Politikams ne visi žmonės – žmonės

Dienraštyje „Respublika“ 2016-07-24 publikuotas Gitanos Markovičienės straipsnis „Politikams ne visi žmonės – žmonės“ (pateikiamas žemiau).


Teisininkai ir politikai netyčia prasižengusiems žmonėms nuolat kartoja: „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. Fiziniai asmenys už įstatymų nepaisymą baudžiami visu griežtumu, o štai valstybės institucijos, pasirodo, teisės aktų gali visiškai nepaisyti. Nebaustinai.

Valstybės institucijos, prisidengdamos vien tuo, kad kelius perduoti įmanoma tik atlikus kadastrinius matavimus, o tam trūksta pinigų, nevykdo įstatymo.

Teko kalbėtis su keliais sodininkų bendrijų gyventojais. Pasirodo, jie turi daug problemų, apie kurias kiti žmonės nė nežino. Viena iš pagrindinių problemų susijusi su tuo, kad Vyriausybė ir ministerijos nesilaiko dar 2014 m. gruodį Seimo priimtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos.

Jų esmė tokia. Pataisos numato, kad savivaldybės turi perimti sodininkų bendrijų kelius, o Vyriausybė turėjo iki 2015 m. vidurio parengti minėto įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Tačiau tai nepadaryta iki šiol. Vyriausybė į terminus gal ir būtų „įtilpusi“, tačiau ministerijos, su kuriomis viską reikėjo derinti, vis delsė, galop, anot sodininkų, nuspręsta, kad įstatymui vykdyti nėra pinigų.

Kodėl? Pasirodo, sodininkų bendrijų kelius savivaldybėms perduoti nėra paprasta. Formaliai žiūrint, reikia atlikti kadastrinius matavimus, o tai kainuotų dešimtis, jei ne šimtus milijonų eurų. Jų nenori skirti nei ministerijos, nei savivaldybės. Nors Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija siūlo kelius savivaldybėms perduoti be jokių formalumų.

Tada Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, į kuriuos kreipėsi sodininkai, sugalvojo paprastesnį būdą, kaip savivaldybes priversti prižiūrėti ir sodininkų bendrijose esančius kelius, nes dabar jie žiemą nevalomi, vasarą negreideriuojami ir t.t. – esą tai pačių gyventojų reikalas. Sumanyta į Vietos savivaldos įstatymą įrašyti nuostatą, kad minėtų kelių priežiūra yra savivaldybių funkcija. Seimas tam pritarė, tačiau turėjo paprašyti Vyriausybės išvados. Ši savo ruožtu atsakymą turėjo suderinti su ministerijomis. O čia viskas ir įstrigo. Minėtos nuostatos likimas neaiškus iki šiol.

Daug kam gal atrodo, kad tai iš tiesų tėra problema sodininkų, kurie į sodus esą atvažiuoja tik pailsėti. Tačiau taip nėra, o ir įstatymas tą liudija. Tas pats Sodininkų bendrijų įstatymas nurodo, kad sodininkų bendrija yra ne tik poilsio, bet ir gyvenamoji vieta savivaldybių teritorijoje, todėl visos paslaugos sodininkų bendrijų gyventojams turėtų būti teikiamos tokios pat kaip ir gyvenantiesiems miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose. Deja, taip nėra. Savivaldybių ir seniūnijų veikla baigiasi ties sodininkų bendrijų teritorijų riba, tenykščių kelių būklė joms nerūpi.

O turėtų rūpėti, nes sodų bendrijų gyventojai yra tokie patys mokėtojai kaip ir gyvenantieji miestuose, kaimuose ar gyvenvietėse. Kaip žinome, pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis, kurį sodininkai moka kaip ir visi kiti. Tačiau visi kiti gali prie namų privažiuoti nuvalytais keliais, o sodininkai – ne. Tai gal tada atleiskime juos nuo mokesčių savivaldybei? Gal tegu jie moka tik už paslaugas, kurias gauna – sveikatos draudimo mokestį, „Sodros“ mokestį ir pan.? Juk, pavyzdžiui, iš duoną parduotuvėje perkančio žmogaus niekas nereikalauja susimokėti ir už pieną ar sviestą, jei jų neperka. Tačiau valstybės institucijos, prisidengdamos vien tuo, kad kelius perduoti įmanoma tik atlikus kadastrinius matavimus, o tam trūksta pinigų, nevykdo įstatymo ir neįpareigoja savivaldybių rūpintis sodininkų bendrijų keliais.

