Tebesitęsiant sudėtingai situacijai dėl pandemijos ir karantino, sodininkystės, uogininkystės sektorius susiduria su finansiniais sunkumais. Pandemija smogė versliniams sodams dar neatsigavus po 2019-ųjų pavasarinių šalnų, kai šis sektorius neteko iki 90 proc. viso auginamo derliaus. Neveikiant viešojo maitinimo įstaigoms (mokykloms, darželiams), sumažėjo produkcijos vartojimas, sutriko pardavimai. Ūkininkai tikisi paramos, kuri padėtų išlikti rinkoje ir išlaikyti darbo […]
Žemiau pateikiamas LRT.lt mediatekoje 2021-03-14 20:55 publikuotas įrašas „Suaktyvėjęs jungimasis prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų: paraiškų per karantiną padaugėjo iki 5 kartų“.
Vandens tiekėjai sako – žmonės ėmė aktyviau jungtis prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Paraiškų per karantiną padaugėjo iki 5 kartų. Ekspertų teigimu, išaugo karta, kuri nori patogumų, be to, ir pajamos tai jau leidžia – nors prisijungimas kainuoja, tačiau nėra neįkandamas. Vis dėlto teigiama, kad lauko tualetų era dar nesibaigė.
Judėjimo ribojimą iki mėnesio pabaigos siūloma pratęsti 16 savivaldybių, tarp jų – Vilniuje ir jo rajone, Klaipėdoje, Neringoje, nurodoma pirmadienį registruotame Vyriausybės sprendimo projekte.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad judėjimo ribojimai iki balandžio 1-osios būtų pratęsti tarp Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto ir rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto ir rajono bei Visagino savivaldybių.
Ir toliau galiotų draudimas atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus išimtinius atvejus, taip pat būtų galima judėti tarp žiedinių savivaldybių.
Pasak ministerijos teikimo, tęsti judėjimo ribojimus siūloma tose savivaldybėse, kur 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 200 ir daugiau.
Taip pat patikslintas tarp leidžiamų lankyti uždarose erdvėse esančių įstaigų sąrašas, įtraukiant zoologijos ir botanikos sodus.
Visiems noriu priminti, kad sparčiai senka laikas, kuomet, nepadarant žalos augalui, dar galima genėti vynuoges ir aktinidijas, nes greitai jos pradės „verkti“ – iš žaizdų pradės tekėti sultys. Taip kad, prie darbų!
Taip pat, primenu apie vaismedžių balinimą. Kitą savaitę naktinę neigiamą temperatūrą keis dienos teigiama. Todėl vaismedžių kamienai dienomis bus gerokai įšildyti, o naktį – sparčiai atvės. Galima to pasekmė – kamienų žievės plyšimai.
Taigi, visi, kurie dar nesate nubalinę vaismedžių kamienų, turėtumėte suskubti tai padaryti. Prieš balinant vyresnių vaismedžių kamienus patartina metaliniu šepečiu pašalinti seną atsilaupiusią žievę. Valyti reikėtų nepažeidžiant gyvybingos žievės. Būtų idealu šią pašalintą žievę utilizuoti, nes joje gali būti žiemojančių kenkėjų ir ligų sukelėjų. Beje, apsaugoti augalus nuo saulės spindulių galite ir aprišdami juos BALTA agro danga, armavimo tinkleliu, netgi laikraščiais ar kitomis priemonėmis, kurios atspindi saulės spindulius.
Skaityti toliau
Jau šiandien bus sprendžiama, ar atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Nors tiek Panevėžyje, tiek Panevėžio rajone sergamumo kreivė po truputį leidžiasi žemyn, panašu, kad panevėžiečiams kelionių perspektyvos bus miglotos – Panevėžio rajono savivaldybė atsidūrusi juodojoje zonoje. Rajono meras Povilas Žagunis neslepia pasipiktinimo, anot jo, tokia viešai skleidžiama dezinformacija, įnešančia dar daugiau sumaišties ir nerimo.
Pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje nuspręsta ministrų kabinetui siūlyti, kaip ir buvo planuota, nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių, tačiau taikyti išimtį toms, kuriose susirgimų koronavirusu mastai tebėra didžiausi. Remiantis pirmadienio duomenimis, pagal sergamumą į juodųjų savivaldybių sąrašą šiuo metu patenka Biržų, Kupiškio, Panevėžio rajonų savivaldybės, taip pat prasčiausiųjų gretose – Kalvarijos, Marijampolės, Varėnos, Šalčininkų bei Švenčionių rajono savivaldybės.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, sekmadienį turėtų būti įvertinta dviejų savaičių sergamumo statistika ir tuomet bus priimtas sprendimas, į kurias savivaldybes ir iš kurių judėjimas toliau bus ribojamas.
