„Vakarų ekspresas” apie nesutarimus soduose

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Laikraštyje „Vakarų ekspresas“ 2013-10-04 publikuotas Editos Gudavičės straipsnis „Sodų žemė – nesutarimų garantas“ (pateikiamas žemiau).

Kad sodininkų bendrijose tarp kaimynų nuolat verda net teismus pasiekiantys karai dėl kiekvieno sklypo centimetro – jokia naujiena. Klaipėdos rajone esančios sodininkų bendrijos „Upelio vingis” pavyzdys rodo, kad aistringus konfliktus gali sukelti ir soduose esanti bendrojo naudojimo žemė. Šiuose soduose esančioje tokie prie upelio esančiame sklype kone 15 metų stovi žalias namelis, o jį pasistatęs klaipėdietis vasaromis ne tik mėgaujasi išskirtiniu gamtos kampeliu, bet ir augina daržoves bei vaismedžius.

„Kodėl vieniems sudaromos tokios sąlygos, kad jie nemokėdami jokių mokesčių, ramia sąžine okupuoja žemės sklypą, kuriuo turėtų naudotis visi sodo gyventojai?” – klausia sodų bendrijos „Upelio vingis” gyventojos Zita Mitkuvienė ir Vida Navarackienė.

Tuo metu garsųjį žaliąjį namelį ant Smeltalės upės kranto susirentęs pensininkas Valius Olšauskas nemano darantis ką nors neleistino. Esą – kam nuo to blogiau, kad jis jau 15 metų prižiūri tą žemę. „Aš galėčiau tuos mokesčius mokėti, bet kad nėra kaip iš jų manęs paimti – žemė ne mano”, – pripažįsta vyras. Pasak jo, kiekvienoje sodininkų bendrijoje pilna pavyzdžių, kaip žmonės naudojasi jiems nepriklausančiais žemės sklypais ir niekam esą tokia praktika netrukdo.

Atvežė tonas žemių

Galbūt ir ši istorija nebūtų iškilusi viešumon ir ponas V. Olšauskas būtų dar 15 metų ramiai prie upelio auginęs svogūnus, jei į Z. Mitkuvienės bei V. Navarackienės kantrybės taurę nebūtų įkritęs paskutinis lašas. Netoli upės Alksnyno tako gatvėje gyvenančios moterys sakė nustebusios, kai prieš kelias savaites jų gatvele pradėjo riedėti savivarčiai, vežantys tonas žemių, kurias pradėjo versti ant upės kranto.


Įtarimai. Sodo gyventojos nenori tikėti, kad žaliojo namelio savininkas dėl šalia upelio suvežtų žemių niekuo dėtas.

 
„Visą savaitę mūsų gatvele riedėjo sunkvežimiai, gal per kokį šimtą priekabų žemių iškratė prie upės. Iš mūsų gatvės liko vienos provėžos, purvynai. Nuo šios galingos technikos važinėjimo pasviro mano tvora. Negana to, įlaužė kanalizacijos šulinį, laimei, kad niekas į jį neįkrito”, – pradėjo pasakoti Z. Mitkuvienė.

Kai moterys sužinojo, kad žemės vežamos iš teritorijos, kur bendrovė LITGRID daro pastotės rekonstrukciją, joms kaipmat kilo įtarimas, kieno čia užsakymas. „Nelegaliai bendro naudojimo zonoje gyvenantis V. Olšauskas anksčiau dirbo mūsų sodų bendrijoje elektriku. Matyt, sutarė, kad žemes vežtų šalia jo namelio. Išsilygins žemes ir okupuos dar didesnę teritoriją. Kas gali garantuoti, kad ateityje jis neužsitvers tvoros ir mūsų nebeleis prieiti prie upelio?” – klausė pasipiktinusios sodininkų bendrijos gyventojos. Kad V. Olšauskas yra susijęs su žemių atvežimu, esą įrodo faktas, jog joms pradėjus piktintis esama situacija, vyras pats jų prašė, kad leistų dar atvažiuoti ekskavatoriui, turinčiam žemes išlyginti.

Norėjo kaip geriau?

