Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Formavimo ir genėjimo laikas
Obelis galima genėti ir formuoti įvairiu metų laiku. Tačiau, priklausomai nuo vaismedžių amžiaus, augimo stiprumo ir ištvermingumo žiemai, svarbiausi yra trys genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis – vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, t. y., žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis ‑ intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3-4 savaitės iki obuolių skynimo, tai vadinamasis vasaros genėjimas.

Vaismedžių genėjimas ramybės metu ir vegetacijos pradžioje. Lietuvoje, ypač didesniuose ir senesniuose soduose, obelys pradedamos genėti žiemą. Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti nežemesnė kaip 10ºC šalčio. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Genint žiemą, nereikėtų vaismedžio liemenyje padaryti labai didelių žaizdų. Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau genėti po didesnių šalčių, kovo – balandžio mėnesiais. Labai patogu, kai baigiama genėti ir šakos surenkamos iki pirmojo purškimo pesticidais (balandžio vidurio). Biologiniu požiūriu galima genėti ir sulapojusias bei žydinčias obelis, tačiau stipresnį genėjimą reikėtų baigti ne vėliau kaip savaitę po obelų žydėjimo. Genint vėliau, kai jau auga užuomazgos, labai sumažėja asimiliacinis lapų paviršius, smulkėja vaisiai.

Vaismedžiai labai skirtingai reaguoja į genėjimo laiką. Ramybės metu nugenėti vaismedžiai vešliau auga, augina daugiau ir ilgesnių ūglių. Todėl tuo metu genimos mažiau augių veislių, ar skurstančios obelys, ypač kai norima paskatinti vešliau augti ūglius. Augesnes, arba per vešliai augančias obelis geriau genėti vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net sužydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikoma pusiausvyrą tarp jų augimo ir derėjimo, suformuojami norimos apimties vainikai, daugiau šviesos patenka į jų vidų.

Prasidėjus vegetacijai, vengiama genėti per menkai augantys vaismedžiai. Kad vešliau augtų naujai pasodinti vaismedžiai, jie genimi irgi ramybės metu. Jeigu vaismedžiai pasodinti vegetacijos pradžioje, būtina juos skubiai nugenėti, kad geriau augtų.

Kai vaismedžiai formuojami prasidėjus vegetacijai, šakos palenkiamos horizontaliai arba žemyn, jeigu šis darbas nepadarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu šakas galima įlaužti. Įlaužtos vietos greitai apauga žieve, šakos mažiau auga, kaip ir atlenktos bei pririštos virvutėmis. Šį formavimo būdą reikėtų propaguoti, nes formuoti vaismedžius įlaužiant šakas yra greičiau ir pigiau.

Antrasis genėjimo ir formavimo laikotarpis yra vasaros pirmoji pusė, kai trumpinamos vaismedžių viršūnės, pinciruojami nauji ūgliai, išlaužiami per daug vertikaliai augantys ūgliai.
Kai vaismedžiai auga aukštesni negu reikia, nupjaunamos jų viršūnės. Pagrindinio genėjimo metu ramybės laikotarpiu arba prasidėjus vegetacijai, vaismedžių viršūnės negenimos, kad nepradėtų pernelyg sparčiai augti. Viršūnės trumpinamos birželio mėnesį, 2-3 savaites po žydėjimo. Tuo laiku patrumpinus viršūnes, sumažėja viršutinėje augalo dalyje vegetacijos metu susikaupusių augimo hormonų, ir viršūniniai ūgliai auga lėčiau.

Jaunų vaismedžių viršūnės visada gana stipriai auga ir dažnai iš viršutinių pumpurų bei stipresnių šakų galų užauga keli konkurentai. Birželio mėnesį, kai ūgliai auga vešliai, būtina išplėšti viršūnėje į viršų augančius konkurentus. Paliekami tik trumpi, horizontalūs ūgliai. Panašiai išlaužiami arba sekatoriais iškerpami ir šakų viršūnėse augantys konkurentai, ypač stipriai augančių arba gausiai besišakojančių obelų.

Vasaros pirmoje pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima pinciruoti, tuomet silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai pinciruojami visiems vešliai augantiems (‘Alva’, ‘Gloster’) ir nuplinkančiomis šakomis (‘Rubin’, ‘Paulared’) vaismedžiams. Vasaros pirmoje pusėje ir viduryje galima išgenėti ir vertikalius, vešliai augančius ūglius. Jie būna dar nesumedėję, todėl jie tiesiog nuplėšiami nuo šakų rankomis. Vasaros pradžioje ir viduryje nugenėtų obelų labai sumažėja lapų asimiliacinis paviršius, gali susmulkėti vaisiai.

Trečiasis obelų genėjimo laikotarpis ‑ likus 3-4 savaitėms iki vaisių skynimo, rugpjūčio ‑ rugsėjo mėnesiais. Intensyvaus vaisių augimo, brendimo ir spalvinimosi metu svarbu, kad vaisius apšviestų saulė. Todėl likus 3-4 savaitėms iki vaisių skynimo, genimi nereikalingi ūgliai, kad pagerėtų augančių ir bręstančių vaisių apšvietimas. Be to, vaisiai gauna daugiau kalcio ir sandėliuose mažiau serga fiziologinėmis ligomis. Genimi tik stiprūs į viršų augantys ūgliai, horizontalūs ir silpnesni paliekami, nes jie reikalingi vainikams formuoti. Į viršų augantys ūgliai paliekami ne ilgesni kaip 20 cm ir su viršūnėje suformuotais žiediniais pumpurais.

Vasarą ūgliai nupjaunami iki šakų, nepaliekant stuobrelių, nes kitais metais iš jų išaugs dar daugiau ūglių, kuriuos vėl reikės genėti.
Formuojant jaunesnius vaismedžius rugpjūčio mėnesį, ūgliai atlenkiami horizontaliai arba žemyn. Nors šį darbą galima atlikti ir kitą pavasarį, tačiau vasaros pabaigoje palenkti ūgliai mažiau auga į viršų, ypač ‘Gloster’ obelaičių.
Sodui genėti tinkamiausi „Felko“ ir „Sandwik“ firmų pjūkleliai bei rankiniai sekatoriai su trumpomis ir ilgomis rankenomis. Aukštiems vaismedžiams ir viršūnėms genėti gerai tinka „Fiskar“ firmos sekatoriai su ilgais kotais.

Obelų vainikų formos
Senuose soduose įvairaus amžiaus ir augumo obelų vainikai buvo įvairių formų. Dažniausiai obelys buvo formuojamos aukštinais – retašakiais, artimais natūraliems, katilo formos, mišriais, piramidiniais ir įvairių formų palmetiniais vainikais. Pastaraisiais metais žemaūgės ir pusiau žemaūges obelys dažniausiai formuojamos įvairios modifikacijos verpstiniais vainikais. Plinta dviliemeniai ar triliemeniai superverpstiniai bei ašiniai vainikai.

Paprastieji verpstiniai vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio auga horizontalios šakos. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau nei 0,7 m nuo žemės. Apatinės šakos yra ilgiausios, o kylant liemeniu aukštyn formuojamos vis trumpesnės.

Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai. Šios formos vaismedžiai primena eglutę ir stengiamasi, kad jie būtų 2,5 m aukščio.

Paprastieji verpstiniai vainikai dažniausiai formuojami rečiau augantiems pusiau žemaūgiams ir žemaūgiams vaismedžiams. Suformuotų vaismedžių apatinė vainiko dalis būna 2,0 m, vidurinė ‑ 1,5 m, o viršutinė ‑ 0,5 m pločio.

Laibųjų verpsčių vainikai turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje ‑ 0,7-1 m nuo žemės. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakutės. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai, kurių vainiko apačia 1-1,5 m pločio. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai, daugumą vaisių geriau apšviečia saulė, užauga daugiau kokybiškų, spalvotų obuolių. Laibųjų verpsčių vainikų vaismedžiai būna apie 2,5 m aukščio.

Superverpsčių vainikai turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio auga trumposios šakutės ir visai nėra ilgų horizontaliųjų šakų. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. Jų vainikai būna iki 1 m pločio, vaismedžius galima sodinti tankiai, jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški.

Ašiniai vainikai turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakutes, visai nėra stiprių šakų. Šakutės visai nelankstomos. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakutės, genėjimo metu išgenimos tik senesnės nei dvejų metų, jeigu dera dvimetės šakutės – išgenimos senesnės nei trejų metų.

Ašiniai vainikai formuojami žemaūgiams ir pusiau žemaūgiams vaismedžiams. Jie būna 2,5-3 m aukščio.

Dviliemeniai superverpstiniai vainikai turi du liemenis, užaugintus 0,4-0,6 m aukštyje iš vieno kamieno. Liemenys 60º kampu nukreipti į priešingas puses ir pritvirtinti prie 1,8 m aukštyje 1 m atstumu viena nuo kitos ištemptų vielų. Ant kiekvieno liemens auga tik trumposios 2-3 metų šakutės. Šių formų vainikai formuojami žemaūgiams vaismedžiams kurie auginami iki 2 m aukščio.