„Kalbant apie eismo kontrolę, principas turėtų būti toks, kad policijos pareigūnai turėtų kontroliuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš šitų vadinamųjų juodųjų savivaldybių arba savivaldybių, kuriose yra žymiai didesnis susirgimų skaičius. Manau, kad mes dar išgryninsime pačią strategiją ir patį mechanizmą su policijos departamentu. Tai bus padaryta artimiausiu metu“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Meras paaiškinimo negavo
Ministrė savo kalbose pabrėžė, kad į juodąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas yra didesnis nei 500 susirgimų 100-ui tūkstančių gyventojų per keturiolika dienų. Tačiau Panevėžio rajone, antradienio dienos duomenimis, jis yra kelis kartus mažesnis – 181,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Todėl Panevėžio rajono savivaldybės įtraukimas į juodųjų savivaldybių sąrašus šokiravo ir patį rajono merą P. Žagunį. Anot jo, po tokių šalies valdžios atstovų pareiškimų jis nespėja kelti telefono – žmonės išsigandę, sunerimę, kas vyksta rajone, galbūt įsiplieskė didžiuliai ligos židiniai, apie kuriuos niekas nežino.
„Žmonės nėra kvaili, mato, kokia reali situacija mūsų rajone. Bet nesupranta, kas vyksta. Po tokių pranešimų Panevėžio rajoną visi aplenks ratu, pradės šalintis, nors iš tiesų situacija pas mus net labai gera“, – stebisi P. Žagunis.
Manydamas, kad galbūt įsivėlė kokia klaida, jis nuo ankstaus ryto puolė skambinti į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentą. Čia rajono merui taip pat patvirtino, kad sergamumo situacija išties gera, tiksliau, – viena iš geriausių apskrityje.
„Iš kelinto karto prisiskambinus į Vidaus reikalų ministeriją ir paprašius paaiškinti situaciją, atsakė, kad tai ne jų atsakomybė, ir nukreipė į Sveikatos apsaugos ministeriją. Tik kad ten niekam neįmanoma prisiskambinti! Jeigu neturi laiko atskambinti ministras, tegul bent valytoją įpareigoja tą padaryti. Situacija klaiki, tik nelabai kam tai rūpi“, – piktinosi rajono meras.
Protestuos prie Vyriausybės
Galiausiai P. Žaguniui pavyko išsiaiškinti, kad į juoduosius sąrašus savivaldybės gali būti įtrauktos ne tik dėl didesnio sergamumo, bet ir todėl, kad per mažai žmonių ateina tirtis. Vertinama pagal tai, kiek procentų sudaro teigiamų tyrimų dalis. Šiam skaičiui pasiekus 10 proc. ir daugiau, jau laikoma, kad savivaldybė yra didžiausios rizikos – juodojoje zonoje.
„Bet jeigu atėjo išsitirti penki gyventojai ir visi jie patvirtinti kaip teigiami, vadinasi, teigiamų testų dalis bus visi 500 proc., o Lietuvoje šis rodiklis siekia 6,5 proc. Jeigu taip vertinti, tai Panevėžio rajoną reikėtų užtverti kaip kokį rezervatą ne vieneriems metams. Gal jau reikia galvoti ne apie atlaisvinimus, o tvorų tarp savivaldybių tvėrimą? Kažkoks nonsensas“, – ironizavo P. Žagunis.
Judėjimo ribojimų suvaržymai – labai jautri tema. Ir šioje situacijoje pikčiausia, anot mero, tai, kad niekas negali paaiškinti, kodėl būtent pagal tokius parametrus yra vertinami ribojimų atlaisvinimai. Šios savaitės pradžioje jau buvo pradėta ruoštis pradinukų grįžimui į mokyklas pagal eksperimentinį modelį, kai ne tik vaikai, bet ir visi šeimos nariai yra testuojami. Planuota, kad pirmomis kregždėmis Panevėžio rajone galėtų būti Piniavos bei Naujamiesčio švietimo įstaigos. Tačiau Panevėžio rajono savivaldybę įtraukus į juodąjį sąrašą, apie mokinių grįžimą į mokyklas nebegali būti nė kalbos.
„Tai tiesiog destrukcija ir be galo neatsakinga. Apriboti žmonėms judėjimą per savivaldybes, kai sergamumo situacija gerėja, yra visiškai nelogiška. Teks skambinti I. Šimonytei arba pačiam važiuoti į Vilnių ir atsisėdus prie Vyriausybės rūmų ant laiptų protestuoti dėl tokios dezinformacijos skleidimo“, – pasipiktinimo neslėpė P. Žagunis.
