Nors žlunga sodininkų viltys, kovoti privalome

LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 pataisų, priimtų 2013 m. liepos mėn. 13 d., 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kelių, esančių sodininkų bendrijų teritorijoje perdavimo tvarka ir šio straipsnio pastaboje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data. Vyriausybė neparuošė poįstatyminių dokumentų, nors tai turėjo padaryti iki 2013m. sausio mėn. 1 d.

LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pateikė minėto straipsnio įstatymo pataisą Nr. XIIP-318, kurioje kalbama apie 7 ir 8 dalių papildymą, 10 ir 11 pripažinimą netekusių galios (tai neesminiai pakeitimai ). Apie 1 dalies pastabos išbraukimą sąmoningai nekalbama. Priėmus tokią įstatymo pataisą kelių perdavimas savivaldybėms nukeliamas neribotam laikui.

Gerbiami sodininkai,
rašykite LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui (el. p. algimantas.salamakinas@lrs.lt ), prašykite, kad įstatymo pataisa XIIP – 318 nebūtų svarstoma 2013 m. gegužės mėn. 8 dienos Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

Raštas aplinkos apsaugos komitetui

Raštas 2013-04-28 išsiųstas LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui

Prašome Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo XIIP – 318 nesvarstyti dėl sekančių priežasčių:

  1. 6 straipsnio 1 punkte išbraukta pastaba: *Pastaba. 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančios vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų išpirkimo įsigalioja 2013 m. sausio 1 d., kurios dėka įstatymo įsigaliojimas atidedamas neribotam laikui, nes Vyriausybė net neruošia atitinkamų teisės aktų dėl kelių ir vandens tinklų perdavimo savivaldybėms.
  2. 6 straipsnio 1 punkte reikia įtraukti į perduodamų savivaldybėms objektų sąrašą ir sodininkų bendrijų teritorijoje bendro naudojimo žemėje esančius drenažinių sistemų vandens nubėgimo griovius (kanalus), kurie be kvalifikuotos drenažinių sistemų priežiūros baigia užakti.
  3. 3.Prieš svarstant šias įstatymo pataisas reikia pakeisti LR Kelių įstatymą 2002-10-03 Nr. IX – 1133 punktą, įvedant mėgėjų sodo vidaus kelio (gatvės) apibrėžimą ir 11 punkte įvesti mėgėjų sodo kelių (gatvių) kategoriją. Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą pateikiau seimo nariui R. Paliukui.
  4. 6 straipsnio 10 punkte sakoma, kad sodo teritorijoje vidaus tvarką nustato vidaus tvarkos taisyklės.Vidaus tvarkos taisykles ne visos sodininkų bendrijos turi, nes nepajėgia savo jėgomis jas paruošti. Iki 2003 m. galiojo Vyriausybės paruoštos tipinės vidaus tvarkos taisyklės ir sodininkų bendrijų įstatai, tačiau šiuo metu tai negalioja. Reikia, kad Vyriausybė paruoštu sodininkų bendrijų tipines vidaus tvarkos taisykles ir įstatus.
  5. Svarstant sodininkų bendrijų įstatymo pataisas reikia tobulinti 16 straipsnį – Susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Reikia numatyti ką daryti, kai renkant valdymo organą antrame susirinkime kandidatai nesurenka 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų, neaiški kandidatų, renkamų į valdymo organus iškėlimo ir registravimo tvarka.
  6. 17 straipsnis. Bendrijos valdymo organas, 4 straipsnyje numatyti, kad valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau, kaip 1/2 valdybos narių (dabar įstatyme numatyta 2/3).
  7. Įstatyme nenumatyta, kaip bendrijos administracija turi elgtis su bendrijos nariais, ar turinčiais bendrijoje sodo sklypus, kurie nesilaiko savo pareigų.
  8. 27 straipsnis. Bendrijos likvidavimas. Šiame straipsnyje turi būti numatyti visi bendrijos likvidavimo etapai, t. sk. ir savivaldybių funkcijos likviduotų sodininkų bendrijų atžvilgiu.
  9. 28 straipsnis. Valstybės institucijų ir savivaldybių santykiai su bendrijomis ir sodininkais. Šiame straipsnyje turi būti numatytos savivaldybių funkcijos, dėl administravimo ir pagalbos sodininkų bendrijoms. Šiame įstatyme terminas „gali padėti”, tai nieko neįpareigojanti sąvoka.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad svarstydami tik LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIIP – 318, kuriame net neminima, kad visiškai išbraukta iš 1 straipsnio pastaba, (tai daroma sąmoningai, kad 6 straipsnis nebūtų vykdomas). Priėmus šio į statymo vieno straipsnio pataisą, kitų straipsnių pataisų priėmimas įmanomas tik kitais metais.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

Eidigintas Germanavičius.