Šios sodininkų bendrijos pirmininkas Alfonsas Bičkus patikino „Vakarų ekspresą”, kad žemės buvo vežtos jo iniciatyva. Esą sužinojęs, kad tvarkant pastotę lieka žemių perteklius, jis pats paprašė, kad jos būtų atvežtos į sodininkų bendriją ir suverstos prie upelio. „Toje vietoje nuolat laikosi drėgmė, tad norėjosi kiek pakelti žemės lygį. Tai vienintelė vieta mūsų sodų bendrijoje, kur nepakenkiant gamtai galima paaukštinti krantus. Tiesiog ūkiškai sprendžiau problemą, bet dabar matau, kad padariau klaidą, nes kilo tokie buitiniai konfliktai, kad net nemalonu klausytis”, – paaiškino A. Bičkus. Pirmininkas tikino, kad niekas į teritoriją prie upės nesikėsina – esą kaip buvo bendro naudojimo žemė, taip ir liks. Tik tiek, kad išlyginus žemes ir užsėjus žolę, ši teritorija esą bus patrauklesnė nei iki šiol.

Priminus šalia suverstų žemių stovintį žaliąjį namelį, pirmininkas sutiko, kad minėtas statinys stovi bendro naudojimo žemėje, tačiau, panašu, kad nemato dėl to didelės problemos. „Kiek žmonių – tiek nuomonių. Taip, šioje vietoje namų su pamatais niekas neleidžia statyt, bet laikinų statinių – nedraudžia. O tas žalias namelis ir skirtas tik grėbliui ar šakei pasidėti. Panašu, kad šios dvi moteriškės turi konkretų tikslą – V. Olšauską išvaryti iš tos salelės. Matyt, reikės šaukti valdybą ir spręsti, ką toliau daryti su tuo statiniu”, – kalbėjo A. Bičkus.

Jei ras pažeidimų – baus

Į vietą buvo iškviesti ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistai. Šios įstaigos vedėjo Algirdo Vaitkaus duomenimis, šiuo metu tebevyksta tyrimas ir aiškinamasi, ar dėl vežamų žemių buvo padaryta žala gamtai. Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio, panašu, kad vežant žemes buvo pažeista upės apsaugos juostos zona, tačiau kol nėra tai įrodančių dokumentų, ką nors konkrečiau pasakyti negalima. „Buvome išsikvietę sodų bendrijos pirmininką, tačiau jo turimuose dokumentuose nėra nurodyta, koks yra upelio apsaugos juostos dydis. Paprastai jis siekia 5 metrus, o žemės buvos suverstos maždaug 1–1,5 metro atstumu iki upės”, – pasakojo A. Vaitkus.

Jei paaiškės, kad buvo pažeista apsaugos zona ir buvo padaryta žala gamtai, pasak A. Vaitkaus, sodo bendrijos pirmininkui skiriama bauda gali siekti ir iki tūkstančio litų. „Tačiau kol kas anksti komentuoti – tyrimas dar kiek užtruks. O dėl laikino namelio šalia upės galiu pasakyti tik tiek, kad tai jau ne mūsų, o valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos kompetencija. Tačiau upelio apsaugos juostos zonoje jokie statiniai negali stovėti”, – paaiškino A. Vaitkus.

„Pavydi, ir tiek”

Tuo metu jau 15 metų Smeltalės upelio čiurlenimu besidžiaugiantis V. Olšauskas įsitikinęs, kad ši istorija tik dar kartą parodo, kokie lietuviai yra pavydūs. „Prieš 15 metų ta teritorija buvo apaugusi krūmais ir bruzgynais. Niekas čia neidavo. Pradėjau pamažu tvarkytis, išpjoviau krūmynus, nuolat nupjaunu žolę. Kai padariau gražiai, dabar ir kitiems tos vietos prireikė. Aš juk negyvenu ten. Koks ten namelis? Šuns būda. Taip – esu susikasęs lysvių, svogūnus auginu, bet juk tai ne mano pragyvenimo šaltinis. Aš tik atvažiuoju ten pasimėgauti gamtos ramybe”, – pasakojo Klaipėdoje gyvenantis pensininkas.