Triliemeniai superverpstiniai vainikai turi trys liemenis, išaugintus 0,4-0,6 m aukštyje iš vieno kamieno. Visi liemenys 60º kampu nukreipti į tris puses, o viršuje pritvirtinti prie 1,8 m aukštyje 1 m atstumu viena nuo kitos ištemptų vielų. Ant kiekvieno liemens auga tik trumposios 2-3 metų šakutės, kaip ir superverpstiniuose vainikuose.

Obelų formavimas paprastųjų verpsčių vainikais
Pirmieji metai. Formuojant vaismedžius paprastųjų verpsčių vainikais, būtina atlenkti šakas ir saikingai išgenėti, suformuoti vertikalius liemenis ir vainikus su horizontaliomis, apačioje ilgesnėmis, o viršuje trumpomis šakomis.

Pirmojo genėjimo metu nuo kamieno iki 0,7 m aukščio nuo žemės išgenimos visos šakutės. Jeigu vaismedžiai reikiamame aukštyje būna su 4-6 horizontaliomis šakutėmis, jų nereikia genėti. Dažniausiai negenimi ir neformuojami gražiai išsikeroję vienmetukai arba dvimečiai vaismedžiai su vienmečiais vainikais. Tradiciškai augintų dvimetukų dažniausiai išgenimos smailiu kampu augančios šakos, kurių negalima atlenkti. Kitos aukštyn augančios šakos atlenkiamos horizontaliai su virvute ir formuojamas apatinis vainikas.

Formuojant mažiau šakotus vaismedžius, kurie turi tik tris šakas, jos atlenkiamos horizontaliai, o 0,2 m aukštyje virš viršutinės šakos patrumpinama viršūnė. Tai paskatina augti naują viršūnę ir šonines šakas, kurios papildys esamas apatiniame vainike.

Nešakoti sodinukai patrumpinami 0,9-1,0 m ir 0,7-0,9 m aukštyje auginamos kelios šakos vainikams formuoti. Jeigu sodinukas turi tik vieną ar dvi šakutes, jas būtina išgenėti ir toliau formuoti kaip nešakotus vaismedžius.

Vaismedžiai, kurie turi per mažai šakų arba visai nešakoti ir patrumpinti pavasarį, gegužę augina ūglius, iš kurių bus formuojamos naujos viršūnės ir vainikai. Dažniausiai du ‑ trys ūgliai šalia viršūnės auga į viršų, o žemesnieji – beveik horizontaliai. Gegužės mėnesį, kai nauji ūgliai būna 5-10 cm ilgio, pradedami formuoti vainikai. Dažniausiai iš viršutinio pumpuro užauga stipriausias ūglis, iš kurio ir formuojama viršūnė. Iš žemiau augančių ūglių suformuojamas apatinis šakų vainikas. Stiprūs ūgliai auga ne tik iš viršūninio pumpuro, bet ir iš dviejų trijų žemiau augančių pumpurų. Tokie ūgliai auga aukštyn ir konkuruoja su viršūne ir net atlenkti horizontaliai, būna stambūs, panašaus storio kaip viršūnė ir toliau su ja konkuruoja. Dėl šios priežasties būtina vieną, o kartais ir du viršutinius, stačiai į viršų augančius ūglius išlaužti. Žemesnieji ūgliai auga horizontaliai, o nehorizontaliai augančius 5-10 cm ilgio ūglius galima nukreipti horizontaliai, virš jų ant liemens prisegus skalbinių segtukus.

Vasaros pradžioje, kai formuojami išsikeroję vaismedžiai, kurie pavasarį buvo negenėti arba labai mažai genėti, atkreipiamas dėmesys į viršūnę. Dažniausiai viršūnėje iš viršutinių šoninių pumpurų smailiais kampais į viršų auga 2-4 labai stiprūs ūgliai. Juos galima išplėšti staigus rankos judesiu žemyn. Žemiau augantys ūgliai paprastai būna silpnesni, auga beveik horizontaliai ir viršūnėje dažniausiai suformuoja žiedinius pumpurus.

Nenukreipus ūglių segtukais horizontaliai gegužės, tai galima padaryti rugpjūčio mėnesį, bet tada išaugusius ūglius reikės lankstyti virvute. Tačiau tai kur kas brangiau.

Rugpjūčio mėnesį vaismedžiai, kurių viršūnė buvo patrumpinta, vėl apžiūrimi, ūgliai atlenkiami horizontaliai, jeigu nebuvo lankstyti segtukais arba tai nepavyko padaryti. Ūgliai lenkiami, kad silpniau augtų, daugiau šviesos patektų į vainiko vidų ir daugiau suformuotų žiedinių pumpurų. Jeigu šakos auga smailiu kampu ir jų atlenkti negalima, jos išgenimos. Labai svarbu išgenėti stambesnes šakas, kurios panašaus storio ir konkuruoja su viršūne, nesvarbu, ar jos auga aukštyn, ar horizontaliai.

Paprastai viršūnės vaismedžiams formuojamos iš viršūninių ūglių, bet, jei jie per menki, geriau patrumpinti viršūnes virš gerai augančių šoninių ūglių, o tuos ūglius pririšti kaip viršūnes.
Dažniausiai šakos lankstomos virvutėmis. Viename gale padaroma kilputė ir pririšama prie kamieno arba prie kuolo, kitas galas – prie horizontaliai atlenktos šakos. Kad virvutė nepasislinktų, į kuolą įkalamas vynukas. Rišant virvutę, ant atlenktos šakos padaromas specialus perverstas mazgas ir kilputė, kad virvutė neužsiveržtų. Ūglis palenkiamas ir pritvirtinamas, kad neišlinktų lanku, o būtų tiesus ir horizontalus. Šakoms lankstyti naudojama lanksti viela arba 200-300 g svareliai.

Antrieji metai. Pasodintiems su šakutėmis vaismedžiams antraisiais metais pavasarį išgenimi aukštyn augantys stiprūs vilkūgliai ir per storos šakos. Paliekamos tik perpus plonesnės už liemenį šakos.. Jeigu rečiau pasodintiems pusiau žemaūgiams vaismedžiams formuojami paprastųjų verpsčių vainikai, jų šakos ir vainikų viduryje atlenkiamos horizontaliai. Jeigu vainiko viduryje šakos ilgesnės ir storesnės negu apačioje, jos išgenimos.

Pasodintiems nešakotiems arba per mažai šakotiems sodinukams pirmaisiais metais suformuojamas vainikas su horizontaliomis šakomis ir stačiai į viršų augančiomis viršūnėmis. Antraisiais metais, kad susidarytų antrasis horizontalių šakų aukštas, rečiau pasodintiems vaismedžiams 0,6 m virš viršutinių šakų patrumpinamos viršūnės. Tankiau pasodintiems vaismedžiams viršūnės netrumpinamos, tik ilgesnės negu 0,6 m pakeičiamos šoniniais ūgliais: jie atlenkiami vertikaliai ir pririšami prie kuolo kaip naujos viršūnės. Vėliau vegetacijos metu vaismedžiai formuojami panašiai, kaip ir pirmaisiais metais. Gegužės mėn. nuo viršūnių nukerpami 1-2 aukštyn augantys konkurentai. Kiti ūgliai atlenkiami horizontaliai su segtukais.

Rugpjūčio mėn. išgenimi iš šakų išaugę stiprūs vilkūgiai. Horizontalūs ir aukštyn augantys, bet silpnesni, trumpesni (iki 20 cm) ir su žiediniais pumpurais viršūnėje ūgliai paliekami kaip būsimos vaisinės šakutės. Viršūnėje per stipriai ir per smailiu kampu augantys ūgliai išgenimi. Visi kiti ūgliai atlenkiami horizontaliai, truputį pasukant aplink ašį.
Tretieji metai. Trečiaisiais metais per stipriai augantiems vaismedžiams viršūnės pakeičiamos silpnesnėmis. Išlinkusios ir per silpnai augančios patrumpinamos, kad augtų vešliau.

Labai svarbu, kad šakos nepradėtų stipriau augti už viršūnę ir kad vainiko viduryje šakos nebūtų stambesnės nei vainiko apačioje. Stiprokos, į viršų augančios šakos išgenimos, o kitos atlenkiamos horizontaliai. Būtina išlaikyti vainiką, kurio apačioje būtų stambesnių ir ilgesnių, o viduryje – plonesnių ir trumpesnių šakų.
Rugpjūčio mėn. išgenimi sutankėję, aukštyn augantys stiprūs ūgliai, nes jie pasisavina daug kalcio, sudaro pavėsį ir vaisiai prasčiau nusispalvina. Paprastai ūgliai nupjaunami prie pat šakos, nepaliekama stuobrelių, kad nepradėtų dar daugiau jų augti.

Derančių obelų genėjimas paprastųjų verpsčių vainikais
Derantys, suformuoti vainikai atnaujinami ir prašviesinami, 2,5 m aukštyje sutrumpinama viršūnė. Tankiai pasodintiems žemaūgiams vaismedžiams išgenimos senesnės negu trejų metų šakos. Per vienerius metus reikėtų išpjauti ne daugiau kaip dvi – tris senas storas šakas. Tik retai augančių pusiau žemaūgių vaismedžių vainikų apačioje gali būti senesnės nei trejų metų šakos, krypstančios link eilių. Šiems vaismedžiams išgenimos vyresnės nei trejų metų šakos tiek nuo liemens, tiek nuo apatinių stambesniųjų šakų.