Istorijos moralas labai paprastas. Už tokius dalykus fizinis asmuo būtų patupdytas už grotų, o valstybės institucijos, spjaunančios į įstatymą, sau kuo ramiausiai dirba toliau, nė nuo vieno valdininko ko galvos nė plaukas nenukrito.


Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/vakaro_ziniu_redakcijos_skiltis/politikams_ne_visi_zmones__zmones/

Sodininkų bendrijų įstatymo projektas patikslintas

Sodininkų bendrijų įstatymo projektas patikslintas pagal SB Asociacijos narių ir institucijų pastabas ir pateiktas derinti antriniame etape Teisingumo ministerijai. Argumentai į pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta ar dalinai atsižvelgta, pateikti derinimo pažymoje.


Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

sodininkų benDrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 STRAIPSNIų PAKEITIMO​​ ĮSTATYMo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo​​ 

įstatymas

 

2016 m.                  d. Nr.

Vilnius

 

 

1​​ straipsnis.​​ 2​​ straipsnio pakeitimas

1.​​ Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė ir keliai (gatvės) nekilnojamojo turto (žemės nuomos) mokesčiu neapmokestinami. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (jų dalis), naudojamus​​ keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus (jų dalis) su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus pagal mėgėjų sodo teritorijos sodo suplanavimo projektą, parengtą​​ pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą individualių sklypų privatizacijai​​ ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1996-01-01), kitą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą, nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės nustatyta tvarka perima ir patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai​​ sodininkų​​ bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka.​​ Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre (kelių, gatvių ir jų užimamos žemės inventorizavimas) finansuojamas iš savivaldybių lėšų. Jei sodininkų bendrija iki 2017 m. sausio 1 d. šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre atliko savo lėšomis, išlaidas sodininkų bendrijai kompensuoja savivaldybė. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) perdavus savivaldybėms, vietinės reikšmės kelių (gatvių) projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbai finansuojami iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos​​ eksploatuoti​​ pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamoms​​ įmonėms.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos,​​ greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vietinės reikšmės kelių (gatvių juostų) minimalus plotis atstatomas pagal mėgėjų sodo teritorijos sodo suplanavimo projektą, parengtą ir​​ patvirtiną iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1996-01-01), kuris gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu, tačiau negali būti siauresnis kaip 4,5 m. Kai​​ neišlikę mėgėjų sodo teritorijos suplanavimo projekto sprendiniai, mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vietinės reikšmės keliai (gatvės) projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.“

 

 

2​​ straipsnis.​​ 12 straipsnio pakeitimas​​ 

1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“

2. Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 4 dalį.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą​​ įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas

 


 

Laiškas žemės ūkio ministrei

2016 metų liepos 8 dieną Lietuvos SB asociacija kreipėsi į LR žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.


Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei

Prašome atsakyti į sodininkų keliamus klausimus.

1. Iki šiol nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra aiškiai apibrėžtas sodo suplanavimo projektų teisinis statusas. Nors Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 8 priede yra reikalavimai, kaip pagal sodo suplanavimo projektą nustatyti mėgėjų sodo teritorijos ribas rengiant sodo teritorijos ribų planą, tačiau nėra reikalavimų kaip pagal sodo suplanavimo projektą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant sklypo ribas.

Klausimas: ar Žemės ūkio ministerija numato rengti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Žemės įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų nustatyta tvarka kaip atlikti sodų sklypų kadastrinius matavimus pagal sodo suplanavimo projektus. Ar minėtus dokumentus Žemės ūkio ministerija registruoja Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje?

2. Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad turi būti nustatyta sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, kaip nekilnojamojo turto objektų, formavimo ir jų kadastrinių matavimų tvarka.

Klausimas: ar Žemės ūkio ministerija įgyvendindama šią SBĮ nuostatą numato
tokia tvarką parengti?

3. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Klausimas: ar Nacionalinės žemės tarnybos padaliniai atlieka (ir kokiais atvejais) žemės naudojimo valstybinę kontrolę mėgėjų sodų teritorijose?

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Juozas Ravinis


 

Apie kelių perdavimo programą

Dabartinė padėtis dėl sodininkų bendrijų kelių perdavimo programos.


DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ KELIŲ PERDAVIMO PROGRAMOS

Sodininkų įstatymo pakeitimo 12 str. 4 dalyje nustatyta, kad LR Vyriausybė iki 2015 m. liepos 31 d. patvirtina Sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir nustato bendrijos bendro naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir jų kadastrinių matavimų tvarką. Programą parengti buvo pavesta Aplinkos ministerijai.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas šią programą parengė ir perdavė derinti (su programa plačiau galite susipažinti asociacijos tinklalapyje). Savivaldybių asociacija programai pritarė su kai kuriomis pastabomis dėl perduodamų kelių būklės nustatymo, kadastrinių matavimų atlikimo finansavimo patikslinimo ir dėl perimtų kelių atitikimo STR 2.0604 reikalavimams.

Atsiliepimą atsiuntė ir LR vyriausybės kancleris A. Mačiulis. Jame rašoma „…kelių perdavimo programos projektas savo esme neatitinka Strateginio planavimo metodikos nuostatų, kad plėtros programa rengiama vienos ar kelių (skirtingiems ministrams pavestų) valdymo sričių plėtrai numatyti. Bendrojo naudojimo kelių perdavimas nėra valdymo sritis, kuriai reikėtų nustatyti plėtros tikslus ir t.t. … Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlo Programos nerengti, o rengiant sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, kaip nekilnojamojo turto objektų, formavimo ir jų kadastrinių matavimų tvarką, kartu numatyti ir institucijų atsakomybe įgyvendinant minėto įstatymo nustatas.“ Visą tekstą rasite priede. Šis atsakymas reiškia, kad Programą rengti netikslinga, užtektų parengti kelių perdavimo tvarką ir viska bus išspręsta.

Po šių atsakymų, ypač vyriausybės kanclerio, kelių perdavimo procesas sustojo. Aplinkos ministerija po to dar parengė „Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarkos aprašą“. Tai yra bendro naudojimo privatizuotų sklypų kuriuose yra keliai, perdavimo tvarka. Neprivatizuotų sklypų, t.y. nuomojamų iš valstybės perdavimo tvarka yra numatyta LRV 2002-09-10 nutarimu Nr.1418. Tačiau kaip toliau vykdyti kelių perdavimą liko neaišku.

Kad išjudinti procesus LSBA kreipėsi į Lygių galimybių tarnybą su klausimu „ar nepažeidžiamas lygių galimybių įstatymas, kada vieniems gyventojams savivaldybė teikia paslaugas, (kelių priežiūrą ir aptarnavimą), o kitiems neteikia ir sodininkai kelius turi prižiūrėti savo lėšomis. Buvo gautas atsakymas „ … konstatuota, jog pagal Lygių galimybių įstatymo, kurio priežiūrą vykdo lygių galimybių kontrolierius, reguliavimo apimtį Jūsų skunde išdėstytų problemų nagrinėjimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai. Siūlome aktyviau dalyvauti Aplinkos ministerijos ruošiamoje sodininkų bendrijų teritorijoje esančių kelių perdavimo savivaldybėms programos rengime.“

Be šio kreipimosi Vyriausybei buvo paruoštas ir išsiųstas bendras Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos ir Lietuvos sodininkų draugijos pasiūlymas vietoje didelių lėšų, kurios būtų skiriamos perduodamų kelių kadastriniams matavimams, paskirti dalį lėšų, kurios būtų naudojamos šių kelių remontui ir priežiūrai, o matavimai būtų atliekami vėliau, pagal turimus lėšų kiekius. Atsakymas į šį pasiūlymą iš vyriausybės kanceliarijos negautas, nors bendraujant telefonu šiam, protingumo ir ekonomiškumo principais, grįstam pasiūlymui buvo pritariama.

Ieškant galimybių išjudinti įstrigusį kelių perdavimo procesą buvo kreiptasi į LR Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Salamakiną, dėl parlamentinės kontrolės įgyvendinant įstatymo pakeitimą, kuris yra nevykdomas. 2015-11-25 dieną įvyko Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame be LSBA pirmininko Juozo Ravinio dalyvavo visos susiję institucijos išskyrus Vyriausybės atstovus. Vyko daug diskusijų, pasisakė ir aplinkos ministerijos atstovai, savivaldybių asociacija, mūsų asociacija ir kiti dalyviai, bet be vyriausybės atstovų nuspręsti kaip išjudinti procesą nepavyko, kadangi visi dalyvaujantys pritarė rengiamai programai ir nebuvo aišku dėl ko vyriausybės kancleris A. Mačiulis pasiūlė programos nerengti, o paruošti kelių perdavimo tvarką. Posėdis buvo atidėtas iki 2015-12-02 dienos, tikintis, kad atvyks ir vyriausybės atstovai.

