Bendruomenei treniruoklių negalima, bet 207 mln. atlyginimams – galima?

Data:    Įrašo autorius: 29 kovo, 2025

BNS Spaudos Centre publikuojamas pranešimas spaudai pateikiamas žemiau.

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2025-03-26 | Kurmaičių kaimo bendruomenė / Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija

Kurmaičių bendruomenė: Viešas interesas ignoruojamas, o neveiksnios ministerijos ir toliau išlaiko milijoninį biurokratinį aparatą

Kurmaičių kaimo bendruomenė (Mažeikių r.) išreiškia gilų nusivylimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) 2025 m. kovo 13 d. sprendimo atsisakyti išduoti sutikimą įrengti lauko treniruoklius bendro naudojimo valstybinėje žemėje, esančioje Kurmaičių sodininkų bendrijos teritorijoje. Nepaisant to, kad teritorija nėra privatizuota, yra viešai prieinama, o projektui pritarė sodininkų bendrijos nariai, NŽT motyvavo, kad ši žemė esą neatitinka „viešosios erdvės“ sąvokos.

Ši situacija – tik vienas iš realių pavyzdžių, kaip neaiškus teisės aktų taikymas ir ministerijų neveiklumas trukdo bendruomenėms įgyvendinti visuomenei naudingus projektus.

„Biurokratinis požiūris į realų bendruomenės poreikį – kaip pastatyti keletą treniruoklių – rodo giluminę valstybės struktūros problemą. Viešasis interesas yra paliekamas nuošalyje, o sprendimai grindžiami formaliais pasiteisinimais“, – sako Kurmaičių bendruomenės atstovai.

Ministerijų neveiksnumas – dešimtmečių problema

Kurmaičių atvejis tik patvirtina Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) išsakytą poziciją, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Aplinkos ministerija (AM) nebeatlieka savo funkcijų ir turėtų būti panaikintos, įsteigiant Regionų ministeriją, atsakingą už vietos bendruomenių, sodininkų, ūkininkų ir mažų savivaldybių interesų atstovavimą.

„Dabartinės ŽŪM ir Aplinkos ministerija tapo neveiksmingomis, gyventojų balsų negirdinčiomis institucijomis, kurios tik išleidžia milijonus atlyginimams, bet nebesprendžia realių žmonių problemų. Atėjo laikas sisteminiams pokyčiams“, – sako LSBA pirmininkas Juozas Ravinis.

Milijoninės išlaidos – jokios pagalbos bendruomenėms

Lietuvos viešojo sektoriaus statistika rodo, kad ŽŪM ir AM bei jų pavaldžios įstaigos kasmet išleidžia daugiau nei 207 milijonus eurų vien tik atlyginimams. Tarp jų:

ĮstaigaDarbuotojų sk.Vid. atlyginimasMetinės išlaidos
Miškų urėdija24762345 €69 674 640 €
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA)6852792 €22 950 240 €
Aplinkos apsaugos departamentas5392341 €15 141 588 €
Nacionalinė žemės tarnyba4982409 €14 396 184 €
Žemės ūkio ministerija2723060 €9 987 840 €
Aplinkos ministerija2723209 €10 464 576 €

Pavyzdžiui, Nacionalinė mokėjimo agentūra, viena iš pagrindinių paramos administravimo institucijų, metams kainuoja beveik 23 milijonus eurų, tačiau paramos skirstymas išlieka itin neproporcingas – 80 % paramos atitenka 20 % pareiškėjų, dažniausiai stambiems žemvaldžiams. Smulkieji ūkininkai, sodininkų bendrijos ir bendruomenės lieka be reikšmingos paramos.

Sodininkų bendrijos – teisinėje nežinomybėje

Sodininkų bendrijose gyvena apie 500 tūkstančių žmonių, tačiau jų infrastruktūra – nuvertinta, teritorijų statusas – neaiškus, o teisės – ignoruojamos tiek ministerijų, tiek savivaldos.

„Bendrijos yra lyg nepageidaujama teritorija tarp miesto ir kaimo – neturime nei investicijų, nei teisės į infrastruktūrą, nei galimybių plėtrai. Ministerijos per 30 metų taip ir nesugebėjo spręsti esminių klausimų: dėl žemės, kelių, pastatų registracijos ir statuso“, – sako J. Ravinis.

Kurmaičių situacija – aiškus įrodymas, kad ministerijų struktūra yra pasenusi ir neveiksni, nes:

  • Nepavyksta užtikrinti aiškaus reglamentavimo, kas laikytina viešąja erdve;
  • Nepriimami sprendimai, kurie atitiktų vietos gyventojų poreikius;
  • Bendruomenės paliekamos be pagalbos, bet su draudimais.

Siūlome sprendimą: Regionų ministerija

LSBA ir Kurmaičių bendruomenė palaiko Regionų ministerijos steigimą, kuri:

  • Perimtų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų funkcijas;
  • Užtikrintų vieningą regioninę politiką;
  • Skirstytų paramą skaidriai ir pagal realų poreikį;
  • Spręstų konkrečias problemas, o ne jas ignoruotų;
  • Integruotų žemės, infrastruktūros, aplinkosaugos ir bendruomenių interesus.

Reikalaujame:

  1. Nedelsiant peržiūrėti Kurmaičių atvejį – leisti įrengti lauko treniruoklius viešai prieinamoje valstybinėje žemėje.
  2. Aiškiai reglamentuoti, kad bendro naudojimo teritorijos sodininkų bendrijose gali būti laikomos viešosiomis erdvėmis, kai jos naudojamos bendruomenės poreikiams.
  3. Pradėti diskusiją dėl ministerijų reformos, sujungiant ŽŪM ir Aplinkos ministeriją į efektyviai veikiančią Regionų ministeriją.
  4. Naikinti ar restruktūrizuoti perteklines įstaigas, kurios neturi rezultato, bet išleidžia milijonus biudžeto lėšų.

Kontaktai spaudai:

  • Kurmaičių kaimo bendruomenė
    El. paštas: kurmaiciukb@gmail.com
    Tel. +370 611 84474 / +370 610 28552
  • Lietuvos Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

    • Juozas Ravinis
    Tel. +370 601 17234

Už stiprius regionus. Už sprendimus, o ne pažadus. Už viešąjį interesą, o ne biurokratiją.

 

Pranešimą paskelbė: Juozas Ravinis, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

Neišmeskite popierinių kiaušinių dėklų: sodininkai pasidalijo, kur juos sėkmingai panaudoja

Data:    Įrašo autorius: 28 kovo, 2025

Lietuvos rytas tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Neišmeskite popierinių kiaušinių dėklų: sodininkai pasidalijo, kur juos sėkmingai panaudoja“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).

Rūpestingi šeimininkai žino, kad popierinių kiaušinių dėžučių nereikėtų išmesti, jas galima panaudoti daržo lysvėms, sėkloms sodinti ir panašiai… Pramonė sodininkams siūlo daugybę įrankių, kurie palengvina sodininkystę, tačiau beveik visi jie yra sintetiniai ir reikalauja papildomų finansinių išlaidų.

Žemės darbų per žiemą išsiilgę sodininkai artėjančiam sezonui ruošiasi atsakingai

Data:    Įrašo autorius: 28 kovo, 2025

Lietuvos rytas tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Žemės darbų per žiemą išsiilgę sodininkai artėjančiam sezonui ruošiasi atsakingai“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).

Atėjusiu pavasariu džiaugiasi visi, kam nesvetimi sodo ar daržo darbai. Balandis – antras pavasario mėnuo – jau daugiau lepins šiluma ir sukurs geresnes sąlygas aktyviai dirbti sode ar sodyboje. Sodininkų laukia intensyvus mėnuo – dabar itin palankus metas prieskoninėms žolelėms ir daržovėms – pomidorams, paprikoms, agurkams ir kitoms – sėti.

Sodų bendrijų atstovai siūlo naikinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas: vietoje jų – efektyvesnė Regionų ministerija

Data:    Įrašo autorius: 16 kovo, 2025

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) pirmininkas Juozas Ravinis, po ataskaitinio susirinkimo, reaguodamas į Vyriausybės planus steigti Regionų ministeriją, iškėlė aiškų ir argumentuotą siūlymą – naikinti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir Aplinkos ministeriją, sujungiant jas į vieną efektyvią Regionų ministeriją.

Šį siūlymą inicijavo LSBA nariai, ataskaitinio susirinkimo metu iškeldami klausimą apie ministerijų neveiksmingumą ir įpareigodami asociacijos vadovybę imtis veiksmų, kad sodų bendrijų gyventojų interesai būtų realiai atstovaujami valdžios institucijose.

Kodėl siūloma naikinti ŽŪM ir Aplinkos ministeriją?

Dabartinės ministerijos tapo biurokratinėmis struktūromis, kurios neturi ryšio su regionų žmonėmis, o jų veikla orientuota į siaurų lobistinių grupių interesus. Sodų bendrijos, kuriose gyvena apie 500 tūkst. Lietuvos žmonių, negauna jokios realios paramos ir lieka „pilkojoje zonoje“ tarp miestų ir kaimo teritorijų.