Pavasarį atnaujinant obelis, pirmiausia išgenimos į viršų smailiu kampu augančios šakos bei tos, kurios atsišakojimo vietose storiu panašios į liemenį. Senesniųjų vaismedžių su liemeniu konkuruojančių storų šakų dažnai atsiranda vainiko viršuje, kur jos geriau apšviestos saulės ir vešliau auga, tad jos būtinai pašalinamos.

Atnaujinus obelis, jeigu vainikai netankūs, užaugs nauji ūgliai. Todėl pjaunant šaką, prie liemens paliekamas nuožulnus stuobrelis, iš kurio apačios augs nauji, beveik horizontalūs ūgliai. Dažnai jų net nereikia lenkti žemyn.

Jeigu atnaujinti obelų vainikai dar per tankūs, jie prašviesinami – išgenimi ūgliai ir net ir 2-3 metų šakutės. Tuomet vainiko vidų gerai apšvies saulė, susidarys geros sąlygos ne tik vaisiams augti, bet ir formuotis žiediniams pumpurams kitų metų derliui. Atnaujinant ir prašviesinant retus bei vidutiniškai tankius vainikus, išgenima iki 10-20% ūglių ir šakų, o iš labai tankių vainikų – iki 30% ir daugiau šakų.

Jeigu reikia patrumpinti vaismedžiams viršūnes, tai daroma po 2-3 savaičių obelims nužydėjus, birželį. Tuo metu sutrumpintos viršūnės mažiau šakojasi, ūgliai būna trumpesni ir dažniausiai baigiasi žiediniu pumpuru. Geriausia viršūnes trumpinti 2,5 m virš silpnos horizontalios šakutės. Vaismedžiai paprastųjų verpsčių vainikais gali augti iki 3 m aukščio, bet tuomet sunkiau nuskinti nuo viršūnių obuolius.

Obelų formavimas laibųjų verpsčių vainikais
Pirmieji metai. Vaismedžiams formuojant laibųjų verpsčių vainikus, atlenkiamos šakos ir saikingai genima, kad būtų vertikalus liemuo, vainiko apačioje – horizontalios šakos, o vainiko viduryje ir viršuje – tik trumpos, dažniausiai vaisines šakutes.

Pirmasis vaismedžių genėjimas ir formavimas panašus į paprastųjų verpsčių vainikų formavimą pirmaisiais metais. Įtakos turi sodinukų kokybė, ypač jų šakotumas. Pirmojo genėjimo metu nuo kamieno iki 0,7 m virš žemės iškerpamos visos šakutės. Jeigu vaismedžiai reikiamame aukštyje turi 4-6 horizontalias šakutes, jų genėti nereikia. Dažniausiai genėti ir formuoti nereikia gražiai išsikerojusių vienmetukų arba dvimetukų su vienamečiais vainikais. Tradiciniams dvimetukams išgenimos stačiu kampu augančios šakos, kurių negalima atlenkti, o kitos atlenkiamos horizontaliai ir formuojamas apatinis šakų vainikas.

Formuojant mažiau šakotus, turinčius tris šakas vaismedžius, šakos atlenkiamos horizontaliai, o 0,2 m virš viršutinės šakos patrumpinamos viršūnės. Tuomet iš šoninių pumpurų auga naujos viršūnės.

Nešakoti sodinukai patrumpinami 0,9-1,0 m nuo žemės ir 0,7-0,9 m aukštyje auginamos kelios šakos vainikams formuoti. Jeigu sodinukai turi vieną ar dvi šakutėmis, jas būtina nukirpti ir toliau formuoti kaip nešakotus vaismedžius.

Vaismedžiai, kurie turi per mažai šakų arba visai nešakoti ir patrumpinti pavasarį, jau gegužės mėn. augina ūglius, iš kurių bus formuojamos naujos viršūnės ir vainikai. Dažniausiai šalia viršūnių 2-3 ūgliai auga į viršų, o žemiau esantieji auga horizontaliai. Gegužę, kai nauji ūgliai būna 5-10 cm ilgio, pradedami formuoti vainikai: iš viršutinių pumpurų auga stipriausi ūgliai, iš kurių ir formuojamos viršūnės. Iš žemiau augančių ūglių suformuojamas apatinių šakų vainikas. Stiprūs ūgliai auga ne tik iš viršūninių pumpurų, bet ir iš dviejų-trijų žemiau augančiųjų ir jie auga aukštyn ir konkuruoja su viršūnėmis. Net ir horizontaliai atlenkti dažnai būna stambūs panašaus storio, kaip viršūnės, tuomet vieną, o kartais ir du viršutinius stačiai į viršų augančius ūglius būtina išlaužti. Žemesnieji ūgliai dažnai auga beveik horizontaliai, o kitus 5 10 cm ilgio ūglius galima nukreipti horizontaliai skalbinių segtukais.

Vasaros pradžioje formuojant išsikerojusius, pavasarį negenėtus arba labai mažai genėtus vaismedžius, svarbiausia atkreipti dėmesį į viršūnes, nes iš jos viršutinių šoninių pumpurų 2-4 per stiprūs ūgliai smailiais kampais išauga į viršų. Tuos ūglius galima nuplėšti staigiu rankos judesiu žemyn. Žemesnieji ūgliai paprastai būna silpnesni, auga beveik horizontaliai ir viršūnėse dažniausiai suformuoja žiedinius pumpurus.

Jeigu gegužę vainiko apačioje augantys ūgliai nenukreipti horizontaliai, tai galima padaryti rugpjūtį, bet tada juos reikės lankstyti virvute, o tai gerokai brangiau.
Rugpjūtį vėl apžiūrimi vaismedžiai, kurių viršūnė buvo patrumpinta. Ūgliai atlenkiami horizontaliai, jeigu segtukais tai nepavyko padaryti. Atlenkti ūgliai, silpniau auga, suformuoja daugiau žiedinių pumpurų, vainiko vidų geriau apšviečia saulė. Jeigu šakos auga smailiu kampu ir jų atlenkti negalima, jos išgenimos. Svarbu išgenėti stambesnes šakas, kurios panašaus storio su liemeniu ir yra jo konkurentės, nesvarbu ar jos auga aukštyn, ar horizontaliai.

Paprastai vaismedžiams viršūnės formuojamos iš viršūninių ūglių, bet jeigu jie per silpni, geriau patrumpinti viršūnes virš gerai augančių šoninių ūglių, o tą ūglį pririšti kaip viršūnę.
Antrieji metai. Pasodintiems su šakutėmis vaismedžiams antrųjų metų pavasarį išgenimi aukštyn augantys stiprūs vilkaūgiai ir per storos šakos, nes jos už liemenį turėtų būti perpus plonesnės. Jeigu vainikų viduryje auga storesnės šakos, jos išgenimos, paliekamos tik smulkiosios.

Pasodintiems nešakotiems ar per mažai šakų turintiems sodinukams pirmaisiais metais suformuojami apatiniai vainikai su horizontaliomis šakomis ir stačiai į viršų augančiomis viršūnėmis. Antraisiais metais, kad iš liemens augtų mažosios šakutės, viršūnės netrumpinamos, tik ilgesnės negu 0,6 m nukerpamos ir pakeičiamos šoniniu ūgliu. Jis atlenkiamas vertikaliai ir pririšamas prie kuolo, kaip nauja viršūnė. Vėliau, gegužės mėn., nuo viršūnių nugenimi 1-2 aukštyn augantys konkurentai, paliekami tik horizontalūs smulkūs ūgliai, iš kurių formuojasi vaisinės šakutės.

Rugpjūtį išgenimi iš šakų augantys stiprūs vilkaūgliai. Horizontalūs bei aukštyn augantys, nors silpnesni ir trumpesni (iki 20 cm), bet su žiediniais pumpurais viršūnėje ūgliai paliekami, nes tai bus vaisinės šakutės. Visi viršūnėse per stipriai ir smailiu kampu augantys ūgliai išgenimi.
Tretieji metai. Trečiaisiais metais per stipriai augančias vaismedžių viršūnes galima pakeisti silpnesnėmis. Svarbu, kad šakos nepradėtų augti stipriau už liemenį ir kad tokių šakų nebūtų vainiko viduryje, t. y. virš apatinių horizontalių šakų vainikų. Kaip ir antraisiais metais, gegužės-birželio mėnesiais šakų galuose, o ypač vaismedžių viršūnėse, išaugusius smailiais kampais ir stipresnius ūglius būtina išlaužyti.

Antrąkart vaismedžiai genimi rugpjūčio mėn. Tuomet nuo šakų nugenimi sutankėję, aukštyn augantys stiprūs ūgliai, nes jie sunaudoja daug vaisiams reikalingo kalcio, sudaro pavėsį, vaisiai prasčiau nusispalvina. Ūgliai pjaunami prie pat šakos, nepaliekami stuobreliai, kad nepradėtų želti dar daugiau ūglių. Tuo metu stiprūs ūgliai nugenimi ir nuo liemens.

