LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

PASITARIMO DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ TEISINIO REGLAMENTAVIMO

PROTOKOLAS

2019-11-18 Nr. LV-311

Vilnius

Pasitarimas įvyko 2019 m. lapkričio 13 d. 16.00 val. 413 kab.

Pasitarimo pirmininkas: Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis

Pasitarimo sekretorė: Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėja Gina Gajauskienė

SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 pripažinimo netekusiu galios.

A. Minajeva pristatė siūlymą pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą Nr. IX-1934 (toliau – SB įstatymas). Būtų siekiama, kad sodininkų bendrijos (toliau – SB), vadovaujantis Asociacijų įstatymu, per nustatytą tam tikrą pereinamąjį laikotarpį pakeistų teisinę formą iš SB į „bendruomenė“. Taip pat pristatė šiuo metu Aplinkos ministerijos (toliau – AM) surinktus (ne galutinius) duomenis, kurie sudaro prielaidas inicijuoti galiojančio SB reguliavimo keitimą. Esant dabartiniam reguliavimui teisinės, ekologinės, socialinės ir finansinės problemos gilėja, manoma, kad bendrijų narių mokami mokesčiai dažnai panaudojami neskaidriai arba iššvaistomi, kyla konfliktų tarp SB narių ir bendrijai nepriklausančių sodininkų, vyksta daug teisminių ginčų. Šiuo metu įstatyme nustatyta kartelė (2/3 visų SB narių sprendimas) dėl SB likvidavimo yra per aukšta, nes tokio kiekio žmonių surinkti beveik neįmanoma (emigracijos įtaka ir kt.). Registrų centro duomenimis, Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apie 1 800 SB. „Sodros“ pateikti duomenys rodo, kad iš 1 800 SB tik 1 327 yra registruotos „Sodroje“, o deklaruoja ir mokesčius moka tik 660 SB darbuotojų. Kyla įtarimų dėl neskaidrios, galbūt net šešėlinės veiklos. Pateikiamas pavyzdys, kaip vienos SB interneto svetainėje nurodoma, kad darbo užmokesčiui reikia surinkti 4 800 eurų, o „Sodros“ duomenimis, toje SB nėra nė vieno samdomo darbuotojo. Pateikiama informacija, kad panaši situacija ir su gautais duomenimis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI). 2018 metų ataskaitas pateikė tik 281 SB, o VMI yra registruotos 1 388 SB, ir iš jų tik39 nurodo, kad vykdo veiklą. 243 SB pateikė nulines ataskaitas, o likusios apie 1 000 SB nieko nepateikė. Daroma prielaida, kad realiai dirba tik apie 300 SB, kurios deklaruoja, moka mokesčius ir neapgaudinėja savo narių dėl administravimo mokesčių. AM duomenimis, šiuo metu SB yra registruota tik 3 vandenvietės, 120 požeminių vandens gręžinių, kurie priklauso tik 91 SB, ir nė viena SB neturi leidimo eksploatuoti vandens gręžinius, kartu nemoka ir mokesčio už išteklius. Paminėta, kad daugiausia problemų kyla mažose SB ir jos palaiko SB naikinimo idėją.

G. Burokienė pasiūlė dabar nesvarstyti SB statuso naikinimo atkreipdama dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime svarstomas SB įstatymo pakeitimas, kurį priėmus daug problemų bus išspręsta. Minėtam SB įstatymo pakeitimo projektui Vyriausybė iš esmės pritarė, o šiuo metu AM teikiamas siūlymas dėl SB įstatymo pripažinimo netekusiu galios prieštarauja Vyriausybės pateiktai pozicijai dėl šiuo metu Seime svarstomo SB įstatymo projekto. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad ir šiuo metu nedraudžiama likviduoti SB. Jos nariai gali likviduoti SB ir kurti nebūtinai bendruomeninę organizaciją, gali įkurti gyventojų bendriją. Šiuo metu nustatyta, kad SB gali būti likviduojama, jei už tokį sprendimą balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių. Todėl konkrečiai, siekiant SB likvidavimo palengvinimo, siūlo teikti pasiūlymus dėl šiuo metu Seime svarstomo įstatymo projekto.

V. Grumbinas pažymėjo, kad savivaldybės nemato SB teritorijų, nes jos neįregistruotos registruose. Problemos susijusios su žemės dokumentais, teritorijų planavimu. Neįregistravus teritorijų planavimo dokumentų, negalimi tolesni veiksmai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sodininkai neturėtų rūpintis jiems nepriklausančiais žemės sklypais ar turtu. Jei kelių nuosavybė neregistruota, siūlo kreiptis į savivaldybę, teismą ir tada savivaldybė turi juos paimti kaip bešeimininkį turtą.

