Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija

Panevėžio laikraštyje „Sekundė“ 2019-05-10 publikuotas Linos Dranseikaitės straipsnis „Sodininkų keliai – tarsi nereikalinga podukra“ (pateikiamas žemiau).

Susisiekimo ministerija baksnoja į savivaldybes, kad šios nesirūpina sodininkų bendrijose esančiais keliais. Nors šiemet iš rezervinės Kelių priežiūros ir plėtros programos tam numatyta paskirstyti 3,76 mln. eurų, neva dėl pastarųjų pasyvumo net milijonas eurų taip ir liko nepanaudotas. Tačiau savivaldybės tikina, kad jų rankos surištos – daugelio sodininkų bendrijų keliai iki šiol joms nepriklauso, tad ir finansavimo jiems tvarkyti prašyti negalinčios.

Paradoksalu, bet tam, kad savivaldybėms būtų galima savo žinion perimti kelius, reikalingos įstatymo pataisos, kurios dar tik bus svarstomos Seime. Šie metai pirmieji, kai Susisiekimo ministerija iš rezervo skyrė lėšų sodininkų bendrijų keliams inventorizuoti, taisyti ir rekonstruoti. Tiesa, pačios savivaldybės privalės prie šių darbų prisidėti savo lėšomis – nuo 30 iki 50 proc. Teigiama, kad jeigu eksperimentas pasiteisins, ši tvarka bus taikoma ir toliau.

Iš didžiųjų miestų, kuriems susisiekimo sąlygos sodininkų bendrijose paprastai kelia daugiausia problemų, finansavimo paraiškas pateikė tik Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybės. Iš Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų paraiškų negauta. Panevėžio rajono savivaldybė lėšų prašė tik nedidelei kelio atkarpai Spirakiai–Linoniai tvarkyti.

„Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu nemažai sodų mėgėjų teritorijų tapo gyvenamųjų namų kvartalais, kuriems svarbus geras susisiekimas, kokybiškos gatvės. Numatydami rezervines lėšas sodininkų bendrijų keliams ir gatvėms siekėme padėti savivaldybėms spręsti tokių gyvenamųjų teritorijų susisiekimo problemas. Gaila, kad savivaldybės gana vangiai teikė paraiškas ir finansavimo galimybe šiemet panoro pasinaudoti tik 27 iš 60 šalies savivaldybių. Dar apie milijonas eurų šiam tikslui numatytų lėšų liko nepaskirstytas“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įstatymų pinklėse

Tačiau tokios kalbos piktina tiek pačius sodininkus, tiek ir savivaldybes. Kaip teigė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, didžioji dalis bendrijų kelių priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, tad savivaldybės net ir norėdamos teisiškai negali investuoti į šių kelių priežiūrą ar remontą. Tam, kad būtų galima savivaldybėms patikėjimo teise perduoti kelius, pagal teisės aktų nustatytą tvarką turi būti parengti ir patvirtinti detalieji planai. Šie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Deja, patys sodininkai tokiems darbams neturi lėšų, tad jau kelerius metus problema nejuda iš mirties taško.

„Jau daug metų kalbama apie tai, kad sodininkų bendrijų kelius reikia perduoti savivaldybėms, bet iki šiol nėra patvirtintos tvarkos, kaip tai padaryti, o ir finansavimas nenumatytas“, – sakė E. Germanavičius. Kitas dalykas – labai didelė dalis soduose esančių kelių neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų: yra siauri, ant kelių ribų sodininkai prisisodinę įvairių želdinių, kelkraščiuose nutiestos elektros perdavimo tinklų linijos ir atramos. Tad savivaldybėms net ir perėmus sodininkų bendrijų kelius, ne visada juos bus galima pripažinti vietinės reikšmės keliais. „Seime jau buvo pristatytos sodininkų įstatymo pataisos, kur išvardyta, kokius kelius savivaldybės turėtų perimti. Tačiau šio įstatymo svarstymas bus tik birželio pabaigoje. Viskas daroma iš kitos pusės – pirmiausia skiriami pinigai, o tik po to priimamas reikalingas įstatymas. Tikiu, kad kai tik keliai bus perduoti savivaldybėms, reikalai turėtų pajudėti“, – kalbėjo E. Germanavičius.

