Dėl savo namų – prieš europinį traukinį

Žemiau pateikiamas Sekunde.lt tinklalapyje 2023-08-07 19:13 publikuotas straipsnis „Dėl savo namų – prieš europinį traukinį“.


Kai kurių Panevėžio rajono vietovių gyventojams išvydus „Rail Balticos“ vėžės planą prireikė raminamųjų. Jiems sunku patikėti, kad dėl būsimojo geležinkelio numatyta visuomenės poreikiams ne tik išpirkti žemės sklypus, bet ir nugriauti gyvenamuosius namus.

Žmonės bandys Susisiekimo ministerijos išprašyti vėžę, planuojamą iki tarptautinės keleivių stoties miesto aplinkkelio pašonėje, pakreipti taip, kad dėl šio amžiaus projekto netektų aukoti namų. Arba iš viso atsisakyti stoties miesto pakrašty.

Panevėžio savivaldybės administracijos vadovas teigia, jog tokios reakcijos seniai buvo galima tikėtis, tačiau, jo nuomone, net nėra prasmės svarstyti galimybę stotį statyti Gustonyse.

Projekto rengėjai, įvertinę tris vėžės alternatyvas, visgi racionaliausiu įvardija gyventojams šoką sukėlusį keleivių stoties prie Panevėžio aplinkkelio variantą.

Kviečiasi rengėjus

Nors kitą savaitę Panevėžio savivaldybės patalpose numatytas projekto „Rail Baltica“ koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei, rajono Savivaldybė jau šį ketvirtadienį rengia Susisiekimo ministerijos atstovų ir projekto rengėjų susitikimą su rajono gyventojais.

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigia, jog papildomas susirinkimas organizuojamas sulaukus karštos gyventojų reakcijos dėl projekte kaip geriausia iš trijų įvardijamos alternatyvos įgyvendinimo. Pagal ją „Rail Balticos“ tarptautinė keleivių stotis būtų statoma Panevėžio miesto ribose, netoli aplinkkelio, tačiau vėžė kirstų apgyvendintas rajono teritorijas. Dėl to valstybei tektų išpirkti ne tik privačius sklypus, bet ir gyvenamuosius namus. „Pas mus buvo atėjusi ne viena suinteresuota grupė, pradedant sodininkais ir baigiant žemės ūkio bendrovių atstovais, kuriems kyla klausimų dėl šitos alternatyvos įgyvendinimo“, – motyvuoja E. Lunskis.

Rajono Savivaldybė visą laiką pasisakė už tarptautinės keleivių stoties įrengimą Gustonyse. „Mums tų penkių kilometrų skirtumas nuo Gustonių iki planuojamos stoties Panevėžyje kelia tam tikrų klausimų. Matome, kad stoties mieste alternatyva smarkiai paliestų asmeninius ir turtinius interesus, nes eitų per tankiai apgyvendintas teritorijas: Klevečkinę, Bernatonius, Linonius, Paviešečius. Ambicingas projektas kai kurioms grupėms būtų labai skaudus. Ne tik gyventojams. Ir kai kurios bendrovės netektų dalies dirbamų plotų, kai kurioms, ypač veikiančioms priemiestinėse gyvenvietėse, netgi gali tekti galvoti ir apie veiklos nutraukimą“, – sako E. Lunskis.

Žinia pritrenkė

Šalia Bernatonių esančios „Šilo“ sodininkų bendrijos gyventoja Irena Černiauskienė yra viena iš kelių dešimčių, kuriems dėl „Rail Balticos“ vėžės gresia atsisveikinti su savo namais. Anot jos, liepos viduryje sodininkų bendrijos pirmininkas gavo iš Panevėžio seniūnijos pranešimą apie planuojamą projekto viešinimą.

„Tai, ką pamatėme, pradžioje atrodė kaip juokas. Pradėję gilintis ėmėme suprasti, kas iš tiesų vyksta. Kai pradėjome nagrinėti planus, kilo panika. Kažkoks siaubas. Mūsų namas turėtų būti griaunamas. Tai vienintelis mūsų būstas. Prieš porą metų stogas pakeistas, apšiltintas, dar remontas nebaigtas, o dabar bus griaunamas“, – pasibaisėjusi Irena. Anot jos, jokie valstybės sumokėti pinigai neatpirktų skriaudos netekus kelis dešimtmečius kurtų namų.

