Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje svarstytas Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.

Svarstant pasiūlymus Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimams, nutarta nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui nereglamentuoti sodininkų kelių pločio, nes dauguma sodininkų kelių pagal jų faktinį plotį neatitinka Kelių įstatyme keliamų reikalavimų ir tokių kelių platinimas būtų komplikuotas bei, vertinant šalia jų susiformavusią sklypų struktūrą, užsitęstų neribotą laiką. Komiteto nuomone, „projekte siūlomos nuostatos, susijusios su sodininkų kelių perdavimo savivaldybėms reglamentavimu, nustatant perdavimo ir registravimo Nekilnojamo turto registre tvarką, sąlygas, bei prioritetus. Ketinimo protokolai reguliuoja savivaldybės ir sodininkų bendrijos susitarimų dėl kelių perdavimo savivaldybei tvarką. Nuostatos dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra nekeičiamos ir paliekamas galiojantis teisinis reguliavimas.“

Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, buvo pritarta pasiūlymui pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai, su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) registravimas Nekilnojamojo turto registre vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikantis šios prioritetų eilės:
1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys.
4) keliai (gatvės) nepaminėti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.“

Jei pavyktų tai įgyvendinti, savivaldybėms būtų perduodami ne keliai (statiniai), kuriems reikalingi projektai ir matavimai, o žemės ruožai (sklypai). Šiems perdavimams yra pakankama įstatyminė bazė ir nereikėtų ruošti jokių perdavimo taisyklių ar programų, o šiuose sklypuose esančių kelių registraciją vėliau atliktų pati savivaldybė valstybės lėšomis.

Pritarta pasiūlymui pakeisti įstatymo 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė – komercinė veikla, kuri neatitinka mėgėjų sodininkystės sąvokos, gali būti vykdoma tik nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo, poilsio sąlygų ir mėgėjų sodininkystės veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.“

Pritarta pakeisti įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu.“

Pritarta pakeisti įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrosios sodo teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu, kitas suteiktas paslaugas;“.

Komiteto nuomone, „išankstinės sąskaitos šiuo metu kelia daug ginčų. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama apsaugoti kitus asmenis nuo nepagrįstų ar neaiškių reikalavimų atsiskaityti už iš anksto nesuderintus darbus. Kitiems asmenims siūloma suteikti teisę nedalyvauti įsigyjant naują bendrąją dalinę nuosavybę, todėl pasiūlymo įgyvendinimas galimai sukeltų praktinio įgyvendinimo problemų, taikant šias nuostatas sistemiškai. Kiti asmenys būtų priversti mokėti už neegzistuojantį objektą. Taip pat nėra aiškus tokio mokėjimo įgyvendinimo mechanizmas. Pažymėtina, kad kaupiamosios įmokos, mokamos bendrijos narių, yra numatytos projekte.“

Taip pat, „atsižvelgiant į tai, kad bendrija administruoja visų asmenų bendrąją dalinę nuosavybę, tos administravimo išlaidos turi būti paskirstomos visiems bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams: ir bendrijos nariams ir kitiems asmenims. Pagal egzistuojančią teismų praktiką išlaidos, skirtos konkretaus juridinio asmens išlaikymui, turi būti sumokamos tik to juridinio asmens (šiuo atvejų bendrijos) narių. Tad į kitų asmenų įmokas išlaidos bendrijos kaip juridinio asmens administravimui nebus įtraukiamos.“

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos nuomone, tokiu atveju sodininkų bendrijos bus verčiamos užsiimti „nelegalia buhalterija“, kadangi priimti pinigus iš ne bendrijos narių gali tik buhalteris, kuriam privaloma mokėti atlyginimą, tačiau, komiteto nuomone, mokėti tą atlyginimą „gali“ tik bendrijos nariai. Tokiu būdu, bendrijų nariai būtų diskriminuojami, nes jie turėtų mokėti ir už ne bendrijos nariams teikiamas paslaugas. Panaši situacija susidaro ir su infrastruktūros priežiūra. Indrastruktūra (keliai, vandens linijos, tvoros ir kt.), surinkus lėšas iš narių ir ne narių, pati savaime nesusitvarkys – kažkam reikės ieškoti rangovų, pirkti medžiagas, prižiūrėti darbų kokybę ir kt. Įprastai, visa tai atlieka bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai. Tačiau išeina, kad už šiuos darbus turės mokėti tik bendrijos nariai, nes tai jau „išlaidos bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimui“. Kitaip tariant, bendrijų nariai vėl turės mokėti už ne narius. Visa tai prieštarauja Civiliniam kodeksui – bendrijų nariai negali būti diskriminuojami ir verčiami mokėti už visų bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų gerbūvį ir jo gerinimo darbus, tuo tarpu, kai ne nariai „gali“ mokėti tik už „medžiagas“. Mūsų nuomone, ne nariai taip pat privalo mokėti už darbų organizavimą bei jų priežiūrą. Taip pat manome, kad sodininkų bendrijose nesusidaro jokių „administravimo“ išlaidų, kadangi mokėti atlyginimą buhalteriams bendrijos privalo, o pirmininkams bendrijos taip pat moka ne už „administravimą“, o atliekamus darbus (kad galėtų išlikti juridiniais asmenimis).

Seimo nario Kęstučio Bacvinkos pasiūlymas pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui ir (ar) antstoliui sudarant sodo sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.“

Šis pasiūlymas, deja, buvo atmestas. O pasitaiko atvejų, kai sodo sklypą parduoda teismo antstolis, kuris betvarkydamas pardavimo sutartį pats, nedalyvaujant notarui, nepareikalauja iš buvusio sklypo savininko pažymos apie atsiskaitymą su bendrija. Tokiais atvejais bendrija susiduria su problemomis susigrąžinant buvusio sklypo savininko nesumokėtas įmokas.

Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos bei Projekto XIIIP-2277(7) lyginamasis variantas detalesniam susipažinimui pateikiami žemiau:

Visą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=BmL4PEl071E (sodininkų klausimai – nuo 85 iki 120 minutės).