Per daug klaustukų

Panevėžio savivaldybė net neteikė prašymų finansavimui sodininkų bendrijų keliams tvarkyti. Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, gerai, kad tokia programa atsirado, tačiau teisinė bazė yra visiškai nesutvarkyta. Taip ir neaišku, kokie keliai yra priskiriami sodininkų bendrijoms, ar bendrija turi būti registruota ar ne, kaip teisiškai keliai turi būti perduoti Savivaldybės žinion, mat Kelių direkcijos lėšos mokamos tuomet, kai jie yra Savivaldybės nuosavybė. „Kai Kelių direkcijai uždavėme klausimus dėl finansavimo ir kokie dokumentai turi būti parengti, jokio atsakymo iki šiol nesulaukėme. Antra, kad galėtume rekonstruoti ar remontuoti gatvę, reikalingas techninis projektas. O tai užtrunka mažiausiai pusmetį. Kaip gali teikti paraišką, kai nežinai, ar toks dalykas bus iš viso finansuojamas. Pagaliau ar tai turtas, į kurį galima investuoti. Ilgai svarstėme, ar teikti paraišką, tuo labiau kad ir iš sodininkų sulaukėme nemažai prašymų, bet kol kas per daug neatsakytų klausimų – ar tai reklama, ar iš tiesų priemonė, kuria pasinaudojus galima sutvarkyti gatves“, – kalbėjo T. Jukna. Jo teigimu, Savivaldybė ieškojo būdų, kaip iš sodininkų bendrijų perimti gatves, bet tuomet tai jau nebebus bendrijų kelias ir dalyvauti programoje jau nebegalės. Kitas klausimas – įstatymuose nurodyta, kad vietinės reikšmės keliu laikomas tas kelias, kuris yra ne mažiau kaip penkių metrų pločio. Kaip žinoma, tokius kelius visose sodininkų bendrijose mieste būtų galima vienos rankos pirštais suskaičiuoti. Didžioji dalis sodų gatvių – vos 3–4 metrų pločio. „Jeigu būtų sutvarkyta teisinė bazė, ši programa būtų itin naudinga Panevėžiui, nes soduose situacija gana prasta. Gatvės net neturi įrengtų pagrindų, todėl rekonstrukcija tikrai reikalinga. Kita vertus, o kodėl prioritetas yra skiriamas sodams, kai ir mieste apstu itin prastos būklės gatvių, kuriomis judėjimas išties intensyvus. Pavyzdžiui, Durpyno gatve tuoj bus sunku išvažiuoti, nes būklė tragiška, bet ja naudojasi gerokai daugiau gyventojų nei bet kuria sodų gatvele. Tad turime susidėlioti, kas yra svarbiau“, – teigė T. Jukna.

Tiko vienas kelias

Panevėžio rajono savivaldybė iš rezervinės programos sodininkų keliams tvarkyti prašė 34,65 tūkst. eurų. Iš savo kišenės pridėjus beveik 15 tūkst. eurų, planuojama suremontuoti į kelias sodininkų bendrijas vedantį kelią Spirakiai–Linoniai. Pasak Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio, rajone yra 48 sodininkų bendrijos, jų kelių būklė labai įvairi – nuo geros asfalto dangos iki sunkiai išvažiuojamų keliukų.

Savivaldybė rūpinasi tais keliais, kurie priklauso jai ir veda į sodininkų bendrijas, bet toliau – jau pačių sodininkų rūpestis. „Ši programa iš esmės yra gera, bet iki galo neapgalvota. Nors yra daugybė kilometrų tvarkomų sodų kelių, paraišką galėjome teikti tik dėl vieno kelio, vedančio į sodus. Didžioji problema, kad sodininkų keliai nepriklauso Savivaldybei, o į svetimą turtą mes neturime teisės investuoti“, – teigė P. Žagunis. Deja, didžioji sodininkų bendrijų dalis rajone net nepradėjusios daryti savo namų darbų, mat norint teisiškai sutvarkyti kelių perdavimą Savivaldybei, patiems sodininkams tektų atverti pinigines. „Be to, dar nėra valstybės mastu patvirtinta tvarka, kaip perimti sodininkų bendrijų kelius. Tie milijonai, skirti sodų keliams, geras, bet iki galo neparengtas klausimas, nes turime daug apribojimų dėl šių lėšų panaudojimo. Kai bus sutvarkyti teisiniai dalykai, manau, programa bus naudinga. Tuo labiau kad galima prisidėti iš Kelių programai skirtų lėšų, tad Savivaldybės biudžetas nenukenčia“, – sakė rajono meras.