„Į tuos namus tiek darbo ir meilės įdėta. Žiūriu į savo kiemą, augalus ir galvoju: Dieve, kaip viską palikti, išeiti, o kažkoks buldozeris viską su žeme sulygins. Mums nebesvarbu ta kaina, svarbu išsaugoti namus, tiek metų puoselėtus“, – tvirtina I. Černiauskienė.

Moteris skaičiuoja šioje vietoje gyvenanti trisdešimt metų. Kadaise sodas priklausė tėvams, jų jau nebėra, bet namus puoselėja Černiauskienės šeima. „Čia įsikūrėme, kai vaikams buvo 7-eri, dabar jiems 35. Vaikus jau užauginom, namus susitvarkėme, galvojome, kad jau galim ramiai laukti senatvės. Ir dabar vėl iš naujo pradėti sulaukus tokio amžiaus?“ – sako 50-metį perkopusi Irena.

Kreipėsi į ministeriją

„Rail Balticos“ vėžės pro Panevėžį plane numatytos trys alternatyvos. Pagal pirmąją vėžė eitų pro miestą, kur netoli aplinkkelio iškiltų tarptautinė keleivių stotis. Įgyvendinant šią alternatyvą tektų nugriauti maždaug 50 statinių – gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, sodininkų bendrijų namų. „Kai pamatėme, kad ir Vynupėje, Paviešečiuose bus griaunamų namų, patys nuvažiavome pas tuos žmones – jie visiškai nieko nežinojo“, – pasakoja Irena.

„Rail Balticos“ vėžei trukdančios privačios nuosavybės 35-i savininkai jau išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijai, prašydami atsisakyti minties statyti stotį Panevėžio pakrašty. „Kol kas guodžia tik tai, kad galutiniai sprendimai nėra priimti“, – ministerijai rašo savo būstus bandantys gelbėti rajono žmonės. Kaip išeitį jie siūlo ministerijai svarstyti „Rail Balticos“ infrastruktūros plane numatytas kitas dvi alternatyvas. Pagal jas keleivių stotis būtų statoma ne miesto teritorijoje, o Gustonyse ir nereikėtų griauti privačių namų.

I. Černiauskienė sako, kad sutiktų ir su dar kitokia išeitimi, jei tik būtų išvengta namų griovimo. „Man nėra skirtumo, ar keleivių stotis bus Gustonyse, ar mieste, svarbiausia, kad negriautų namų. Gal galima patraukti tą vėžę? Gal ją galima tiesti per senąjį siaurąjį geležinkelį? Jis kultūros paveldas, bet šalia jo gyvename ir matome, kaip griūna. Gal galima iš jo kažką naudingesnio padaryti?“ – svarsto Irena.

Irena Černiauskienė. G. Kartano nuotr.

Irena Černiauskienė. G. Kartano nuotr.

Palaiko kaimynus

Raštą Susisiekimo ministerijai rengia ir Bernatonių kaimo bendruomenė. Išgirdę, kad dėl „Rail Balticos“ vėžės gali būti nacionalizuoti ne tik žemės sklypai, bet ir nušluoti gyvenamieji namai, bernatoniškiai savo iniciatyva surengė susitikimą su projektuotojų ir ministerijos atstovais. Jame dalyvavo daugiau nei šešios dešimtys vietos gyventojų.

„Rašte ministerijai paaiškinsime, kad žmonės nepritaria tai pirmai alternatyvai. Siūlome ieškoti kitų, nesirinkti paprasčiausio varianto pervažiuoti per žmonių gyvenimus“, – sako bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė. Anot jos, Bernatonių žmonių namai nenukentės, tačiau daliai jų teks atsisveikinti su žemės sklypais netoli kaimo. Planuojama vėžė kirstų ir pačios S. Jodinskienės 8 ha sklypą.

