Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija

Į sodininkų klausimus atsako Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Čiutytė

2008m. balandžio 25 d.

Norėčiau paklausti, kas praėjo kelius, išsipirkdamas papildomai žemę sodo bendrijoje šalia savo sklypo (mieste). Norėtųsi padiskutuoti, ar rengėte detaliuosius planus, kaip reikalauja LRV nutarimas (mieste).

Gal kam teko išsipirkinėti papildomą valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su turimu sklypu (pagal LRV nutarimą Nr. 1443)? Kokia procedūra, kokie dokumentai reikalingi? Ar reikalingas detalusis planas (jei sodai miesto ribose)?

Parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjiško sodo teritorijoje, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi duomenų apie asmenis, kuriems parduodami šie žemės sklypai.
Valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjiško sodo teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr. 167-6129) bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pagal Taisyklių 3.3 punktą sodininkų bendrijos, šių bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą (kaimo gyvenamajai vietovei priskirtoje teritorijoje) ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą (miestui priskirtoje teritorijoje) neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir kai šios atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Pagal Taisyklių 2 punktą tokiais sklypais laikomi valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha, taip pat tie valstybinės žemės sklypai, prie kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.
Vadovaujantis Taisyklių 4 ir 5 punktais, valstybinės žemės sklypai, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais be aukciono parduodami mėgėjiško sodo sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, o jei šie atsisako – kitiems mėgėjiško sodo sklypų savininkams uždarojo aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atvirojo aukciono būdu.
Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 2.2 ir 2.3 punktus, jeigu minėtieji valstybinės žemės sklypai yra miestui priskirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje, jie parduodami pagal mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą, kuris rengiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006-10-26, Nr. 114-4364) nustatyta tvarka. Mėgėjiško sodo teritorijos detalusis planas gali būti rengiamas visai mėgėjiško sodo teritorijai arba tai mėgėjiško sodo teritorijos daliai, kurioje formuojami ar pertvarkomi valstybinės žemės sklypai.
Be to, asmenys, pageidaujantys pirkti minėtus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal perkamo žemės sklypo buvimo vietą turi pateikti Taisyklių 24 punkte nurodytus dokumentus.

Ar galima gauti teisinę konsultaciją dėl sodo sklypo ribų padidinimo?

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nenustatyta mėgėjiško sodo sklypų ribų padidinimo galimybė. Mėgėjiško sodo sklypo savininkas neturi teisės padidinti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ploto valstybinės žemės sąskaita. Valstybinės žemės sklypai mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr. 167-6129) bei pagal šiuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisykles, šių taisyklių 3 punkte nurodytiems asmenims.
Žemės įstatymas reglamentuoja bendros žemės sklypų ribos pakeitimą, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų (žemės sklypų amalgamacija), bei šiuos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdus: žemės sklypų atidalijimą (kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus), žemės sklypų padalijimą (kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų) ir žemės sklypų sujungimą (kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas).

Kas nagrinėja ir sprendžia žemėtvarkos klausimus.

Valstybinės žemės perleidimo ir nuomos, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, žemėtvarkos projektavimo, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo, apskaitos, nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje darbams metodiškai vadovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri jos kompetencijai priskirtais klausimais rengia atsakymus į piliečių prašymus ir skundus.
Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr.69-1735) 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Čiutytė

2008 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” pakeitimo Nr. 1R-69 (toliau – Įsakymas) 4.2. papunkčio 3. papunktyje numatyta, kad mokestis notarui už viešosios įstaigos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, kitų bendrijų ir kitų juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą, taip pat patvirtinimą, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje yra nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, yra nuo 100 iki 250 Lt.

Vadovaujantis Įsakymo 4.5.2. papunkčiu tais atvejais, kuomet keičiami jau įsteigtos sodininkų bendrijos įstatai, t.y. už juridinio asmens pakeisto steigimo dokumento naujos redakcijos atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą yra nustatytas 250-500 Lt užmokesčio dydis.
Įsakymo 4.4. papunktis reglamentuoja klientų užmokestį notarui už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamame prašyme nurodytų duomenų tikrumo patvirtinimą. JAR-1 formoje pildomi tokie juridinio asmens duomenys kaip pavadinimas, kodas, teisinė forma, buveinė, finansiniai metai, veiklos laikotarpis, organų narių skaičius (už visus duomenis kartu ar keičiant bent vieną iš šių duomenų). JAR-T formoje pildoma taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu. Už kiekvieną iš šių formų (jose esančių duomenų patvirtinimą) nustatytas 15 Lt dydžio atlygis notarui. Tuo tarpu, duomenų patvirtinimas apie valdymo organų narius, asmenis, turinčius teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius (kiekvieno asmens visų duomenų bei parašo tikrumo paliudijimas) atitinkamai pildomos Juridinių asmenų registrui pateikiamose formose JAR-VO-V, JAR-VO-BV1, JAR-VO-BV2 bei JAR-PP. Už kiekvieną iš šių formų (jose esančių duomenų patvirtinimą) nustatytas 25 Lt dydžio atlygis notarui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas Įsakymo nuostatas, notarui, remiantis atskiru atveju suteikta galimybė diferencijuoti kainą atsižvelgiant į konkretų atvejį, t.y. kainą gali įtakoti tokie veiksniai kaip steigimo dokumentų nuostatų neatitikimas teisės aktų reikalavimams, pasiūlymų ir projektų parengimas koreguojant trūkumus, esamų klaidų dokumentuose taisymas ir kt. Pabrėžtina, kad nemenkas kainų svyravimas gali priklausyti ir nuo sodininkų bendrijos steigimo dokumentuose numatytų valdymo organų bei jų narių skaičiaus, todėl ji kiekvienu konkrečiu atveju yra apskaičiuojama atskirai. Pavyzdžiui, jei sodininkų bendrijoje yra numatytas tik vienasmenis valdymo organas, tai Juridinių asmenų registrui pateikiamų formų kaina bus 80 Lt. Tačiau, jei sodininkų bendrijos steigimo dokumentuose bus numatytas tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organas susidedantis iš 7 narių, Juridinių asmenų registrui pateikiamų formų kaina šoktels iki 255 Lt.

Tiek steigiant sodininkų bendriją, tiek keičiant jos steigimo dokumentus, notaro atlygis yra skaičiuojamas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.