Pasak jo, maždaug prieš 15 metų naudotis šiuo bendro naudojimo žemės sklypu jam leido anksčiau šiai sodo bendrijai pirmininkavęs pirmininkas. „Aš tuomet dar dirbau čia samdomu elektriku. Rašiau oficialų prašymą ir pirmininkas pasakė, kad nėra jokių problemų. Bet juk aš nesu okupavęs tos žemės – kas nori tegul eina ir palapines stato. Jei nepatinka, kad auginu daržoves, galiu vaismedžiais apsodinti – visi galės džiaugtis, kai pavasarį žydės”, – nieko blogo savo darbuose sakė nematantis V. Olšauskas.

Komentaras

„Tokių konfliktų netrūksta”

Eidigintas GERMANAVIČIUS
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

„Tokių konfliktų dėl pasisavintų bendro naudojimo žemių sodų bendrijose būna labai dažnai. Nežinau, ar tai lemia pavydas, ar atvirkščiai – žmonių noras gvieštis daugiau nei jiems priklauso. Įstatymiškai bendro naudojimo žemė turi būti naudojama bendriems tikslams – tai gali būti pievelė, žaidimų aikštelė ir taip toliau. Savavališkai tokiose vietose nieko statyti ar auginti negalima. Juk jei ateitų kaimynas ir išsirautų morką, kurią žmogelis augina bendro naudojimo žemėje, neabejoju, kad kiltų didžiulis konfliktas. Tačiau jei sodų bendrijos valdyba yra nusprendusi leisti laikinai naudotis bendro naudojimo žeme – kitas reikalas. Aišku, tokiu atveju nepakanka žodinio pirmininko leidimo, turi būti tai patvirtinantis raštiškas dokumentas. Bet net ir tokiu atveju reikia nepamiršti, kad bendro naudojimo žeme naudotis leidžiama ne iki amžiaus pabaigos. Jei kyla konfliktų, sodų bendrijos valdyba turėtų iš naujo apsvarstyti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Žinoma, čia kaip ir teisme – visi patenkinti negali būti.“

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/sodu-zeme—nesutarimu-garantas-1065689/

Sodas – miestas ar kaimas?

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Dienraštyje „Lietuvos rytas” 2013-08-26 publikuotas Audrės Srėbalienės straipsnis „Sodas – miestas ar kaimas?“ (pateikiamas žemiau).

Kuo paversti sodininkų bendrijas – miestų mikrorajonais ar kaimo gyvenvietėmis? To soduose gyvenantys žmonės klausia ne šiaip sau. Tik tapę miestiečiais arba kaimiečiais jie galės paprašyti ES paramos bent centrinėms gatvėms išasfaltuoti. Prieš metus įsigaliojusios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos kol kas neišlygino nė vienos sodininkų bendrijas vagojančių šunkelių duobės, rašo „Lietuvos rytas“.

Nuo 2013-ųjų sausio bendrijų kelių priežiūra turi rūpintis savivaldybės, bet pastarosios tokios prievolės kratosi lyg velnias kryžiaus. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ne kartą aiškino, kad centrinė valdžia, kitiems numesdama rūpesčius, bet neskirdama finansavimo, mano, jog viską išsprendžia. Tad 15 tūkst. kilometrų gatvelių sodininkų bendrijose ir šį rudenį bus neišbrendamos.

Matavimų jau nebereikia

Vienos sodininkų bendrijos, pernai atsiradus įstatymui, išsyk numojo ranka. Kitos surinko iš gyventojų pinigus kadastriniams matavimams atlikti. Tačiau niekam to neprireikė. „Sodininkai veltui išleido pinigus, kuriuos surinko. Niekam tie matavimai šiuo metu nereikalingi”, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Eidigintas Germanavičius. Nors ir numatyta, kad šias išlaidas turi kompensuoti savivaldybės, kol kas poįstatyminiai teisės aktai to daryti jų neįpareigojo.

Paramos niekaip negauna

Šiuo metu sodininkų bendrijos – trejopos. Vienos įkurtos miestų teritorijose, kitos – greta miestų, trečios gerokai nuo jų nutolusios. „Jos ateityje vis tiek išnyks. Tos, kurios yra miestuose ar šalia jų, turi būti perduotos miestų žiniai. Visos kitos turėtų tapti kaimo gyvenvietėmis”, – įsitikinęs E. Germanavičius. Tačiau kol sodininkų bendrijos kybo tarp dangaus ir žemės, jos negali pasinaudoti jokia ES parama: nei ta, kuri skiriama gyvenviečių infrastruktūrai sutvarkyti, nei ta, už kurios lėšas yra įgyvendinami vandentvarkos projektai. Šiuo metu nėra tikslių statistikos duomenų, kiek žmonių įsikūrė sodininkų bendrijose. Savivaldybės neturi duomenų, kiek bendrijose nuolat gyvena mokyklas lankančių vaikų.

