Svarstytas LR sodininkų bendrijų įstatymas

2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykusiame susitikime su LR Seimo Pirmininku svarstytas Sodų bendrijų įstatymas.


SEIMO NARIŲ VIKTORO PRANCKIEČIO IR KĘSTUČIO BACVINKOS SUSITIKIMO
SU LSBA NARIAIS ATMINTINĖ

Laikas: 2017-08-28.
Vieta: Kauno rajono savivaldybė, Savanorių pr. 371, 400 kab., Kaunas

Susitikimo dalyviai: LR Seimo nariai V. Pranckietis ir K. Bacvinka, LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, LSBA garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, NŽT Kauno rajono skyriaus viršininkas Vytas Daubaras, Seimo narių padėjėja Jūratė Truncienė.

Svarstyta: Dėl Sodų bendrijų įstatymo.

E. Germanavičius atkreipė NŽT dėmesį į tai, kad šiuo metu nereikėtų sudaryti sąlygų sodų bendrijoms įsigyti valstybinės žemės bendrijos reikmėms, nes naikinant bendrijas kils nesutarimai dėl savininko, atsiras galimybė spekuliacijai žeme. Šiuos laisvus valstybinės žemės plotus būtų galima parduoti sodų sklypų savininkams, kurių sklypai ribojasi su laisva žeme. Tačiau yra atvejų, kai sodo sklypą nuo laisvos valstybinės žemės skiria kelias, o įstatymas draudžia parduoti žemę sklypo savininkui, jei ji nesiriboja su sklypu. Todėl prašoma žemės įstatyme numatyti tokias išimtis.

Dalyje sodų bendrijų buvo atlikti bendrųjų teritorijų (tame tarpe ir kelių) kadastriniai matavimai už sodininkų asmenines lėšas, o jų įteisinimas užstrigo registrų centre, nes nėra pagrindo žemės įteisinimui. Kyla klausimas, kas kompensuos sodų sklypų savininkams išleistas lėšas. Siūloma sodų bendrijų įstatyme numatyti lėšų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto už jau atliktus kelių kadastrinius matavimus, juos perduodant savivaldybėms (perėmusios kelius savivaldybės privalo atlikti kadastrinius matavimus, šiuo atveju perimtų su matavimais už juos sumokant).

Sodų bendrijose vis daugiau atsiranda sklypų, kurių neaiškūs savininkai (mirę, o paveldėtojų nėra), sklypai iki šiol neįteisinti, todėl savininkas nežinomas. Šiuose sklypuose auga piktžolės, jie tampa šiukšlynais. Teisės aktai tokių sklypų parduoti neleidžia, todėl prašoma teikti pataisas reikiamiems įstatymams, kad suformavus šiuos sklypus, juos būtų galima parduoti.
Didžioji dalis sodų bendrijų Lietuvoje yra perdavusios elektros tinklus ESO, tačiau dar yra likę neperduotų tinklų. Asociacija prašo kreiptis į elektros tinklus valdančią ESO ir juos paraginti perimti elektros tinklus visose sodų bendrijose.

Nutarta:

Įpareigoti LR Seimo narį K. Bacvinką, kuris rengia sodų bendrijų įstatymo pataisas, parengti prašomas pataisas ir teikti jas svarstymui.

LVŽR Kauno rajono Seimo narių biurui raštu kreiptis į ESO dėl elektros tinklų perėmimo.


 

Fenologinis kalendorius

Fenologija (gr. phainomena – reiškiniai, logos – mokslas) – tai mokslo šaka, tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą. Fenologinių reiškinių periodiškumą lemia Žemės sukimasis apie Saulę ir Žemės ašies polinkis į orbitos plokštumą.

Fenologijoje svarbūs periodiškai pasikartojantys gamtos reiškiniai, pvz.: medžių žydėjimas, vaisių sunokimas, lapų kritimas.