Šaltinis: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/sodininku-keliai-tarsi-nereikalinga-podukra/

Laikraštyje „Valstietis” 2019-02-27 publikuotas Vidos Tavorienės straipsnis „Ar atliekų konteinerius kabins kaip inkilus?“ (pateikiamas žemiau).

Neslopsta žmonių pasipiktinimas dėl užpernai įsigaliojusios dvinarės komunalinių atliekų rinkliavos sistemos, pagal kurią daug savivaldybių įpareigojo gyventojus mokėti ne tik už realias atliekas, bet ir turimus pastatus. Panevėžio rajono sodininkai atakuoja savo valdžią ir prašo paaiškinti, kodėl jie verčiami mokėti už nesuteiktas paslaugas – konteinerių soduose nėra, jų net nėra kur pastatyti, o sąskaitos išrašomos. Vietos valdininkai prisipažįsta suklydę, tačiau skėsčioja rankomis – mokestį bet kuriuo atveju teks mokėti.

Šiukšlina tuščias pastatas

Dėl dvinario komunalinių atliekų mokesčio žmonės triukšmavo ne viename rajone. Daug kur gyventojai pasišiaušė vos įvedus tokią tvarką, kai kur nepasitenkinimas išsiliejo vėliau. Panevėžio rajono sodininkai prieš rinkliavą už buitines atliekas sukilo praėjusių metų pabaigoje, kai gavo sąskaitas už nesuteiktas paslaugas. Jie piktinosi, kad daug kur soduose konteinerių nėra, bet reikalaujama sumokėti už atliekų tvarkymą.

Savivaldybėms buvo suteikta galimybė taikyti įkainius pagal atliekų kiekį, žmonių skaičių ir nekilnojamojo turto plotą. Daugiau nei pusė savivaldybių įsivedė paprasčiausią tvarką – pastoviąją dvinarės rinkliavos dalį susiejo su nekilnojamojo turto plotu. Tokia sistema paranki savivaldybėms ir atliekų tvarkytojams, o gyventojai tokią rinkliavą vadina tiesiog lupikavimu.

Panevėžio rajono savivaldybės taryba nustatė, kad pastovioji rinkliavos už atliekas dalis sudarys net 69 proc., šis mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto plotą. O kita dalis skaičiuojama pagal išvežamų konteinerių tūrį bei išvežimo dažnį ir gyventojų skaičių. Taigi, politikų manymu, turėdamas daugiau gyvenamojo ploto, žmogus daugiau sukaupia ir atliekų, kitaip tariant, pastatas pats savaime šiukšlina.

R. Dovydėno pieš.

Atliekų nevežė

Šalia Panevėžio miesto ribos įsikūrusios sodininkų bendrijos „Vyšnia“ pirmininkas Vidmantas Tamulevičius, kalbėdamas apie sodininkų problemas, pirmiausia pabrėžė, kad buitinių atliekų rinkliavos susiejimas su nekilnojamuoju turtu yra iš principo neteisingas. Jo manymu, tai užmaskuotas nekilnojamojo turto mokestis.

„Dėl tokio mokesčio turėtų būti didelis šurmulys visoje šalyje – juk apmokestinamos ne šiukšlės, o nekilnojamasis turtas. Jeigu tas mokestis taip ir būtų įvardytas, nesiginčyčiau ir mokėčiau, bet dabar jis paslėptas. Nei sodo namelis, nei koks garažas šiukšlių negamina. Vadovaujantis sveika nuovoka, šiukšlina žmogus. O jis vienu metu keliose skirtingose vietose šiukšlinti negali. Jeigu jis atvyksta į sodą, vadinasi, šiukšlių nesukaupia nuolatiniame būste. O kai būna jame, nesukaupia šiukšlių sode. Tai kodėl jis apmokestinamas du kartus? Be to, nesuprantama, kodėl mokesčio nereikalaujama, jeigu sodo namelis stovi ant polių“, – sukilusių Panevėžio rajono sodininkų rūpesčius dėstė V.Tamulevičius.

Daugelis gyventojų vengia prieštarauti valdžiai, tad bet kokias sąskaitas skuba apmokėti, kad nepatirtų nemalonumų. Tačiau nemažai Panevėžio rajono sodininkų sąskaitas už buitines atliekas soduose ignoravo.

