Lietuviškos šventės vasarį

2-sis iš 8 įrašų serijoje Lietuviškos šventės

Senoviški lietuviški vasario pavadinimai: kovinis, ragutis, mažasis ragas, pridėtinis.

Vasario 2 d. – Gramnyčia, Perkūno diena, Grabnyčios. Kristaus paaukojimo šventė.
Vasario 3 d. – Šv. Blažiejus, Linų, Eglės diena
Vasario 5 d. – Gabijos, Duonos diena, Šv. Agota
Vasario 9 d. – Šv. Apolonija
Vasario 24 d. – Vieversio diena, Šv. Motiejus

Nors vėjas ir šiltesnis, bet pūgos siaučia, žvėreliams ir paukščiams, tai pats sunkiausias mėnuo, nes šlapias sniegas krinta čia užšaldamas, čia ištirpdamas, o po suledėjusio sniego pluta sunku maisto rasti.… Skaityti toliau →

Vasaris

2-sis iš 11 įrašų serijoje Mėnesiai

Vasaris yra antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais. Tris kartus istorijoje vasaris turėjo 30 dienų. Ne keliamaisiais metais vasaris prasideda ta pačia savaitės diena, kaip kovas ir lapkritis. Keliamaisiais – ta pačia savaitės diena, kaip rugpjūtis.

Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė.… Skaityti toliau →

Lietuviškos šventės sausį

1-sis iš 8 įrašų serijoje Lietuviškos šventės

Senoviški lietuviški sausio pavadinimai: ragas, siekis, pusčius, vilkų mėnuo.

Sausio 1 d. – Naujųjų metų šventė
Sausio 6 d. – Trys Karaliai.
Sausio 19 d. – Kumeliuko krikštynos, Krikštai
Sausio 25 d. – Pusiaužiemis, Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas

Naujųjų metų šventė. Švęsti Naujuosius metus mūsų krašte, o ir visoje Europoje, yra gana nauja tradicija.… Skaityti toliau →

Sausis

1-sis iš 11 įrašų serijoje Mėnesiai

Sausis, lot. Januarius Iānuārius (Janus + arius – Januso mėnuo) – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Keliamaisiais metais sausis prasideda ta pačia savaitės diena, kaip balandis ir liepa. Ne keliamaisiais – ta pačia savaitės diena kaip ir spalis.
Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė.… Skaityti toliau →

Vėjo žvarbumas

Vėjo žvarbumas – meteorologinis matmuo, priklausantis nuo (žemos) oro temperatūros ir vėjo greičio. Vėjo žvarbumas nusako realiai atviroje kūno vietoje jaučiamą temperatūrą. Dėl vėjo žvarbumo jaučiama temperatūra yra žemesnė negu tuo metu esanti, o ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės vėjo žvarbumo reikšmės gali būti pavojingos sveikatai ar net gyvybei.

Meteorologinės tarnybos vėjo žvarbumą skaičiuoja nuo +5 °C oro temperatūros ir nuo 1,5 m/s vėjo greičio.… Skaityti toliau →