Geriau įsižiūrėjus į gamtos dėsnius, pastebima tam tikra tvarka ir pasikartojimai. Remiantis stebėjimų duomenimis, galima nustatyti optimalų laiką sėjai, sodinimui, augalų priežiūrai.

• Pradėjus žydėti šalpusniams, gluosniams ir parskridus gandrui, sėkite morkas, česnakus, petražoles, svogūnus, salotas, ridikėlius, pastarnokus, špinatus.

• Sugrįžus kregždėms, užkukavus gegutei, jau galite sėti salierus, pupas, dašius, kalendras, gelsves, agurkles, burokėlius; sodinti ankstyvųjų kopūstų, brokolių, porų daigus.

• Paprastajai ievai ir paprastajai vyšniai pražydus, sėjami burokėliai, morkos, ridikėliai, salotos, špinatai, pupelės (apsaugotoje vietoje). Sodinami vėlyvųjų gūžinių baltųjų, raudonųjų, Briuselio ir žiedinių kopūstų daigai, brokolių bei salierų daigai.

• Paprastajai alyvai pražydus, sėjami agurkai, aguročiai – cukinijos, patisonai, moliūgai, pupelės, sodinami vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, griežčių, pomidorų (apsaugotoje vietoje) daigai.

Delfi apie sodų kelius

Portale DELFI publikuotas 2017-05-29 Kęstučio Bacvinkos straipsnis „Sodininkai nori kelių, valdininkai – ramybės“ (pateikiamas žemiau).


Dar neįsibėgėjus Seimo naujos kadencijos darbui, į Aplinkos apsaugos komitetą dėl įsisenėjusių problemų kreipėsi sodininkų bendrijos.

Pasirodo, sodininkai jau daugelį metų varsto institucijų duris, siekdami, kad bendrijų teritorijose esantys keliai būtų perduoti savivaldybėms, atlikti kiti būtini infrastruktūros darbai. Tačiau atsakingos institucijos, nenorėdamos imtis atsakomybės ir spręsti problemų iš esmės, jas permeta viena kitai taip nieko ir neveikdamos.

Sodininkų amžinos problemos

Didelė mano gyvenimo dalis, praėjusi Kauno apylinkių miškuose, glaudžiai siejasi ir su sodininkų bendrijų reikalais, kurie tampa aktualūs vis platesniam žmonių ratui. Jau vien nuolatinių sodų gyventojų dabar per porą šimtų tūkstančių, o iš viso mėgėjiška sodininkyste, įskaitant ir šeimos narius, užsiima apie milijonas šalies gyventojų. Tiesa, tie, kurie sodais naudojasi tik epizodiškai, didesnių problemų lyg ir nejaučia, tačiau nuolatiniai jų gyventojai tarsi lieka atskirti nuo daugelio Lietuvoje vykstančių procesų.

Nuolat kyla problemų dėl sveikatos apsaugos, dėl vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo, sodų teritorijos nėra įtraukiamos į savivaldybių teritorijų planavimo bei infrastruktūros plėtros planus, o sprendimų nėra. Tiesa, tam yra ir objektyvių ir subjektyvių priežasčių, tačiau daugiausia klausimų kyla dėl nesuderintų tarpusavyje teisės aktų, reglamentuojančių sodų bendrijų veiklą, bei dėl įvairių institucijų nesusikalbėjimo tarpusavyje. Atstovaujanti sodininkų interesams Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija (LSBA) pastebi, kad dabar visa diskrecija koncentruojama tik Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir Aplinkos ministerijoje. Taip susidaro kebli situacija, nes priskyrus visą atsakomybę tik vienam Seimo komitetui ar vienai ministerijai kelių komitetų ar ministerijų kompetencijos sritis apimančius klausimus, minėti subjektai tampa nepajėgūs įgyvendinti sodininkams būtinų sprendimų. Taip ir savivaldybės, besivadovaudamos galiojančia teisės baze, negali skirti jokios paramos sodininkų bendrijų infrastruktūrai įrengti, gerinti ar prižiūrėti. Todėl priimamiems sprendimams būtinas glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir kompetencijų pasidalijimas.

