2011 m vasario 2 dieną Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas E. Germanavičius kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Aplinkos ministeriją ir LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, informuodamas apie būtinybę nedelsiant imtis priemonių, sprendžiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugų organizavimą sodininkų bendrijų gyventojams.
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
LR aplinkos ministerijai
LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui
DĖL NESĄŽININGŲ VARTOJIMO SUTARČIŲ SĄLYGŲ, ĮTVIRTINTŲ LRV 2007 M. SAUSIO 31 D. NUTARIMU NR. 126 „DĖL VIEŠOSIOS VANDENS TIEKIMO SUTARTIES STANDARTINIŲ SĄLYGŲ PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTOSE VIEŠOSIOS VANDENS TIEKIMO SUTARTIES STANDARTINIŲ SĄLYGŲ 6 PUNKTE
2011-02-10, Nr. 11 -03
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių gynimo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; Žin., 2007, Nr. 12-488) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prašome išanalizuoti teikiamą informaciją bei imtis neatidėliotinų veiksmų, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priskirtos kompetencijos ribose, eliminuojant vartotojų atžvilgiu nesąžiningas ir diskriminacines sąlygas, numatytas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 6 punkte.
Pažymėtina, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių sodo bendrijų gyventojai susiduria su opia nuotėkų tvarkymo problema. Asmenys, dėl teisės aktų netobulumo ir vietos savivaldybių Tarybų neveiklumo, neturi galimybės ir sąlygų gauti bendro intereso paslaugas, kurioms yra priskiriamas ir buitinių nuotėkų surinkimas bei tvarkymas. Sodų bendrijose gyvenantiems asmenims yra nustatyta prievolė tinkamai tvarkyti buitines nuotėkas, tačiau sudaryti viešąsias buitinių nuotėkų tvarkymo sutartis nėra su kuo, nes minėtos sutartys sudaromos tik su sąlyga, – nuotėkų surinkimo įrenginiai privalo būti prijungti prie vandens tiekėjams priklausančių nuotėkų tinklų. Atsižvelgiant į tai, kad sodų bendrijose artimiausiu metu nenumatoma plėtoti centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, o dėl riboto ploto sklypuose įsirengti individualius valymo įrenginius nėra galimybės, bei įvertinus tai, kad patys sodininkai yra nepajėgūs finansuoti didelės apimties infrastruktūrinių objektų statybos, susidaro neadekvati situacija, kuomet sodininkai priversti samdyti nelegalius nuotekų vežėjus, kurių kainos nėra reguliuojamos Valstybės (tokią prievolę numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas bei eilė kitų teisės aktų) ir mokėti už 1 m3 surenkamų buitinių nuotekų nuo 20 iki 40 Lt (per mėnesį tai atitinkamai sudaro 200 – 400 Lt vienam namų ūkiui). Akivaizdu, kad neįstengiant atsiskaityti už buitinių nuotekų tvarkymą „rinkos kainomis“ sodų bendrijose gyvenantys asmenys nepaiso jokių higienos reikalavimų ir buitines nuotekas šalina savarankiškais būdais, teršdami sodų bendrijų aplinką, kuri skirta rekreacijai.
Kaip pavyzdį galima pateikti įmonės UAB „Clean solutions“, teikiančios nuotekų išvežimo paslaugas gyventojams ir įmonėms Vilniaus mieste, kurios paslaugų kainos skelbiamos viešai internetiniame tinklalapyje http://www.cleansolutions.lt/nuoteku-isvezimas:
Vieno reiso kaina, kai nuotekų kiekis iki 4 m3 (su PVM) 149,00 Lt (37,25 Lt už 1 m3)
Vieno reiso kaina, kai nuotekų kiekis nuo 4 m3 iki 6 m3 (su PVM) 159,0 Lt (26,50 Lt už 1 m3)
Vieno reiso kaina, kai nuotekų kiekis nuo 6 m3 iki 8 m3 (su PVM) 169,0 Lt (21,13 Lt už 1 m3)
Kreipdamiesi į Jus taip pat teikiame detalesnę šiuo metu galiojančios teisinės aplinkos analizę bei siūlymus, sprendžiant susidariusią situaciją.
