Ar atliekų konteinerius kabins kaip inkilus?

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Laikraštyje „Valstietis” 2019-02-27 publikuotas Vidos Tavorienės straipsnis „Ar atliekų konteinerius kabins kaip inkilus?“ (pateikiamas žemiau).

Neslopsta žmonių pasipiktinimas dėl užpernai įsigaliojusios dvinarės komunalinių atliekų rinkliavos sistemos, pagal kurią daug savivaldybių įpareigojo gyventojus mokėti ne tik už realias atliekas, bet ir turimus pastatus. Panevėžio rajono sodininkai atakuoja savo valdžią ir prašo paaiškinti, kodėl jie verčiami mokėti už nesuteiktas paslaugas – konteinerių soduose nėra, jų net nėra kur pastatyti, o sąskaitos išrašomos. Vietos valdininkai prisipažįsta suklydę, tačiau skėsčioja rankomis – mokestį bet kuriuo atveju teks mokėti.

Šiukšlina tuščias pastatas

Dėl dvinario komunalinių atliekų mokesčio žmonės triukšmavo ne viename rajone. Daug kur gyventojai pasišiaušė vos įvedus tokią tvarką, kai kur nepasitenkinimas išsiliejo vėliau. Panevėžio rajono sodininkai prieš rinkliavą už buitines atliekas sukilo praėjusių metų pabaigoje, kai gavo sąskaitas už nesuteiktas paslaugas. Jie piktinosi, kad daug kur soduose konteinerių nėra, bet reikalaujama sumokėti už atliekų tvarkymą.

Savivaldybėms buvo suteikta galimybė taikyti įkainius pagal atliekų kiekį, žmonių skaičių ir nekilnojamojo turto plotą. Daugiau nei pusė savivaldybių įsivedė paprasčiausią tvarką – pastoviąją dvinarės rinkliavos dalį susiejo su nekilnojamojo turto plotu. Tokia sistema paranki savivaldybėms ir atliekų tvarkytojams, o gyventojai tokią rinkliavą vadina tiesiog lupikavimu.

Panevėžio rajono savivaldybės taryba nustatė, kad pastovioji rinkliavos už atliekas dalis sudarys net 69 proc., šis mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto plotą. O kita dalis skaičiuojama pagal išvežamų konteinerių tūrį bei išvežimo dažnį ir gyventojų skaičių. Taigi, politikų manymu, turėdamas daugiau gyvenamojo ploto, žmogus daugiau sukaupia ir atliekų, kitaip tariant, pastatas pats savaime šiukšlina.

R. Dovydėno pieš.

R. Dovydėno pieš.

Atliekų nevežė

Šalia Panevėžio miesto ribos įsikūrusios sodininkų bendrijos „Vyšnia“ pirmininkas Vidmantas Tamulevičius, kalbėdamas apie sodininkų problemas, pirmiausia pabrėžė, kad buitinių atliekų rinkliavos susiejimas su nekilnojamuoju turtu yra iš principo neteisingas. Jo manymu, tai užmaskuotas nekilnojamojo turto mokestis.

„Dėl tokio mokesčio turėtų būti didelis šurmulys visoje šalyje – juk apmokestinamos ne šiukšlės, o nekilnojamasis turtas. Jeigu tas mokestis taip ir būtų įvardytas, nesiginčyčiau ir mokėčiau, bet dabar jis paslėptas. Nei sodo namelis, nei koks garažas šiukšlių negamina. Vadovaujantis sveika nuovoka, šiukšlina žmogus. O jis vienu metu keliose skirtingose vietose šiukšlinti negali. Jeigu jis atvyksta į sodą, vadinasi, šiukšlių nesukaupia nuolatiniame būste. O kai būna jame, nesukaupia šiukšlių sode. Tai kodėl jis apmokestinamas du kartus? Be to, nesuprantama, kodėl mokesčio nereikalaujama, jeigu sodo namelis stovi ant polių“, – sukilusių Panevėžio rajono sodininkų rūpesčius dėstė V.Tamulevičius.

Daugelis gyventojų vengia prieštarauti valdžiai, tad bet kokias sąskaitas skuba apmokėti, kad nepatirtų nemalonumų. Tačiau nemažai Panevėžio rajono sodininkų sąskaitas už buitines atliekas soduose ignoravo.

