiškos sodininkystės plėtrą ir su sodininkyste susijusių institucijų bei organizacijų glaudžią partnerystę.

2003 m. gruodžio 18 d. LR Seimas priėmė Sodininkų bendrijų įstatymą Nr. IX-1934. Šiuo įstatymu reglamentuota savivaldžių, savanoriškų ir bendruomeniškų sodininkų bendrijų ir jų organizacijų veikla, nustatyta, kad sodininkų bendrija yra viešas juridinis asmuo, kurio įstatai turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre. Tai pirmas konkretus mėgėjiškai sodininkystei skirtas įstatymas, kurį priėmus bendrijų veikla žymiai suaktyvėjo.

LR Seimo darbo grupė sodininkų bendrijų problemoms nagrinėti parengė Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2100, kuriam pritarė ir Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komitetas.

Svarstant šį įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą Vyriausybėje, jam nebuvo pritarta. Pagrindinė priežastis, dėl kurios Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui nebuvo pritarta, ta, jog 28 str. pakeitime įrašytas žodis „remia (kitaip sakant, Valstybės institucijos ir savivaldybės būtų įpareigojamos remti bendrijas). Tuo tarpu dabar galiojančiame įstatyme įrašyta frazė „gali remti“. Finansų ministerijos atstovas ir kiti vyriausybės nariai kategoriškai paprieštaravo, kad vietoje „gali remti“ būtų įrašytas žodis „remia“, nes, jų nuomone, tai pareikalautų papildomų šalies bei savivaldybių biudžetų išlaidų, kurios sodininkų bendrijoms remti nėra numatytos.

Žemės ūkio ministerija, išreikšdama Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto nuomonę, pasisako už tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui būtų pritarta.

Priėmus šį įstatymą, sodininkų bendrijoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos sutvarkyti bendrijose esančią infrastruktūrą, pagausinti ekologišką sodo ir daržo produkciją. Siekiant paįvairinti mūsų šalies gyventojų mitybos racioną ekologiškais maisto produktais, tokia parama sodininkų bendrijoms būtų itin aktuali ir reikšminga.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 220 tūkstančių sodo sklypų, užimančių per 22 tūkstančius hektarų žemės plotą. Mėgėjiškos sodininkystės veikloje, įskaitant ir šeimos narius, dalyvauja apie vieną milijoną šalies gyventojų. Mėgėjiškai sodininkystei šalyje, su nedidelėmis išimtimis, buvo skirta nederlinga, apleista žemė, kuri darbščių sodininkų rankomis buvo įdirbta, pagerinta, ir dabar joje gerai auga vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės bei gėlės. Mėgėjiški sodai naudojami ne tik pagrindiniam tikslui – sodininkystės produkcijos gamybai, bet ir rekreacijos tikslais. Šiuo metu didžioji dalis, apie 90 procentų sodų, yra privatizuoti.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto posėdžio 2008-07-24 protokolas

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

MĖGĖJŲ SODININKYSTĖS KOORDINAVIMO KOMITETO, SUDARYTO ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMU NR. 3D-350, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2008-07-24 Nr. 8D-271- (5.50)
Vilnius

Posėdis įvyko 2008 m. liepos 22 d., 15 val., Žemės ūkio ministerijoje.
Posėdžio pirmininkė – Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė, komiteto pirmininkė.
Posėdžio sekretorė – Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Marija Romanienė.

Dalyvavo komiteto nariai: Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis, Ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kartunavičius, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ juristė Laimutė Šapokienė, Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas. Taip pat posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 3D-403 „Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3D-350 „Dėl Mėgėjų sodininkystės koordinavimo sudarymo pakeitimo“ į nurodytuoju įsakymu sudarytą komitetą įrašyti Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas Gediminas Vaičionis.

Kviestieji asmenys: AB Vakarų skirstomieji tinklai“ atstovai Linaras Dargis ir Mindaugas Kekys, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Finansų direktorius Arvydas Zakalskis, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Adolfas Damanskis, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Kooperacijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Burneika.

