Panevėžio laikraštyje „Sekundė“ 2019-05-10 publikuotas Linos Dranseikaitės straipsnis „Sodininkų keliai – tarsi nereikalinga podukra“ (pateikiamas žemiau).
Susisiekimo ministerija baksnoja į savivaldybes, kad šios nesirūpina sodininkų bendrijose esančiais keliais. Nors šiemet iš rezervinės Kelių priežiūros ir plėtros programos tam numatyta paskirstyti 3,76 mln. eurų, neva dėl pastarųjų pasyvumo net milijonas eurų taip ir liko nepanaudotas. Tačiau savivaldybės tikina, kad jų rankos surištos – daugelio sodininkų bendrijų keliai iki šiol joms nepriklauso, tad ir finansavimo jiems tvarkyti prašyti negalinčios.
Paradoksalu, bet tam, kad savivaldybėms būtų galima savo žinion perimti kelius, reikalingos įstatymo pataisos, kurios dar tik bus svarstomos Seime. Šie metai pirmieji, kai Susisiekimo ministerija iš rezervo skyrė lėšų sodininkų bendrijų keliams inventorizuoti, taisyti ir rekonstruoti. Tiesa, pačios savivaldybės privalės prie šių darbų prisidėti savo lėšomis – nuo 30 iki 50 proc. Teigiama, kad jeigu eksperimentas pasiteisins, ši tvarka bus taikoma ir toliau.
Iš didžiųjų miestų, kuriems susisiekimo sąlygos sodininkų bendrijose paprastai kelia daugiausia problemų, finansavimo paraiškas pateikė tik Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybės. Iš Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų paraiškų negauta. Panevėžio rajono savivaldybė lėšų prašė tik nedidelei kelio atkarpai Spirakiai–Linoniai tvarkyti.
„Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu nemažai sodų mėgėjų teritorijų tapo gyvenamųjų namų kvartalais, kuriems svarbus geras susisiekimas, kokybiškos gatvės. Numatydami rezervines lėšas sodininkų bendrijų keliams ir gatvėms siekėme padėti savivaldybėms spręsti tokių gyvenamųjų teritorijų susisiekimo problemas. Gaila, kad savivaldybės gana vangiai teikė paraiškas ir finansavimo galimybe šiemet panoro pasinaudoti tik 27 iš 60 šalies savivaldybių. Dar apie milijonas eurų šiam tikslui numatytų lėšų liko nepaskirstytas“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Įstatymų pinklėse
Tačiau tokios kalbos piktina tiek pačius sodininkus, tiek ir savivaldybes. Kaip teigė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, didžioji dalis bendrijų kelių priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, tad savivaldybės net ir norėdamos teisiškai negali investuoti į šių kelių priežiūrą ar remontą. Tam, kad būtų galima savivaldybėms patikėjimo teise perduoti kelius, pagal teisės aktų nustatytą tvarką turi būti parengti ir patvirtinti detalieji planai. Šie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Deja, patys sodininkai tokiems darbams neturi lėšų, tad jau kelerius metus problema nejuda iš mirties taško.
„Jau daug metų kalbama apie tai, kad sodininkų bendrijų kelius reikia perduoti savivaldybėms, bet iki šiol nėra patvirtintos tvarkos, kaip tai padaryti, o ir finansavimas nenumatytas“, – sakė E. Germanavičius. Kitas dalykas – labai didelė dalis soduose esančių kelių neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų: yra siauri, ant kelių ribų sodininkai prisisodinę įvairių želdinių, kelkraščiuose nutiestos elektros perdavimo tinklų linijos ir atramos. Tad savivaldybėms net ir perėmus sodininkų bendrijų kelius, ne visada juos bus galima pripažinti vietinės reikšmės keliais. „Seime jau buvo pristatytos sodininkų įstatymo pataisos, kur išvardyta, kokius kelius savivaldybės turėtų perimti. Tačiau šio įstatymo svarstymas bus tik birželio pabaigoje. Viskas daroma iš kitos pusės – pirmiausia skiriami pinigai, o tik po to priimamas reikalingas įstatymas. Tikiu, kad kai tik keliai bus perduoti savivaldybėms, reikalai turėtų pajudėti“, – kalbėjo E. Germanavičius.