Ataskaitinis susirinkimas 2013-04-20

Remtasi Algirdo JAKŠTO informacija

Apie Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos ataskaitinį susirinkimą už 2012 metus

2013 m. balandžio mėn. 20 d., šeštadienį, įvyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos ataskaitinis susirinkimas. Jame dalyvavo sodų bendrijų atstovai, svečiavosi Seimo narys Aplinkos apsaugos komiteto narys Raimundas Paliukas, Kauno rajono Lapių seniūnijos seniūnas Rimas Stankus.

Atsistatydinus valdybos nariui Česlovui Pijoraičiui, į jo vietą pasiūlytas ir išrinktas Kazimieras Abrasonis – SB „Šilas“ pirmininkas (Kaišiadorių raj.).

Susirinkime aptarti aktualiausi sodininkų bendrijų klausimai: stringantis vidaus kelių perdavimas savivaldybėms, nesprendžiamas centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų atvedimas į sodus, esamų sodų integracijos į miestų ar kaimų infrastruktūrą problemos.

Pasigesta dėmesio šių problemų sprendimui tiek savivaldybių, tiek respublikiniame lygyje.
Svarbu, kad susikaupusios problemos taptų žinomos visuose valdžios lygiuose. Būtina problemas spręsti iš esmės – ne tik pavieniais atvejais.

Raimundas Paliukas pažadėjo Seimo aplinkos apsaugos komitete sukviesti platesnį ratą suinteresuotų asmenų diskusijai šiais klausimais.

Susirinkime pristatyta Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos revizijos komisijos ataskaita už praėjusius 2012 m, perskaityta bei paviešinta asociacijos veiklos ataskaita.

Sodininkų turtas niekam nereikalingas

Panevėžio laikraštyje „Sekundė” 2013-04-04 publikuotas Daivos Savickienės straipsnis „Sodininkų turtas niekam nereikalingas“.


Panevėžio rajono sodų bendrijas „Putinas“, „Diemedis“, „Stiklas“ ir „Linas“, įkurtas užliejamose Nevėžio upės teritorijose, gelbsti polderinė sistema. Rajono sodininkai bene vieninteliai šalyje yra tokios sistemos savininkai, tačiau jau ne vienerius metus siekia, kad ją savo nuosavybėn perimtų rajono savivaldybė.

Sistemos savininkai

„Gryna neteisybė – sodininkams užkabinta valstybės našta“, – piktinasi Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius.
Ne tik visos kitos šalies polderinės sistemos priklauso valstybinėms institucijoms, bet ir Panevėžio rajone, kitoje upės pusėje,
E. Germanavičiaus žiniomis, jau yra valstybės nuosavybė.
Keturios sodininkų bendrijos eksploatuoja gana nemenką ūkį: trys šachtiniai šuliniai, kanalai, pylimas, drenažo sistema. Manoma, kad šio turto vidutinė rinkos kaina viršija du milijonus litų.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija yra atkreipusi ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto dėmesį į šią problemą. Prašyta, kad polderinė sistema būtų perduota valstybinei organizacijai, nes valstybinėms organizacijoms priklauso drenažo linijos, kurių skersmuo didesnis nei 125 mm.
E. Germanavičiaus žiniomis, šis klausimas turėjo buvo svarstomas kovo 28 dienos Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau nesvarstytas.
Sodininkai dar tikisi sulaukti ir kompensacijos: kelias dešimtis tūkstančių litų kainavo pylimų tvarkymas, nauji siurbliai, dabar prireikė nemenkos sumos dokumentacijai sutvarkyti.