„Konteinerių nėra, paslauga pernai nebuvo suteikta, bet reikalaujama sumokėti. Dar ir už 2017 metus skola priskaičiuota. Sąskaitose nurodyta sumokėti ir už pastoviąją dalį, kuri nepriklauso nuo susikaupusių atliekų, ir už kintamąją, susijusią su šiukšlių išvežimu. Nežinau, ar kitos savivaldybės taip kvailai elgėsi. Gal kitur vietos valdžia sukalbamesnė, o pas mus niekas nepasitarė su žmonėmis ir įvedė tokią tvarką. Jei neprieštarausime, greitai mokėsime ir už įkvėptą orą“, – piktinosi sodininkas.

Prisipažino suklydę

Panevėžio rajono sodininkų bendrijos „Stiklas“ pirmininkas, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Arvydas Puzinas pripažino, kad vietos valdžia suklydo primesdama naują rinkliavos tvarką, prieš tai nepasitarusi su sodininkais ir nepadėjusi sukurti tinkamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. Tačiau jis kviečia sodininkų bendrijas, kurių Panevėžio rajone yra 48, nekariauti su valdžia, bet taikiai spręsti problemas.

„Tarėmės su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovais. Vyksta susitikimai seniūnijose, aiškinamės, kodėl toks mokestis įvestas, kaip bus išspręstos sodininkų problemos. Mums karo nereikia, norime susitarti. Savivaldybė pripažįsta, kad suklydo, tad tikimės, kad bus pasiūlyti atitinkami sprendimai“, – palankios baigties tikisi sodininkų atstovas.

Nėra kur dėti konteinerių

Kadangi rajono valdžia atgal nesitraukia ir nesiruošia atšaukti komunalinių atliekų rinkliavos už turimus pastatus, sodininkams teks mokėti ir už gyvenamąjį būstą, ir sodo namelius. Dabar svarbiausia jų problema – kur pastatyti konteinerius.

„Kiekvieno sodo namelio valdoje pastatyti po konteinerį neįmanoma, nes jų negalės išvežti. Daug kur sodų keliai tokie siauri, kad atliekų surinkimo technika juose netelpa. Vienintelė išeitis – turėti bendrijos konteinerius, tačiau bėda ta, kad jų nėra kur pastatyti. Sodų bendrijos savo žemės neturi, o privačių sklypų tam nepanaudosi. Konteineriai – ne inkilai, jų į medį neįkelsi. Savivaldybė turėtų pasiūlyti vietas, be to, aikšteles, kur stovės konteineriai, reikia atitinkamai įrengti, apsaugoti ir palaikyti tvarką“, – teigė A.Puzinas.

Sodininkai kelia dar vieną reikalavimą – atliekų mokestį rinkti tik vasaros sezono metu, kai jie darbuojasi soduose. Žiemos metu sodai miega, tad dvigubas buitinių atliekų mokestis – tikrai nelogiškas.

Erzelį kelia ir tai, kad apie 50 proc. sodų namelių savininkų sąskaitų už atliekas negavo. Mat jų sodo nameliai neįregistruoti Registrų centre, iš kurio imami duomenis apie pastatus ir jų savininkus ir tuo remiantis išrašomos sąskaitos.

„Vieni sodininkai gautas sąskaitas apmokėjo, kiti – ne, bet grasinimų, kad susimokėtų, sako, nesulaukė. Pateikėme reikalavimus savivaldybei, kad tiems, kurie susimokėjo už nesuteiktas paslaugas, būtų sugrąžinti pinigai. Kaip bus pasielgta, kol kas atsakymo neturime“, – sakė A.Puzinas.

Pabers trupinių

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis neslėpė, kad dėl šiukšlių mokesčio triukšmauja ne tik sodininkai. 2017-ųjų rudenį įvedus dvinarę rinkliavą už atliekas, buvo sulaukta didelio gyventojų nepasitenkinimo, kuris tęsėsi maždaug apie pusmetį. Tačiau valdžiai buvo nė motais, kad nemažai žmonių buvo verčiami mokėti už atliekų išvežimą, nors atliekų vežėjų akyse nematė. „Už 2018 metus buvo surinkta 80 proc. rinkliavos nuo visų išrašytų sąskaitų. Palyginti su kitais rajonais, tai geras rezultatas“, – pasidžiaugė jis.