Derančių obelų genėjimas laibųjų verpsčių vainikais
Šiuos vaismedžius reikia atnaujinti ir sutrumpinti viršūnę iki 2,5 m aukščio. Tankiai pasodintiems žemaūgiams vaismedžiams išgenimos vyresnės negu trejų metų šakos, tačiau per vienerius metus išpjaunama ne daugiau kaip viena dvi senos storos šakos. Tik rečiau augančių vaismedžių apatiniuose vainikuose gali būti ir senesnių nei trejų metų šakų. Patogiausia, kad šios šakos tiestųsi eilių kryptimi. Tokiems vaismedžiams išgenimos senesnės nei trejų metų šakos tiek nuo liemens, tiek ir nuo apatinių stambesnių šakų.

Pavasarį atnaujinant obelis pirmiausiai išgenimos į viršų smailiu kampu augančios šakos bei šakojimosi vietoje panašaus storio kaip liemuo šakos. Senesniųjų vaismedžių, konkuruojančių su liemeniu, storų šakų gali būti vidurinėje ir viršutinėje vainiko dalyse, kur daugiau šviesos. Jos pašalinamos. Būtina nugenėti ir kai kurias senesnes vaisines šakutes nuo liemens.

Atnaujintos, ypač netankiais vainikais obelys turi užauginti naujus ūglius, todėl pjaunant šaką, prie liemens paliekami nedideli nuožulnūs stuobreliai, iš kurių apatinės dalies augs nauji horizontalūs ūgliai. Dažnai jų net nebereikia lenkti žemyn.

Jeigu reikia patrumpinti vaismedžių viršūnes, jos trumpinamos ne pavasarį, bet 2-3 savaičių obelims nužydėjus, birželį. Tuo metu sutrumpintos viršūnės mažiau šakojasi, ūgliai būna trumpesni ir su žiediniais pumpurais. Dažniausiai viršūnės trumpinamos 2,5 m virš plonos horizontalios šakutės.

Jeigu liemuo per mažai apaugęs smulkiomis šakutėmis, virš apatinio šakų vainiko paliekami iš liemens vidurio išaugę 2-4 stipresni ūgliai ir atlenkiami žemyn. Tokie ūgliai auga labai silpnai, bet 2-3 metus gausiai derės. Tokiu būdu padidėja vaismedžių derlius, pagerėja vaisių kokybė.

Neaugių ir vidutiniškai augių obelų formavimas ir genėjimas
Versliniuose soduose plinta neaugios ir vidutiniškai augios obelys, kurios užaugina daug vidutinio ilgio lanksčių ūglių, o šakos iš liemens dažnai auga beveik horizontaliai. Šiai grupei priklauso ‘Šampion’, ‘Delikates’, ‘Gala’, ‘Lodel’ ir kt. veislės. Minėtų veislių obelys dažnai formuoja tankius vainikus, užaugina daug trumpų metūglių, kurie kitais metais gausiai dera.
Didesnioji šių veislių obelų šakų dalis auga beveik horizontaliai, todėl jaunoms obelims lankstant šakas lengviau suformuoti apatinius vainikus. Senesnėms obelims šakų lankstyti dažniausiai nereikia, nes jų priauga per daug, todėl visada galima išgenėti stiprias, aukštyn augančias ir palikti tik horizontalias arba net žemyn svyrančias šakas. Šių veislių obelims nei jaunų, nei derančių ūglių trumpinti nereikia, kitaip dar gausiau šakosis.

Jauniems žemaūgiams vaismedžiams dažniausiai viršūnės netrumpinamos, nuo jų tik nuskinamos užuomazgos, kad viršūnės neišlinktų, o augtų tiesiai į viršų. Pusiau žemaūgių vaismedžių, ypač jeigu jie nepririšti prie kuolų, viršūnės turi būtų stiprios ir augti į viršų. Nuo per plonų viršūnių nuskinamos užuomazgos, o išlinkusios labai patrumpinamos ir iš stiprių ūglių auginamos naujos vertikalios viršūnės.

Derantiems vaismedžiams, be atnaujinamojo genėjimo, kai išpjaunamos senos arba stiprios aukštyn augančios šakos (ypač vainiko viršutinėje dalyje), genimi dar ir vainikai kurie dažnai būna per tankūs, jų vidus prastai apšviestas. Šviesinamojo genėjimo metu išgenimos nors ir jaunos, bet viena kitai pavėsį sudarančios šakutės. Be to, šio tipo obelims būtina praretinti ūglius ne tik liemens bet ir šakų viršūnėse, išgenėti stipresnius, tarp savęs konkuruojančius ūglius.

Labai augių obelų su aukštyn augančiais ūgliais formavimas ir genėjimas
Dauguma labai augių obelų (‘Alva’, ‘Gloster’, ‘Melrose’, ‘Jonagold’, ‘Aldas’) augina stiprius, aukštyn augančius ūglius. Tik ‘Jonagold’ obelų ūgliai dažnai linkę augti ir horizontaliai.

Šio tipo obelims jau pirmaisiais metais kuo greičiau jauni, 8-10 cm ūgliai nukreipiami horizontaliai, kad kuo anksčiau su liemeniu sudarytų statų kampą. Tai daroma gegužės mėn., kai pradeda intensyviai augti ūgliai. Liepos pabaigoje-rugpjūčio mėn. ūgliai atlenkiami horizontaliai su virvute ar svareliais. Dažnai vieną kart atlenkti ūglių nepakanka, nes jie išlinksta ir vėl auga į viršų. Tai ypač būdinga ‘Gloster’ obelims. Aukštyn augančios šakos atlenkiamos antrą kartą. Šių obelų ūgliai būna ilgi ir nešakoti, todėl pavasarį jie ketvirtadalį patrumpinami. Tuomet jie daugiau šakojasi, išleidžia trumpų ūgliukų, kurie vėliau virsta vaisinėmis šakutėmis.
Labai augioms obelims vasaros pradžioje stipresni ūgliai 1-2 kartus patrumpinami – pirmą kartą ‑ virš 4-5 lapelio, antrą kartą ‑ virš 1-2 lapelio. Tai paskatina juos šakotis ir krauti žiedinius pumpurus.

Jeigu ūgliai išlankstomi anksti, o vienmečiai ūgliai kiek patrumpinami, galima suformuoti trumpas horizontaliai augančias ar net žemyn svyrančias šakas su vaisinėmis šakutėmis.
Suformuotiems vaismedžiams išpjaunamos senesnes, storesnes, ypač viršutinėse vainikų dalyse aukštyn augančios šakos. Nugenėjus lieka jaunesnės, plonesnės ir horizontalios ar žemyn svyrančios šakos. Šioms obelims vainikų prašviesinti nereikia. Jeigu vainikai per reti, jo viduryje atlenkiami keli ūgliai ne horizontaliai, o žemyn, kad jie mažiau augtų, o formuotų daugiau vaisinių šakučių.

Obelų derančiomis ūglių viršūnėmis formavimas ir genėjimas
‘Rubin’, ‘Paulared’ ir ‘Cortland’ obelys turi svyrančias šakas, nutįsusias, greitai nuplinkančiais pagrindais šakas. Jų vaisiai auga ūglių galuose. Formuojant tokius vaismedžius, svarbu ne tik laiku atlenkti ūglius horizontaliai, bet atlenktus metūglius pavasarį šiek tiek patrumpinti, kad jie imtų šakotis. Be to, šių veislių obelis galima priversti daugiau šakotis ir suformuoti daugiau vaisinių šakučių pinciruojant ūglius vasaros pirmoje pusėje. Genint rugpjūčio mėnesį, išpjaunami tik tie stiprūs ūgliai, kurie auga tiesiai į viršų, nesišakoja ir nekrauna žiedinių pumpurų.

Taip suformuotų vaismedžių vainikuose vyrauja trumposios horizontaliosios šakos su daug vaisinių šakučių. Jie genimi kaip ir visi, tik kruopščiau išpjaunamos žemyn augančios, nutįsusios senesnės šakos, ant kurių būna mažiau spalvotų, prastesnės kokybės vaisių.

Vaismedžių ašiniais vainikais formavimas ir genėjimas
Pastaraisiais metais šalies versliniuose bei mėgėjiškuose soduose vaismedžiai sodinami vis tankiau, o lankstyti šakas dažnai pritrūksta laiko ir lėšų. Tankiuose soduose galima vaismedžiams formuoti ašinius vainikus nelankstant, o tik genint šakas. Ašinius vainikus formuoti aprasčiau, šį darbą gali atlikti ir mažiau kvalifikuoti genėtojai.

Vaismedžius ašiniais vainikais, atsižvelgiant į poskiepio ir įskiepio augumą, galima auginti eilėje 0,5-1,5 m atstumais. Galima sodinti su nedidelėmis šakomis vienmečius arba dvimečius su vienmečiais vainikais vaismedžius, galima sodinti ir nešakotus, bet ne silpnus ir ne per vešliai augančius vienmetukus. Jie turėtų būti 1,10-1,40 m aukščio. Pasodinti vaismedžiai netrumpinami, nesvarbu ar jie šakoti, ar nešakoti. Patrumpinti vaismedžiai stipriau auga ir žemiau trumpinimo vietos išleidžia stiprius aukštyn augančius ūglius, kurie ašiniuose vainikuose visai nereikalingi. Šių vaismedžių augimą reikia skatinti gera sodo priežiūra bei laistymu, o ne genint.