ŽŪM tapimas lobistų įrankiu

✔ Žemės ūkio ministerija valdo milijardus ES investicijų, kurios turėtų būti skirtos regionų plėtrai ir atskirties mažinimui, tačiau realybėje dauguma šių lėšų atitenka didžiausiems žemvaldžiams.
✔ Vieši duomenys patvirtina: 80 % ES paramos atitenka vos 20 % pareiškėjų, o smulkieji ūkininkai ir sodų bendrijų gyventojai lieka be jokios paramos.
✔ ŽŪM neveikia regionų labui, o aptarnauja stambiausius žemvaldžius – kyla klausimas, ar dėl šių 5000 didžiausių lobistų verta išlaikyti visą ministeriją?
✔ Sodų bendrijos, smulkūs ūkininkai, vietos bendruomenės neturi jokio finansavimo infrastruktūrai ar smulkiajai veiklai – visa sistema orientuota tik į stambiuosius rinkos dalyvius.

Aplinkos ministerijos abejingumas ir ribojimai

✔ Vietoje infrastruktūros gerinimo, Aplinkos ministerija sodų bendrijoms taiko tik draudimus ir apribojimus.
✔ Sodų bendrijų įstatymo naikinimas – užuot stiprinus bendrijų savivaldą ir įgalinus bendruomenes, ministerija mažina jų teisinį statusą, palikdama šias teritorijas be aiškios plėtros vizijos.
✔ Sodų bendrijų infrastruktūros problemos – keliai, vandentiekis, nuotekų tinklai – yra ignoruojamos, nes šios teritorijos neįtraukiamos į jokias valstybines investicines programas.
✔ Sodininkų bendrijų gyventojai atsiduria teisinėje nežinomybėje, nes jų teritorijos nepriklauso nei miestams, nei kaimui – dėl to jie neturi nei aiškių teisių, nei valstybės paramos.

Siūlomas sprendimas: kurti Regionų ministeriją

Dvi neveiksnios institucijos turėtų būti sujungtos į vieną aiškiai veikiančią struktūrą – Regionų ministeriją, kuri:
✔ Sukurtų aiškią regionų vystymo strategiją, orientuotą į realius žmonių poreikius.
✔ Užtikrintų skaidrų paramos skirstymą – daugiau lėšų smulkiems ūkininkams, sodų bendrijoms, vietos verslams.
✔ Integruotų žemės ūkio, aplinkosaugos, infrastruktūros ir teritorijų planavimo klausimus į vieną veiksmingą modelį.
✔ Leistų sodų bendrijoms gauti aiškias teises, paramą ir būti pripažintomis gyvenamosiomis teritorijomis.

Regionų ministerijos privalumai

Sumažės biurokratija – dvi neveiksmingos ministerijos bus sujungtos į vieną.
Skaidrus finansavimas – pinigai skiriami ne lobistams, o žmonių gyvenimo kokybei gerinti.
Sodų bendrijos taps pilnavertėmis gyvenvietėmis su infrastruktūra ir teisėmis.
Vieninga regionų plėtros politika – sprendimai bus priimami efektyviau ir greičiau.

Sodininkų bendrijų kreipimasis į valdžią

Ataskaitinio susirinkimo metu LSBA nariai vieningai iškėlė šį klausimą ir įpareigojo asociacijos vadovybę imtis konkrečių veiksmų.

LSBA REIKALAUJA, kad Seimas ir Vyriausybė pradėtų realias reformas.

Jeigu ŽŪM ir Aplinkos ministerija tebėra tik lobistų įrankiai, jos turi būti reformuotos arba visiškai naikinamos.

Sodininkai ir regionų gyventojai netylės!

LSBA ragina visuomenę, bendruomenių lyderius ir politikus jungtis į diskusiją dėl Regionų ministerijos steigimo ir paremti šį racionalų siūlymą.

Atėjo laikas keisti sistemą – už stiprius regionus ir veikiančią valdžią!
 

Sodų bendrijų ateitis Lietuvoje: kas slypi už teisinių pokyčių?

Data:    Įrašo autorius: 14 kovo, 2025

BNS Spaudos Centre publikuojamas pranešimas spaudai pateikiamas žemiau.

Sodų bendrijos Lietuvoje ilgus metus buvo ne tik poilsio, bet ir vietinės maisto gamybos, bendruomeninio gyvenimo bei pirmojo būsto alternatyva daugeliui žmonių. Tačiau šiandien jų ateitis tampa vis labiau neaiški – teisės aktų pakeitimai, ribojimai ir neapibrėžtas statusas kelia klausimą: ar sodų bendrijos tapo politikų ir NT vystytojų interesų objektu?

Sodų bendrijos – tūkstančių žmonių gyvenimo dalis

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 200 tūkst. sodų sklypų, iš kurių 60 proc. naudojami ūkinei veiklai – žmonės augina daržoves, vaisius, uogas; 40 proc. sklypų savininkų juose gyvena nuolat – tai jų pagrindinis būstas. Iš viso sodų bendrijos tiesiogiai liečia apie 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

„Sodininkų bendrijos yra neatsiejama bendruomeninio ir vietinio ūkininkavimo dalis, o jų nykimas kelia grėsmę tiek žmonių gyvenimo kokybei, tiek vietinei maisto gamybai“, – sako Sodininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Ravinis.

Teisinių pokyčių grėsmės kelia nerimą

Aplinkos ministerija svarsto keisti Sodininkų bendrijų įstatymą, tačiau sodininkai nežino, kokių pasekmių tai turės. Pastarųjų metų praktika rodo, kad sodininkystė ne skatinama, o ribojama.

Juozas Ravinis, Lietuvos sodininkų bendrijos prezidentas, pažymi, kad veikiantys teisės aktai yra kur kas geriau, nei kuriamos naujienos be aiškaus pagrindimo, ekonominių skaičiavimų ar biurokratinės naštos mažinimo proveržio. „Šiandien sodininkai nesupranta dėl ko viskas yra daroma. Kaip matome iš planuojamų bendrijų ir sodų bendrijų įstatymų jungimo, yra apsunkinamas administravimas. Juk butų bendrija ir sodų bendrija yra nesulyginami dalykai. Kuriama nauja sistema, daroma reforma, o kokiu pagrindu, ko norima pasiekti nėra aišku. Jokios konkrečios informacijos, pagrindo ir kokiu tikslu tai daroma, neaišku. Ši iniciatyva pradėta buvusio aplinkos ministro, tačiau sodininkai pasigenda pagrindimo – teisinio, ekonominio, biurokratinės naštos mažinimo, ir aišku, visų pirma, ir kas svarbiausia – atsižvelgimo į Lietuvos gyventojų, gyvenančių ir sodininkaujančių interesus“ – kalba Juozas Ravinis.

Statybų apribojimai – smūgis nuolatiniams gyventojams

2023 m. buvo priimtas draudimas soduose statyti iki 80 m² gyvenamuosius namus, o tai tapo didele problema nuolatiniams gyventojams. „Šis ribojimas ypač skaudžiai paveikė jaunas šeimas, kurios sodų bendrijose rado prieinamą būsto alternatyvą“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Dalis šių dienų „sodininkų“ ir artimiausiu metu soduose namą statyti susirengusieji miestiečių sunerimo, kai vasarą juos pasiekė žinia, kad aplinkos ministras birželio 14 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė Statybos techninį reglamentą (STR), kuriuo nurodyta nauja pastatų klasifikacijos tvarka. Nuo šiol nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami sodo namai galės būti statomi tik iki 50 kv. metrų ploto, iki penkių metrų aukščio. Pakeitimas įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1-osios.

NT sektoriaus interesai?

„Kas kelia klausimą dėl pokyčių, reikia atidžiai pasigilinti, kieno interesus tai atspindi. Akivaizdu, kad siekiama pagerinti sąlygas NT vystytojams, o paprastiems žmonėms – jas apsunkinti“, – teigia Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius.

„Šiandien sodininkai nusivylę Vyriausybės sprendimais, kai net 4 kartus buvo ruoštas įstatymas dėl kelių perdavimo savivaldybėms, visus kartus reikalus sužlugdė vyriausybė. Sodininkai nebetiki, kad galimi pokyčiai mūsų – Lietuvos žmonių naudai. Pasikeitus ministrams, Aplinkos apsaugos komitete buvo sugalvota panaikinti sodininkų įstatymą ir jį sujungti su daugiabučių namų įstatymu. Paruošta eilė įstatymų pataisų, o praeitą penktadienį aplinkos ministerija pakvietė sodininkus ir pradėjo kelti klausimą dėl sodų bendrijų naikinimo. Mes, sodininkai, nepritariame tokiai iniciatyvai, nes nematome tam rimto pagrindo, tačiau jaučiame, kad stumiama „buldozeriu“ iniciatyva, neįsiklausant į mūsų siūlymus“, – pažymi E.Germanavičius.

Sodų bendrijos – ne tik poilsis, bet ir vietinė maisto gamyba

Viešojoje erdvėje dažnai teigiama, kad sodų sklypai naudojami tik gyvenimui ar laisvalaikiui, tačiau realybė kitokia.