Atskirtis didėja

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija pažymi, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį sodininkų bendrijos taip ir netapo visaverte Lietuvos respublikos teritorija, o sodininkai – visaverčiais Lietuvos piliečiais. Kaip ir prieš 25 metus, taip ir dabar daugumoje sodų bendrijų neteikiamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, neprižiūrimi keliai, neįrengtas gatvių apšvietimas, o sodininkų bendrijų, net ir tų, kuriose nuolat gyvena daugelis sodininkų, savivaldybės jokia forma neremia.

Tuo tarpu sodininkų bendrijose, kurios įkurtos miestuose ar greta didžiųjų miestų, kasmet apsigyvena vis daugiau Lietuvos piliečių ir jos tiesiog savaime tampa gyvenamomis teritorijomis. Tuo tarpu socialinė atskirtis tarp gyvenančių sodų bendrijose ir kitų šalies teritorijų gyventojų vis didėja. Tiesa, kai kurie reikalai palengva juda. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pastangomis, prieš keletą metų AB LESTO išpirko sodų bendrijose esančias elektros tiekimo linijas. Tačiau ES struktūrinės paramos lėšomis vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, kurios buvo skiriamos iki 2016 m., pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, sodininkų bendrijos dėl teisinių kliūčių pasinaudoti negalėjo.

Aštriausia problema – keliai

Šiuo metu sodininkams aktualiausia problema – kelių perdavimas savivaldybėms, nes tai glaudžiai siejasi su pagrindinių sodų kelių tvarkymu. Tiesa, Aplinkos ministerijoje buvo parengtas nutarimo „Dėl sodininkų bendirjų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programos patvirtinimo“ projektas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybėje jis nebuvo patvirtintas. Tuo tarpu valdininkai teisinasi, kad reikalai nejuda dėl nesutvarkytų žemės nuosavybės reikalų. Šiuo metu apie 90 proc. sodų sklypų yra privatizuoti, tačiau keliai įeina į bendrojo naudojimo žemę, o kaip juos perduoti į savivaldybės balansą – nėra numatyto vieningo mechanizmo. Tuo tarpu, kol sodų bendrijų keliai neperduoti į savivaldybių balansą, jos negali numatyti tam reikalingų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, sodininkų bendrijos negali pasinaudoti ir Europos Sąjungos paramos lėšomis. O su šios problemos sprendimu jau reikia paskubėti, nes galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos paramos lėšomis infrastruktūros sutvarkymui yra tik iki 2020 metų.

Kreipėsi pagalbos į institucijas

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija (LSBA) aktyviai dirba šiais klausimais, susitinka su Seimo nariais, o š. m. vasario 9 d pateikė siūlymus dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 5 dalies pakeitimų. Tai nedideli pakeitimai, tačiau jie įgalintų savivaldybes paspartinti svarbiausių sodininkų bendrijų problemų sprendimus. Po mėnesio, kovo 15 d., LSBA įteikė kreipimąsi Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, jos atstovai keletą kartų susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo nariais, Seimo pirmininku Viktoru Pranskiečiu. Susitikimų metu svarstyta galimybė sudaryti Seimo komisiją sodininkų bendrijų aktualiems klausimams spręsti, o į šios komisijos sudėtį siūlyta įtraukti ne tik Seimo narius, bet ir susijusių atsakingų institucijų specialistus. Šios komisijos tikslas būtų bendradarbiauti su sodininkams atstovaujančiomis asociacijomis ir numatyti konkrečias priemones sodininkų problemoms spręsti.