Užduotys – rudeniui

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymu prieš porą mėnesių Seime buvo sudaryta darbo grupė soduose gyvenančių žmonių bėdoms spręsti. Iki lapkričio ji turi parengti teisės nuostatus, kurie galbūt padės pradėti tvarkyti sodininkų bendrijų kelius. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino, vienas svarbiausių darbų šį rudenį – pagaliau sutvarkyti Sodininkų bendrijų įstatymą. „Esame įpareigoję Aplinkos ministeriją parengti naujas pataisas. Darbo grupė sudaryta, rugsėjį ji pradės dirbti. Pirmiausia reikia įvardyti, kas yra sodininkų bendrijos. O tuomet žiūrėsime, kaip ir iš kur skirti finansavimą jų kelių infrastruktūrai tvarkyti. Kas iš to, kad kelių priežiūra dabar numesta savivaldybėms. Jos juk plikos ir basos”, – pripažino A.Salamakinas.

Laukia permainos

Gintautas Mečinskas, Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus specialistas: „Miestuose ir priemiesčiuose esančių sodininkų bendrijų sklypai užstatyti gyvenamaisiais namais. Statybos ir toliau vyksta. Ten žmonės nuolat gyvena, mažai kas tik sodininkauja. Tačiau miestui būtina infrastruktūra – keliai, vandentiekis, nuotekų surinkimas – ten neišplėtota, nors gyventojų poreikiai auga. Todėl svarbu, atsižvelgiant į miestų bendruosius planus, pakeisti tų teritorijų paskirtį į gyvenamąją. Svarbu ir tai, kad viskas daroma kompleksiškai. Šiuo metu yra pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas. Pagal jį sodininkų teritorijos turėtų būti integruotos į miestus.”

Šaltinis: https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2013/08/26/news/sodas-miestas-ar-kaimas–4929732/

Kreipimasis į darbo grupę

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

2013 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos narių susirinkimo protokolo priedas Nr. 2

LIETUVOS SODININKŲ BENDRIJŲ ASOCIACIJA

KREIPIMASIS

APLINKOS MINISTERIJOS DARBO GRUPEI KOMPLEKSIŠKAI NAGRINĖJANČIAI SODININKŲ BENDRIJŲ KELIAMUS KLAUSIMUS

1. Problema, kad nepakankamai apibrėžtas sodininkų bendrijos statusas. Bendrija, pagal parengtą projektą negali tiesiogiai gauti lėšų infrastruktūros gerinimui. Tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių ir malonės.
Siūloma LR Vyriausybei paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų (pvz.: bendrijos turėtų gyvenvietės ar bendruomenės statusus), kad sodininkų bendrijos gautų tiesioginę ES paramą infrastruktūros, gyvenamosios ir poilsio aplinkos pagerinimui ir kitiems projektams įgyvendinti.

2. Problema, pagal ES direktyvas šalys narės (Lietuvoje savivaldybės), iki 2014 m. sausio 1 d., įpareigotos 95 procentus gyventojų aprūpinti geriamu vandeniu ir nuotekų sistemomis ( turėjo sudaryti specialiuosius planus kuriuose numatytos vamzdynų linijos ). Savivaldybės sodininkų bendrijų teritorijų visai nejungė ir minėti darbai nebuvo vykdomi ir nenumatomi vykdyti ateityje. Savivaldybės su sodininkų bendrijomis neaptarinėja vandens tiekimo ir nuotėkų statybos klausimų.

Siūloma paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad būtų vykdomi ES teisės aktų reikalavimai.