Antrųjų metų pavasarį išgenimi tik stiprūs, aukštyn augantys ūgliai. Svarbiausia išpjauti stiprius ūglius, kurie konkuruoja su viršūnėmis arba jų storis šakojimosi vietoje panašus kaip liemens. Trečiaisiais metais genima kaip ir antraisiais, tik gali tekti išpjauti daugiau šakų, nes vaismedžiai auga stipriau. Ašinių vainikų vaismedžių viršūnės trumpinamos birželio mėn. 2,5 ar net 3 m nuo žemės.

Nuo ketvirtų metų obelys atnaujinamos. Atnaujinamojo genėjimo metu obelims su gerai derančiais vienmečiais ir dvimečiais ūgliais, išpjaunamos senesnės nei dvejų metų šakos (‘Šampion’, ‘Delikates’). Obelims su derančiomis antrametėmis ir trečiametėmis šakomis išpjaunamos vyresnės kaip trejų metų šakas (‘Alva’, ‘Spartan’).

Kiekvienais metais išgenimos 2-4 stambesnės šakos. Konkrečiai kiek ir kokio amžiaus šakų reikia išpjauti, sprendžia sodininkas, įvertinęs vaismedžių augumą, vainikų tankumą bei atstumus tarp vaismedžių ir eilių. Obelims, kurių vainikai tankūs išpjaunama iki 30 proc. ir daugiau šakų bei ūglių. Svarbu, kad pavasarį išgenėti vainikai būtų gerokai retesni. Atjauninant obelis šakos nuo liemens nupjaunamos paliekant stuobrelius, kad iš jų išaugtų naujos šakos.

Antrasis obelų ašiniais vainikais genėjimo laikotarpis yra rugpjūčio–rugsėjo mėn., likus 2-3 savaitėms iki obuolių skynimo. Šio genėjimo metu išgenimas ūglių perteklius: pirmiausia išpjaunami iš liemens išaugę stiprūs į viršų augantys ūgliai, iki derančių vaisinių šakučių nupjaunamos per stipriai augančių dvimečių ir trimečių šakų viršūnės. Tuomet vaisius gerai apšviečia saulė, jie gražiai nusispalvina. Tiesa, karštą ir saulėtą vasarą per daug išgenėtų obelų vaisiai nuo saulės gali nudegti.

Senų aukštaūgių vaismedžių performavimas ir genėjimas
Šalies kolektyviniuose soduose ir sodybose dažnai auga vidutinio amžiaus ar seni aukštaūgiai vaismedžiai, gana gerų veislių, bet aukšti, tankūs, dažnai apdžiūvusiomis bei aplūžusiomis šakomis. Tokios obelys gadina estetinį sodybos vaizdą, pramečiuoja veda mažus, prastos kokybės vaisius. Be to, prieš kelis dešimtmečius tankiai pasodintos ir beveik negenimos aukštaūgės obelys užpavėsina visą sklypą. Tokiuose soduose pirmiausia būtina įvertinti kiekvieno vaismedžio būklę. Jeigu vaismedžiai labai seni, stipriai pažeisti žievės ligų ar menkaverčių veislių, juos būtina pašalinti ir sodinti naują sodą. Tačiau gana gyvybingus ir vertingų veislių vaismedžius būtina prižiūrėti: genėti, tręšti, naikinti ligas ir kenkėjus. Genint vidutinio amžiaus ir senas neprižiūrėtas obelis būtina atjauninti jas žeminant ir šviesinant vainikus.

Šie vaismedžiai žeminami nuo trečdalio iki pusės ar net daugiau. Nelygu jų aukštis ir tinkamai išsidėsčiusios šakos, viršūnės pašalinamos 1,8-2,5 m aukštyje, su daugybe stipriai augančių šakų pašalinama virš gražiai atsišakojusios horizontalios ar artimos horizontaliai krypčiai šakos. Pašalinus viršūnę dažniausiai lieka daug ir įvairaus storio šakų, tad pašalinamos kelios tokios šakos, paliekant smulkesnes ir jaunesnes. Pirmiausiai pašalinamos netinkamoje vietoje ir aukštyn augančios šakos. Jeigu vaismedžiai tarp eilių auga per tankiai, tarpueilių kryptimi išaugusios šakos išpjaunamos ir taip susiaurinamas vainikas. Likusių šakų viršūnės taip pat esti per aukštai, todėl jos pjaunamos virš gražiai atsišakojusios horizontalios ar artimos horizontaliai krypčiai šakos, augančios į vainiko išorę. Jeigu po genėjimo perdaug stambių šakų lieka eilių kryptimi, jos taip pat praretinamos, o likusios ištįsusios arba per ilgos ar perdaug nusvirusios patrumpinamos. Šakos trumpinamos 0,5-1 m daugiau nei numatytoje vainiko vietoje – augs naujos produktyvios šakutės. Per vienus metus taip išretinus ir patrumpinus viršūnes ir stambiąsias šakas, suaktyvėja vaismedžių augimas, todėl smulkesnių šakų nei šalinti nei trumpinti nereikėtų.

Stipriai išgenėti vaismedžiai jau vasaros pradžioje išleis daug naujų ūglių. Norint suformuoti tinkamus vaismedžių vainikus, itin svarbu teisingai ir laiku išgenėti naujus augančius ūglius. Jau birželio-liepos mėnesiais ant gerai saulės apšviestų šakų, ypač prie padarytų pjūvių, būna priaugę daug naujų ūglių. Per stiprūs, aukštyn augantys ūgliai lengvai išlaužomi. Paliekami visi silpnesni arba vertikaliai augantys ūgliai, iš kurių augs naujos vaisinės šakutės ir, nelygu obelų veislė, jau antraisiais trečiaisiais metais derės. Visada ant jaunų, gerai apšviestų šakučių būna gausus ir kokybiškas vaisių derlius.

Jeigu stiprūs, aukštyn augantys ūgliai nepašalinami vasaros pirmoje pusėje, juos galima genėti rugpjūčio mėnesį, tik šiuo metu jie jau būna sumedėję, todėl ne išlaužomi, o iki senos šakos iškerpami sekatoriumi.

Jeigu vasarą nepavyko sutvarkyti ūglių, tai galima atlikti kitą pavasarį juos iškerpant. Tik reikia pažiūrėti, ar pakanka ūglių po stipraus genėjimo atsivėrusias per daug tuščioms vainiko vietoms užpildyti. Joms esant, naujus išaugusius ūglius reikia atlenkti į horizontalią padėtį, kad augdami užpildytų reikiamas vietas.

Taip formuojamiems vaismedžiams vėlesniais metais nuo senų skeletinių šakų pašalinamos trijų metų ir senesnės šakos. Be to, pašalinami ir per stipriai augantys vienmečiai metūgliai arba išretinamas ūglių perteklius. Taip pat kasmet praretinama ant senesniųjų šakų išaugusios ir dažnai pasenusios vaisininkės. Pirmiausiai pašalinamos augančios į apačią vaisininkės, nes jos veda prastesnius vaisius.

Pažeminti ir kasmet genimi, nors ir seni vaismedžiai būna neaukšti ir gerai apšviesti. Ant jų dera jaunos, naujai išaugusios vaisinės šakutės, todėl vaisiai būna dideli, nusispalvinę, gražūs, skanūs. Be to, taip prižiūrimi vaismedžiai nepramečiuoja.

Dr. (HP) Nobertas Uselis
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
2009-02-10

LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui

2009 metų sausio 25 dieną LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui rašytas laiškas dėl sodininkų bendrijų problemų.


LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETUI

2009.01.25

Apie sodininkų bendrijų problemas

Respublikos sodininkų bendrijose yra labai daug nespręstų klausimų, kuriuos būtina spręsti.

2008 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Nr. X–1795, kuriame siūlome pakeisti arba papildyti straipsnius.

2 straipsnio 5 dalis: „5. Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys”.
Aplinkos ministro įsakyme Nr. DI-426, punktas 6.1 apibrėžia, kad „nesudėtingas laikinas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet neilgiau kaip 3 metus”. Punkte 6.2 sakoma, kad „nesudėtingame statinyje negali būti gyvenamų ar poilsio paskirties patalpų”. Aplinkos ministerija turėtų išleisti STR Nesudėtingų statinių normas pritaikytas sodininkų bendrijoms, nes Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad mėgėjiška sodininkystė – veikla turinti tikslą sodo sklype sukurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas”.

Pakeisti 8 straipsnį, 16 straipsnio 10, 11, 12 punktus, nes praktikoje jie yra nerealūs ir šiuo metu didelės sodininkų bendrijos negali pravesti visuotinų susirinkimų.

12 straipsnis. 21 straipsnio 3 dalį sodininkų knygoje nereikalauti sodininkų asmens kodo ir sklypo valdymo teisės duomenų, nes ne visi sodininkai juos pateikia. Siūlome sodininkų bendrijos valdyme be visuotino susirinkimo, kaip galimą variantą įvesti įgaliotinių susirinkimą.

