Senoviški lietuviški kovo pavadinimai: morčius, karvelinis, balandų, balandinis.
Kovo 4 d. – Kovarnių (Špokų) diena, šv. Kazimieras
Kovo 6 d. – Pavasario šauktuvės
Kovo 8 d. – Užgavėnės
Kovo 10 d. – Keturiasdešimties paukščių diena
Kovo 19 d. – Pempės diena
Kovo 20 d. – Pasaulinė žemės diena
Kovo 20–21 d.… Skaityti toliau →
Kovas – trečiasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Romėnų kalendoriuje kovas ilgą laiką buvo pirmasis mėnuo. Tik Julijui Cezariui reformavus kalendorių, metų pradžią imta skaityti sausio 1 d. Tradicija kovą laikyti pirmuoju metų mėnesiu daugelyje šalių išliko ilgą laiką. Prancūzijoje Naujieji Metai perkelti į sausio 1 d.… Skaityti toliau →
Nors oras dar nė nekvepia pavasariu, saulutė jau palepina ilgesniu buvimu. Ir paukšteliai linksmiau čirena. Laikas apie sodo darbus pagalvoti. Dabar pats tinkamiausias laikas planuoti sodą.
Pavasariui įsibėgėjant apsauginis sniego sluoksnis pavirsta nepralaidžia ledine pluta, galinčia sužaloti jaunus vaiskrūmius ir medelius.… Skaityti toliau →
Senoviški lietuviški vasario pavadinimai: kovinis, ragutis, mažasis ragas, pridėtinis.
Vasario 2 d. – Gramnyčia, Perkūno diena, Grabnyčios. Kristaus paaukojimo šventė.
Vasario 3 d. – Šv. Blažiejus, Linų, Eglės diena
Vasario 5 d. – Gabijos, Duonos diena, Šv. Agota
Vasario 9 d. – Šv. Apolonija
Vasario 24 d. – Vieversio diena, Šv.… Skaityti toliau →
Vasaris yra antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais. Tris kartus istorijoje vasaris turėjo 30 dienų. Ne keliamaisiais metais vasaris prasideda ta pačia savaitės diena, kaip kovas ir lapkritis. Keliamaisiais – ta pačia savaitės diena, kaip rugpjūtis.
Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė.… Skaityti toliau →