3. Problema, sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir gyvenamoji teritorija, kurios gyventojai moka mokesčius į savivaldybių biudžetus, todėl visi reikalavimai ir teikiamos paslaugos turėtų būti vienodos kaip ir kitiems miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose gyvenantiems piliečiams. Tačiau taip nėra. Seniūnijų veikla baigiasi prie sodininkų bendrijų tvora, joms visai neįdomu kokia yra tvarka, kokiame stovyje bendrijoje esamų kelių ir sklypų stovis, kiek gyvena žmonių nedeklaravusių gyvenamos vietos, kiek yra vaikų nelankančių mokyklas.

Siūloma paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad nebūtų diskriminuojama viena iš LR piliečių grupė (sodininkų bendrijų gyventojai).

4. Problema, 2012 m .Registro tarnyba su Savivaldybių asociacija tvarkė adresus – keitė ar naujai suteikė gatvių pavadinimus ir sklypų numerius. Po šio pakeitimo Registro tarnybos , išduodančios sodininkų bendrijose asmenims apie turimo turto dokumentus adresuose nebenurodo sodininkų bendrijos pavadinimo o rašo tik kaimo pavadinimą pridėdami tik „s“ raidę. Lygtai prilygino kaimo ar miesto statusui, tačiau, kai reikia pateikti gatvių pavadinimo lenteles, aiškina, kas sodininkų bendrijoms jos neduodamos o kaimų ar miestų teritorijose pateikia savivaldybės. Naujai sukurtuose savivaldybių tinklalapiuose galima surasti pačią įvairiausią informaciją, tik juose nėra pažymėtų sodininkų bendrijų teritorijų. 2012 m. pabaigoje Respublikinė kelių direkcija buvo davusi nurodymą nuimti visus prie kelių pastatytus ženklus, rodančius sodininkų bendrijas, tačiau, padedant Susisiekimo ministerijai toks nurodymas buvo atšauktas. Respublikinės kelių direkcijos motyvavo tuo, kad sodininkų bendrijų teritorijos įstatymiškai neįteisintos, ir jos privalo statyti ženklus tik prie miestų ar kaimo gyvenviečių.

Siūloma paruošti reikalingus teisės aktų ir registro duomenų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad būtų galima matyti sodininkų bendrijų teritorijas su jose esančiomis gatvėmis.

5. Problema, LR Žemės ūkio ministerija teikė materialinę pagalbą kaimuose gyvenantiems, kurių statinių stogai dengti šiferiu, o sodininkams, kurių teritorijos randasi kaimų ir miestų teritorijoje, tokia parama nepasiekiama.

Siūloma paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad nebūtų diskriminuojama viena iš LR piliečių grupė (sodininkų bendrijų gyventojai).

6. Problema, LR nėra atsakingos institucijos, kuri turėtų informaciją apie sodininkų bendrijas: kiek jų yra, kiek atskirose bendrijose ir visumoje esamas sklypų skaičius, kiek sodininkų bendrijose yra valstybės nuomojamos žemės, nėra informacijos apie gyvenančius žmones, ir tt. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos nuomone tokią informaciją turėtų turėti kiekviena savivaldybė, o informacijos visuma turėtų būti kaupiama vienoje iš Valstybinių organizacijų, kuri dar turėtų galimybes spręsti sodininkų keliamus klausimus.

Siūloma paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, ar naujus teisės aktus kurie užtikrintų, kad sodininkų bendrijos gautų pagalbą iš kompetentingų ir turinčių galimybę operatyviai spręsti problemas valstybinių institucijų.

7. Problema, Panevėžio rajone sodininkų bendrijos “ Putinas”, “Diemedis”, “Stiklas “ir “ Linas “ yra užliejamoje Lėvsns upės teritorijoje kur yra įrengta polderinė sistema ( trys šachtiniai siurbliai, privedamieji kanalai, pylimas, drenažo sistema, vidaus keliai – vidutinė rinkos kaina virš 2 mln. lt.). Visą tą ūkį eksploatuoja minėtos sodininkų bendrijos, nes savivaldybė ir kitos organizacijos nusišalino ir visai nesidomi.

Siūloma minėtą polderinę sistemą perduoti Valstybinei institucijai, taip, kaip Valstybinėms institucijoms priklauso drenažo linijos kurių diametras virš 125 mm.