Įstatyme nenumatyta, kokias poveikio priemones gali naudoti sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdyba, kai sodininkai nesilaiko tvarkos. Siūlome išleisti patvirtintus sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles (tai buvo iki 2003 metų).

Sodininkų bendrijų įstatyme sodininkai turi parduoti savo balanse turimus elektros tinklus, tačiau šis įstatymo punktas nevykdomas. Tuo klausimu 2008 metais Ūkio ministerija buvo sudariusi darbo grupę problemoms spręsti, tačiau rezultatų nėra. Prašome Jūsų poveikio naująjai Energetikos ministerijai ir padėti išspręsti šią problemą.

Daugelyje sodininkų bendrijų nėra patikslintos išorės teritorijų ribos. Reikalaujama, kad tokį patikslinimą atliktų sodininkų bendrijos, bet tas reikalavimas yra abejotinas. Kai buvo steigiamos sodininkų bendrijos, joms žemę skyrė Valstybė ir matavimai buvo atliekami jos lėšomis. Po Nepriklausomybės paskelbimo individualūs sodininkai privatizavo savo sklypelius, o likusi valstybinė žemė nebuvo inventorizuota. Buvo nurodymas žemėtvarkos tarnyboms sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su sodininkų bendrijomis, kad jos mokėtų nuomos mokestį. Tokias sutartis yra sudarę nedaugelis sodininkų bendrijų. Nežiūrint, kad nuomos sutarčių nėra, savivaldybės reikalauja mokėti už nuomojamą žemę. Valstybinės žemės matavimus turėtų atlikti žemėtvarkos tarnybos, nes tai žemė ir kiekvienas bet kokio turto savininkas turėtų žinoti ką jis valdo. Labai daug neišspręstų žemėtvarkos klausimų, kuriuos turėtų spręsti Nacionalinė žemės tarnyba. Neaišku, kokią paramą turėtų teikti savivaldybės, nes dabar sodininkų bendrijų nariams turėtų būti sudarytos normalios gyvenimo sąlygos.

Reikia atkreipti dėmesį į sodininkų bendrijų stovį, jų nuotaikas atokesnėse Respublikos vietose. Teko susitikti su sodininkų bendrijų pirmininkais Šakių, Jurbarko, Varėnos rajonuose. Pirmininkai daugumoje dirba visuomeniniais pagrindais, nesurenka iš sodininkų nario mokesčio. Sodininkų bendrijų teritorijos dokumentaliai nesutvarkytos, naudojamasi sodininkų bendrijų įstatais, patvirtintais dar 1992 metais. Naujų įstatų sutvarkymui neturima nei lėšų, nei žinių. Daugelio pirmininkų nuotaikos – mesti pirmininkavimą, o apie yrančias sodininkų bendrijas tegul galvoja savivaldybės.

Įstatų tvarkymas yra labai brangus, ne visos sodininkų bendrijos pajėgios mokėti advokatams, notarams ir registro tarnyboms už dokumentų tvarkymą, todėl Seime reikėtų apsvarstyti, kaip atpiginti ir supaprastinti šias procedūras.

Labai daug neaiškumų vedant buhalterinę apskaitą. Didelėse sodininkų bendrijose, kuriose yra samdomi buhalteriai, tvarka yra, tačiau mažose bendrijose, nepajėgiančiose samdyti buhalterių, tvarkos nėra – jose reikia nustatyti pačią elementariausią buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.
Minėtų klausimų aptarimui siūlome Seime pravesti apskrito stalo diskusiją, kurioje dalyvautų įvairių žinybų atstovai,sprendžiantys sodininkų keliamus klausimus.

Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius


 

Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto posėdžio 2008-09-24 protokolas


LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

MĖGĖJŲ SODININKYSTĖS KOORDINAVIMO KOMITETO, SUDARYTO ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMU NR. 3D-350, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2008-09-24 Nr. 8D-68- (5.50)
Vilnius

Posėdis įvyko 2008 m. rugsėjo 17 d., 9 val., Žemės ūkio ministerijoje.
Posėdžio pirmininkė – Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė, komiteto pirmininkė.
Posėdžio sekretorius – Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Vaclovas Dziena.

Dalyvavo komiteto nariai: Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis, Ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kartunavičius, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ juristė Laimutė Šapokienė, Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas. Taip pat posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 3D-403 „Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3D-350 „Dėl Mėgėjų sodininkystės koordinavimo sudarymo“ pakeitimo“ į nurodytuoju įsakymu sudarytą komitetą įrašyti Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas Gediminas Vaičionis (dalyvių sąrašas pridedamas, priedas).

Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas, Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos Elektros skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Čeponis, Valstybinės energetikos inspekcijos Priežiūros skyriaus vyriausiasis inžinierius-inspektorius Kęstutis Sadauskas, Akcinės bendrovės „VST“ Teisės departamento vadovas Linaras Dargis ir vyresnysis ekonomistas Mindaugas Kekys, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Finansų direktorius Arvydas Zakalskis, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Adolfas Damanskis, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Jonas Petrašiūnas.

DARBOTVARKĖ:
1. Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.
2. Dėl galiojančių elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikos pakeitimo galimybių ir galimų sprendimo būdų.
3. Dėl informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklės formų projektų.
4. Kiti klausimai.

1. SVARSTYTA. Galiojančių elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikos pakeitimo galimybės ir galimi sprendimo būdai.
Komiteto pirmininkė, Kazimiera Danutė Prunskienė tardama įžanginį žodį atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad Žemės ūkio ministerija rūpinasi sodininkų mėgėjų spręstinais reikalais todėl, kad pirmapradė mėgėjiškos sodininkystės idėja buvo ta, kad miestuose gyvenantys žmonės apsirūpintų maisto produktais, tinkamai praleistų po darbo likusį laiką. Taip pat posėdžio dalyviams pristatė darbotvarkę. Kadangi darbotvarkės antrojo klausimo svarstymui yra pakviesta nemažai įvairių institucijų atstovų, pasiūlė pirmuoju klausimu svarstyti darbotvarkėje numatytą antrą klausimą. Tam buvo pritarta.

A. Zaremba informavo, kad skirstomieji tinklai turi išpirkti bendrai naudojamus objektus, šiuo atveju esančias elektros perdavimo linijas sodininkų bendrijose. Vykdant procesą, iškilo objektyvių priežasčių elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikai keisti. Buvo sudaryta ūkio ministro įsakymu darbo grupė, kuri parengė skirstomųjų tinklų buvusias turto įvertinimo metodikų patobulintus projektus, kuriuos įvertino Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto specialistai. Šie projektai buvo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos komisijai derinti. Komisija, apsvarsčiusi projektus, paprašė skirstomųjų tinklų juos patobulinti.

Ministrė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu, jog šios metodikos atitiktų tiek sodininkų mėgėjų, tiek būsimų šeimininkų, kurie eksploatuos elektros perdavimo tinklus interesus.

A. Zakalskis akcentavo, kad dabartinė elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodika galioja nuo 2005 metų. Išpirkome elektros tinklus apie 130-je sodininkų bendrijų. Kai kuriose sodo bendrijose elektros perdavimo tinklų būklė yra ypač prastoje būklėje, tuomet pagal metodiką tinklų įvertinimas būna labai žema kaina. Sodo bendrijos elektros perdavimo tinklai tuomet tampa renovuojami.

A. Zaremba pabrėžė, kad elektros įrenginiai yra specifinė prekė ta prasme, jog skirstomieji tinklai, nupirkę elektros perdavimo linijas, privalo tiekti elektrą patikimai ir saugiai. Jeigu elektros perdavimo linijos yra prastos būklės, tuomet tinklai turi elektros perdavimo linijas renovuoti – reikia investavimo.

L. Dargis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog investicijos reikalingos, kad elektros linijos būtų tinkamai sutvarkytos ir jas galima būtų eksploatuoti ir užtikrinti patikimą elektros tiekimą. Mes nenorime, kad sodininkų mėgėjų bendrijų bėdos būtų perkeltos visiems elektros vartotojams.

E. Germanavičius informavo, kad energetikai nuo elektros perdavimo linijų likutinės vertės minusuoja linijų nusidėvėjimą bei atstatymą ir taip gaunasi minusinė vertė. Sodininkai šiame procese nedalyvauja.

Ministrė akcentavo, – svarbu teisybė. Negali skirstomieji tinklai sodininkų bendrijų sąskaita renovuoti elektros perdavimo tinklus ir po to jų sąskaita gauti ilgalaikę naudą. Taip neturėtų būti, kad elektros tiekėjai prie elektros perdavimo linijų kolektyviniuose soduose niekuo neprisidėtų.

L. Dargis informavo, kad dabar dauguma sodų bendrijų tampa gyvenvietėmis. Čia riziką ir atstatymą elektros perdavimo linijų turi prisiimti tik vartotojai.

Ministrė išreiškė nuomonę, kad vis tiktai tiekėjai paslaugų turėtų prisiimti investavę dalį į linijų atstatymą. Žinoma, visi sodininkai turi prisidėti minimaliai.