Reikalai aiškėjo prie apvalaus stalo

Nelaukdami atsakymo, daugelio suinteresuotųjų pusių atstovai – sodininkai, specialistai, atsakingi valstybės tarnautojai – kelia minėtus klausimus toliau, o š. m. balandžio 19 d. buvo susirinkę aptarti sodininkų bendrijų problemų prie apskritojo stalo Seime. Pokalbyje Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitiekūnas pastebėjo, kad daugelis šių problemų nenaujos ir pasiūlė iš esmės peržiūrėti Sodininkų bendrijų įstatymą. Jam pritarė LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, pagrindine problema nurodęs sodininkų bendrijų integravimą į bendrą vietos savivaldos valdymo struktūrą. Tuo tarpu Seimo nario Roko Žilinsko padėjėjas Valentinas Grumbinas pasiūlė patį paprasčiausią techninį sprendimą tobulinant Sodininkų bendrijų įstatymą. Pirmiausia, jo manymu, reikėtų tose įstatymo vietose, kur kalbama apie vidaus kelius, tik išbraukti žodelį „vidaus“, t. y. vietoje sąvokos „vidaus keliai“ palikti tik žodį „keliai“ ir jau vien šis nedidelis pakeitimas savivaldybėms atrištų rankas.

Kur kas plačiau į šį klausimą įsigilinęs Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras, kuriam sodininkų bendrijų reikalai jau neblogai žinomi. Jo nuomone, šiuos klausimus gerokai apsunkina ir tai, kad dar nėra nusistovėjusio vieningo sodų naudojimo principo. Dabar, pagal tikslinę paskirtį, sodininkų bendrijas galima skirstyti į keturias pagrindines grupes. Pirma grupė, tai jau apgyvendinti ir tiesiog jau virtę kotedžų kvartalais, miestų teritorijose esantys sodai. Antra grupė – prie miestų ribos esantys sodai, atsiradę ant virsmo ribos. Tačiau kai kurie sodai savininkų naudojami tik rekreacijai, t. y. nuvažiavęs į sodą žmogus džiaugiasi jo egzistencine verte. Tai trečioji grupė. Ketvirtajai grupei priskirtini sodai, esantys prie nedidelių miestelių, kurių svarbiausia funkcija taip ir liko produkcijos auginimas. Pasak jo, kiekvienos grupės sodininkų interesai skirtingi ir juos geriausiai supranta savivaldybių tarnautojai, todėl jau 2010 m. Sodininkų bendrijų įstatyme priimta nuostata sodininkų bendrijų kelius perduoti savivaldybėms buvo teisinga. Tačiau kartu jis pastebėjo, kad tam tikrų funkcijų perdavimas savivaldybėms, neskiriant atitinkamo finansavimo sukelia ir tam tikrus prieštaravimus. Kita vertus, niekur nėra nurodyta, kokiais kriterijais remiantis savivaldybės turėtų perimti apie 2000 kelių atkarpų, nors yra numatyta tvarka, kaip perduoti žemę ir nekilnojamąjį turtą, o diktuoti sąlygų savivaldybėms Vyriausybė negali.

Be abejo, sodininkų bendrijų kelių, praktiškai, daugiau ir nėra, kam prižiūrėti, kaip tik savivaldybėms. Su tuo sutiko ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, kuri pažymėjo, kad savivaldybės situaciją supranta, tačiau prižiūrėti apie 15 tūkst. km papildomų kelių, negaunant jų priežiūrai finansavimo, yra tiesiog neįmanoma. Sodininkų garbę mėginęs apginti Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas aiškino, kad sodininkai nenori visų savo problemų permesti kitiems. Tačiau jie, net ir turėdami lėšų, ne kažin ką gali nuveikti, nes tam vėl trukdo teisės bazė. Kad ir tokia paprasta biurokratinė problema, kaip tikslinė rinkliava. Aukščiausiasis teismas išaiškino paprastą tiesą: kol keliai neįteisinti, bendrijos negali rinkti mokesčių ir tvarkyti kelių savo pajėgomis.