Teikiame tokias sodininkų bendrijų įstatymo pataisų metmenis:

1. 6 straipsnio 1 punkte reikia įtraukti į perduodamų savivaldybėms objektų sąrašą ir sodininkų bendrijų teritorijoje bendro naudojimo žemėje esančius drenažinių sistemų vandens nubėgimo griovius ( kanalus ), kurie be kvalifikuotos drenažinių sistemų priežiūros baigia užakti.

2. Prieš svarstant šias įstatymo pataisas reikia pakeisti LR Kelių įstatymą 2002-10-03 Nr. IX – 1113 3 punktą, įvedant mėgėjų sodo vidaus kelio ( gatvės ) apibrėžimą ir 11 punkte įvesti mėgėjų sodo kelių ( gatvių ) kategoriją. (pridedama).

3. 6 straipsnio 10 punkte sakoma, kad sodo teritorijoje vidaus tvarką nustato vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisykles ne visos sodininkų bendrijos turi, nes nepajėgia savo jėgomis jas paruošti. Iki 2003 m. galiojo Vyriausybės paruoštos tipinės vidaus tvarkos taisyklės ir sodininkų bendrijų įstatai, tačiau šiuo metu tai negalioja. Reikia paruošti tipinius sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles.

4. Svarstant sodininkų bendrijų įstatymo pataisas reikia tobulinti 16 straipsnį – Susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Reikia numatyti ką daryti, kai renkant valdymo organą antrame susirinkime kandidatai nesurenka 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų, neaiški kandidatų, renkamų į valdymo organus iškėlimo ir registravimo tvarka.

5. 17 straipsnis. Bendrijos valdymo organas, 4 straipsnyje numatyti, kad valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau, kaip ½ valdybos narių ( dabar įstatyme numatyta 2/3 ).

1. Įstatyme nenumatyta, kaip bendrijos administracija turi elgtis su bendrijos nariais, ar turinčiais bendrijoje sodo sklypus, kurie nesilaiko savo pareigų.

2. 27 straipsnis. Bendrijos likvidavimas. Šiame straipsnyje turi būti numatyti visi bendrijos likvidavimo etapai, t. sk. ir savivaldybių funkcijos likviduotų sodininkų bendrijų atžvilgiu.

28 straipsnis. Valstybės institucijų ir savivaldybių santykiai su bendrijomis ir sodininkais. Šiame straipsnyje turi būti numatytos savivaldybių funkcijos, dėl administravimo ir pagalbos sodininkų bendrijoms. Esamame įstatyme terminas “ gali padėti”, tai nieko neįpareigojanti sąvoka.

Susirinkimo pirmininkas Eidigintas Germanavičius

Sodai – baltos dėmės žemėlapyje

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Dienraštyje „Respublika“ 2013-08-22 publikuotas Aidos Valinskienės straipsnis „Sodai – baltos dėmės žemėlapyje“ (pateikiamas žemiau).

Sovietmečiu turėti 6 arų žemės sklypą, vadinamąjį sodą, kur nors už miesto buvo prestižo reikalas. Dabar iš miestų bėgantys žmonės vis dažniau tuose 6 aruose statosi namus ir apsigyvena visam laikui. Tik viena problema – iki šiol neaišku nei kas tomis teritorijomis privalo rūpintis, nei koks jose gyvenančių žmonių statusas.

Tarp žemės ir dangaus

Sodų bendrijos – sovietinių laikų palikimas. Kitados jos priklausė konkrečioms įmonėms ir tos įmonės spręsdavo visas su jomis susijusias problemas. Šiais laikais daugumos tų įmonių jau neliko, tačiau sodų bendrijos liko. Siekiant kažkaip jas įteisinti, buvo priimtas Sodininkų bendrijų įstatymas, tačiau jame nebuvo numatyta nei kas turėtų jomis rūpintis, nei kas už jas atsakingas, nei kam jos ir jų infrastruktūra priklauso.