Per daug klaustukų
Panevėžio savivaldybė net neteikė prašymų finansavimui sodininkų bendrijų keliams tvarkyti. Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, gerai, kad tokia programa atsirado, tačiau teisinė bazė yra visiškai nesutvarkyta. Taip ir neaišku, kokie keliai yra priskiriami sodininkų bendrijoms, ar bendrija turi būti registruota ar ne, kaip teisiškai keliai turi būti perduoti Savivaldybės žinion, mat Kelių direkcijos lėšos mokamos tuomet, kai jie yra Savivaldybės nuosavybė. „Kai Kelių direkcijai uždavėme klausimus dėl finansavimo ir kokie dokumentai turi būti parengti, jokio atsakymo iki šiol nesulaukėme. Antra, kad galėtume rekonstruoti ar remontuoti gatvę, reikalingas techninis projektas. O tai užtrunka mažiausiai pusmetį. Kaip gali teikti paraišką, kai nežinai, ar toks dalykas bus iš viso finansuojamas. Pagaliau ar tai turtas, į kurį galima investuoti. Ilgai svarstėme, ar teikti paraišką, tuo labiau kad ir iš sodininkų sulaukėme nemažai prašymų, bet kol kas per daug neatsakytų klausimų – ar tai reklama, ar iš tiesų priemonė, kuria pasinaudojus galima sutvarkyti gatves“, – kalbėjo T. Jukna. Jo teigimu, Savivaldybė ieškojo būdų, kaip iš sodininkų bendrijų perimti gatves, bet tuomet tai jau nebebus bendrijų kelias ir dalyvauti programoje jau nebegalės. Kitas klausimas – įstatymuose nurodyta, kad vietinės reikšmės keliu laikomas tas kelias, kuris yra ne mažiau kaip penkių metrų pločio. Kaip žinoma, tokius kelius visose sodininkų bendrijose mieste būtų galima vienos rankos pirštais suskaičiuoti. Didžioji dalis sodų gatvių – vos 3–4 metrų pločio. „Jeigu būtų sutvarkyta teisinė bazė, ši programa būtų itin naudinga Panevėžiui, nes soduose situacija gana prasta. Gatvės net neturi įrengtų pagrindų, todėl rekonstrukcija tikrai reikalinga. Kita vertus, o kodėl prioritetas yra skiriamas sodams, kai ir mieste apstu itin prastos būklės gatvių, kuriomis judėjimas išties intensyvus. Pavyzdžiui, Durpyno gatve tuoj bus sunku išvažiuoti, nes būklė tragiška, bet ja naudojasi gerokai daugiau gyventojų nei bet kuria sodų gatvele. Tad turime susidėlioti, kas yra svarbiau“, – teigė T. Jukna.
Tiko vienas kelias
Panevėžio rajono savivaldybė iš rezervinės programos sodininkų keliams tvarkyti prašė 34,65 tūkst. eurų. Iš savo kišenės pridėjus beveik 15 tūkst. eurų, planuojama suremontuoti į kelias sodininkų bendrijas vedantį kelią Spirakiai–Linoniai. Pasak Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio, rajone yra 48 sodininkų bendrijos, jų kelių būklė labai įvairi – nuo geros asfalto dangos iki sunkiai išvažiuojamų keliukų.
Savivaldybė rūpinasi tais keliais, kurie priklauso jai ir veda į sodininkų bendrijas, bet toliau – jau pačių sodininkų rūpestis. „Ši programa iš esmės yra gera, bet iki galo neapgalvota. Nors yra daugybė kilometrų tvarkomų sodų kelių, paraišką galėjome teikti tik dėl vieno kelio, vedančio į sodus. Didžioji problema, kad sodininkų keliai nepriklauso Savivaldybei, o į svetimą turtą mes neturime teisės investuoti“, – teigė P. Žagunis. Deja, didžioji sodininkų bendrijų dalis rajone net nepradėjusios daryti savo namų darbų, mat norint teisiškai sutvarkyti kelių perdavimą Savivaldybei, patiems sodininkams tektų atverti pinigines. „Be to, dar nėra valstybės mastu patvirtinta tvarka, kaip perimti sodininkų bendrijų kelius. Tie milijonai, skirti sodų keliams, geras, bet iki galo neparengtas klausimas, nes turime daug apribojimų dėl šių lėšų panaudojimo. Kai bus sutvarkyti teisiniai dalykai, manau, programa bus naudinga. Tuo labiau kad galima prisidėti iš Kelių programai skirtų lėšų, tad Savivaldybės biudžetas nenukenčia“, – sakė rajono meras.
Šaltinis: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/sodininku-keliai-tarsi-nereikalinga-podukra/