Lietuvos Notarų rūmų prezidentui

Šiuo kreipimusi informuojame, kad notarai kartais nevykdo Lietuvos Notarų rūmų prezidento nurodymų, bei bandome išsiaiškinti kokie notarų įkainiai už sodininkų bendrijos įstatų tvirtinimą.


2008 m. balandžio mėn. 8 d.

Gerb. Lietuvos Notarų rūmų Prezidente,

Siunčiu Jums sodininkų bendrijos „Tauras” pirmininkės Astos Kargaudienės laišką apie tai, kad Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškiene pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį negavusi sodininkų bendrijos pirmininkės pažymos apie skolas. Sutartyje pardavėjas Rokas Žiukas ir pirkėjas Kęstutis Gežna. Notarinio registro Nr. VM9-1808, sutartis pasirašyta 2008.03.31.

Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad tuo klausimu buvo rašytas Jūsų raštas LR Seimo nariui V. Grubliauskui, man ir perspėti visi Klaipėdos notarai.

Prašau informuoti, kokius įkainius taiko notarai, tvirtinant sodininkų bendrijų įstatus: kai tvirtinami naujai paruošti įstatai, kai yra įstatuose nežymūs pakeitimai, kaip valdybos narių skaičiaus pasikeitimas, valdybos narių sąstato pasikeitimas, adreso pasikeitimas ir t. t.

Pagarbiai,
Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius


Priedas: SB „Tauras” raštas.


SODININKŲ BENDRIJA „TAURAS“
Kodas 141845789 Akmenų g. LT 5800 Klaipėda Tel.86 70 82348

Klaipėdos sodininkų bendrijos „Tauras“ 2008-04-07 Nr.03-199
pirmininkė Asta Kargaudienė
Tauro 3-oji g.18,
Klaipėda

Lietuvos Notarų viceprezidentui
Gerb.p. M.Stračkaičiui

Gavome iš Jūsų pranešimą,kad Klaipėdos miesto notarų biurai yra informuoti,kad tvirtindami sodininkų bendrijose pirkimo ir pardavimo sutartis, pateiktų iš sodininkų bendrijos pažymą,kad parduodamo turto savininkas neturi skolų bendrijai.Tačiau Klaipėdos miesto 1-asis ir 9-asis notarų biurai nesilaiko šių nurodymų ir tvirtina pirkimo ir pardavimo sutartis. Manyčiau, jeigu notaras savo parašu tvirtina sandėrį,,o sudaryta sutartis prasilenkia su tikrove,vadinasi,notaras nepakankamai gerai patikrino duomenis, padarė klaidų ir turi pats už tai atsakyti.

Su Pagarba

S.B.“Tauras“pirmininkė Asta Kargaudienė


 

Įkainiai už notarų paslaugas keičiant įstatus

2008 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” pakeitimo Nr. 1R-69 (toliau – Įsakymas) 4.2. papunkčio 3. papunktyje numatyta, kad mokestis notarui už viešosios įstaigos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, kitų bendrijų ir kitų juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą, taip pat patvirtinimą, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje yra nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, yra nuo 100 iki 250 Lt.

Vadovaujantis Įsakymo 4.5.2. papunkčiu tais atvejais, kuomet keičiami jau įsteigtos sodininkų bendrijos įstatai, t.y. už juridinio asmens pakeisto steigimo dokumento naujos redakcijos atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą yra nustatytas 250-500 Lt užmokesčio dydis.
Įsakymo 4.4. papunktis reglamentuoja klientų užmokestį notarui už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamame prašyme nurodytų duomenų tikrumo patvirtinimą. JAR-1 formoje pildomi tokie juridinio asmens duomenys kaip pavadinimas, kodas, teisinė forma, buveinė, finansiniai metai, veiklos laikotarpis, organų narių skaičius (už visus duomenis kartu ar keičiant bent vieną iš šių duomenų). JAR-T formoje pildoma taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu. Už kiekvieną iš šių formų (jose esančių duomenų patvirtinimą) nustatytas 15 Lt dydžio atlygis notarui. Tuo tarpu, duomenų patvirtinimas apie valdymo organų narius, asmenis, turinčius teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius (kiekvieno asmens visų duomenų bei parašo tikrumo paliudijimas) atitinkamai pildomos Juridinių asmenų registrui pateikiamose formose JAR-VO-V, JAR-VO-BV1, JAR-VO-BV2 bei JAR-PP. Už kiekvieną iš šių formų (jose esančių duomenų patvirtinimą) nustatytas 25 Lt dydžio atlygis notarui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas Įsakymo nuostatas, notarui, remiantis atskiru atveju suteikta galimybė diferencijuoti kainą atsižvelgiant į konkretų atvejį, t.y. kainą gali įtakoti tokie veiksniai kaip steigimo dokumentų nuostatų neatitikimas teisės aktų reikalavimams, pasiūlymų ir projektų parengimas koreguojant trūkumus, esamų klaidų dokumentuose taisymas ir kt. Pabrėžtina, kad nemenkas kainų svyravimas gali priklausyti ir nuo sodininkų bendrijos steigimo dokumentuose numatytų valdymo organų bei jų narių skaičiaus, todėl ji kiekvienu konkrečiu atveju yra apskaičiuojama atskirai. Pavyzdžiui, jei sodininkų bendrijoje yra numatytas tik vienasmenis valdymo organas, tai Juridinių asmenų registrui pateikiamų formų kaina bus 80 Lt. Tačiau, jei sodininkų bendrijos steigimo dokumentuose bus numatytas tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organas susidedantis iš 7 narių, Juridinių asmenų registrui pateikiamų formų kaina šoktels iki 255 Lt.