„Į sodininkų bendrijas dabar niekas nekreipia dėmesio, niekam jos nereikalingos – visiems tik kliuvinys, – teigia Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius. Bendrijos dabar – tarp žemės ir dangaus, nei miestas, nei kaimas. Jei bendrija yra miesto teritorijoje, joje gyvenantys žmonės turėtų būti lyg ir miesto gyventojai, tačiau taip nėra. Jei sodininkų bendrija yra ne miesto, o rajono teritorijoje, joje gyvenantys žmonės lyg ir kaimo gyventojai, tačiau tokių pat teisių jie neturi“. Pavyzdžiui, kaimo bendruomenės gali gauti Europos Sąjungos lėšų projektams vykdyti – tuo rūpinasi savivaldybės. Sodininkų bendrijų gyventojai tokios paramos gauti negali. Yra žmonių, kurie nuolatos gyvena sodo bendrijos teritorijoje, tačiau į ES paramą pakeisti stogo šiferio dangą nauja jie pretenduoti negali – gali tik kaimo gyventojas. „Registrų centras su Savivaldybių asociacija dar ne taip seniai gyrėsi, kad internete jau galima rasti informacijos apie bet kurį žemės sklypą. Gal ir galima, bet tik ne sklypus, esančius sodininkų bendrijose, – internetu apie šiuos sklypus nieko negali sužinoti“, – sakė sodininkų atstovas.

Vykdant projektus iš ES fondų Lietuvai skirta lėšų, kad iki 2014 m. teritorijos, kur gyvena tam tikras skaičius gyventojų, būtų aprūpintos geriamuoju vandeniu, išspręsta nuotekų šalinimo problema. E. Germanavičiaus teigimu, viskas daroma, vamzdynai tiesiami, tad valstybė atsiskaitys ES, kad nurodymus įvykdė. Tačiau sodų bendrijos į tuos planus neįtrauktos – niekas ten nesiruošia už ES pinigus kokių nors infrastruktūrų tvarkyti. Miestuose yra tokių sodininkų bendrijų, kurios parengė net detaliuosius planus, tačiau vis dar neturi nei miesto geriamojo vandens, nei nuotekų sistemos.

Savivaldybės padėti neskuba

2012 m. birželį Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame numatyta, kad bus atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandentiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Vyriausybė buvo įpareigota iki šių metų sausio 1 d. parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus, tačiau galutiniame įstatymo tekste šis terminas dingo. Tad iki šiol jokie įstatymo lydimieji teisės aktai neparengti. Negana to, šešių didžiųjų savivaldybių merai pareiškė, kad jie negali spręsti sodininkų bendrijų kelių perėmimo klausimo, kol neišspręsti finansiniai klausimai, nes vien kelių, skaičiuojama, soduose yra daugiau nei 15 tūkstančių kilometrų, reikės atlikti kadastrinius matavimus ir pan.

Anot E. Germanavičiaus, savivaldybės sodininkų bendrijomis nesirūpina – jų funkcijos baigiasi ties bendrijų vartais. Kas vyksta bendrijoje, kiek ten yra sklypų, kiek gyventojų, kiek besimokančių, o kiek – mokyklos nelankančių vaikų, niekas nežino. Ne visos savivaldybės žino net ir tai, kiek jų teritorijose yra tų bendrijų. „Sodininkų bendrijų įstatyme parašyta, kad savivaldybės gali padėti sodų bendrijoms. Jos gali, bet neprivalo“, – teigia sodininkų atstovas. Anot pašnekovo, praėjusiais metais net buvo planuota nuimti visas iškabas, nurodančias kelią į sodų bendrijas. Laimė, pavyko tai sustabdyti, nes kitaip tų sodininkų bendrijų nerastų nei greitoji medicinos pagalba, nei priešgaisrinė tarnyba, nei policija.

Spragos net įstatymuose

„Esu tikras, kad praeis kokie 10 metų ir sodų bendrijų nebeliks. Miestai nori plėstis, tad jie galėtų perimti tas sodų bendrijas, kurios yra miestų ribose: jų gyventojai taptų miesto gyventojais, o savivaldybės perimtų infrastruktūrą. Užmiestyje sodų bendrijų gyventojai turėtų turėti tokias pačias teises, kaip ir kaimo gyventojai“, – teigia E. Germanavičius.