Eugenijus Lunskis

E.Lunskis teigė, kad vyko susitikimai su sodininkų bendrijų atstovais, išklausytos jų problemos dėl komunalinių atliekų vietinės rinkliavos taikymo. „Pernai prašėme sodininkų nurodyti, kur statyti konteinerius, šiemet pakartojome tą patį. Bandysime žiūrėti, ką galime padaryti, kokius siūlymus teikti dėl rinkliavos nuostatų keitimo. Galbūt kovo pabaigoje bus kokių nors siūlymų“, – kol kas nieko konkretaus sodininkams nepažadėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Viena aišku, kad sodininkai atliekų surinkimo mokesčio neišvengs, net ir tokiu atveju, jei atliekų konteinerių soduose nebus. Atliekų surinkimo aikštelėms soduose įrengti reikia pinigų. Vargu ar sodininkų indėlis čia gali būti reikšmingas. Savivaldybė tam žada šiek tiek atriekti iš biudžeto, tačiau ta suma menka.

E.Lunskis pripažino, kad šių metų Panevėžio rajono savivaldybės biudžete numatyti 15 tūkst. eurų sodininkų bendrijoms tėra trupiniai. „Aišku, kad suma per maža. Turime 48 sodų bendrijas, tai būtų tik moralinė pagalba infrastruktūrai gerinti ir simbolinis prisidėjimas prie jų planuojamų darbų“, – sakė jis.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius taip pat pripažino, kad įvedant dvinarę rinkliavą neišvengta problemų ir klaidų. Viena jų – kad ne visiems sodininkams buvo išsiųstos sąskaitos. Tai, kad iš gyventojų reikalaujama sumokėti už nesuteiktas paslaugas, valdininko akimis, matyt, – antraeilė problema.

A.Lunskis priminė, kad rajono savivaldybė, patvirtinusi komunalinių atliekų rinkliavą pagal nekilnojamąjį turtą, nenusižengė jokiems teisės aktams. „Abu rinkliavos būdai – tiek apmokestinimas pagal gyventojus, tiek pagal nekilnojamąjį turtą – yra legalūs ir tinkami. Kiekvienas jų turi privalumų ir trūkumų. Mes pasirinkome mišrų būdą akcentuodami nekilnojamąjį turtą. Šią sistemą nuo 2015-ųjų kūrėme nuo nulio, samdėme profesorius, konsultantus“, – gyventojų peikiamą ir nesąžininga vadinamą tvarką gyrė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Nenori keisti tvarkos

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Vienas iš pagrindinių dvinarės rinkliavos principų – „teršėjas moka“, šiuo atveju svarbus savivaldybių tarybų vaidmuo. Savivaldybių įmonės organizuoja atliekų surinkimą, tad vietos valdžia sprendžia, koks tai turi būti mokestis, kokios lengvatos gali būti taikomos ir pan. Tiek sodininkų, kurie tik sezono metu būna soduose, tiek ir tų gyventojų, kurie turi negyvenamus namus, problemas savivaldybės gali spręsti individualiai. Tereikia tik noro. Yra savivaldybių, kurios gerai tvarkosi. Pavyzdžiui, Marijampolės rajone atliekų mokestis per devynerius metus nesikeitė ir jis yra mažiausias Lietuvoje.

Dėl dvinarės rinkliavos už komunalines atliekas diskusijos dar vyksta. Blogai, kad daug savivaldybių pasirinko rinkliavos sistemą, pagal kurią pastovioji dvinario mokesčio dalis susieta su nekilnojamojo turto plotu. Tai pats paprasčiausias būdas apmokestinti atliekų tvarkymą, ir savivaldybės nenori to keisti, nes pamatė, kad lengvai surenka šį mokestį.

Dvinarės rinkliavos principas toks, kad pastovioji dalis skiriama infrastruktūrai išlaikyti, o kintamoji padengia atliekų sutvarkymo išlaidas. Jeigu savivaldybės efektyviai tvarkosi, galima nemažai sutaupyti. Be to, jos gali pasinaudoti Aplinkos ministerijos ir europinėmis lėšomis remiamomis priemonėmis ir įgyvendinti projektus, skatinančius rūšiuoti atliekas ir sukurti patogų atliekų surinkimo tinklą.

Šaltinis: http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/atlieku-konteinerius-soduose-kabins-kaip-inkilus/