“Vakarų ekspresas” apie nesutarimus soduose

Laikraštyje „Vakarų ekspresas“ 2013-10-04 publikuotas Editos Gudavičės straipsnis „Sodų žemė – nesutarimų garantas“ (pateikiamas žemiau).


Kad sodininkų bendrijose tarp kaimynų nuolat verda net teismus pasiekiantys karai dėl kiekvieno sklypo centimetro – jokia naujiena. Klaipėdos rajone esančios sodininkų bendrijos “Upelio vingis” pavyzdys rodo, kad aistringus konfliktus gali sukelti ir soduose esanti bendrojo naudojimo žemė. Šiuose soduose esančioje tokie prie upelio esančiame sklype kone 15 metų stovi žalias namelis, o jį pasistatęs klaipėdietis vasaromis ne tik mėgaujasi išskirtiniu gamtos kampeliu, bet ir augina daržoves bei vaismedžius.

“Kodėl vieniems sudaromos tokios sąlygos, kad jie nemokėdami jokių mokesčių, ramia sąžine okupuoja žemės sklypą, kuriuo turėtų naudotis visi sodo gyventojai?” – klausia sodų bendrijos “Upelio vingis” gyventojos Zita Mitkuvienė ir Vida Navarackienė.

Tuo metu garsųjį žaliąjį namelį ant Smeltalės upės kranto susirentęs pensininkas Valius Olšauskas nemano darantis ką nors neleistino. Esą – kam nuo to blogiau, kad jis jau 15 metų prižiūri tą žemę. “Aš galėčiau tuos mokesčius mokėti, bet kad nėra kaip iš jų manęs paimti – žemė ne mano”, – pripažįsta vyras. Pasak jo, kiekvienoje sodininkų bendrijoje pilna pavyzdžių, kaip žmonės naudojasi jiems nepriklausančiais žemės sklypais ir niekam esą tokia praktika netrukdo.

Atvežė tonas žemių

Galbūt ir ši istorija nebūtų iškilusi viešumon ir ponas V. Olšauskas būtų dar 15 metų ramiai prie upelio auginęs svogūnus, jei į Z. Mitkuvienės bei V. Navarackienės kantrybės taurę nebūtų įkritęs paskutinis lašas. Netoli upės Alksnyno tako gatvėje gyvenančios moterys sakė nustebusios, kai prieš kelias savaites jų gatvele pradėjo riedėti savivarčiai, vežantys tonas žemių, kurias pradėjo versti ant upės kranto.


Įtarimai. Sodo gyventojos nenori tikėti, kad žaliojo namelio savininkas dėl šalia upelio suvežtų žemių niekuo dėtas.

 
“Visą savaitę mūsų gatvele riedėjo sunkvežimiai, gal per kokį šimtą priekabų žemių iškratė prie upės. Iš mūsų gatvės liko vienos provėžos, purvynai. Nuo šios galingos technikos važinėjimo pasviro mano tvora. Negana to, įlaužė kanalizacijos šulinį, laimei, kad niekas į jį neįkrito”, – pradėjo pasakoti Z. Mitkuvienė.

Kai moterys sužinojo, kad žemės vežamos iš teritorijos, kur bendrovė LITGRID daro pastotės rekonstrukciją, joms kaipmat kilo įtarimas, kieno čia užsakymas. “Nelegaliai bendro naudojimo zonoje gyvenantis V. Olšauskas anksčiau dirbo mūsų sodų bendrijoje elektriku. Matyt, sutarė, kad žemes vežtų šalia jo namelio. Išsilygins žemes ir okupuos dar didesnę teritoriją. Kas gali garantuoti, kad ateityje jis neužsitvers tvoros ir mūsų nebeleis prieiti prie upelio?” – klausė pasipiktinusios sodininkų bendrijos gyventojos. Kad V. Olšauskas yra susijęs su žemių atvežimu, esą įrodo faktas, jog joms pradėjus piktintis esama situacija, vyras pats jų prašė, kad leistų dar atvažiuoti ekskavatoriui, turinčiam žemes išlyginti.

Norėjo kaip geriau?

Šios sodininkų bendrijos pirmininkas Alfonsas Bičkus patikino “Vakarų ekspresą”, kad žemės buvo vežtos jo iniciatyva. Esą sužinojęs, kad tvarkant pastotę lieka žemių perteklius, jis pats paprašė, kad jos būtų atvežtos į sodininkų bendriją ir suverstos prie upelio. “Toje vietoje nuolat laikosi drėgmė, tad norėjosi kiek pakelti žemės lygį. Tai vienintelė vieta mūsų sodų bendrijoje, kur nepakenkiant gamtai galima paaukštinti krantus. Tiesiog ūkiškai sprendžiau problemą, bet dabar matau, kad padariau klaidą, nes kilo tokie buitiniai konfliktai, kad net nemalonu klausytis”, – paaiškino A. Bičkus. Pirmininkas tikino, kad niekas į teritoriją prie upės nesikėsina – esą kaip buvo bendro naudojimo žemė, taip ir liks. Tik tiek, kad išlyginus žemes ir užsėjus žolę, ši teritorija esą bus patrauklesnė nei iki šiol.