DARBOTVARKĖ:
1. Dėl išvadų ir pasiūlymų dėl šiuo metu derinamų institucijose Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei su juo susijusių Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 punkto pakeitimo įstatymų projektų.
2. Dėl sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimo ypatumų.
3. Dėl formos dėl informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose aptarimo.

1. SVARSTYTA. Išvados ir pasiūlymai dėl šiuo metu derinamų institucijose Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei su juo susijusių Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 punkto pakeitimo įstatymų projektų.
Komiteto pirmininkė, Kazimiera Danutė Prunskienė pranešė posėdžio dalyviams, kad komitetas, kaip buvo nuspręsta 2008 m. birželio 30 d. įvykusiame posėdyje (2008-07-04 protokolo Nr. 8D-239-(5.50) 1.3 punktas), pasipildė dviem naujais nariais – Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininku Eidigintu Germanavičiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantu Gediminu Vaičioniu ir pasiūlė komiteto nariams pasisakyti pirmuoju darbotvarkės klausimu.

Lietuvos sodininkų draugijos bei Vilniaus susivienijimo „Sodai“ vardu kalbėjo susivienijimo juristė Laimutė Šapokienė. Prelegentė kalbėjo, kad rengiant Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ne į visas sodininkų pastabas atsižvelgta. Kai kurios įstatymo sąvokos pripažintos perteklinėmis, todėl būtų tikslinga palaukti visų institucijų pastabų ir pasiūlymų bei naujos minėto įstatymo redakcijos. Didelės problemos sodų bendrijose iškyla dėl daugiabučių namų, pakeitus tikslinę žemės paskirtį, statybų. Kitų darbotvarkėje išvardytų įstatymų pakeitimai tiesiogiai susiję su Sodininkų bendrijų įstatymu. Būtina siekti, kad nebūtų esminių pakeitimų, kadangi teisinės bazės pakeitimai dažniausia susiję su papildomomis piniginėmis išlaidomis – pvz. bendrijos įstatų pakeitimų įregistravimas.

Ministrės nuomone vis dėlto būtina įvertinti visus galimus apsektus, susijusius su galutiniu teisinės bazės sutvarkymu ir siekti išvengti sodininkų bendrijų aplinkos iškraipymo dėl daugiabučiais namais užstatomų sodų sklypų.

Gintautas Gruodis informavo, kad Aplinkos ministerija yra parengusi ir pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šiuo pakeitimu siekiama sureguliuoti ydingą statybos praktiką sodininkų bendrijose.

Eidigintas Germanavičius, svarstant įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Vyriausybės posėdyje, siūlė ministrei šiam projektui nepritarti, o svarstyti visą darbotvarkėje pasiūlytą įstatymų pakeitimo paketą.

Posėdžio pirmininkė, išklausiusi komiteto narių argumentus „už“ ir „prieš“ dėl Aplinkos ministerijos teikiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, pasiūlė neprieštarauti šio projekto teikimui Lietuvos Respublikos Seimui. Ministrė pasiūlė, iki Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas bus svarstomas Seime, komiteto nariams, atstovaujantiems sodininkų bendrijų interesus, bendru sutarimu parengti alternatyvų, atspindinti svarbiausius sodininkų bendrijos interesus, pakeitimo variantą, ir apsvarstyti kitame komiteto posėdyje.

1. NUTARTA.
1.1. Pritarti posėdžio pirmininkės, Ministrės siūlymui neprieštarauti Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamai Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.
1.2. Siūlyti komiteto nariams – Lietuvos sodininkų draugijos, Vilniaus susivienijimo „Sodai“, Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijo „Sodai“ ir Sodininkų bendrijų asociacijos atstovams bendru sutarimu parengti kitą maksimaliai lankstų Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir apsvarstyti kitame Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto posėdyje.