Savivaldybėse viešąjį vandens tiekimą vykdo vandens tiekėjai, kurie pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį suprantami kaip juridiniai asmenys įgiję teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir/ar teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Vandens tiekėjai bendrojo intereso paslaugas teikia vadovaudamiesi vandens tiekimo sutartimi, kuri sudaroma tarp vandens tiekėjo ir abonento (vartotojo) dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartimi vandens tiekėjas įsipareigoja, laikydamasis nustatytų kokybės reikalavimų ir sąlygų, tiekti geriamąjį vandenį ir/ar tvarkyti nuotekas, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja laikytis sutartyje nustatytų geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų išleidimo sąlygų (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).
Viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Geriamojo vandens įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis:
– Jei asmuo nepasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 5 dalys);
– Jei asmuo nuotekas išleidžia į nuotekų surinkimo duobę, tačiau jam vandens tiekėjas teikia vandens tiekimo paslaugas, tuomet vandens tiekėjas, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-639 „Dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 16-593) 9 punktu, turi surinkti abonentų (vartotojų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį;
– Jei asmuo vandeniu apsirūpina individualiai (turi gręžinį ar šulinį), o nuotekas išleidžia į nuotekų surinkimo duobę ir pageidauja (turi prievolę) tinkamai tvarkyti nuotekas, tuomet jis negali sudaryti viešosios vandens tiekimo sutarties dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, nes vietos savivaldybės nesiėmė jokių veiksmų organizuojant minėtų paslaugų teikimą. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsniu, savivaldybės privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, tame tarpe ir asmenims, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ar nuotekų surinkimo tinklų ir/ar įsirengti vietinių valymo įrenginių.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.161 straipsnio nuostatomis, viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo, teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 6.161 straipsnyje įtvirtinta juridinių asmenų pareiga sudaryti sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, kai tik gyventojai kreipiasi, šias paslaugų teikimo sutartis privalo sudaryti vandens įmonė, veikianti savivaldybės teritorijoje ir taikanti savivaldybės Tarybos patvirtintas kainas.
Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos (toliau – Sąlygos), patvirtintos LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (Žin., 2007, Nr. 17-636) nustato viešųjų vandens tiekimo sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo, nutraukimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, vartotojo atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką, šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarką, sutarties galiojimo terminą, jos keitimo ar nutraukimo sąlygas ir tvarką. Šios Sąlygos privalomos viešiesiems vandens tiekėjams, veikiantiems tiek viešojo vandens tiekimo teritorijose, tiek viešojo vandens tiekimo teritorijoms nepriskirtose teritorijose ir jų abonentams (vartotojams). Viešojo vandens tiekimo teritorijoms nepriskirtose teritorijose veikiančių kitų (neviešųjų) vandens tiekėjų sudaromos su abonentais (vartotojais) sutartys turi būti parengtos pagal šias Sąlygas (Sąlygų 1 ir 2 punktai) ir Civilinio kodekso 6.184 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Sąlygų 6 punkte numatyta išimti, kuriai esant viešoji vandens tiekimo sutartis nesudaroma: „Viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma su šių Sąlygų 5.2.1 ir 5.2.2 punktuose nurodytais abonentais (vartotojais), kai jie turi geriamojo vandens naudojimo įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, kurie yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ir kai įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisai. Sutartis su vartotoju gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės sunaudoto geriamojo vandens apskaitos“. LR Vyriausybei nepanaikinus Sąlygų 6 punkto formuluotės, ribojančios galimybę sudaryti viešąją sutartį su visais abonentais (vartotojais) besikreipiančiais į vandens tiekėją, yra diskriminuojami ne tik sodų bendrijose gyvenantys asmenys bet ir kaimiškų vietovių gyventojai, kuriems bendrojo intereso paslaugos negali būti teikiamos.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.161 straipsnio nuostatomis, viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos.
Vadovaujantis LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nr. 126 nutarimu „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 22 punktu Viešieji vandens tiekėjai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas apskaičiuoja vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių Tarybos po to, kai viešieji vandens tiekėjai jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla, o paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad yra būtina imtis neatidėliotinų priemonių, kad teisės aktai reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimą, sutarčių sudarymą tarp vandens tiekėjo ir vartotojo, būtų nedelsiant koreguojami, sudarant galimybę visiems buitiniams vartotojams gauti bendrojo intereso paslaugas vienodomis nediskriminacinėmis kainomis, nepriklausomai nuo to ar vartotojas yra prijungtas prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų sistemos, ar tokiai galimybei neegzistuojant. Tuo pačiu tikimės, kad minėti klausimai bus sprendžiami konstruktyvaus dialogo būdu įvertinant tai, kad šiuo metu dauguma sodų bendrijų yra tapę gyvenamųjų namų kvartalais.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius