Sodininkų bendrijų įstatų keitimas

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Sprendimą dėl sodininkų bendrijos įstatų pakeitimo gali priimti tik visuotinas narių susirinkimas. Pakeistų įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams taip pat turi patvirtinti notaras. Notarui pateikiama:
Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.
Įstatai – jo pakeitimai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai), steigimo dokumentų tekstas prieš pakeitimus (1 egzempliorius) ir visas steigimo dokumentų tekstas po pakeitimų (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).
Narių susirinkimo protokolas ir jo priedai.
Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir naują steigimo dokumentų redakciją įregistruoti galima:
4.1. Jeigu kartu keičiama buveinė, papildomai pateikiamas patalpų savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei ir juridinio asmens registravimo pažymėjimo originalas.
4.2. Jeigu kartu keičiamas sodininkų bendrijos pavadinimas, papildomai pateikiamas juridinio asmens registravimo pažymėjimo originalas ir dokumentas, patvirtinantis, kad apie pavadinimo pakeitimą buvo pranešta vieną kartą viešai arba visiems juridinio asmens kreditoriams raštu.
4.3. Jeigu pasibaigė reorganizavimas, papildomai pateikiamos reorganizavimo sąlygos, ekspertų vertinimai; dokumentas, patvirtinantis, kad juridinio asmens kreditoriai buvo tinkamai informuoti ir suteiktas papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimas.
4.4. Jeigu pasibaigė pertvarkymas, papildomai pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad juridinio asmens kreditoriai buvo tinkamai informuoti ir suteiktas papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimas.
4.5. Kiti dokumentai.
Notarui mokamas atlyginimo dydis – 250-500 litų.
Be notaro patvirtintų dokumentų Juridinių asmenų registrui pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už pakeistų įstatų registravimą – 92 litai.
Sodininkų bendrijų duomenų keitimas ir teikimas Juridinių asmenų registrui:
kai keičiami valdymo organų nariai:
1.1.prašymas įregistruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre (JAR-1);
1.2.naujų narių išrinkimo teisinį pagrindą patvirtinantis dokumentas (susirinkimo protokolas ir kt.). Asmenų, galinčių veikti juridinio asmens vardu parašas , turi būti patvirtintas notaro.
1.3. dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą (10 litų už vieno duomens pakeitimą).
Paramos gavėjo statuso įregistravimas:
2.1.Prašymas suteikti paramos gavėjo statusą (JAR-1),
2.2.Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą (10 Lt).
Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktorius

Klaudas Navickas.

LR ūkio ministro įsakymas

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Apie energetikos įrenginių išpirkimo problemas

2007 m. gruodžio 22 d. LR ūkio ministras įsakymu Nr. 4 -548 paskyrė darbo grupę ir įpareigojo per tris mėnesius išnagrinėti sodininkų bendrijų energetikos įrenginių išpirkimo problemas, prireikus parengti atatinkamų teisės aktų projektus ir, juos suderinus su suinteresuotomis institucijomis, pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministrui.

Darbo grupės sudėtis:
Juozas Jaruševičius – Lietuvos Respublikos Seimo narys (Darbo grupės pirmininkas );
Laima Mogenienė – Lietuvos Respublikos Seimo narė ( Darbo grupės pirmininko pavaduotoja);
Vladislovas Butkevičius – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas;
Eidigintas Germanavičius – Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas;
Anicetas Ignotas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorius;
Antanas Kartunavičius – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas;
Gytis Kundrotas – akcinės bendrovės ,,VST” Teisės ir administravimo tarnybos direktorius;
Neringa Plekavičiūtė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė;
Kęstutis Sadauskas – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos vyriausiasis inžinierius inspektorius;
Rimvydas Sinkevičius – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus vedejas;
Romualdas Šeštakauskas – Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo pirmininkas;
Arvydas Zakalskis – akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai Finansų direktorius;
Algimantas Zaremba – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius;
Petras Povilas Zigmantavičius – Vilniaus rajono sodininkų bendrijos ,,Vilma” pirmininkas.

Raštas Seimo nariams

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Šiuo kreipimusi bandyta sužinoti Seimo narių nuomonę apie sodininkų problemų sprendimą ir sodininkų bendrijų perspektyvas po 10–15 metų.

RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETUI

2007 m. gruodžio 8 d.

Apie sodininkų bendrijų problemas

Šiuo metu Respublikoje sodininkų bendrijų ir tuo pačiu sodininkų padėtis yra bloga ir būtina spręsti visą eilę klausimų.

Kai buvo kuriamos sodininkų bendrijos, jų paskirtis buvo vystyti sodininkyste-daržininkystę ir naudoti tas teritorijas vasaros laikotarpyje. Statyti namelius, kuriuose būtų galima gyventi žiemą buvo draudžiama.

Šiuo metu padėtis visiškai pasikeitusi: prie didesnių miestu sodininkų bendrijų sklypuose auga gyvenamieji namai, jos virsta gyvenamųjų namų kvartalais, kuriuose būtina spręsti komunikacijas, privažiavimo kelius, o tolimesniuose rajonuose sodininkų bendrijos išlikusios tokios, kokios buvo steigiamos dar tarybiniais metais.

Tą skirtumą reikėtų parodyti ir Sodininkų įstatyme, kur būtų dvi sodininkų bendrijų grupės:
a) bendrijos su tam tikru pastoviai apgyvendintų sklypų skaičiumi (procentinį kiekį reikėtų numatyti) vadinti gyvenamų namų bendrijomis, kurių infrastruktūros sutvarkymui galbūt galima būtų skirti ES ar kitų paramos fondų lėšas (savivaldybės tiems darbams lėšų neturi);
b) likusios sodininkų bendrijos, kurios nesiekia tapti gyvenamų namų bendrijomis ir jų tikslas – plėtoti daržininkystę, sodininkystę.