Privačių daugiau nėra

„Diemedžio“ sodų bendrija – viena iš tų, kurioms priklauso polderinė sistema.
„Visoje šalyje polderinės sistemos yra valstybės žinioje, o čia – sodininkų nuosavybė. Nesiderina“, – sako šios bendrijos pirmininkas Jonas Žakevičius.
Ši problema, pirmininko teigimu, gvildenama jau ne pirmus metus. „Negali būti privati polderinė sistema. Pradėjome domėtis, kaip būtų galima ją priduoti“, – prisimena J. Žakevičius.
Juolab kad sistemos išlaikymas sodininkams kainuoja. Prieš keletą metų buvusio didžiulio potvynio metu buvo sugadintas pylimas, teko pirkti naujus siurblius. Už juos sumokėta daugiau nei 40 tūkst. litų. Tiesa, naujieji siurbliai gerokai ekonomiškesni, tačiau kainuoja ir jų darbas, ir priežiūra. Tad manoma, kad jei rajono Savivaldybė sutiktų perimti šį turtą, turėtų šiek tiek kompensuoti.
Sodininkai yra kreipęsi į Savivaldybę, pateikę jai dokumentus, tačiau dar kai kurių trūksta. J. Žakevičius tikisi, kad balandį jau turės visus dokumentus ir teliks laukti Savivaldybės sprendimo. Ar Savivaldybė sutiks su sodininkų norais, kitas klausimas – jį spręs politikai.

Klausia ministerijų

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sako, kad kol kas klausimas neišnagrinėtas, tad praėjusiame Tarybos posėdyje nebuvo teiktas svarstyti. Šiuo metu nusiųsti paklausimai į įvairias ministerijas ir tikimasi netrukus gauti atsakymą, kaip rekomenduojama viską daryti. Be to, kaip minėta, sodininkai pateikę dar ne visus dokumentus.
V. Žiurlys teigė nežinantis, kaip apsispręs rajono politikai. Kitas Tarybos posėdis vyks gegužės pradžioje, tad laiko yra pakankamai sulaukti visų atsakymų ir dokumentų.
Pasak V. Žiurlio, žmonėms labai brangi sistemos eksploatacija, tad jie į Savivaldybę su prašymais pradėjo vaikščioti prieš keletą metų.
„Žmonėms blogai. Jiems reikia prižiūrėti, o eksploatacija per brangi“, – apie sodininkų skundus kalba administracijos direktorius.
Jis teigė tiksliai nežinantis, kada ir kaip buvo įrengta polderinė sistema, tačiau mano, kad daryta sodininkams, todėl vėliau ir atiduota jiems eksploatuoti.


Šaltinis: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/sodininku-turtas-niekam-nereikalingas/

Sodininkų kryžius – ne vien keliai

Laikraštyje “Panevėžio balsas” 2013-03-28 publikuotas Daivos Savickienės straipsnis „Sodininkų kryžius – ne vien keliai“.


Panevėžio rajone esantys miestiečių sodai nemenkas galvos skausmas vietos savivaldybėms, tačiau ir sodininkai skundžiasi valdininkų dėmesio trūkumu.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, numatančios savivaldybėms pareigą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perimti, valdyti ir tvarkyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius. Tokia situacija savivaldybėms kelia nerimą.

Merai siūlo naikinti

Numatyta, kad priimant kelius už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė. Savivaldybei savo ruožtu kompensuojama iš valstybės biudžeto.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sako, kad savivaldybės turėtų perimti ne vien kelius, bet ir spręsti kitus klausimus sodų bendrijose, susijusius su vandentiekiu, kanalizacija, rūpintis gatvių apšvietimu ir pan.
Mūsų rajone yra bemaž 50 sodininkų bendrijų, o jose gyvenamąją vietą deklaravę mažiau nei pusė tūkstančio žmonių.

Pasak V. Žiurlio, didesniuose rajono miesteliuose, tokiuose kaip Ėriškiai, Gegužinė, kur gyvena gerokai daugiau žmonių, dar neišspręsti vandentiekio ir kanalizacijos klausimai. Tam reikia nemenkų lėšų, kurių Savivaldybė neturi, ir tokių problemų viena pati neišspręs.
„Gyvenvietėse tinkamai nesusitvarkę, o čia dauguma atvyksta tik laikinai vasaroti“, – pastebi administracijos direktorius.

V. Žiurlio manymu, įstatymo nuostatos sunkiai įgyvendinamos ir dėl kelių, nes ne tik pločiai neatitinka reikalavimų, bet ir kelių zonos užsodintos, užstatytos. „Nesigilinant surašyta“, – mano apie pataisas jis.

Šešių šalies rajonų savivaldybių merai – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus – kreipėsi į Seimą dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pakeitimo.
Teigiama, kad pataisos buvo priimtos nesuderinus jų su savivaldybėmis. Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų, tačiau manoma, kad bus atvirkščiai – prireiks nemenkų pinigų.