„Vėžė eitų įstrižai mūsų sklypo. Aš jau pensininkė, su vyru sakom, kad jei tą žemę paims, baigsime ūkininkavimą. Žemė ne namas, be jos išgyvensim. Kažkam juk reikia ją paaukoti valstybės labui – visi norim gero susisiekimo. Bet labai gaila žmonių, kuriems teks namus palikti. Būtų baisu, jei vėl reiktų nuo nulio pradėti kurtis“, – dėl savo pastogės į kovą kylančius kaimyninių „Šilo“ sodų ir kitų kaimų žmones palaiko S. Jodinskienė.
 

Kaip su pigiausia dantų pasta apsiginti nuo kenkėjų – paprasta, bet taip veiksminga

Lietuvos rytas tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Kaip su pigiausia dantų pasta apsiginti nuo kenkėjų – paprasta, bet taip veiksminga“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).


Patyrę sodininkai žino: dantų pasta sode jiems gali būti išties naudinga – vos kelis eurus kainuojantis priemonė sunkiai pakeičiama kovojant su kenkėjais. Dantų pasta – natūralus insekticidas, padedantis augalus apsaugoti nuo kenkėjų, mat joje daug skirtingų sudedamųjų dalių.

Netvarkingų pašto dėžučių savininkai korespondencijos nebegaus

Lietuvos paštas skelbia, kad nuo liepos 1-osios laiškininkai netvarkingose dėžutėse nebepalikinės jokios gyventojams skirtos korespondencijos.

„Netvarkinga pašto dėžutė – dažna kliūtis gyventojams operatyviai gauti laukiamą siuntą. Nuo liepos 1 d. mūsų laiškininkai tokiose dėžutėse, saugumo sumetimais, nebepalikinės jokios gyventojams skirtos korespondencijos“, – sako Lietuvos pašto Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Norėdamas atkreipti dėmesį į šią problemą, Lietuvos paštas skelbia akciją „Padovanok pašto dėžutę“. Jos metu bus įteikta 100 naujų dėžučių.

„Akcija „Padovanok pašto dėžutę“ norime ne tik atkreipti dėmesį į būtinybę įsirengti tvarkingą ir rakinamą dėžutę. Kartu siekiame paraginti bendruomenes tokias dėžutes padovanoti ir sunkiau besiverčiantiems gyventojams, idant juos pasiektų laukiama korespondencija ir siuntinio nereikėtų eiti atsiimti į pašto skyrių“, – pažymi D. Žebrauskaitė.

Lietuvos paštas primena, kad gyventojams neįteiktos siuntos pašto skyriuose yra saugomos iki 30 dienų, o periodiniai leidiniai – iki dviejų mėnesių.

Įsirenginėjant pašto dėžutę kiekvienam gyventojui svarbu nepamiršti, kad ji turi būti rakinama, sandari ir neperpildyta, ant pašto dėžutės privalo būti nurodytas tikslus ir lengvai įskaitomas adresas, nurodoma pranešime.

Paštas taip pat pabrėžia, kad ne mažiau jog pašto dėžutės būtų įrengtos laiškininkams lengvai prieinamose vietose. Prie individualių ar sodininkų bendrijose esančių namų tai būtų įėjimas į sklypus, arba šalia gatvės esanti namo siena, tvora ar stovelis.

Jeigu pašto dėžutė yra įrengta už užrakintų vartų pastato kieme, arba šalimais yra agresyvių ir įtarimų keliančių augintinių, korespondencijos laiškininkas turi teisę ir neatnešti, pažymima pranešime.
Daugiabučiuose pašto dėžutės privalo būti kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte arba prie įėjimų į laiptines, įmonėse, įstaigose, organizacijose – prie pagrindinių įėjimų.

Parama Kauno rajono sodininkų bendrijoms

Kauno rajono savivaldybė vėl priima paraiškas sodininkų bendrijų paramai gauti. 


Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. TS-41 patvirtinta Kauno rajono savivaldybės specialiąja sodininkų bendrijų rėmimo programa (toliau – Programa), skelbiamas kvietimas teikti prašymus finansinei paramai pagal Programą gauti.

Prašymus gali teikti: Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančios sodininkų bendrijos (toliau – Bendrijos).

Prašymų teikimo terminas: prašymai teikiami nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 17 val. Skaityti toliau