Tiek steigiant sodininkų bendriją, tiek keičiant jos steigimo dokumentus, notaro atlygis yra skaičiuojamas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Sodininkų bendrijų įstatų keitimas

Sprendimą dėl sodininkų bendrijos įstatų pakeitimo gali priimti tik visuotinas narių susirinkimas. Pakeistų įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams taip pat turi patvirtinti notaras. Notarui pateikiama:
Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.
Įstatai – jo pakeitimai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai), steigimo dokumentų tekstas prieš pakeitimus (1 egzempliorius) ir visas steigimo dokumentų tekstas po pakeitimų (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).
Narių susirinkimo protokolas ir jo priedai.
Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir naują steigimo dokumentų redakciją įregistruoti galima:
4.1. Jeigu kartu keičiama buveinė, papildomai pateikiamas patalpų savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei ir juridinio asmens registravimo pažymėjimo originalas.
4.2. Jeigu kartu keičiamas sodininkų bendrijos pavadinimas, papildomai pateikiamas juridinio asmens registravimo pažymėjimo originalas ir dokumentas, patvirtinantis, kad apie pavadinimo pakeitimą buvo pranešta vieną kartą viešai arba visiems juridinio asmens kreditoriams raštu.
4.3. Jeigu pasibaigė reorganizavimas, papildomai pateikiamos reorganizavimo sąlygos, ekspertų vertinimai; dokumentas, patvirtinantis, kad juridinio asmens kreditoriai buvo tinkamai informuoti ir suteiktas papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimas.
4.4. Jeigu pasibaigė pertvarkymas, papildomai pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad juridinio asmens kreditoriai buvo tinkamai informuoti ir suteiktas papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimas.
4.5. Kiti dokumentai.
Notarui mokamas atlyginimo dydis – 250-500 litų.
Be notaro patvirtintų dokumentų Juridinių asmenų registrui pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už pakeistų įstatų registravimą – 92 litai.
Sodininkų bendrijų duomenų keitimas ir teikimas Juridinių asmenų registrui:
kai keičiami valdymo organų nariai:
1.1.prašymas įregistruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre (JAR-1);
1.2.naujų narių išrinkimo teisinį pagrindą patvirtinantis dokumentas (susirinkimo protokolas ir kt.). Asmenų, galinčių veikti juridinio asmens vardu parašas , turi būti patvirtintas notaro.
1.3. dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą (10 litų už vieno duomens pakeitimą).
Paramos gavėjo statuso įregistravimas:
2.1.Prašymas suteikti paramos gavėjo statusą (JAR-1),
2.2.Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą (10 Lt).
Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktorius

Klaudas Navickas.

LR ūkio ministro įsakymas

Apie energetikos įrenginių išpirkimo problemas

2007 m. gruodžio 22 d. LR ūkio ministras įsakymu Nr. 4 -548 paskyrė darbo grupę ir įpareigojo per tris mėnesius išnagrinėti sodininkų bendrijų energetikos įrenginių išpirkimo problemas, prireikus parengti atatinkamų teisės aktų projektus ir, juos suderinus su suinteresuotomis institucijomis, pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministrui.

Darbo grupės sudėtis:
Juozas Jaruševičius – Lietuvos Respublikos Seimo narys (Darbo grupės pirmininkas );
Laima Mogenienė – Lietuvos Respublikos Seimo narė ( Darbo grupės pirmininko pavaduotoja);
Vladislovas Butkevičius – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas;
Eidigintas Germanavičius – Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas;
Anicetas Ignotas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorius;
Antanas Kartunavičius – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas;
Gytis Kundrotas – akcinės bendrovės ,,VST” Teisės ir administravimo tarnybos direktorius;
Neringa Plekavičiūtė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė;
Kęstutis Sadauskas – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos vyriausiasis inžinierius inspektorius;
Rimvydas Sinkevičius – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus vedejas;
Romualdas Šeštakauskas – Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo pirmininkas;
Arvydas Zakalskis – akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai Finansų direktorius;
Algimantas Zaremba – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius;
Petras Povilas Zigmantavičius – Vilniaus rajono sodininkų bendrijos ,,Vilma” pirmininkas.

Raštas Seimo nariams

Šiuo kreipimusi bandyta sužinoti Seimo narių nuomonę apie sodininkų problemų sprendimą ir sodininkų bendrijų perspektyvas po 10–15 metų.


RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETUI

2007 m. gruodžio 8 d.