A. Mačiulis pažymėjo, kad diskusija dėl SB įstatymo naikinimo yra ne nauja, buvo daugybė pavedimų AM teikti konkrečius, tam tikrais skaičiavimais ir poveikio vertinimu pagrįstus siūlymus, ir to, kas dabar pateikta, nepakanka, turi būti parengtas nuoseklus veiksmų planas, nes situacija nėra lengva.

R. Vaitekūnas taip pat pritarė, kad pateiktas AM siūlymas nepagrįstas. Sprendimas apimtų apie 220 000 sodininkų.

A. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad jei kai kurios SB veikia pažeidžiant įstatymus, yra nelegalios, nemoka mokesčių, nedeklaruoja savo veiklos, tai yra tam tikrų institucijų atsakomybės klausimas, ir šios institucijos turi imtis priemonių. Dėl to nereikėtų naikinti įstatymo. Paprašyta AM pasidalinti surinkta informacija oficialiai su Vyriausybės kanceliarija (toliau – VK), kad būtų galima imtis priemonių, situaciją galima būtų panagrinėti ir LRV Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje. Galbūt kai kurias problemas galima išspręsti poįstatyminiais teisės aktais. Jei kas nors ko nors nevykdo, nereikėtų dėl to naikinti įstatymą. Vertėtų paieškoti gerai veikiančių SB ir panagrinėti gerąją praktiką.

R. Šeštakauskas taip pat pritarė, kad informacija neišsami, abejotina. Toks sprendimas tik pablogintų situaciją. Tokiam SB valdymo modeliui, kaip šiuo metu yra administruojami daugiabučiai, nepritaria. Administratoriaus negalima nušalinti, negalima išsireikalauti dokumentų, nevyksta susirinkimai ir pan., kai tuo tarpu SB veikloje galima dalyvauti aktyviai, rinkti valdybą, nušalinti pirmininką ir pan.

L. Čiako nuomone, reikia ieškoti priemonių minimoms problemoms spręsti. Įvertinus situaciją per žemės santykius, įstatymo naikinimas būtų „kirvio principas“. SB įstatymas tam tikra prasme turi tam tikrų išlygų visuose žemės santykiuose. SB įstatymą pripažinus netekusiu galios, atsirastų daug nežinomybės, pavyzdžiui, kas bus su ta žeme, kuri SB suteikta bendrosioms reikmėms. Vienur yra žemės ūkio paskirties žemė, kitur bendrasis planas numato gyvenamąsias teritorijas. Žemės ūkio paskirties žemėje vieni spėjo pasistatyti namus, kiti, kur žemės ūkio paskirtis, pripažinus SB įstatymą netekusiu galios, jau namo nebepasistatys. Arba savivaldybė turės keisti bendrąjį planą. Be to, yra pradėta daug sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų su tikslu perduoti žemę SB. Neaišku, kaip būtų su jais. Be aukciono nebūtų galima nei įsigyti, nei išsinuomoti žemės. Imtų veikti visai kitas žemės santykių mechanizmas.

G. Pupšytė pažymėjo, kad pasiūlymai ir idėjos yra gerai, tačiau nieko nėra pasakyta, kaip minimos problemos bus sprendžiamos, koks finansavimas reikalingas ir pan. Nepateikta jokių skaičiavimų, tyrimų. Todėl ŽŪM pateikto siūlymo naikinti SB įstatymą nepalaiko ir siūlo rengiant siūlymus glaudžiau bendradarbiauti su socialiniais partneriais.

V. Ablingienė atkreipė dėmesį, kad idėja naikinti SB nėra nauja. Lietuvos savivaldybių asociacija dar 2018 m. birželio mėnesį pateikė savo vertinimą, nurodė grėsmes ir neaiškumus; tai išlieka aktualu ir šiandien.

D. Mikalauskienė kalbėjo apie planavimą, kadastrinius matavimus. Dabar dėl teisinio reglamentavimo klausimų nekyla, SB įstatyme nurodyta – SB generaliniai planai keičiami rengiant žemės sklypų pertvarkymo projektą. Ten, kur generalinių planų sprendiniai išliko nepakitę, galima iš karto atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti tuos žemės sklypus. O ten, kur yra pokyčių, rengiami žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai. Dabar yra veikiantis mechanizmas, daug projektų rengiama, tikslinama, registruojami žemės sklypai. Sklypų valdymo ir disponavimo klausimas sprendžiamas, nepaisant to, kad SB generaliniai planai nėra registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Pasitarimo pirmininkas         Alminas Mačiulis

Pasitarimo sekretorė          Gina Gajauskienė