„Konteinerių nėra, paslauga pernai nebuvo suteikta, bet reikalaujama sumokėti. Dar ir už 2017 metus skola priskaičiuota. Sąskaitose nurodyta sumokėti ir už pastoviąją dalį, kuri nepriklauso nuo susikaupusių atliekų, ir už kintamąją, susijusią su šiukšlių išvežimu. Nežinau, ar kitos savivaldybės taip kvailai elgėsi. Gal kitur vietos valdžia sukalbamesnė, o pas mus niekas nepasitarė su žmonėmis ir įvedė tokią tvarką. Jei neprieštarausime, greitai mokėsime ir už įkvėptą orą“, – piktinosi sodininkas.

Prisipažino suklydę

Panevėžio rajono sodininkų bendrijos „Stiklas“ pirmininkas, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Arvydas Puzinas pripažino, kad vietos valdžia suklydo primesdama naują rinkliavos tvarką, prieš tai nepasitarusi su sodininkais ir nepadėjusi sukurti tinkamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. Tačiau jis kviečia sodininkų bendrijas, kurių Panevėžio rajone yra 48, nekariauti su valdžia, bet taikiai spręsti problemas.

„Tarėmės su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovais. Vyksta susitikimai seniūnijose, aiškinamės, kodėl toks mokestis įvestas, kaip bus išspręstos sodininkų problemos. Mums karo nereikia, norime susitarti. Savivaldybė pripažįsta, kad suklydo, tad tikimės, kad bus pasiūlyti atitinkami sprendimai“, – palankios baigties tikisi sodininkų atstovas.

Nėra kur dėti konteinerių

Kadangi rajono valdžia atgal nesitraukia ir nesiruošia atšaukti komunalinių atliekų rinkliavos už turimus pastatus, sodininkams teks mokėti ir už gyvenamąjį būstą, ir sodo namelius. Dabar svarbiausia jų problema – kur pastatyti konteinerius.

„Kiekvieno sodo namelio valdoje pastatyti po konteinerį neįmanoma, nes jų negalės išvežti. Daug kur sodų keliai tokie siauri, kad atliekų surinkimo technika juose netelpa. Vienintelė išeitis – turėti bendrijos konteinerius, tačiau bėda ta, kad jų nėra kur pastatyti. Sodų bendrijos savo žemės neturi, o privačių sklypų tam nepanaudosi. Konteineriai – ne inkilai, jų į medį neįkelsi. Savivaldybė turėtų pasiūlyti vietas, be to, aikšteles, kur stovės konteineriai, reikia atitinkamai įrengti, apsaugoti ir palaikyti tvarką“, – teigė A.Puzinas.

Sodininkai kelia dar vieną reikalavimą – atliekų mokestį rinkti tik vasaros sezono metu, kai jie darbuojasi soduose. Žiemos metu sodai miega, tad dvigubas buitinių atliekų mokestis – tikrai nelogiškas.

Erzelį kelia ir tai, kad apie 50 proc. sodų namelių savininkų sąskaitų už atliekas negavo. Mat jų sodo nameliai neįregistruoti Registrų centre, iš kurio imami duomenis apie pastatus ir jų savininkus ir tuo remiantis išrašomos sąskaitos.

„Vieni sodininkai gautas sąskaitas apmokėjo, kiti – ne, bet grasinimų, kad susimokėtų, sako, nesulaukė. Pateikėme reikalavimus savivaldybei, kad tiems, kurie susimokėjo už nesuteiktas paslaugas, būtų sugrąžinti pinigai. Kaip bus pasielgta, kol kas atsakymo neturime“, – sakė A.Puzinas.

Pabers trupinių

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis neslėpė, kad dėl šiukšlių mokesčio triukšmauja ne tik sodininkai. 2017-ųjų rudenį įvedus dvinarę rinkliavą už atliekas, buvo sulaukta didelio gyventojų nepasitenkinimo, kuris tęsėsi maždaug apie pusmetį. Tačiau valdžiai buvo nė motais, kad nemažai žmonių buvo verčiami mokėti už atliekų išvežimą, nors atliekų vežėjų akyse nematė. „Už 2018 metus buvo surinkta 80 proc. rinkliavos nuo visų išrašytų sąskaitų. Palyginti su kitais rajonais, tai geras rezultatas“, – pasidžiaugė jis.