Kaip informuoja Klaipėdos rajono „Tolupio“ sodų bendrijos pirmininkas Nikolajus Gorčekav iš 670 sodo sklypų net 120 gyvenama nuolat, daugelis sodininkų augina daržoves, vaisius ir uogas, kurias parduoda turgavietėse.

„Pensinio amžiaus žmonės ir jaunos šeimos soduose užsiaugina maistą, kuris vertinamas kaip aukštesnės kokybės nei pramoniniu būdu gaminama produkcija“, – sako N. Gorčekav.

Maisto saugumas – vis svarbesnis klausimas

Dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuva turėtų skatinti vietinę maisto gamybą, tačiau vietoj to, sodų bendrijų veikla ribojama.

„Jei Lietuvoje pritrūktų maisto ar įvyktų elektros tiekimo sutrikimai, vienkiemiuose ir sodų bendrijose gyvenantys žmonės išgyventų lengviausiai – jie pripratę prie savarankiškumo“, – sako sodininkų atstovai. Kodėl kitos ES šalys skatina, o Lietuva riboja? Štai Švedijos pavyzdys rodo, kad krizės metu valstybė gali pasitelkti sodininkystę kaip vietinį maisto šaltinį. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Švedijoje miesto gyventojams buvo suteikti sodų sklypai maisto krizės sprendimui. Lietuvoje apie tokią strategiją negalvojama – priešingai, sodininkystė yra ribojama.

Tikisi konstruktyvaus dialogo su Aplinkos ministerija

Sodininkų bendrijų atstovai tikisi, kad po susitikimo su Aplinkos viceministru situacija bus peržiūrėta iš platesnės perspektyvos.

Sodininkai prašo: panaikinti 2023 m. įvestą draudimą statyti sodų namus iki 80 m² – tai būtina tiems, kas soduose gyvena nuolat; aiškiai reglamentuoti sodų bendrijų teisinį statusą, kad jos nebūtų paverstos NT vystytojų teritorijomis; suteikti žmonėms teisę ne tik gyventi, bet ir vykdyti ūkinę veiklą soduose be perteklinių ribojimų; skatinti naujų sodų bendrijų atsiradimą, nes tai užtikrina alternatyvą brangiam būstui ir skatina vietinę maisto gamybą.

Linas Jonauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas griežtai pasisako prieš 2023 m. priimtą draudimą soduose statyti iki 80 m² ir jau šiandien ieško sprendimų, kaip grąžinti buvusią tvarką. Komiteto pirmininkas šią problemą jau yra aptaręs su Aplinkos ministru.

„Diskusija dėl sodininkų keliamos problemos vyksta nuo kadencijos pradžios. Praeitoje kadencijoje sprendimas buvo priimtas, tačiau ši tvarka nepagerina nieko, tik išbrangina žmonėms statybų kaštus sodų teritorijoje. Statybos sodų teritorijoje šeimai pabrangsta apie 5-6 tūkst., ir tai yra vien tik projektavimo bei statybų leidimo kaina. Nemanau, kad to reikia. Gal čia yra pataikaujama nekilnojamo turto statytojams, kurių vystytojai smarkiai plečiasi. Sodų bendrijose kuriasi jaunos šeimos, o čia grynas oras, yra žemės sklypas, kur galima užsiauginti daržovių, yra vietos ir augintiniui pasilakstyti. Privalumų tikrai daug, o įvardijamos problemos norint suvaržyti sodininkų teises – laužtos iš piršto. Norint sutvarkyti sodų teritorijas reikalingas papildomas finansavimas dėl infrastruktūros, dėl kelių, dėl šiukšlių išvežimo ir kt., bet tai ateities klausimai“, – pažymi Linas Jonauskas.

Kontaktai

Norint atskleisti tikrąją padėtį, būtina pasikalbėti su sodininkų bendrijų atstovais, kurie gali pateikti realius pavyzdžius apie bendruomeninę veiklą, maisto gamybą ir teisines problemas.

Juozas Ravinis – Lietuvos sodininkų asociacijos prezidentas, tel. + 370 601 17 234

Eidigintas Germanavičius – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas, tel. +37062066253,

Nikolajus Gorčekav – sodų bendrijos „Tolupis“ pirmininkas, tel. +370 613 94167

Vytautas Buivydas – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, tel. +370 613 94167

Pranešimą 2025-03-12 07:55 paskelbė: Sonata Kisielienė, LR Žemės ūkio rūmai

Kontaktinis asmuo
Juozas Ravinis – Lietuvos sodininkų asociacijos prezidentas, tel. + 370 601 17 234