“Valstiečių laikraštyje” 2013-03-23 publikuotas Nijolės Baronienės straipsnis “Sodininkų bendrijose bėdų – kaip adatų šieno kupetoje”.
Valdininkams neįdomūs
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius priminė, kad 2012 metais Socialdemokratų ir Darbo partijos prieš rinkimus žadėjo spręsti pagrindines sodininkų problemas. Apie tai buvo skelbiama partijų programose. Tačiau, pasak jo, laikas eina, o konkrečių darbų nesimato.
„Mes, sodininkai, nesnaudžiame ir pateikiame konkrečius pasiūlymus. Vienas jų – miestų ir rajonų savivaldybėms siūlome įvesti sodininkų bendrijų apskaitą. Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2 str. 1 ir 3 dalyse nurodoma, kad sodininkų bendrija yra ne tik poilsio, bet ir gyvenama vieta savivaldybių teritorijoje, todėl visos paslaugos sodininkų bendrijų gyventojams turėtų būti teikiamos tokios pat kaip ir gyvenantiesiems miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose. Tačiau taip nėra“, – pabrėžė pašnekovas. Jis sakė, kad savivaldybių ir seniūnijų veikla „baigiasi“ ties sodininkų bendrijų teritorijų riba. Savivaldos ir seniūnijų valdininkai nesidomi tvarka sodininkų bendrijose, jiems nerūpi ir jose esančių kelių būklė. Asociacijos pirmininkas stebėjosi, kad savivaldybių darbuotojai net nežino, kiek sodininkų bendrijose gyvena žmonių, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, kiek yra vaikų, nelankančių mokyklų. Pasak jo, savivaldybėse turėtų būti kaupiami visų jų teritorijose esančių sodininkų bendrijų duomenys: sodininkų bendrijų pavadinimai, sklypų planai ir skaičius, turėtų būti žinoma, kiek yra nuolat gyvenančių asmenų, kiek apleistų, savininkų neturinčių sklypų, ir t. t.
Teritorijos, kurių nėra
2012 m. Registro tarnybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai priėmė sprendimą ir suteikė sodininkų bendrijoms gatvių pavadinimus ir sklypų numerius. Po šio pakeitimo Registro tarnybos, išduodančios sodininkų bendrijose sklypus turintiems asmenims pažymas apie jų turimą nekilnojamąjį turtą, adresuose nebenurodo sodininkų bendrijos pavadinimo. „Naujuose savivaldybių tinklalapiuose galima rasti įvairiausios informacijos, tačiau juose nėra pažymėtų sodininkų bendrijų teritorijų. Respublikinės kelių direkcijos darbuotojai aiškino, kad sodininkų bendrijų teritorijos įstatymiškai neįteisintos, todėl nuorodos į sodininkų bendrijas yra neteisėtos“, – sakė E.Germanavičius. 2012 m. sausio mėn. Kaune įvykusiame bendrame Aplinkos komiteto ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pasitarime šis klausimas buvo nagrinėtas. Tuometinis Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas žadėjo jį išspręsti, tačiau, pasak asociacijos vadovo, pažadai ir liko pažadais.
Pamiršta tema
Neišspręstas sodininkų bendrijų teritorijose ir nuotėkų klausimas. Dalis jų patenka į vandens telkinius, griovius, miškus, kita dalis surenkama į išgriebimo duobes. Jų tvarkymu turi rūpintis kiekvienas sodininkas, nes centralizuotai nuotėkos neišvežamos. „Sodininkų bendrijų teritorijoje statomuose gyvenamuosiuose namuose privalu įsirengti nuotėkų valymo sistemą, tačiau kartais tai padaryti pagal nustatytas normas neįmanoma, nes sklypai yra per maži reikalavimams įgyvendinti. Kadaise pastatytų ir daug metų eksploatuojamų valymo įrengimų vandens valymo kokybė kelia abejonių, nes šie įrengimai netikrinami, nėra jokios jų eksploatavimo kontrolės“, – pabrėžė pašnekovas. Jis priminė, kad prieš keletą metų buvo kalbėta apie centralizuotą nuotėkų šalinimą, vandentiekį, tačiau niekas nepadaryta dėl lėšų stygiaus.
„Ypatingas“ požiūris
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 dalies pataisos numato, kad nuo 2013 m. sausio mėn. 1 d. savivaldybės turi perimti sodininkų bendrijų kelius, o Vyriausybė turėjo parengti minėto įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Tačiau, pasak E.Germanavičiaus, tokių aktų dar nėra. Šių metų vasario mėn. 6 d. didžiausių savivaldybių merai kreipėsi į Seimą. Jie pranešė, kad negali įvykdyti įstatymo reikalavimų dėl lėšų stygiaus ir kad sodininkų bendrijose esantys keliai itin prastos būklės: „Keliai yra siauri, neatitinkantys vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, kelkraščiuose yra nutiestos elektros perdavimo tinklų linijos ir atramos, sodininkai yra pristatę savavališkų statinių (tvorų, garažų, pagalbinių pastatų) ant kelių ribų, pakelės yra apsodintos medžiais, krūmais ir kitais želdiniais, dauguma kelių baigiasi akligatviais. Tad aišku, kad priimtos įstatymo pataisos yra neįgyvendinamos.“ Toks merų pareiškimas, anot asociacijos vadovo, rodo, kad kalbama apie kažkokias apleistas teritorijas, kurios nepriklauso savivaldybėms. „Po šito raštu pateikto pareiškimo tapo aišku, kodėl toks „ypatingas“ savivaldybių požiūris į sodininkų bendrijas. Valdininkai mano, kad sodininkų bendrijose tik ilsimasi“, – apgailestavo pašnekovas.
Reikia tobulinti įstatymus
Didžiausia problema, pasak E.Germanavičiaus, yra tai, kad įstatymais nepakankamai apibrėžtas sodininkų bendrijų statusas. „Pagal parengtą projektą bendrijos negali tiesiogiai gauti lėšų infrastruktūrai gerinti. Tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių ir malonės. Siūloma Vyriausybei paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad sodininkų bendrijos gautų tiesioginę ES paramą infrastruktūrais, gyvenamajai ir poilsio aplinkai pagerinti. Juk kaimo bendruomenės teikia projektus ir pasinaudoja ES parama“, – aiškino E.Germanavičius. Jis sakė, kad sodininkų bendrijos realios pagalbos tikisi iš Seimo Aplinkos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino.
Anot jo, būtina tobulinti Sodininkų bendrijų įstatymą, nes jame yra daug spragų. Būtina paruošti naujus sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles, nes dabar galiojantys įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės buvo paruošti ir Vyriausybės patvirtinti 2000 m. Tai turėtų padaryti vyriausybinė organizacija, padedant asocijuotoms sodininkų organizacijoms.