R. Šeštakauskas pabrėžė, kad Valstybinė energetikos inspekcija beveik nefiksuoja, kad eksploatuoti elektros perdavimo linijų negalima. Taip neturėtų būti, jog elektros tiekėjai reikalauja atstatyti elektros perdavimo linijas kaip dabar yra nustatyta. Mes kelių rajonų sodininkų bendrijų susivienijimai pasirašėme pareiškimą dėl čia išsakytų įvairių pažeidimų ir jį įteikėme Seimo Pirmininkui bei Premjerui, todėl prašome šį kreipimąsi pridėti prie posėdžio protokolo.

V. Butkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad dėl elektros perdavimo tinklų išpirkimo sąlygos nuo 2004 metų tik blogėja. Pageidaujamų elektros galingumų sodininkų bendrijos negauna.

J. Čeponis išreiškė nusistebėjimą, kad jeigu tinklų renovavimas atsigultų ant vartotojų pečių, kodėl, nebūdamas sodininkų bendrijos nariu, aš turiu už tai mokėti.

K. Sadauskas pabrėžė, kad elektros perdavimo linijos soduose yra eksploatuojamos, reiškia, jos yra tvarkingos. Kodėl minėtų linijų vertė turėtų būti neigiama.

Ministrė akcentavo, jog elektros perdavimo linijos yra funkcionalios. Vis tiktai lieka atviras klausimas, kas dengs po jų pardavimo eksploatacinius kaštus. Ryšium su tuo, kad kaip minėjo R. Šeštakauskas, atitinkami pareiškimai yra pateikti Seimo Pirmininkui ir Premjerui, šio klausimo svarstymą vis tiktai reikia perkelti į Vyriausybės strateginio planavimo komitetą.

1. NUTARTA. Žemės ūkio ministerijai inicijuoti Lietuvos sodininkų bendrijų įstatymu numatyto sodininkų bendrijose esančio elektros ūkio išpirkimo eigos svarstymą Vyriausybės strateginio planavimo komitete.

2. SVARSTYTA. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymas.
Ministrė kreipėsi į sodininkų bendrijas atstovaujančių atstovus dėl pasiūlymų Aplinkos ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

E. Germanavičius pasiūlė minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir po žodžio „poilsio“ įrašyti žodžius „ir gyvenimo“.

A. Butkevičius ir L. Šapokienė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, o E. Germanavičiaus pasiūlymą apibūdino kaip perteklinį.

G. Gruodis informavo, jog minėtam įstatymo projektui yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jis yra pateiktas svarstymui Lietuvos Respublikos Seimui.

Ministrė akcentavo, kad E. Germanavičiaus pasiūlytas įstatymo projekto papildymas gali būti siūlomas, kai Seimo atitinkamuose komitetuose vyks minėto įstatymo svarstymas.

2. NUTARTA. Žemės ūkio ministerijai siūlyti Seimo atitinkamuose komitetuose svarstant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir po žodžio „poilsio“ įrašyti žodžius „ir gyvenimo“.

3. SVARSTYTA. Informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklės formų svarstymas.
Ministrė išreiškė nuomonę, kad gal po Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio reikalingos informacijos pobūdis pasikeis, tuomet ir informacijos apie esamą situaciją sodininkų bendrijose formos keisis. Šiuo metu informacijos pateikimo formų svarstymas būtų netikslingas.
Komiteto nariai ministrės nuomonei pritarė.

3. NUTARTA. Informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklės formų svarstymą tęsti po Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio, kuriame bus svarstoma sodininkų bendrijose esančio elektros ūkio išpirkimo eiga ir turto įvertinimo metodika.

4. SVARSTYTA. Informacijos surinkimo būdai apie esamą situaciją sodininkų bendrijose bei jose esančių elektros tinklų būklę svarstymas.

Sodininkų bendrijas atstovaujančių organizacijų atstovų nuomone, informacijos surinkimas iš sodininkų bendrijų būtų gana komplikuotas, o iš kitų institucijų, kaip iš Registrų centro, gaunama informacija yra mokama. Gal galima būtų minėtą informaciją gauti pavyzdžiui per Žemės ūkio ministeriją.

K. Maksvytis informavo susirinkusiuosius, kad dalį informacijos apie sodininkų bendrijų naudojamą žemę Nacionalinė žemės tarnyba turi ir ją galėtų pateikti Komiteto nariams.

J. Petrašiūnas pateikė tam tikrą informaciją apie elektros perdavimo linijas, esančias sodininkų bendrijose.

4. NUTARTA:
4.1. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iki š. m. spalio 6 d. pateikti Bendrosios rinkos organizavimo departamentui turimą informaciją apie sodininkų bendrijų ir jų narių naudojamą žemę pagal savivaldybes, bei pasiūlymus dėl tikslingumo rinkti kitą su žemės naudojimu sodininkų bendrijose susijusią informaciją, bei institucijas, atsakingas už šios informacijos surinkimą.
4.2. Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamentui iki š. m. spalio 6 d. pateikti Bendrosios rinkos organizavimo departamentui turimą informaciją apie sodininkų bendrijose esančių elektros perdavimų linijų ir kito elektros ūkio išpirkimo eigą bei pasiūlyti minėtos informacijos bei duomenų apie inžinerinius tinklus, kelius, kitus bendro naudojimo statinius surinkimo būdus.
4.3. Kito komiteto posėdžio data ir darbotvarkė bus pranešta komiteto nariams Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė

Posėdžio sekretorius Vaclovas Dziena


 

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkio ministerija palaiko sodininkų bendrijas (2008-09-02)

Sodininkų bendrijos valdo didelį, neįkainojamą turtą, kurį reikia prižiūrėti ir tausoti. Tam reikalingos ne tik sodininkų bendrijų, bet ir įvairių institucijų bendros pastangos. Atsižvelgiant į Lietuvos sodininkų draugijos bei jos susivienijimų pirmininkų kreipimąsi, 2008 m. birželio 19 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-350 sudarytas Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komitetas bei patvirtintas komiteto darbo reglamentas, siekiant užtikrinti efektyvią mėgėjiškos sodininkystės plėtrą ir su sodininkyste susijusių institucijų bei organizacijų glaudžią partnerystę.

2003 m. gruodžio 18 d. LR Seimas priėmė Sodininkų bendrijų įstatymą Nr. IX-1934. Šiuo įstatymu reglamentuota savivaldžių, savanoriškų ir bendruomeniškų sodininkų bendrijų ir jų organizacijų veikla, nustatyta, kad sodininkų bendrija yra viešas juridinis asmuo, kurio įstatai turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre. Tai pirmas konkretus mėgėjiškai sodininkystei skirtas įstatymas, kurį priėmus bendrijų veikla žymiai suaktyvėjo.

LR Seimo darbo grupė sodininkų bendrijų problemoms nagrinėti parengė Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2100, kuriam pritarė ir Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komitetas.

Svarstant šį įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą Vyriausybėje, jam nebuvo pritarta. Pagrindinė priežastis, dėl kurios Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui nebuvo pritarta, ta, jog 28 str. pakeitime įrašytas žodis „remia (kitaip sakant, Valstybės institucijos ir savivaldybės būtų įpareigojamos remti bendrijas). Tuo tarpu dabar galiojančiame įstatyme įrašyta frazė „gali remti“. Finansų ministerijos atstovas ir kiti vyriausybės nariai kategoriškai paprieštaravo, kad vietoje „gali remti“ būtų įrašytas žodis „remia“, nes, jų nuomone, tai pareikalautų papildomų šalies bei savivaldybių biudžetų išlaidų, kurios sodininkų bendrijoms remti nėra numatytos.

Žemės ūkio ministerija, išreikšdama Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto nuomonę, pasisako už tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui būtų pritarta.

Priėmus šį įstatymą, sodininkų bendrijoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos sutvarkyti bendrijose esančią infrastruktūrą, pagausinti ekologišką sodo ir daržo produkciją. Siekiant paįvairinti mūsų šalies gyventojų mitybos racioną ekologiškais maisto produktais, tokia parama sodininkų bendrijoms būtų itin aktuali ir reikšminga.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 220 tūkstančių sodo sklypų, užimančių per 22 tūkstančius hektarų žemės plotą. Mėgėjiškos sodininkystės veikloje, įskaitant ir šeimos narius, dalyvauja apie vieną milijoną šalies gyventojų. Mėgėjiškai sodininkystei šalyje, su nedidelėmis išimtimis, buvo skirta nederlinga, apleista žemė, kuri darbščių sodininkų rankomis buvo įdirbta, pagerinta, ir dabar joje gerai auga vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės bei gėlės. Mėgėjiški sodai naudojami ne tik pagrindiniam tikslui – sodininkystės produkcijos gamybai, bet ir rekreacijos tikslais. Šiuo metu didžioji dalis, apie 90 procentų sodų, yra privatizuoti.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto posėdžio 2008-07-24 protokolas


LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

MĖGĖJŲ SODININKYSTĖS KOORDINAVIMO KOMITETO, SUDARYTO ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMU NR. 3D-350, POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2008-07-24 Nr. 8D-271- (5.50)
Vilnius

Posėdis įvyko 2008 m. liepos 22 d., 15 val., Žemės ūkio ministerijoje.
Posėdžio pirmininkė – Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė, komiteto pirmininkė.
Posėdžio sekretorė – Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Marija Romanienė.