2. SVARSTYTA. Sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimo ypatumai.

Ministrė akcentavo, kad Sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimo klausimas išlieka labai jautrus, kadangi susiklosčiusi situacija iš esmės nekinta, nes galiojančios šių tinklų vertinimo metodikos šalies sodininkų netenkina. Šalyje yra per 200 tūkst. sodininkų, sodininkų bendrijose kuriasi naujas, didesnis vartotojų skaičius. Bendrijų turimi elektros perdavimo tinklai technologine ir finansinę prasme turi būti vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šis įstatymas nustato turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus, jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę.

Ministrės nuomone bendrijų turimi elektros perdavimo tinklai negali turėti nulinę vertę ir pasiūlė išklausyti akcinių bendrovių Rytų ir Vakarų (toliau – RST ir VST) skirstomųjų tinklų atstovų nuomonę.

Tiek RST, tiek VST atstovai teigė, kad situacija sodininkų bendrijose skirtinga. Dažniausia bendrijos neturi techninės dokumentacijos, tinkamos apskaitos, turimi įrengimai pasenę. RST atstovas paaiškino, kad iki sodininkų bendrijos transformatorinės elektros perdavimo tinklus aptarnauja skirstomieji tinklai.
VST paaiškinimu tinklų išpirkimo procedūra prasideda nuo tinklų techninės būklės ir turto įvertinimo, ar atitinka energetinius reikalavimus, yra sudaroma sąmata defektams pašalinti. Anot VST atstovo nemažai sodininkų bendrijų elektros perdavimo tinklų yra išpirkta be didesnių problemų.

Romualdas Šeštakauskas teigė, kad skirstomųjų tinklų teikiama informacija apie tinklų įvertinimą ir išpirkimą yra klaidinga ir pateikė pavyzdį kai 220 narių turinčioje bendrijoje VST priskaičiavo 2,5 mln. Lt su elektros tinklų išpirkimu susijusių kaštų, t. y. vienam nariui vidutiniškai tenka 11,4 tūkst. Lt, kitoje – 14,7 tūkst. Lt. Pasak R. Šeštakausko sodininkų turto vertinimo metodikos klausimais kreiptasi į Specialiųjų tyrimų komisiją, todėl prašė sodininkų keliamas problemas nagrinėti iš esmės bei prie komiteto posėdžio protokolo pridėti atskirąją Kauno susivienijimo „Sodai“ nuomonę (pridedama), taip pat atsižvelgti į STT atliktų tyrimų išvadas.
Antanas Kartunavičius replikavo, kad sodininkų bendrijos gali turimus elektros perdavimo tinklus ir neparduoti.

Pasak RST ir VST atstovų, pašalinus sodininkų bendrijose elektros perdavimo tinkluose esančius techninius defektus skirstomųjų tinklų lėšomis, bus didinama elektros kaina visiems šalies vartotojams.

Ministrė konstatavo, kad valstybė negali nusišalinti nuo keliamos problemos, todėl būtina išsiaiškinti kiek objektyviai galiojančios elektros perdavimo tinklų turto vertinimo metodikos sudaro galimybę objektyviai turimą turtą įvertinti.

Prireikus minėtai problemai spręsti gali būti kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

2. NUTARTA. Prašyti Ūkio ministeriją išanalizuoti galiojančios elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikos pakeitimo galimybes, siekiant rasti tiek sodininkų bendrijoms, tiek skirstomiesiems tinklams priimtiną sprendimą, ir galimus sprendimo būdus pasiūlyti svarstyti kitame komiteto posėdyje.

3. SVARSTYTA. Formos dėl informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose aptarimas.
Pateikta forma sodininkų bendrijų atstovams pasirodė sudėtinga, kadangi aptarimui pateikta forma, lyginant su nariams išsiųsta, buvo iš dalis patobulinta. Be to, kilo klausimai apie tai kas gali surinkti šią informaciją.
Rimantas Krasuckis konstatavo, kad neturint informacijos apie realią padėtį sodininkų bendrijose, pastangos pakeisti esamą situaciją sodininkams naudinga linkme gali būti komplikuota. Visiems, o ypač sodininkų bendrijų atstovams, reikia pasistengti turėti ir operuoti realiais duomenimis. Tai leistų geriau įvertinti kylančių ir esamų problemų mastą.