Tvirtinama, kad sodininkų bendrijų keliai yra siauri, neatitinkantys vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų. Be to, kelkraščiuose nutiestos elektros linijos, sodininkai prisistatę savavališkų statinių – tvorų, garažų ir kt. Kelių ribos, pakelės apsodintos įvairiais krūmais, medžiais, o nemaža dalis kelių tiesiog yra akligatviai. Tad manoma, kad tokių kelių remontas, priežiūra negalima be kelių praplatinimo, apsisukimo aikštelių įrengimo, savavališkos statybos šalinimo ir kitų problemų sprendimo. Reikėtų didinti finansavimą vietinių kelių priežiūrai bei remontui ir nebūtų lėšų nei savivaldybių, nei valstybės biudžete. Minėtų savivaldybių merai siūlo panaikinti nuostatas dėl sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sako, kad kol kas atsakymas iš Seimo nėra gautas, tad nėra žinoma, koks jis bus. Vis dėlto tikimasi, kad minėtos nuostatos bus panaikintos. Jo teigimu, miestų problemos neretai užkraunamos rajonams, duodami įpareigojimai, tačiau finansavimo klausimas nesprendžiamas.

Bėda – ne sodininkų

Į tokį merų kreipimąsi sureagavo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija. Jos pirmininkas Eidigintas Germanavičius sako, kad sodininkų problemos nesprendžiamos daug metų. Vienas tokių aktualių šiandien klausimų – kelių perdavimas savivaldybėms. Pirmininko teigimu, šie keliai ne sodininkų darbas, o tuometės Vyriausybės, suplanavusios tokius pločius. „Tie pločiai – ne mūsų bėda“, – sako jis.

Pirmininkas teigė pasiūlęs pataisą: įvesti dar vieną – ketvirtą – kelio kategoriją ir pavadinti sodininkų bendrijų keliu. Pasiūlyti ir tam tikri tokio kelio dydžiai. E. Germanavičiaus įsitikinimu, kelių perdavimas ne vienų metų darbas (pavyzdžiui, elektros tinklų perdavimas sodininkų bendrijose truko kelioliką metų) ir dar pernai kelta problema, kad būtų paruošti visi reikiami poįstatyminiai aktai. Vyriausybė dar iki šiol nėra parengusi tokių aktų.

Jis sutiko, kad soduose egzistuoja problemų. Sodininkų bendrijos pirmininkas gali turėti geriausių norų, tačiau paima kas nors ir kelio zonoje ką nors pasistato, o į pirmininką nekreipia dėmesio. Problemą būtų galima spręsti teisminiu keliu, tačiau tai kainuoja ir laiko, ir pinigų.

Mažai kas žinoma?

E. Germanavičiaus teigimu, sodo teritorija yra savivaldybės teritorija. Ji laikoma poilsio ir gyvenamąja vieta ir nesiskiria nuo miesto, kaimo ar gyvenviečių.
„Į sodininkus dėmesys vis tiek nekreipiamas“, – piktinasi asociacijos pirmininkas.
Jo tvirtinimu, šalies savivaldybės ir seniūnijų rūpinimasis baigiasi ties sodininkų bendrijų vartais, o kas dedasi už jų, nežino – nesidomima tvarka soduose, kiek gyvena žmonių, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, kiek vaikų, gyvenančių soduose, nelanko mokyklos, ir kt. „Tarsi Brazilijos džiunglės!“ – stebisi E. Germanavičius.

Kartu pastebi, kad tarp miestų ir rajonų savivaldybių vyksta tam tikros pjautynės, kurias lemia pinigai. Rajone gyvenantys žmonės dirba mieste, mokesčiai keliauja miestui. Pavyzdžiui, šalyje tarp rajonų ir miestų savivaldybių kyla ginčų dėl keleivių vežiojimo į sodus.
„Kaip du ožiai vidury kelio“, – apibūdina situaciją asociacijos pirmininkas.

Soduose neišspręstas ir vandentiekio bei nuotekų klausimas. Iki kitų metų sausio 1 dienos pagal Europos Sąjungos direktyvas savivaldybės įpareigotos 95 proc. gyventojų aprūpinti vandentiekiu, sutvarkyti nuotekas, tačiau šie klausimai neaptarinėjami. Didžiausia bėda, pasak E. Germanavičiaus, yra dėl nuotekų. Dalis nuotekų esą nuvedama į vandens telkinius, griovius, žemesnes teritorijas. Statant gyvenamuosius namus reikalaujama valymo įrenginių, tačiau juos pastatyti pagal reikalaujamas normas neįmanoma, nes sklypai per maži ir negalima išlaikyti nustatytų atstumų.