2009 metų sausio 25 dieną LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui rašytas laiškas dėl sodininkų bendrijų problemų.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETUI
2009.01.25
Apie sodininkų bendrijų problemas
Respublikos sodininkų bendrijose yra labai daug nespręstų klausimų, kuriuos būtina spręsti.
2008 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Nr. X–1795, kuriame siūlome pakeisti arba papildyti straipsnius.
2 straipsnio 5 dalis: „5. Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys”.
Aplinkos ministro įsakyme Nr. DI-426, punktas 6.1 apibrėžia, kad „nesudėtingas laikinas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet neilgiau kaip 3 metus”. Punkte 6.2 sakoma, kad „nesudėtingame statinyje negali būti gyvenamų ar poilsio paskirties patalpų”. Aplinkos ministerija turėtų išleisti STR Nesudėtingų statinių normas pritaikytas sodininkų bendrijoms, nes Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad „mėgėjiška sodininkystė – veikla turinti tikslą sodo sklype sukurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas”.
Pakeisti 8 straipsnį, 16 straipsnio 10, 11, 12 punktus, nes praktikoje jie yra nerealūs ir šiuo metu didelės sodininkų bendrijos negali pravesti visuotinų susirinkimų.
12 straipsnis. 21 straipsnio 3 dalį sodininkų knygoje nereikalauti sodininkų asmens kodo ir sklypo valdymo teisės duomenų, nes ne visi sodininkai juos pateikia. Siūlome sodininkų bendrijos valdyme be visuotino susirinkimo, kaip galimą variantą įvesti įgaliotinių susirinkimą.
Įstatyme nenumatyta, kokias poveikio priemones gali naudoti sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdyba, kai sodininkai nesilaiko tvarkos. Siūlome išleisti patvirtintus sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles (tai buvo iki 2003 metų).
Sodininkų bendrijų įstatyme sodininkai turi parduoti savo balanse turimus elektros tinklus, tačiau šis įstatymo punktas nevykdomas. Tuo klausimu 2008 metais Ūkio ministerija buvo sudariusi darbo grupę problemoms spręsti, tačiau rezultatų nėra. Prašome Jūsų poveikio naująjai Energetikos ministerijai ir padėti išspręsti šią problemą.
Daugelyje sodininkų bendrijų nėra patikslintos išorės teritorijų ribos. Reikalaujama, kad tokį patikslinimą atliktų sodininkų bendrijos, bet tas reikalavimas yra abejotinas. Kai buvo steigiamos sodininkų bendrijos, joms žemę skyrė Valstybė ir matavimai buvo atliekami jos lėšomis. Po Nepriklausomybės paskelbimo individualūs sodininkai privatizavo savo sklypelius, o likusi valstybinė žemė nebuvo inventorizuota. Buvo nurodymas žemėtvarkos tarnyboms sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su sodininkų bendrijomis, kad jos mokėtų nuomos mokestį. Tokias sutartis yra sudarę nedaugelis sodininkų bendrijų. Nežiūrint, kad nuomos sutarčių nėra, savivaldybės reikalauja mokėti už nuomojamą žemę. Valstybinės žemės matavimus turėtų atlikti žemėtvarkos tarnybos, nes tai žemė ir kiekvienas bet kokio turto savininkas turėtų žinoti ką jis valdo. Labai daug neišspręstų žemėtvarkos klausimų, kuriuos turėtų spręsti Nacionalinė žemės tarnyba. Neaišku, kokią paramą turėtų teikti savivaldybės, nes dabar sodininkų bendrijų nariams turėtų būti sudarytos normalios gyvenimo sąlygos.
Reikia atkreipti dėmesį į sodininkų bendrijų stovį, jų nuotaikas atokesnėse Respublikos vietose. Teko susitikti su sodininkų bendrijų pirmininkais Šakių, Jurbarko, Varėnos rajonuose. Pirmininkai daugumoje dirba visuomeniniais pagrindais, nesurenka iš sodininkų nario mokesčio. Sodininkų bendrijų teritorijos dokumentaliai nesutvarkytos, naudojamasi sodininkų bendrijų įstatais, patvirtintais dar 1992 metais. Naujų įstatų sutvarkymui neturima nei lėšų, nei žinių. Daugelio pirmininkų nuotaikos – mesti pirmininkavimą, o apie yrančias sodininkų bendrijas tegul galvoja savivaldybės.
Įstatų tvarkymas yra labai brangus, ne visos sodininkų bendrijos pajėgios mokėti advokatams, notarams ir registro tarnyboms už dokumentų tvarkymą, todėl Seime reikėtų apsvarstyti, kaip atpiginti ir supaprastinti šias procedūras.
Labai daug neaiškumų vedant buhalterinę apskaitą. Didelėse sodininkų bendrijose, kuriose yra samdomi buhalteriai, tvarka yra, tačiau mažose bendrijose, nepajėgiančiose samdyti buhalterių, tvarkos nėra – jose reikia nustatyti pačią elementariausią buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.
Minėtų klausimų aptarimui siūlome Seime pravesti apskrito stalo diskusiją, kurioje dalyvautų įvairių žinybų atstovai,sprendžiantys sodininkų keliamus klausimus.
Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius