Rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko sodininkų susirinkimas. E. Germanavičius į pasitarimą pakvietė Seimo narius Kęstutį Daukšį ir Aplinkos komiteto pirmininką Joną Šimėną. Buvo aptartos aktualios problemos.
Rita Žadeikytė
Šiaulių miesto savivaldybėje susirinkę sodininkų bendrijų pirmininkai vienu balsu prašė atvykusių Seimo narių pertvarkyti atliekų administravimo tvarką. Nežino sodininkai, kaip apsiginti ir nuo apsileidusių kaimynų, kurių sodus siūlė net konfiskuoti.
Prašė valdžios sprendimų
Į pasitarimą Šiaulių miesto ir rajono bei Radviliškio rajono sodininkus sukvietė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija. Jos pirmininkas Eidigintas Germanavičius ragino sodininkus netylėti apie atliekų administravimo, teritorijų planavimo, nelegalių statinių įteisinimo, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo soduose problemas.
E. Germanavičius į pasitarimą pakvietė Seimo narius Kęstutį Daukšį ir Aplinkos komiteto pirmininką Joną Šimėną, kad šie inicijuotų įstatymų pataisas.
Sodininkai džiaugėsi tik vienu: kad šiemet su valdžios pagalba pavyko išspręsti įsisenėjusią problemą su elektros tinklais. Pagal naująją tvarką sodininkams priklausantys elektros tinklai išperkami esamos būklės, nėra vertinami neigiama verte, išpirkimo kaina nustatoma bendru šalių susitarimu.
Pirmininkus vargina rinkliava
Sodų bendrijų pirmininkai vienu balsu piktinosi galiojančia rinkliavos už komunalines atliekas soduose tvarka. Rinkliavą turi surinkti ir su atliekų tvarkymą administruojančia bendrove turi atsiskaityti sodų bendrijos pirmininkas, nes bendrija gauna vieną bendrą sąskaitą. Sodininkai norėtų, kad kiekvienas sodininkas galėtų mokėti rinkliavą pats tiesiogiai.
„Viskas užkrauta ant vieno pirmininko pečių. Kai bendrojoje keli šimtai sklypų, kaip surinkti tuos mokesčius, juk yra sodininkų, kurie net neatvažiuoja į savo sodus“, — piktinosi pirmininkai.
Sodininkai prisipažino, jog dėl tokios tvarkos atsirado net teisminių ginčų, kur atsakovais už nesumokėtą rinkliavą tapo bendrijų pirmininkai.
Sodininkai piktinosi ir tuo, kad kai kuriems tenka net mokėti net tris atskirus mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą — buto, garažo ir sodo.
„Jeigu žmogus būna bute, tai jis niekaip negali palikti šiukšlių sode. O jeigu būna sode, tai tuo metu nekaupia šiukšlių bute. Juk sodybos šeimininkas, kuris turi savo kieme ir sodą, ir garažą, tris kartus už šiukšlių išvežimą nemoka“, — piktinosi sodininkai.
ŠRATC nenori „gaudyti“ sodininkų
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Raimundas Jakutis tikino žinąs apie sodininkų nepasitenkinimą.
„Apskrities savivaldybės sodų bendrijoms nustatė rinkliavą rinkti bendrijų pirmininkams, būtent Savivaldybės sodų bendrijas apmokestina kaip juridinius, o ne fizinius asmenis. Savivaldybių tarybos turi galią keisti tvarką“, — kratėsi problemos sprendimo direktorius R. Jakutis.
Vėliau R. Jakutis pripažino, kad net nenorėtų pokyčių: „Dirbti su kiekvienu atskiru sodininku mums būtų nuostolinga. Į dešimt litų per metus nuo vieno sodo sklypo mes jau niekaip nebeįsitektume, nes mokėtume už Registrų centro duomenis, pašto išlaidas, sąskaitų spausdinimą kiekvienam atskiram sodo sklypeliui. Mokestis automatiškai sodininkams kiltų. Be to, mes neturime duomenų apie kiekvieną sodo sklypą.“
R. Jakučio nė kiek nestebina, kad žmonės už atliekų surinkimą moka po tris mokesčius — bute, sode ir garaže.
„Reikia žiūrėti ne į atskirą žmogų. Vienas šeimos narys tuo metu būna sode, kitas bute ir abu šiukšlina. Kodėl turėtų nemokėti? Mūsų bendrovė negali dirbti nuostolingai. Reikia padengti bankų paskolas, imtas sąvartynams įrengti,“ — sakė R. Jakutis.
Nesitvarko — konfiskuoti
Sodų bendrijų pirmininkai skundėsi nebežinantys, kaip priversti savininkus sutvarkyti apleistus sodus. Pirmininkai tikino, kad apleistų sodų tik daugėja, nes nemažai žmonių emigruoja.
„Ką su tokiais kenkėjais daryti? Konfiskuoti sodą ir viskas“, — siūlė kai kurie bendrijų pirmininkai.
„O ką siūlot dėl to daryti Seimui? Kokį įstatymą priimti? Kad būtų galima konfiskuoti nuosavybę?“ — stebėjosi Seimo narys J. Šimėnas.
Seimo narys K. Daukšys pasiūlė apleistų sodų savininkus tramdyti solidžiomis baudomis. Bendrijų pirmininkai skeptiškai sutiko tokį siūlymą: baudos gali įsukti teisminį bylinėjimąsi.
Sodininkai pripažino, jog soduose daug nelegalių statinių. „Jeigu aš savo nelegalų garažiuką norėsiu įteisinti, man tas procesas kainuos brangiau, nei garažiuko statyba“, — sakė vienas sodininkas.
Seimo nariai tikino, kad pagal naująjį Statybos įstatymą nelegalius statinius įteisinti yra paprasčiau.