Kodėl Panevėžio rajonas sergamumo koronavirusu statistikoje paskelbtas juodąja zona, P. Žagunis bandė aiškintis net dviejose ministerijose, bet nė vienoje negavo atsakymo. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Daug klausimų be atsakymų
Panevėžio miesto savivaldybė patenka į raudonąją zoną, tačiau uždarius Panevėžio rajono savivaldybės sienas, galimybės išvažiuoti toliau savo miesto neturėtų ir panevėžiečiai. Pasak Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus, kol kas sunku prognozuoti, kaip gali pasikeisti judėjimas tarp savivaldybių. Nors jau pora savaičių, kai panaikintas draudimas judėti tarp žiedinių savivaldybių, tačiau kaip bus toliau, jeigu Panevėžio rajono savivaldybė pateks tarp juodųjų, lieka klaustukas.
„Esame labai glaudžiai susiję su Panevėžio rajonu: daug mieste dirbančių žmonių važinėja iš rajono ir atvirkščiai – kiekvieną kartą jiems tekdavo įrodinėti, kad važiuoja su tikslu. Lygiai tas pats su sodininkų bendrijomis, esančiomis rajone, – vėl tenka įrodinėti, kad važiuoji į savo sodą. Pagaliau gyventojai gali išvažiuoti pasivaikščioti į mišką ar prie artimųjų kapų Šilaičių kapinėse“, – sakė K. Armonavičius.
Pasak pavaduotojo, visame pandemijos valdyme esama tam tikrų spragų ir sprendimų, kurių ne visada galima logiškai paaiškinti. Panaši situacija buvo ir su eksperimentiniu pradinukų grįžimu į mokyklas. Pirmadienį ryte savivaldybės iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sulaukė kvietimo prisijungti, tačiau apsispręsti reikėjo per dieną, nors tokį dalyką būtina išdiskutuoti su visa mokyklos bendruomene. Be to, daug ir organizacinių rūpesčių, susijusių su testavimu. Taip ir neaišku, o kas bus su tais vaikais, kurių tėvai apsispręs neleisti į mokyklą.
„Neužtenka projekto pristatyti tik skaidrėse. Turi būti diskusija, kurios metu atsakyta į klausimus. Anglijoje į mokyklas grįžta visi vienu metu, o pas mus tik eksperimentuojama. Šviesos tunelio gale, bent aš, nematau tokiais eksperimentais“, – teigė K. Armonavičius.
Sergamumas dar ne viskas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas teigė negalintis komentuoti, kas ir kodėl nustatė tokius kriterijus, pagal kuriuos Panevėžio rajono savivaldybė, kurioje sergamumas gerokai mažesnis už Lietuvos vidurkį, įtraukta tarp juodųjų savivaldybių.
„Ne mes priimame šiuos sprendimus. Galiu pasakyti tik tiek, kad savivaldybių spalvinės gamos vertinamos pagal kelis kriterijus, ne tik sergamumo. Kitas svarbus rodiklis – teigiamų atsakymų procentas nuo atliktų tyrimų. Panevėžio rajono savivaldybėje jie siekia per 10 proc. Jeigu buvo ištirta 100 gyventojų ir, tarkime, 12-ai nustatytas virusas, vadinasi, teigiamų tyrimų procentas yra daugiau kaip 10 proc.“, – aiškino E. Vilčinskas.
Pasak Panevėžio departamento direktoriaus, tiek Panevėžio mieste, tiek rajone sergamumo COVID-19 situacija po truputį gerėja, nors esama ir tam tikrų pabangavimų. Tiek praėjusią, tiek ir užpraėjusią savaitę Panevėžio mieste buvo nustatyta po 83 naujus atvejus. Panevėžio rajono savivaldybėje pirmąją kovo savaitę fiksuoti 45 nauji susirgimo atvejai, o paskutinę vasario savaitę – 30 atvejų. Tuo metu nerimą keliančiame Kupiškyje per savaitę fiksuotas daugiau kaip 51 proc. naujų atvejų augimas: nuo 25 atvejų paskutinę vasario savaitę iki 51 praėjusią savaitę.
„Panevėžio rajone situacija nėra blogėjanti, nėra ir didelių protrūkių, bet kadangi vienas iš rodiklių didesnis, nei reikalaujama, Panevėžio rajono savivaldybė patenka į juodąją zoną“, – sakė E. Vilčinskas.
Paskiepytų – vos po kelis procentus
Lietuvoje sergamumas COVID-19 siekia 237,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Panevėžyje naujų atvejų skaičius per 14 dienų siekia 217,5 proc.
Pirmąja vakcinos doze paskiepyti 6544 panevėžiečiai (7,74 proc.), antrąja – jau 3185 (3,77 proc.).
Panevėžio rajone naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 181,9. Panevėžio rajone pirma vakcinos doze paskiepyti 2563 gyventojai (7,06 proc.), antrąja doze – 1508 (4,22 proc.).