3. NUTARTA.
3.1. Komiteto nariams – sodininkų bendrijų atstovams, kitam komiteto posėdžiui pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Informacijos apie sodininkų bendrijas (1 forma) bei Sodininkų bendrijos, jų elektros tinklų formų projektų (2 forma).
3.2. Kito komiteto posėdžio data ir darbotvarkė bus pranešta komiteto nariams Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė

Posėdžio sekretorė Marija Romanienė

 

Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto posėdžio 2008-07-04 protokolas

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

MĖGĖJŲ SODININKYSTĖS KOORDINAVIMO KOMITETO, SUDARYTO ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMU NR. 3D-350, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2008-07-04   Nr. 8D-239- (5.50)
Vilnius

Posėdis įvyko 2008 m. birželio 30 d., 15 val., Žemės ūkio ministerijoje.
Posėdžio pirmininkė – Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė, komiteto pirmininkė.
Posėdžio sekretorius – Vaclovas Dziena, Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas.

Dalyvavo komiteto nariai: Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriaus pavaduotojas Zenonas Buivydas, Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis, Ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kartunavičius, Lietuvos Žemės ūkio universiteto Ekonomikos katedros docentas Juozas Kirstukas, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Lietuvos Respublikos Seimo narė Laima Mogenienė, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ juristė Laimutė Šapokienė, Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Adolfas Damanskis, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Jonas Petrašiūnas.

DARBOTVARKĖ. Dėl Lietuvos sodininkų draugijos bei draugijos susivienijimų kreipimosi dėl mėgėjų sodininkystės problemų.

SVARSTYTA. Lietuvos sodininkų draugijos bei draugijos susivienijimų kreipimasis dėl mėgėjų sodininkystės problemų.

K. D. Prunskienė pristatė komiteto sudėtį bei trumpai komiteto darbo reglamentą, apibūdino Lietuvos sodininkų draugijos ir draugijos susivienijimų kreipimesi iškeltas mėgėjų sodininkų problemas.

V. Butkevičius pabrėžė, jog buvo kreiptasi į Ministrę su prašymu, kad susikaupusių mėgėjų sodininkų problemų sprendimą sutiktų kuruoti ministerija. Įgyvendinant Seimo priimtą Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą yra parengti su juo susijusių įstatymų pakeitimo bei papildymo įstatymų projektai. Tačiau dar iki šiolei nėra išspręsti žemės nuomos bei pardavimo klausimai. Didelė problema pakol kas išlieka su žemės detaliųjų planų rengimu, jie brangiai atsieina. Mūsų supratimu jų sodininkų bendrijų nariams nereikėtų, o apsiriboti tiktai žemėtvarkos projektais. Taip pat geodeziniai matavimai sodininkams mėgėjams yra nežmoniškai brangūs. Egzistuoja centralizuoto pasijungimo prie vandentiekio ir nuotekų problema.

K. Maksvytis informavo posėdžio dalyvius apie žemės sklypų suteikimo teisę mėgėjiškos sodininkystės reikmėms, šiuo metu egzistuojančią detaliųjų planų rengimo tvarką bei kokiais atvejais būtini atlikti sodininkams geodeziniai matavimai ir pabrėžė, kad daugiausia problemų su žemės tvarkymo reikalais yra Vilniaus apskrityje bei Kauno mieste ir rajone.

J. Petrašiūnas pasiūlė kad Lietuvos sodininkų draugija bei Sodininkų bendrijų asociacija įvertintų ir pateiktų savo išvadas dėl šiuo metu derinamų institucijose Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei su juo susijusių įstatymų – tai Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 punkto pakeitimo projektus.