Priminus šalia suverstų žemių stovintį žaliąjį namelį, pirmininkas sutiko, kad minėtas statinys stovi bendro naudojimo žemėje, tačiau, panašu, kad nemato dėl to didelės problemos. “Kiek žmonių – tiek nuomonių. Taip, šioje vietoje namų su pamatais niekas neleidžia statyt, bet laikinų statinių – nedraudžia. O tas žalias namelis ir skirtas tik grėbliui ar šakei pasidėti. Panašu, kad šios dvi moteriškės turi konkretų tikslą – V. Olšauską išvaryti iš tos salelės. Matyt, reikės šaukti valdybą ir spręsti, ką toliau daryti su tuo statiniu”, – kalbėjo A. Bičkus.

Jei ras pažeidimų – baus

Į vietą buvo iškviesti ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistai. Šios įstaigos vedėjo Algirdo Vaitkaus duomenimis, šiuo metu tebevyksta tyrimas ir aiškinamasi, ar dėl vežamų žemių buvo padaryta žala gamtai. Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio, panašu, kad vežant žemes buvo pažeista upės apsaugos juostos zona, tačiau kol nėra tai įrodančių dokumentų, ką nors konkrečiau pasakyti negalima. “Buvome išsikvietę sodų bendrijos pirmininką, tačiau jo turimuose dokumentuose nėra nurodyta, koks yra upelio apsaugos juostos dydis. Paprastai jis siekia 5 metrus, o žemės buvos suverstos maždaug 1–1,5 metro atstumu iki upės”, – pasakojo A. Vaitkus.

Jei paaiškės, kad buvo pažeista apsaugos zona ir buvo padaryta žala gamtai, pasak A. Vaitkaus, sodo bendrijos pirmininkui skiriama bauda gali siekti ir iki tūkstančio litų. “Tačiau kol kas anksti komentuoti – tyrimas dar kiek užtruks. O dėl laikino namelio šalia upės galiu pasakyti tik tiek, kad tai jau ne mūsų, o valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos kompetencija. Tačiau upelio apsaugos juostos zonoje jokie statiniai negali stovėti”, – paaiškino A. Vaitkus.

“Pavydi, ir tiek”

Tuo metu jau 15 metų Smeltalės upelio čiurlenimu besidžiaugiantis V. Olšauskas įsitikinęs, kad ši istorija tik dar kartą parodo, kokie lietuviai yra pavydūs. “Prieš 15 metų ta teritorija buvo apaugusi krūmais ir bruzgynais. Niekas čia neidavo. Pradėjau pamažu tvarkytis, išpjoviau krūmynus, nuolat nupjaunu žolę. Kai padariau gražiai, dabar ir kitiems tos vietos prireikė. Aš juk negyvenu ten. Koks ten namelis? Šuns būda. Taip – esu susikasęs lysvių, svogūnus auginu, bet juk tai ne mano pragyvenimo šaltinis. Aš tik atvažiuoju ten pasimėgauti gamtos ramybe”, – pasakojo Klaipėdoje gyvenantis pensininkas.

Pasak jo, maždaug prieš 15 metų naudotis šiuo bendro naudojimo žemės sklypu jam leido anksčiau šiai sodo bendrijai pirmininkavęs pirmininkas. “Aš tuomet dar dirbau čia samdomu elektriku. Rašiau oficialų prašymą ir pirmininkas pasakė, kad nėra jokių problemų. Bet juk aš nesu okupavęs tos žemės – kas nori tegul eina ir palapines stato. Jei nepatinka, kad auginu daržoves, galiu vaismedžiais apsodinti – visi galės džiaugtis, kai pavasarį žydės”, – nieko blogo savo darbuose sakė nematantis V. Olšauskas.


Komentaras

“Tokių konfliktų netrūksta”

Eidigintas GERMANAVIČIUS
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

„Tokių konfliktų dėl pasisavintų bendro naudojimo žemių sodų bendrijose būna labai dažnai. Nežinau, ar tai lemia pavydas, ar atvirkščiai – žmonių noras gvieštis daugiau nei jiems priklauso. Įstatymiškai bendro naudojimo žemė turi būti naudojama bendriems tikslams – tai gali būti pievelė, žaidimų aikštelė ir taip toliau. Savavališkai tokiose vietose nieko statyti ar auginti negalima. Juk jei ateitų kaimynas ir išsirautų morką, kurią žmogelis augina bendro naudojimo žemėje, neabejoju, kad kiltų didžiulis konfliktas. Tačiau jei sodų bendrijos valdyba yra nusprendusi leisti laikinai naudotis bendro naudojimo žeme – kitas reikalas. Aišku, tokiu atveju nepakanka žodinio pirmininko leidimo, turi būti tai patvirtinantis raštiškas dokumentas. Bet net ir tokiu atveju reikia nepamiršti, kad bendro naudojimo žeme naudotis leidžiama ne iki amžiaus pabaigos. Jei kyla konfliktų, sodų bendrijos valdyba turėtų iš naujo apsvarstyti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Žinoma, čia kaip ir teisme – visi patenkinti negali būti.“


Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/sodu-zeme—nesutarimu-garantas-1065689/

„LSBA naujienos“ – naujausi tinklaraščio įrašai el. paštu ne dažniau kaip kartą per savaitę. Užsisakydami naujienlaiškį, sutinkate su mūsų Privatumo politika. Prenumeratos galima atsisakyti bet kuriuo metu.


Parašykite komentarą