Į 2015-12-02 dienos Aplinkos apsaugos komiteto posėdį atvyko ir Vyriausybės atstovė Ana Stankaitienė. Ji paaiškino, kad Aplinkos ministerijai buvo duota užduotis parašyti programą, kuri savo apimtimi neviršytų Aplinkos ministerijos kompetencijos, tai yra programa būtų patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu. Tuo pačiu ir visas programos finansavimas būtų vykdomas tik iš Aplinkos ministerijos lėšų. Šios programos kūrimas buvo paskirtas Vyriausybės nutarimu ir yra galiojantis, o vyriausybės kancleris siūlo parengti kelių perdavimo tvarką, kuri apimtų ir Žemės ūkio ir Finansų ministerijas ir būtų patvirtinta jau ne Aplinkos ministro įsakymu, o Vyriausybės nutarimu. Be to Vyriausybė siūlo parengti Sodininkų įstatymo pakeitimus, kadangi kelių perdavimo programa yra sudėtinga ir yra iškilę daug papildomų klausimų.

Šio komiteto posėdžio nutarimas buvo: pateikti Sodininkų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, suderinus nuostatas dėl įstatymo pakeitimo įgyvendinimo (visą nutarimą žiūrėti žemiau).

Taigi šiuo metu visa procedūra prasideda beveik iš naujo ir visas Aplinkos ministerijos padarytas darbas lieka niekam nereikalingas. Susidaro įspūdis, kad programos ruošimas ir derinimas buvo reikalingas tik tam, kad užtempti laiką iki valstybės biudžeto svarstymo ir atidėti sprendimus kitiems metams. Tikiuosi, kad įdėtas mūsų darbas nebuvo veltui ir kitais metais sodininkų kelių perdavimo procesas pajudės.

Visiems gerų Šventų Kalėdų ir Naujų Metų!

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Juozas Ravinis


 

Vėjo žvarbumas

Vėjo žvarbumas – meteorologinis matmuo, priklausantis nuo (žemos) oro temperatūros ir vėjo greičio. Vėjo žvarbumas nusako realiai atviroje kūno vietoje jaučiamą temperatūrą. Dėl vėjo žvarbumo jaučiama temperatūra yra žemesnė negu tuo metu esanti, o ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės vėjo žvarbumo reikšmės gali būti pavojingos sveikatai ar net gyvybei.

Meteorologinės tarnybos vėjo žvarbumą skaičiuoja nuo +5 °C oro temperatūros ir nuo 1,5 m/s vėjo greičio. Kuo žemesnė oro temperatūra ir stipresnis vėjas, tuo didesnis jo žvarbumas. Net esant 0 °C oro temperatūrai, jei vėjo greitis yra 15 m/s, vėjo žvarbumas bus −8 °C. Pavyzdžiui, jei vėjo greitis viršija 8 metrus per sekundę, o lauke −17 °C laipsnių šaltis, fiziškai juntama žvarba išauga iki −28 °C laipsnių, kuomet atviros kūno vietos gali nušalti jau per 10 minučių.

Vėjo žvarbumas ir pavojus nušalti

Vėjo žvarbumas Pavojus nušalti
Nuo 0 iki −10 Mažas
Nuo −10 iki −25 Nedidelis
Nuo −25 iki −40 Padidėjęs (atviros kūno vietos gali nušalti per 10–30 minučių)
Nuo −40 iki −48 Didelis (atviros kūno vietos gali nušalti per 5–10 minučių)
Nuo −48 iki −55 Labai didelis (atviros kūno vietos gali nušalti per 2–5 minutes)
Žemiau −55 Pavojus sveikatai! Atviros kūno vietos gali nušalti per mažiau nei 2 minutes

 
Vėjo žvarbumo skaičiuoklę ir prognozes galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinėje svetainėje http://meteo.lt:
a) vėjo žvarbumo skaičiuoklę: http://www.meteo.lt/skaiciuokles.php?s=vejo_zvarb;
b) vėjo žvarbumo prognozę: http://www.meteo.lt/lt/vidutine-temp-prognoze.

Atsižvelgiant į prognozuojamą vėjo žvarbumą, prieš išeinant į lauką reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą.