Rugsėjo 11 d. vyko antrasis susitikimas sodininkų problemoms spręsti, organizuotas Aplinkos ministerijos

Primename, kad pirmajame susitikime identifikuoti šie aktualūs klausimai, kurie spėta aptarti antrajame susitikime (pirma pateikti klausimai, po klausimu labai sutrumpintas atsakymas):

1. Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, tai nėra gyvenamasis namas ir negali pretenduoti į paramą jam atnaujinti, negauna paramos dėl saulės elektrinių įrengimo ir pan., norėtų gauti paramą;
Aptarta, kad fondai, remiantys namų atnaujinimus ir saulės elektrinių statybas yra per mažai finansuojami, todėl nėra galimybės įtraukti dar ir sodo namelius. Gyvenamieji namai tokią paramą gauti gali.

2. Asbestas pavojingas ne tik gyvenamuosiuose namuose, bet ir sodų namuose, turėtų būti vienodai taikomos programos keisti asbestines stogų dangas visiems;
Yra dvi programos, šiferinių stogų keitimo ir šiferio atliekų utilizavimo. Pirmoje sodininkų bendruomenė dalyvauti negali, antroje gali, tačiau skiriamų lėšų neužtenka ir jos yra labai greitai paskirstomos.

3. Sodininkų bendriją sulyginti su bendruomene, kad galėtų pretenduoti į bendruomenėms skiriamą paramą;
Pagal Europos sąjungos direktyvas sodininkų bendrijos nepapuola į galinčių gauti paramą sąrašus. Galima dalyvauti kitose programose finansuojamose LR vyriausybės ar kitų subjektų.

4. Dėl apleistų sklypų sodų teritorijose, kai jie neprivatizuoti, paveldėtojų nėra arba neperėmė, kai pripažinti bešeimininkiais ir pan., įgalinti jų pardavimą – įsigijimą;
Planuojama parengti teisinę bazę skelbti du aukcionus – vidinį ir išorinį. Pirmajame dalyvautų tik bendrijos nariai ir jeigu turtas nebūtų nupirktas, būtų skelbiamas išorinis aukcionas, kuriame gali dalyvauti visi dalyviai.

5. Konversija – kas tai, kur apibrėžta? Kada sodininkų bendrija tampa gyvenamąja teritorija (nebetaikomas Sodininkų bendrijų įstatymas)?
Pagal Aplinkos ministerijos vizijas, išsiregistravus sodininkų bendrijai yra nuoseklūs žingsniai, kuriuos turi atlikti savivaldybė, kad ši teritorija taptų gyvenamąja teritorija.

6. Savivaldybės netinkamai taiko Aplinkos ministro įsakymą dėl vandentiekio ir kanalizacijos plėtros – neatsižvelgia į sodų bendrijos teritorijos gyventojų tankumą. Vandentiekis ir kanalizacija – prioritetiniai klausimai. Didelė problema šalia Vilniaus oro uosto esančių sodų bendrijų sodininkams, kad netiesiami jiems magistraliniai tinklai: Lietuvai buvo skirti apie 135 mln. Eurų šiam tikslui, Salininkai negauna, kur tie pinigai? Kodėl sodininkų bendrijos negali dalyvauti kaip pareiškėjai?
Šiuo klausimu informaciją turi suteikti vandens tiekimo įmonės. Yra sudaromos vandens ir nuotėkų plėtros strategijos ir planai, kuriuose sodininkų bendrijos neturėtų būti ignoruojamos.

7. Savivaldybės renka infrastruktūros mokesčius, kur naudojamos šios lėšos? Nustatyti, kad infrastruktūros mokesčius rinktų sodininkų bendrijos, kad statytojai galėtų įrengti infrastruktūrą;
Jeigu infrastruktūra jau yra atvesta, šį mokestį reikia susimokėti, jeigu infrastruktūros dar nėra, šio mokesčio mokėti nereikia.

8. Reikalingos konkrečios poveikio priemonės tiems sodų sklypų savininkams, kurie nesilaiko švaros taisyklių, neprižiūri savo sklypų. Nesilaiko medžių ir krūmų sodinimo atstumo – kas kontroliuoja ir kas taiko konkrečias poveikio priemones to nesilaikantiems? Savivaldybės praktikoje netaiko (beveik netaiko) poveikio priemonių;
Savivaldybė turi galimybes taikyti poveikio priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Jeigu kreipiatės į Viešosios tvarkos skyrių, pažeidėjui gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tačiau yra atvejų, kai protokolai surašomi, o sklypas toliau netvarkomas.

9. Aplinkos ministro įsakyme dėl želdinių ir Sodininkų bendrijų įstatyme skirtingi nurodyti atstumai;
Reikalavimai želdinių sodinimui yra numatyti Želdinių įstatyme.

10. Nustatyti, kad teršėjai ne pastatų savininkai, bet sodų sklypų savininkai (pastato sklype gali ir nebūti arba pastatai nebūna įregistruoti);
Sodininkų bendrijose yra neregistruotų namų, kuriuose gyvena asmenys ir nemoka už šiukšlių išvežimą, tačiau Lietuvoje yra vieningos šiukšlių tvarkymo taisyklės ir dėl sodininkų išimčių daryti netikslinga.

11. Įteisinti sodininkų bendrijų teritorijų ribas, kad jos būtų ne informacinės, bet registruotos ir turinčios teisinį svorį. Supaprastinti išorinių ribų matavimus;
Šis klausimas jau sprendžiamas, yra galimybė išorines ribas patikslinti žemėlapyje.

12. Savivaldybės aktyviau turėtų perimti soduose esančius kelius, labiau prisidėti prie jų remonto;
Nėra sodų teritorijose esančių kelių nomenklatūros: kas per keliai, kokie jų kodai, kieno atsakomybės ribose;
Kelių matavimais ir registravimu užsiima savivaldybės. Perdavimai vyksta skirtingais tempais skirtingose savivaldybėse, finansiniai perdavimo klausimai sprendžiami pagal galimybes.

13. Sodo namų ploto sumažinimas, norėtų, kad plotas būtų padidintas. Kaip faktiškai įgyvendinamas reikalavimas statyti ne didesnius nei 50 kv. m. sodo namus, kas kontroliuoja, kokias poveikio priemones taiko?
Šiuo metu yra svarstoma palengvinti statybos leidimo gavimo sąlygas, todėl šio apribojimo klausimas turėtų tapti neaktualus.

Susitikimo rezultatai aprašyti labai sutrumpintai, protokole bus plačiau aprašyta aptarti klausimai. Gera žinia yra tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo panaikinimas nėra toliau svarstomas. Jeigu reikalinga smulkesnė informacija apie susitikimo detales ar kitas sodininkų ir gyventojų problemas. Kviečiame kreiptis į mūsų asociaciją ar Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupę. Geros visiems dienos.