K. D. Prunskienė konstatavo, kad būtina prie įstatymų projektų pridėti aiškinamuosius raštus ir visą dokumentų paketą pateikti socialiniams partneriams įdentifikavimui.

R. Šeštakauskas atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad nepatenkinamai vyksta bendrijų elektros tinklų išpirkimas, tai išdėstęs Kauno susivienijimo ,,Sodai“ valdybos vardu raštu, kurį įteikė Komiteto pirmininkui. Tame pačiame rašte išreikštas sodininkų mėgėjų noras savarankiškai disponuoti sodų bendrijų teritorijoje esančia laisva bendros paskirties žeme, taip pat ieškoti galimybių Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo sodininkų mėgėjų reikmėms bei kadastrinių matavimų būtinumo reglamentavimą.

L. Mogenienė išreiškė nuomonę, kad reikėtų išsiaiškinti aplamai visos šalies mastu dabartinę padėtį esančią sodų bendrijose, nes dalis jų transformuojasi į gyvenvietes, kitose naudojama žemė neįforminta nuosavybės teise ir panašiai. Tik tai išsiaiškinę mes galėsime suvokti nuo ko pradėti ir kokia kryptimi pasuks mėgėjiška sodininkystė.

K. D. Prunskienė išsakė nuomonę kad jeigu bendrijos tampa gyvenamųjų namų kvartalais ir žemė transformuojama į namų valdą, bei vyksta sodininkų bendrijose kiti pokyčiai, ir kadangi Lietuvos sodininkų draugija su Sodininkų bendrijų asociacija neaprėpia visų šalies sodininkų bendrijų, tai būtų vienintelis kelias informacijos apie padėtį mėgėjiškos sodininkystės bendrijose surinkimui, eiti per rajonų bei miestų savivaldybes. Tuo atveju reikėtų komiteto sudėtį papildyti Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovu, nes be savivaldybių pagalbos komiteto veikla neišsivers. Tuo pačiu reikėtų apsispręsti dėl Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininko įtraukimo į komiteto sudėtį, nes yra gautas raštiškas Sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narių prašymas. Dalyvavę posėdyje komiteto nariai, išskyrus L. Šapokienę (susilaikė), pritarė, kad Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas būtų įtrauktas į komiteto narių sudėtį.

A. Kartunavičius trumpai informavo posėdžio dalyvius apie Ūkio ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 4-253 nuostatas, reglamentuojančias sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimą.

L. Mogenienė, J. Petrašiūnas, R. Šeštakauskas išsakė nuomonę, kad esama tvarka, kuri reglamentuoja sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimą, sodininkų netenkina ir turi būti koreguojama.

K. D. Prunskienė akcentavo, kad šioje situacijoje būtina sekančiame komiteto posėdyje išklausyti ir antrą pusę, t.y. pakviesti dalyvauti Rytų skirstomųjų tinklų atstovą.

NUTARTA.
1. Žemės ūkio ministerijai:
1.1. Pateikti Lietuvos sodininkų draugijai bei Sodininkų bendrijų asociacijai įvertinti ir išvadoms pateikti šiuo metu derinamų institucijose Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei su juo susijusių Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 punkto pakeitimo įstatymų projektus bei jų aiškinamuosius raštus.
1.2. Parengti informacijos pateikimo formą dėl esamos situacijos sodininkų bendrijose ir ją suderinus su Lietuvos sodininkų draugija, Sodininkų bendrijų asociacija bei Lietuvos savivaldybių asociaciją išsiųsti miestų bei rajonų savivaldybėms.
1.3. Parengti Žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3D-350 „Dėl mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto sudarymo“ pakeitimo projektą įtraukiant į komiteto sudėtį Sodininkų bendrijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijų pasiūlytas kandidatūras.
1.4. Pakviesti kitame posėdyje dalyvauti Rytų skirstomųjų tinklų atstovą.

2. Kito komiteto posėdžio data ir darbotvarkė bus pranešta komiteto nariams Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė

Posėdžio sekretorius Vaclovas Dziena