Tačiau, pasirodo, esama variantų, kaip tvarkytis ir su esama teisės baze. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė paaiškino, kad norint sodų bendrijų kelius perduoti savivaldybėms, reikia suformuoti atitinkamus kelių užimamos žemės sklypus. Jos įsitikinimu, yra galimi kadastriniai matavimai ir galimas valstybinės bendro naudojimo žemės registravimas. Problema ta, kad nėra patvirtintos programos ir nėra lėšų jai įgyvendinti. Tačiau ji pastebėjo, kad yra galimybė perduoti šiuos kelius ir kaip statinius, neformuojant kadastrinių sklypų, o dar paprastesnė galimybė – perduoti savivaldybėms kelius, juos perduodant pagal aprašą.

Viltis yra, reikia imtis darbų

Pokalbis parodė, kad problemos tikrai rimtos, tačiau yra galimybių spręsti šiuos klausimus ir vadovaujantis esama teisės baze. Tik reikėtų siekti ir geranoriško sutarimo tarp suinteresuotųjų šalių. Paanalizavus daugelio Lietuvos sodininkų bendrijų reikalus, matosi, kad kai kur tai jau vyksta. Surandami bendri, abipusiai palankūs sprendimai, tačiau ne visuomet pakanka geranoriškumo ir konkrečių darbų.

Sodininkai – tai juk mūsų šeimos, kaimynai, bičiuliai, tai tie patys žmonės, kuriantys savitą, jiems priimtiną gerbūvį, puoselėjantys gamtą ir besistengiantys propaguoti sveikesnį gyvenimą. Padėdami jiems įveikti jų neįveikiamas problemas, mes padedame stiprėti valstybei ir neišsivaikščioti po svečias šalis. Todėl prašau Vyriausybės kuo skubiau priimti Aplinkos ministerijos teikiamą sodininkų bendrijų įstatymo projektą, kuriuo savivaldybės sodininkų kelius perimtų pagal esamą padėtį bei numatytų atsakingoms institucijoms konkrečias užduotis ir terminus joms atlikti. Tai labai svarbu, nes iki 2020 metų dar yra galimybė sodininkų bendrijoms suspėti pasinaudoti ES paramos lėšomis.


Šaltinis: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/k-bacvinka-sodininkai-nori-keliu-valdininkai-ramybes.d?id=74772702

Svarbus susitikimas

2017 m. gegužės 8 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narių susitikimas su LR Seimo nariais Viktoru Pranckiečiu ir Kęstučiu Bacvinka. Susitikimas vyko LSB asociacijos valdybos narių iniciatyva.


SEIMO NARIŲ VIKTORO PRANCKIEČIO IR KĘSTUČIO BACVINKOS SUSITIKIMO SU LIETUVOS SODININKŲ BENDRIJŲ ASOCIACIJOS VALDYBOS NARIAIS ATMINTINĖ

Laikas: 2017-05-08
Vieta: Kauno rajono savivaldybė, Savanorių pr. 371, Kaunas.

Susitikimo dalyviai: LR seimo nariai Viktoras Pranckietis ir Kęstutis Bacvinka, LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, LSBA garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, padėjėja Jūratė Truncienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas laikinai einantis vedėjo pareigas Taudvydas Tamošiūnas, LSBA narys Žilvinas Klimka.

Susitikimas vyko LSBA valdybos narių iniciatyva.

Kelti klausimai.

Dėl nuolat ar laikinai veikiančios Seimo komisijos sudarymo sodų bendrijų klausimams spręsti.

Anksčiau vykusiame susitikime asociacijos nariai pateikė pasiūlymą papildyti “Sodų bendrijų įstatymą” nauju straipsniu, kuriame būtų numatyta perduoti savivaldybėms pagrindinius sodų bendrijų kelius, kurių plotis ne mažesnis nei 4,5 metrų. Siūloma, kad savivaldybės, perimdamos pagrindinius kelius, derintų perimamų kelių sąrašą su kiekviena sodų bendrija atskirai, perėmusios kelius savivaldybės užtikrintų kelių priežiūrą. Kadangi Aplinkos ministerijos specialistai buvo parengę kelių perėmimo tvarkos aprašą, jį peržiūrėjus ir pakoregavus, galima teikti vyriausybei tvirtinti. Šiems darbams būtina Seime sudaryti nuolatinę arba laikiną (nustatant komisijos darbo laikotarpį) komisiją. Asociacijos siūlymas sudaryti šios sudėties komisiją: LR Seimo nariai Kęstutis Bacvinka, Kazimieras Starkevičius, Povilas Urbšys, Jonas Jarutis, Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas Romasis Vaitiekūnas, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, LSBA narys Žilvinas Klimka, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas laikinai einantis vedėjo pareigas Tautvydas Tamošiūnas.