Eugenijus Lunskis

Eugenijus Lunskis

E.Lunskis teigė, kad vyko susitikimai su sodininkų bendrijų atstovais, išklausytos jų problemos dėl komunalinių atliekų vietinės rinkliavos taikymo. „Pernai prašėme sodininkų nurodyti, kur statyti konteinerius, šiemet pakartojome tą patį. Bandysime žiūrėti, ką galime padaryti, kokius siūlymus teikti dėl rinkliavos nuostatų keitimo. Galbūt kovo pabaigoje bus kokių nors siūlymų“, – kol kas nieko konkretaus sodininkams nepažadėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Viena aišku, kad sodininkai atliekų surinkimo mokesčio neišvengs, net ir tokiu atveju, jei atliekų konteinerių soduose nebus. Atliekų surinkimo aikštelėms soduose įrengti reikia pinigų. Vargu ar sodininkų indėlis čia gali būti reikšmingas. Savivaldybė tam žada šiek tiek atriekti iš biudžeto, tačiau ta suma menka.

E.Lunskis pripažino, kad šių metų Panevėžio rajono savivaldybės biudžete numatyti 15 tūkst. eurų sodininkų bendrijoms tėra trupiniai. „Aišku, kad suma per maža. Turime 48 sodų bendrijas, tai būtų tik moralinė pagalba infrastruktūrai gerinti ir simbolinis prisidėjimas prie jų planuojamų darbų“, – sakė jis.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius taip pat pripažino, kad įvedant dvinarę rinkliavą neišvengta problemų ir klaidų. Viena jų – kad ne visiems sodininkams buvo išsiųstos sąskaitos. Tai, kad iš gyventojų reikalaujama sumokėti už nesuteiktas paslaugas, valdininko akimis, matyt, – antraeilė problema.

A.Lunskis priminė, kad rajono savivaldybė, patvirtinusi komunalinių atliekų rinkliavą pagal nekilnojamąjį turtą, nenusižengė jokiems teisės aktams. „Abu rinkliavos būdai – tiek apmokestinimas pagal gyventojus, tiek pagal nekilnojamąjį turtą – yra legalūs ir tinkami. Kiekvienas jų turi privalumų ir trūkumų. Mes pasirinkome mišrų būdą akcentuodami nekilnojamąjį turtą. Šią sistemą nuo 2015-ųjų kūrėme nuo nulio, samdėme profesorius, konsultantus“, – gyventojų peikiamą ir nesąžininga vadinamą tvarką gyrė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Nenori keisti tvarkos

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Vienas iš pagrindinių dvinarės rinkliavos principų – „teršėjas moka“, šiuo atveju svarbus savivaldybių tarybų vaidmuo. Savivaldybių įmonės organizuoja atliekų surinkimą, tad vietos valdžia sprendžia, koks tai turi būti mokestis, kokios lengvatos gali būti taikomos ir pan. Tiek sodininkų, kurie tik sezono metu būna soduose, tiek ir tų gyventojų, kurie turi negyvenamus namus, problemas savivaldybės gali spręsti individualiai. Tereikia tik noro. Yra savivaldybių, kurios gerai tvarkosi. Pavyzdžiui, Marijampolės rajone atliekų mokestis per devynerius metus nesikeitė ir jis yra mažiausias Lietuvoje.

Dėl dvinarės rinkliavos už komunalines atliekas diskusijos dar vyksta. Blogai, kad daug savivaldybių pasirinko rinkliavos sistemą, pagal kurią pastovioji dvinario mokesčio dalis susieta su nekilnojamojo turto plotu. Tai pats paprasčiausias būdas apmokestinti atliekų tvarkymą, ir savivaldybės nenori to keisti, nes pamatė, kad lengvai surenka šį mokestį.

Dvinarės rinkliavos principas toks, kad pastovioji dalis skiriama infrastruktūrai išlaikyti, o kintamoji padengia atliekų sutvarkymo išlaidas. Jeigu savivaldybės efektyviai tvarkosi, galima nemažai sutaupyti. Be to, jos gali pasinaudoti Aplinkos ministerijos ir europinėmis lėšomis remiamomis priemonėmis ir įgyvendinti projektus, skatinančius rūšiuoti atliekas ir sukurti patogų atliekų surinkimo tinklą.

Šaltinis: http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/atlieku-konteinerius-soduose-kabins-kaip-inkilus/

Sodininkai Šiaulių mieste nesnaudžia

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Sodininkų bendrijos „Svajonė“ klube 2019-02-23, šeštadienį, įvyko Šiaulių miesto sodininkų bendrijų pirmininkų, valdybos narių, aktyvių sodininkų susitikimas su visuomeninio rinkimų komiteto “Už Šiaulius” atstovais:

Į susitikimą atvyko ir šio komiteto įkūrėjas ir vedlys, LR Seimo narys, kandidatas į miesto merus, Valerijus Simulik.

Vakarietiškos civilizacijos šalyse seniai išgyvendinta žmonių diskriminacija pagal jų rasę, lytį, politines pažiūras, tikėjimo išpažinimą ir pan. Tai jau savaime suprantamas faktas. Tačiau Lietuvos Respublikoje iki šiol sėkmingai žmonės diskriminuojami pagal jų gyvenamą vietą. Neįtikėtinas faktas XXI amžiuje.

Šiai dienai Šiauliuose yra apie 2700–2800 žmonių sodų teritorijose deklaravusių gyvenamą vietą, t. y. 2,7 % visų miestiečių. Tai kodėl soduose gyvenantys 2,7 % šiauliečiai, sumokantys kaip ir visi miestiečiai vienodą 15 % pajamų mokestį(nuo 2019 m. 20 %) į savivaldybės biudžetą, nesulaukia iš savivaldybės adekvačių infrastruktūros paslaugų kaip kiti miesto gyventojai, kodėl jie yra diskriminuojami? Kodėl dabartinis miesto meras Artūras Visockas net girdėti nenori apie šias egzistuojančią problemą?

Sodininkai teigia, kad savų lėšų nepakanka infrastruktūros gerinimui, ir prašo, jog sodų bendrijos būtų integruotos į miesto infrastruktūrą, kad savivaldybė perimtų, ar bent jau dalinai finansiškai prisidėtų, prie kelių tvarkymo, vandentvarkos, gatvių apšvietimo darbų.

Mūsų sodininkų pageidavimas: Šiaulių miesto savivaldybės biudžete, Miesto infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programoje, numatyti 2,7 % lėšų sodų infrastruktūros objektų finansavimui. Taip būtų atstatytas lygiateisiškumo ir teisingumo principas tarp visų miestiečių.

Valerijus Simulik užtikrino, kad jei taps Šiaulių miesto meru, tai po 100 jo darbo dienų šiose pareigose, jo kabinete yra laukiami sodininkų bendrijų atstovai. Su jais bus kalbamasi, tariamasi ir numatomi realūs darbai šių teritorijų vystymuisi. Kalbėdami kiti komiteto “Už Šiaulius” atstovai – kaip Ilona Kreišmontienė, Saulius Lecnickas, išreiškė mūsų problemų supratingumą ir paramą jei taptų miesto Tarybos nariais.

Jei miesto Taryboje bus žmonių suprantančių mūsų problemas, palaikančių mus – tai būtų jau didelis pasiekimas. Su šiais žmonėmis būtų lengviau kalbėtis apie mūsų visų problemas, kartu būtų lengviau ieškoti sprendimo būdų.

Sodininkų bendrijos „Svajonė“ pirmininkas susirinkusius vaišino arbata, vyko šiltas betarpiškas bendravimas.

Nutarimas dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

2019 m vasario 13 d. nr. 145 nutarimas “Dėl LR Vyriausybės 2004 m. Lapkričio 15 d. Nutarimo nr. 1443 „dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ pakeitimo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. LAPKRIČIO 15 D. NUTARIMO NR. 1443 „DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS MĖGĖJŲ SODO TERITORIJOJE“ PAKEITIMO

2019 m. vasario 13 d. Nr. 145
Vilnius

Vyriausybės 2004 m. Lapkričio 15 d. Nutarimo nr. 1443 „dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“:

1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir 9 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktu bei 9 dalimi ir 10 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“

2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles:

2.1. Pakeisti 2 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuovienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro griovys.

Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas,esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro.

Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.“

2.2. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ar ne aukciono būdu parduodama sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė.“

Ministrą Pirmininką pavaduojantis
finansų ministras Vilius Šapoka

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys

 

Seimo pirmininkas Lapėse

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

2018 m. gruodžio 14 dieną Lapių seniūnijoje įvyko Seimo pirmininko V. Pranckiečio susitikimas su Lapių seniūnijos gyventojais. Seimo pirmininkas susitiko atskirai ir su vietiniais girininkais bei su vietiniais sodininkais. Tarp dalyvaujančių susitikime buvo ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis, ilgametis asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius bei Lapių seniūnijos seniūnas Rimantas Stankus.

Buvo aptarti klausimai dėl mėgėjų sodo teritorijose esančių bendrojo naudojimo kelių priežiūros, naudojimo, valdymo ir perdavimo savivaldybėms, bendrojo naudojimo žemės sklypų išpirkimas lengvatinėmis sąlygomis, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas sodų bendrijų teritorijose ir kiti klausimai.

Žemiau yra pateikta šio susitikimo atmintinė, sudaryta susitikime dalyvavusios Seimo narių V. Pranckiečio ir K. Bacvinkos padėjėjos-sekretorės Jūratės Truncienės.

Daugiau informacijos šia ir kitomis sodininkus dominančiomis temomis rasite Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos tinklalapyje: http://sbasociacija.lt.

 

SUSITIKIMO SU LAPIŲ SENIŪNIJOS GYVENTOJAIS ATMINTINĖ

Laikas: 2018 12 14.
Vieta: Lapių seniūnija, A. Merkio g. 1, Lapės, Kauno r.
Susitikimo dalyviai: LR Seimo narys V. Pranckietis,​​ Lapių seniūnijos gyventojai.

 

Kelti klausimai.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis, garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius. Sodų bendrijos „Kanklės“ pirmininkas Linas Vaicekavičius, tel. 861533055.

E. Germanavičius informavo, kad nuolat seka Sodininkų bendrijų įstatymo svarstymo Seime ir Vyriausybėje klausimus. Šiuo metu Susisiekimo ministro siūlymas skirti apie 9 mln. Eur biudžeto lėšų ir 50 proc. prisidėti savivaldybėms sodų kelių būklei gerinti būtų priimtinas sodininkams. Tai būtų gera pradžia sprendžiant kelių perdavimo savivaldybėms klausimą.

Dėl dujotiekio tinklų įvedimo kainų E. Germanavičius buvo suorganizavęs susitikimą su ESO atstovais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovais. Jiems išsakė​​ visus pastebėjimus dėl galimai per didelių kainų. Susirinkę atstovai pažadėjo peržiūrėti šiuo metu galiojančią vartotojų prisijungimo įkainių skaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į Sodininkų bendrijų asociacijos teikiamus pasiūlymus, vartotojų skundus, tačiau iki šiol niekas nesikeičia. E. Germanavičius įteikė susirašinėjimo su institucijomis raštų kopijas Seimo pirmininkui.

Sodų bendrijos „Kanklės“ pirmininkas L. Vaicekavičius informavo, kad jo vadovaujama bendrija yra sudariusi buitinių atliekų išvežimo sutartį su UAB „Kauno švara“ , kurios 3 skyriaus 3.2 punkto „Užsakovas įsipareigoja“ 3.2.3 dalyje numatyta „atliekų surinkimo konteinerius pastatyti specialiai įrengtoje betonuotoje ar asfaltuotoje aikštelėje...“​​ Pirmininkas teiraujasi ar teisingai elgiasi​​ paslaugos teikėjas reikalaudamas įrengti aikštelę. Sodų bendrija prieš įrengiant aikštelę turėtų susitvarkyti žemės nuomos dokumentus ir, tik gavusi NŽT leidimą, joje įrengti aikštelę. Tuo atveju susidaro nemažos išlaidos, kurių vis trūksta sodininkams.

Užduotis: susirašinėjimo dėl dujotiekio įvedimo kainų vartotojui raštų kopijas perduoti Seimo nariui Simonui Gentvilui nagrinėti.

Užklausti NŽT dėl žemės nuomos sodų bendrijoms. Išsiaiškinus pasikalbėti su UAB​​ „Kauno švara“​​ atstovais dėl reikalavimo pagrįstumo.

 

Seimo narių V. Pranckiečio ir K. Bacvinkos padėjėja-sekretorė

Jūratė Truncienė

 

 

 

LR Kanclerio atsakymas

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

ŽŪ ministerija įforminto LR Vyriausybės kanclerio 2019-01-11 rezoliucija Nr. S-82 teikia nuomonę dėl sodininkų bendrijų teritorijose esančių sodo žemės sklypų.

DĖL PAVEDIMO VYKDYMO

Žemės ūkio ministerija vykdydama Ministro Pirmininko pavedimo, įforminto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2019-01-11 rezoliucija Nr. S-82 (toliau – Pavedimas), 1.1 papunktį, teikia nuomonę dėl sodininkų bendrijų teritorijose esančių sodo žemės sklypų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal sodo suplanavimo projekto sprendinius buvo numatyti skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, tačiau sodininkų bendrijos nariams nebuvo skirti ar minėtų narių nebuvo įsigyti, tolesnio naudojimo galimybių.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų įsigijimą, yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvoskirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą, o šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad mėgėjų sodo teritorija, tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Lietuvos Respublikos žemės reformos 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Mėgėjų sodo teritorijoje esančių valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas, taip pat asmenų, perkančių ar nuomojančių šiuos valstybinės žemės sklypus, teises ir pareigas reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintosLietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Taisyklių 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus, o 3.1.2 papunktyje nurodyta, kad minėtieji asmenys taip pat turi teisę įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.

Pažymėtina, kad sodininkų bendrijų teritorijose pasitaiko žemės plotų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal sodo suplanavimo projekto sprendinius buvo numatyti skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, tačiau sodininkų bendrijos nariams nebuvo skirti ar minėtų narių nebuvo įsigyti. Nors piliečiai pageidauja įsigyti minėtus žemės plotus, tačiau šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės sodininkų bendrijų nariams ar kitiems asmenims įsigyti nenaudojamą sodininkų bendrijos teritorijoje esančią galimai ne bendrojo naudojimo žemę (t. y. neskirtą rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Manome, kad siekiant visapusiškai plėtoti mėgėjų sodininkystę, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį turi būti vengiama sodininkų bendrijos teritorijoje esančių „nenaudojamų“ žemės plotų ir sudaroma galimybė sodininkų bendrijų teritorijoje esančius žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal sodo suplanavimo projekto sprendinius buvo numatyti skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, tačiau sodininkų bendrijos nariams nebuvo skirti ar įsigyti, sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims įsigyti.

Šiuo atveju teisės aktais galėtų būti numatytas laikotarpis, iki kurio asmenys, kurie turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka pagal sodo suplanavimo projekto sprendinius įsigyti naudojamus sodo žemės sklypus,galėtų užbaigti pradėtas minėtų žemės sklypų įsigijimo procedūras. Numatytajam laikotarpiui pasibaigus tokie žemės sklypai, kuriuos įsigyti tam turėję teisę asmenys visgi jų neįsigijo, galėtų būti suformuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, vardu ir uždarojo aukciono būdu, o jam neįvykus, atviro aukciono būdu parduodami sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims.

Tuo atveju, jeigu asmuo dėl teisinio tokių sklypų įsigijimo reglamentavimo pasikeitimo netenka teisės įsigyti iš valstybės jam teisės aktų nustatyta tvarka skirto sodo žemės sklypo, už kurį įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jam išmokama atitinkama piniginė kompensacija.

Taip pat manome, kad tie sodininkų bendrijų teritorijose esantys sodo žemės sklypai, kurie pagal sodo suplanavimo projekto sprendinius buvo numatyti skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, tačiau sodininkų bendrijos nariams nebuvo skirti, taip pat galėtų būti suformuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, vardu ir uždarojo aukciono būdu, o jam neįvykus, atviro aukciono būdu parduodami sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims.

Minėtų nuostatų įgyvendinimui turėtų būti pildomos Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų nuostatos.

Taip pat informuojame, kad vykdant Pavedimo 1.3 papunktį 2019 m. sausio 21 d. Žemės ūkio ministerijoje įvykusio pasitarimo metu kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovais buvo išnagrinėtas klausimas dėl sąvokos „sodo kelias“ apibrėžimo įteisinimo atitinkamuose teisės aktuose. Pasitarimo metu konstatuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 straipsnio 3 dalimi, sodo kelias suprantamas kaip fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojamas vidaus kelias, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad papildomos sąvokos „sodo kelias“ apibrėžimo įteisinimas teisės aktuose būtų perteklinis.

Viceministras Evaldas Gustas