Dalyvavo komiteto nariai: Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis, Ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kartunavičius, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ juristė Laimutė Šapokienė, Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas. Taip pat posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 3D-403 „Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3D-350 „Dėl Mėgėjų sodininkystės koordinavimo sudarymo pakeitimo“ į nurodytuoju įsakymu sudarytą komitetą įrašyti Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas Gediminas Vaičionis.

Kviestieji asmenys: AB Vakarų skirstomieji tinklai“ atstovai Linaras Dargis ir Mindaugas Kekys, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Finansų direktorius Arvydas Zakalskis, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Adolfas Damanskis, Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Kooperacijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Burneika.

DARBOTVARKĖ:
1. Dėl išvadų ir pasiūlymų dėl šiuo metu derinamų institucijose Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei su juo susijusių Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 punkto pakeitimo įstatymų projektų.
2. Dėl sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimo ypatumų.
3. Dėl formos dėl informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose aptarimo.

1. SVARSTYTA. Išvados ir pasiūlymai dėl šiuo metu derinamų institucijose Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei su juo susijusių Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 8 punkto pakeitimo įstatymų projektų.
Komiteto pirmininkė, Kazimiera Danutė Prunskienė pranešė posėdžio dalyviams, kad komitetas, kaip buvo nuspręsta 2008 m. birželio 30 d. įvykusiame posėdyje (2008-07-04 protokolo Nr. 8D-239-(5.50) 1.3 punktas), pasipildė dviem naujais nariais – Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininku Eidigintu Germanavičiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantu Gediminu Vaičioniu ir pasiūlė komiteto nariams pasisakyti pirmuoju darbotvarkės klausimu.

Lietuvos sodininkų draugijos bei Vilniaus susivienijimo „Sodai“ vardu kalbėjo susivienijimo juristė Laimutė Šapokienė. Prelegentė kalbėjo, kad rengiant Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ne į visas sodininkų pastabas atsižvelgta. Kai kurios įstatymo sąvokos pripažintos perteklinėmis, todėl būtų tikslinga palaukti visų institucijų pastabų ir pasiūlymų bei naujos minėto įstatymo redakcijos. Didelės problemos sodų bendrijose iškyla dėl daugiabučių namų, pakeitus tikslinę žemės paskirtį, statybų. Kitų darbotvarkėje išvardytų įstatymų pakeitimai tiesiogiai susiję su Sodininkų bendrijų įstatymu. Būtina siekti, kad nebūtų esminių pakeitimų, kadangi teisinės bazės pakeitimai dažniausia susiję su papildomomis piniginėmis išlaidomis – pvz. bendrijos įstatų pakeitimų įregistravimas.

Ministrės nuomone vis dėlto būtina įvertinti visus galimus apsektus, susijusius su galutiniu teisinės bazės sutvarkymu ir siekti išvengti sodininkų bendrijų aplinkos iškraipymo dėl daugiabučiais namais užstatomų sodų sklypų.

Gintautas Gruodis informavo, kad Aplinkos ministerija yra parengusi ir pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šiuo pakeitimu siekiama sureguliuoti ydingą statybos praktiką sodininkų bendrijose.

Eidigintas Germanavičius, svarstant įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Vyriausybės posėdyje, siūlė ministrei šiam projektui nepritarti, o svarstyti visą darbotvarkėje pasiūlytą įstatymų pakeitimo paketą.

Posėdžio pirmininkė, išklausiusi komiteto narių argumentus „už“ ir „prieš“ dėl Aplinkos ministerijos teikiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, pasiūlė neprieštarauti šio projekto teikimui Lietuvos Respublikos Seimui. Ministrė pasiūlė, iki Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas bus svarstomas Seime, komiteto nariams, atstovaujantiems sodininkų bendrijų interesus, bendru sutarimu parengti alternatyvų, atspindinti svarbiausius sodininkų bendrijos interesus, pakeitimo variantą, ir apsvarstyti kitame komiteto posėdyje.

1. NUTARTA.
1.1. Pritarti posėdžio pirmininkės, Ministrės siūlymui neprieštarauti Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamai Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.
1.2. Siūlyti komiteto nariams – Lietuvos sodininkų draugijos, Vilniaus susivienijimo „Sodai“, Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijo „Sodai“ ir Sodininkų bendrijų asociacijos atstovams bendru sutarimu parengti kitą maksimaliai lankstų Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir apsvarstyti kitame Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto posėdyje.

2. SVARSTYTA. Sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimo ypatumai.

Ministrė akcentavo, kad Sodininkų bendrijų nuosavybėje esančių elektros perdavimo tinklų išpirkimo klausimas išlieka labai jautrus, kadangi susiklosčiusi situacija iš esmės nekinta, nes galiojančios šių tinklų vertinimo metodikos šalies sodininkų netenkina. Šalyje yra per 200 tūkst. sodininkų, sodininkų bendrijose kuriasi naujas, didesnis vartotojų skaičius. Bendrijų turimi elektros perdavimo tinklai technologine ir finansinę prasme turi būti vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šis įstatymas nustato turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus, jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę.

Ministrės nuomone bendrijų turimi elektros perdavimo tinklai negali turėti nulinę vertę ir pasiūlė išklausyti akcinių bendrovių Rytų ir Vakarų (toliau – RST ir VST) skirstomųjų tinklų atstovų nuomonę.

Tiek RST, tiek VST atstovai teigė, kad situacija sodininkų bendrijose skirtinga. Dažniausia bendrijos neturi techninės dokumentacijos, tinkamos apskaitos, turimi įrengimai pasenę. RST atstovas paaiškino, kad iki sodininkų bendrijos transformatorinės elektros perdavimo tinklus aptarnauja skirstomieji tinklai.
VST paaiškinimu tinklų išpirkimo procedūra prasideda nuo tinklų techninės būklės ir turto įvertinimo, ar atitinka energetinius reikalavimus, yra sudaroma sąmata defektams pašalinti. Anot VST atstovo nemažai sodininkų bendrijų elektros perdavimo tinklų yra išpirkta be didesnių problemų.

Romualdas Šeštakauskas teigė, kad skirstomųjų tinklų teikiama informacija apie tinklų įvertinimą ir išpirkimą yra klaidinga ir pateikė pavyzdį kai 220 narių turinčioje bendrijoje VST priskaičiavo 2,5 mln. Lt su elektros tinklų išpirkimu susijusių kaštų, t. y. vienam nariui vidutiniškai tenka 11,4 tūkst. Lt, kitoje – 14,7 tūkst. Lt. Pasak R. Šeštakausko sodininkų turto vertinimo metodikos klausimais kreiptasi į Specialiųjų tyrimų komisiją, todėl prašė sodininkų keliamas problemas nagrinėti iš esmės bei prie komiteto posėdžio protokolo pridėti atskirąją Kauno susivienijimo „Sodai“ nuomonę (pridedama), taip pat atsižvelgti į STT atliktų tyrimų išvadas.
Antanas Kartunavičius replikavo, kad sodininkų bendrijos gali turimus elektros perdavimo tinklus ir neparduoti.

Pasak RST ir VST atstovų, pašalinus sodininkų bendrijose elektros perdavimo tinkluose esančius techninius defektus skirstomųjų tinklų lėšomis, bus didinama elektros kaina visiems šalies vartotojams.

Ministrė konstatavo, kad valstybė negali nusišalinti nuo keliamos problemos, todėl būtina išsiaiškinti kiek objektyviai galiojančios elektros perdavimo tinklų turto vertinimo metodikos sudaro galimybę objektyviai turimą turtą įvertinti.

Prireikus minėtai problemai spręsti gali būti kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

2. NUTARTA. Prašyti Ūkio ministeriją išanalizuoti galiojančios elektros perdavimo tinklų turto įvertinimo metodikos pakeitimo galimybes, siekiant rasti tiek sodininkų bendrijoms, tiek skirstomiesiems tinklams priimtiną sprendimą, ir galimus sprendimo būdus pasiūlyti svarstyti kitame komiteto posėdyje.

3. SVARSTYTA. Formos dėl informacijos pateikimo apie esamą situaciją sodininkų bendrijose aptarimas.
Pateikta forma sodininkų bendrijų atstovams pasirodė sudėtinga, kadangi aptarimui pateikta forma, lyginant su nariams išsiųsta, buvo iš dalis patobulinta. Be to, kilo klausimai apie tai kas gali surinkti šią informaciją.
Rimantas Krasuckis konstatavo, kad neturint informacijos apie realią padėtį sodininkų bendrijose, pastangos pakeisti esamą situaciją sodininkams naudinga linkme gali būti komplikuota. Visiems, o ypač sodininkų bendrijų atstovams, reikia pasistengti turėti ir operuoti realiais duomenimis. Tai leistų geriau įvertinti kylančių ir esamų problemų mastą.

3. NUTARTA.
3.1. Komiteto nariams – sodininkų bendrijų atstovams, kitam komiteto posėdžiui pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Informacijos apie sodininkų bendrijas (1 forma) bei Sodininkų bendrijos, jų elektros tinklų formų projektų (2 forma).
3.2. Kito komiteto posėdžio data ir darbotvarkė bus pranešta komiteto nariams Mėgėjų sodininkystės koordinavimo komiteto darbo reglamente nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė

Posėdžio sekretorė Marija Romanienė