Kaip tvirtino pašnekovas, pavyzdžiui, Panevėžyje yra keturios sodininkų bendrijos prie Lėvens upės, pavasarį vandens užliejamose teritorijose. Ten dar sovietiniais laikais buvo pradėti statyti įrenginiai, kurie saugotų teritoriją nuo užliejimo. Sodininkai investavo daugiau nei 100 tūkst. litų, pasitvarkė pylimus, pakeitė vandens siurblius ir tuos įrenginius eksploatuoja. Tačiau tai bendrijų gyventojams labai brangiai kainuoja. Kitoje Lėvens pusėje stovi tokie patys įrenginiai, bet jie jau priklauso valstybei, juos eksploatuoja Panevėžio savivaldybė.

„Mūsų įsitikinimu, visus panašius objektus turėtų perimti valstybė, – teigia sodininkų atstovas. – Tačiau Lietuvos realybė tokia, kad kai iš valstybės reikia gauti kokius 20 tūkst. litų, tai valstybė apsiverkia, kokia ji neturtinga, o kai sodininkai investuoja 100 tūkst. litų, tai čia viskas normalu, taip ir turi būti. Štai toks pas mus požiūris į sodininkus visais lygmenimis.“

Dar vienas kuriozas: įstatymuose apibrėžta, kaip galima panaikinti sodininkų bendriją, – tai gali nuspręsti visuotinis narių susirinkimas, jis paskelbia ir likvidatorių. Tačiau kas toliau? Anot E. Germanavičiaus, Kauno rajone viena sodų bendrija nusprendė tokia nebebūti, net gavo Registrų centro pažymą, kad jie jau nebe sodininkų bendrija, tačiau koks toliau jų statusas – nei jie, nei savivaldybė nežino. Jei jie ne sodininkų bendrija, turi keistis žemės statusas – tai jau nebe žemės ūkio paskirties žemė. O kam priklauso esamos komunikacijos, kitas bendras turtas? Visi šie klausimai taip ir lieka neišspręsti, tad teritorijos gyventojai „kybo ore“.

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/sodai__baltos_demes_zemelapyje/

Sudaroma darbo grupė sodininkų reikalams spręsti

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Įsakymas dėl darbo grupės sodininkų reikalams spręsti sudarymo

2013 m. birželio 20 d. Nr. D-1 -453
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2010, Nr. 125-6395), 10.3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2013 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolo Nr. 107-P-19 4 punktą:

1. S u d a r a u tarpžinybinę darbo grupę sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė):

Linas Jonauskas – aplinkos viceministras, darbo grupės vadovas;
Vidmantas Bezaras – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius, darbo grupės vadovo pavaduotojas (jei jo nėra, – Gintautas Gruodis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas).

Nariai:
Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja (jei jos nėra, – Antanas Makarevičius, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas);
Vladislovas Butkevičius – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas (jei jo nėra, – Valerijus Legatas, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos narys, arba Romualdas Šeštakauskas, Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas);
Jolanta Česnauskienė – Lietuvos matininkų asociacijos tarybos narė;
Juozas Gedvilas – l. e. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas;
Eidigintas Germanavičius – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas (jei jo nėra, – Robertas Ščerbavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys, arba Tomas Vaitkus, sodininkų bendrijos „Dituva“ pirmininkas);
Darius Karvelis – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėjas;
Daiva Levinskaitė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė (jei jos nėra, – Vilma Sudonienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė);
Kazys Maksvytis – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento viršininkas;
Gintautas Mečinskas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas;
Marius Narmontas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius (jei jo nėra, – Violeta Stumbrienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vyriausioji specialistė);
Sigita Panovienė – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Registrų departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė;
Audrius Petkevičius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius (jei jo nėra, – Vytautas Paršeliūnas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas);
Gintarė Zorskaitė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausioji specialistė;
Dangyras Žukauskas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas.

2. P a v e d u darbo grupei išnagrinėti sodininkų bendrijų teisinį reguliavimą ir jo taikymo praktiką, prireikus parengti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir (ar) teikti kompetentingoms institucijoms pasiūlymus dėl kitų teisės aktų projektų parengimo iki 2013 m. spalio 31 d.

3. N u s t a t a u, kad:
3.1. prireikus darbo grupės vadovo kvietimu darbo grupės darbe gali dalyvauti kiti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojai, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų atstovai, suinteresuotų asmenų atstovai;
3.2. darbo grupę techniškai aptarnauja ir darbo grupės sekretorių skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

Parengė Gintautas Mečinskas
2013-06-17