Daugelyje sodininkų bendrijų nėra patikslintos išorės teritorijų ribos. Reikalaujama, kad tokį patikslinimą atliktų sodininkų bendrijos, bet tas reikalavimas yra abejotinas. Kai buvo steigiamos sodininkų bendrijos, joms žemę skyrė Valstybė ir matavimai buvo atliekami jos lėšomis. Po Nepriklausomybės paskelbimo individualūs sodininkai privatizavo savo sklypelius, o likusi valstybinė žemė nebuvo inventorizuota. Buvo nurodymas žemėtvarkos tarnyboms sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su sodininkų bendrijomis, kad jos mokėtų nuomos mokestį. Tokias sutartis yra sudarę nedaugelis sodininkų bendrijų. Nežiūrint, kad nuomos sutarčių nėra, savivaldybes reikalauja mokėti už nuomojama žemę. Valstybinės žemės matavimus turėtų atlikti žemėtvarkos tarnybos, nes tai Valstybės žemė ir kiekvienas bet kokio turto savininkas turėtų žinoti ką jis valdo.

Reikia patikslinti, papildyti Sodininkų bendrijų įstatyme visą eilę punktų, kuriuos suformuluoti galima gavus daugiau sodininkų pasiūlymų.

Reikia atkreipti dėmesį į sodininkų bendrijų stovį, jų nuotaikas atokesnėse Respublikos vietose. Teko susitikti su sodininkų bendrijų pirmininkais Šakių, Jurbarko, Varėnos rajonuose. Pirmininkai daugumoje dirba visuomeniniais pagrindais, nesurenka iš sodininkų nario mokesčio. Sodininkų bendrijų teritorijos dokumentaliai nesutvarkytos, naudojasi Sodininkų bendrijų įstatais patvirtintais dar 1992 metais. Naujų įstatų sutvarkymui neturi nei lėšų, nei žinių. Daugelio pirmininkų nuotaikos – mesti pirmininkavimą, o apie yrančias sodininkų bendrijas tegul galvoja savivaldybės.

Įstatų tvarkymas yra labai brangus, ne visos sodininkų bendrijos pajėgios mokėti advokatams, notarams ir registro tarnyboms už dokumentų tvarkymą, todėl Seime reikėtų apsvarstyti kaip atpiginti ir supaprastinti šias procedūras.

Labai daug neaiškumų vedant buhalterinę apskaitą. Didelėse sodininkų bendrijose, kur yra samdomi buhalteriai tvarka yra, bet mažose bendrijose, kurios nepajėgios samdyti buhalterių, reikia nustatyti pačią elementariausią buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.

Respublikoje nėra tokios organizacijos, kurioje būtų sukaupti duomenys apie sodininkų bendrijas, kiek bendrijose yra sklypų, kiek pastoviai gyvenančių ir t. t. Savivaldybės į sodininkų bendrijas žiūri labai skirtingai, dalis visiškai sodininkais nesirūpina, todėl ir nežino tikros padėties.

Neišspręstas sodininkų bendrijoms priklausančių elektros linijų pardavimas Rytų ir Vakarų skirstomiesiems tinklams. Reikėtų vieną karta apsispręsti: jei Lietuvoje nėra jėgos ir priemonių pažaboti skirstomųjų tinklų savivaliavimą – tai reikia oficialiai tai pripažinti, jei yra galimybė įvesti tvarką – tai reikia rimtai tuo užsiimti.

Labai keista ir dideles abejones kelia kai kurių Ūkio ministerijos darbuotojų pozicija dėl sodininkų elektros tinklų pardavimo.

Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

 

 

Paprojektis Nr. 2004-LT0008-NVO-1EEE/NOR-02-063

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija gavo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą.

Vis daugiau žmonių kuriasi ir statosi gyvenamus būstus soduose. Gaila, tačiau sodininkai negauna reikalingos kasdieninės pagalbos dėl netobulų įstatymų arba netinkamo esamų įstatymo vykdymo. Tik nedidelė dalis SB administracijos žino kaip vadovauti bendrijoms, vesti apskaitą, tvarkyti teisinę ir įstatyminę dokumentaciją.

Pagal subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“ paruoštą projektą „Parama sodininkų bendrijoms įgyvendinant tvarią regioninę plėtrą ir bioįvairovės apsaugą“, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija parengė paraišką ir gavo finansinę paramą.

Gautos lėšos skirtos:
– informacinės-konsultacinės tarnybos steigimui: internetinės svetainės išplėtimui ir pertvarkymui,darbo įvairovės ir pateikimo operatyvumo didinimui;
– paruošti ir pravesti 4 regioninius seminarus ir mokymus aktyviems sodininkams, pirmininkams ir buhalteriams apie darbą su vyriausybinėmis organizacijomis, gamtosaugos ir teisėsaugos reikalavimus ir normas, buhalterinę apskaitą;
– materialinės techninės bazės stiprinimui: kompiuterinės įrangos, foto ir filmavimo kameros, dauginimo įrenginio įsigijimui;
– bendradarbiavimui su Švedijos Osterleno sodininkų asociacija: 5 asmenų kelionė į Švediją pasidalinti patirtimi ir pasimokyti;
– informacijos skleidimui ir projekto veiklų viešinimui: skrajučių, brošiūrų, stendų leidybai.