Siūloma prašyti vyriausybės į komisiją skirti Teisingumo ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovus. LR Seimo nariui Kęstučiui Bacvinkai pavesta užsiimti komisijos sudarymo klausimais.


 

Seminaras Panevėžyje

Panevėžyje 2017-04-24 įvyko seminaras, kuriame buvo aptariami sodininkų klausimai, jų sprendimo būdai.


SEMINARAS „SODININKŲ BENDRIJOMS AKTUALŪS KLAUSIMAI, JŲ SPRENDIMO BŪDAI“ 

Panevėžys,
2017-04-24

Renginio organizatoriai:
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ir Panevėžio rajono savivaldybė.
Vieta: Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys.

Dalyviai – LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, seimo narys Povilas Urbšys, seimo narės Guodos Burokienės padėjėja V. Mockevičienė, miesto ir rajono sodininkų bendrijų atstovai.

Apie LSBA veiklą 2016 metais pristatė pranešėjas LSBA pirmininkas Juozas Ravinis. Visi pagrindiniai darbai yra paskelbti tinklalapyje www.sbasociacija.lt. Pagrindinė seminaro tema buvo sodininkų bendrijų kelių perdavimas savivaldybėms. Buvo pristatyti paskutiniai asociacijos žingsniai sprendžiant šią problemą (pasitarimai seimo aplinkos komiteto posėdžiuose taip pat aprašyti tinklalapyje). Aptarta kokie yra trukdžiai ir trūkumai, kurie neleidžia pradėti kelių perdavimo, ir apžvelgta tolimesnė veikla šiuo klausimu.
Sodininkų bendrijų pirmininkams ir jų atstovams buvo atsakyta į klausimus dėl įstatų keitimo, ne sodininkų bendrijos narių mokesčių ir teisių, dėl privažiuojamųjų kelių tvarkymo susitarimo su savivaldybe, dėl valstybinėje žemėje esančių bendrijos kelių kadastrinių matavimų reikalingumo, taip pat aptarti kai kurie individualūs bendrijų klausimai ir problemos.

Lietuvos seimo narys ir valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys prieš aptardamas situaciją seime dėl sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo, paragino sodininkus vienytis ir jungtis prie asociacijos arba kurti savo asociacijas tam, kad būtų išgirsti ir galėtų spręsti savo problemas. Taip pat buvo išsakyta kritika LSB asociacijai, kad įstatymo pataisa buvo pateikta per seimo narį, o ne per vyriausybę. Jeigu vyriausybė būtų iniciavusi įstaymo pataisas susijusias su bendrijų keliais, procesas greičiau pajudėtų.

SB „Kaubariškis“ pirmininkė Eugenija Kepenienė pasidalino patirtimi, kaip kovoja dėl savo bendrijos gerbūvio, kiek parašiusi kreipimųsi į įvairias instancijas. Iš keleto pirmininkų buvo pateikti pasiūlymai dėl kelio remonto prisidėti puse sumos tai yra 50×50. Tokią praktiką savivaldybės naudoją.

Susitikimo pabaigoje Povilas Urbšys neprižadėjo išspręsti visų problemų, tačiau pažadėjo įsigilinti į situaciją ir padėti susidariusias problemas spręsti. Taip pat patarė dėl kai kurių klausimų kreiptis į savo išrinktus seimo narius ir prašyti pagalbos.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Juozas Ravinis