Apie sodininkų bendrijų problemas

Šiuo metu Respublikoje sodininkų bendrijų ir tuo pačiu sodininkų padėtis yra bloga ir būtina spręsti visą eilę klausimų.

Kai buvo kuriamos sodininkų bendrijos, jų paskirtis buvo vystyti sodininkyste-daržininkystę ir naudoti tas teritorijas vasaros laikotarpyje. Statyti namelius, kuriuose būtų galima gyventi žiemą buvo draudžiama.

Šiuo metu padėtis visiškai pasikeitusi: prie didesnių miestu sodininkų bendrijų sklypuose auga gyvenamieji namai, jos virsta gyvenamųjų namų kvartalais, kuriuose būtina spręsti komunikacijas, privažiavimo kelius, o tolimesniuose rajonuose sodininkų bendrijos išlikusios tokios, kokios buvo steigiamos dar tarybiniais metais.

Tą skirtumą reikėtų parodyti ir Sodininkų įstatyme, kur būtų dvi sodininkų bendrijų grupės:
a) bendrijos su tam tikru pastoviai apgyvendintų sklypų skaičiumi (procentinį kiekį reikėtų numatyti) vadinti gyvenamų namų bendrijomis, kurių infrastruktūros sutvarkymui galbūt galima būtų skirti ES ar kitų paramos fondų lėšas (savivaldybės tiems darbams lėšų neturi);
b) likusios sodininkų bendrijos, kurios nesiekia tapti gyvenamų namų bendrijomis ir jų tikslas – plėtoti daržininkystę, sodininkystę.

Daugelyje sodininkų bendrijų nėra patikslintos išorės teritorijų ribos. Reikalaujama, kad tokį patikslinimą atliktų sodininkų bendrijos, bet tas reikalavimas yra abejotinas. Kai buvo steigiamos sodininkų bendrijos, joms žemę skyrė Valstybė ir matavimai buvo atliekami jos lėšomis. Po Nepriklausomybės paskelbimo individualūs sodininkai privatizavo savo sklypelius, o likusi valstybinė žemė nebuvo inventorizuota. Buvo nurodymas žemėtvarkos tarnyboms sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su sodininkų bendrijomis, kad jos mokėtų nuomos mokestį. Tokias sutartis yra sudarę nedaugelis sodininkų bendrijų. Nežiūrint, kad nuomos sutarčių nėra, savivaldybes reikalauja mokėti už nuomojama žemę. Valstybinės žemės matavimus turėtų atlikti žemėtvarkos tarnybos, nes tai Valstybės žemė ir kiekvienas bet kokio turto savininkas turėtų žinoti ką jis valdo.

Reikia patikslinti, papildyti Sodininkų bendrijų įstatyme visą eilę punktų, kuriuos suformuluoti galima gavus daugiau sodininkų pasiūlymų.

Reikia atkreipti dėmesį į sodininkų bendrijų stovį, jų nuotaikas atokesnėse Respublikos vietose. Teko susitikti su sodininkų bendrijų pirmininkais Šakių, Jurbarko, Varėnos rajonuose. Pirmininkai daugumoje dirba visuomeniniais pagrindais, nesurenka iš sodininkų nario mokesčio. Sodininkų bendrijų teritorijos dokumentaliai nesutvarkytos, naudojasi Sodininkų bendrijų įstatais patvirtintais dar 1992 metais. Naujų įstatų sutvarkymui neturi nei lėšų, nei žinių. Daugelio pirmininkų nuotaikos – mesti pirmininkavimą, o apie yrančias sodininkų bendrijas tegul galvoja savivaldybės.

Įstatų tvarkymas yra labai brangus, ne visos sodininkų bendrijos pajėgios mokėti advokatams, notarams ir registro tarnyboms už dokumentų tvarkymą, todėl Seime reikėtų apsvarstyti kaip atpiginti ir supaprastinti šias procedūras.

Labai daug neaiškumų vedant buhalterinę apskaitą. Didelėse sodininkų bendrijose, kur yra samdomi buhalteriai tvarka yra, bet mažose bendrijose, kurios nepajėgios samdyti buhalterių, reikia nustatyti pačią elementariausią buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.

Respublikoje nėra tokios organizacijos, kurioje būtų sukaupti duomenys apie sodininkų bendrijas, kiek bendrijose yra sklypų, kiek pastoviai gyvenančių ir t. t. Savivaldybės į sodininkų bendrijas žiūri labai skirtingai, dalis visiškai sodininkais nesirūpina, todėl ir nežino tikros padėties.

Neišspręstas sodininkų bendrijoms priklausančių elektros linijų pardavimas Rytų ir Vakarų skirstomiesiems tinklams. Reikėtų vieną karta apsispręsti: jei Lietuvoje nėra jėgos ir priemonių pažaboti skirstomųjų tinklų savivaliavimą – tai reikia oficialiai tai pripažinti, jei yra galimybė įvesti tvarką – tai reikia rimtai tuo užsiimti.

Labai keista ir dideles abejones kelia kai kurių Ūkio ministerijos darbuotojų pozicija dėl sodininkų elektros tinklų pardavimo.

Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius