LSBA 2019-04-06 susirinkimo protokolas

Žemiau pateikiamas Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos ataskaitinio narių susirinkimo, įvykusio 2019-04-06, protokolas.


 

​​ 

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija
Juridinio asmens kodas: 160453369

Merkio g. 1, Lapės, LT-54434 Kauno r., info@sbasociacija.lt

 

 

ATASKAITINIO SUSIRINKIMO
PROTOKOLAS

2019 m. balandžio 6 d.​​ 

Domeikava, Kauno r.

 

Susirinkimo​​ pradžia – 11:00 val., pabaiga – 13:30 val.

Apie susirinkimą asociacijos nariai buvo informuoti telefonu, el. paštu bei internetiniame tinklaraštyje​​ https://sbasociacija.lt. Iš susirinkusių pretenzijų dėl informavimo nėra. Iš 44 asociacijos narių, sąraše užsiregistravo 22 nariai (dalyvių sąrašas pridedamas). Kadangi balsavime dalyvauja 22 nariai, kvorumas yra ir vienbalsiai nutarta susirinkimą pravesti pagal pateiktą darbotvarkę.

Susirinkimui pirmininkauti pasiūlytas Juozas Ravinis. Pasiūlymui pritarta vienbalsiai. Sekretoriauti pasiūlytas Linas Vaicekavičius. Pasiūlymui pritarta vienbalsiai. Susirinkimo pirmininkas Juozas Ravinis pasiūlė patvirtinti susirinkimo darbotvarkę. Kitokių pasiūlymų negauta. Darbotvarkė patvirtinta.

 

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Asociacijos 2018 m. veiklos ataskaita. Uždaviniai 2019 metams.​​ Pranešėjas J. Ravinis.

2. 2018 m. buhalterinės veiklos revizijos rezultatai.​​ Pranešėjas revizorius K. Abrasonis.

3. 2019 metų pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.

4. Dalyvių pasisakymai, pasiūlymai.

5. Kiti klausimai.

 

1. Pirmuoju klausimu pasisakė valdybos pirmininkas Juozas Ravinis. Pastabų dėl asociacijos ūkinės ir finansinės veiklos 2018 metais negauta. (Ataskaita pridedama prie protokolo.)

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta asociacijos ūkinės ir finansinės veiklos 2018 m. ataskaitai pritarti vienbalsiai.

 

2. Antruoju klausimu pasisakė revizorius Kazimieras Abrasonis. Jis perskaitė asociacijos buhalterinės veiklos 2018 m. patikrinimo akto išvadas. Klausimų negauta. (Revizijos išvada pridedama prie protokolo.)

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta ataskaitinio laikotarpio buhalterinės veiklos patikrinimo akto išvadas dėl gautų pajamų (3115,30 €), išlaidų (3070,12 €) bei likučio (289,99 €) patvirtinti be pastabų.

 

3. Trečiuoju klausimu valdybos pirmininkas Juozas Ravinis perskaitė asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą 2019 metams 3100,00 € sumai ir pasiūlė​​ ​​ patvirtinti. Papildomų pasiūlymų negauta. Nutarta balsuoti už asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą 2019 metams​​ paliekant tuos pačius​​ narystės mokesčių dydžius. (Sąmata pridedama prie protokolo.)

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta patvirtinti asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą 2019 metams​​ 3100,00 € sumai, paliekant tuos pačius narystės​​ mokesčių​​ dydžius: metinis mokestis – 0,44 € sklypui, vienkartinis​​ stojimo mokestis pavieniams asmenims ir bendrijoms mažesnėms nei 100 sklypų – 14,48 €, bendrijoms turinčioms 100-200 sklypų – 28,96 €, o turinčioms virš 200 sklypų – 43,44 €.

 

4.1. Ketvirtuoju klausimu pasisakė valdybos narys Linas Vaicekavičius. Jis supažindino su asociacijos naujos interneto svetainės projektu. Kitų pasiūlymų negauta. Nutarta balsuoti už naujos interneto svetainės projekto patvirtinimą.

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta​​ patvirtinti asociacijos naujos interneto svetainės projektą.

 

4.2. Diskutuota dėl asociacijos garbės pirmininko Eidiginto Germanavičiaus pasiūlymo kreiptis į LR Seimo pirmininką Viktorą​​ Pranckietį su pasiūlymu, kad sodininkų reikalais užsiimtų ne LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nutarta balsuoti dėl pasiūlymo.

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta kreiptis į​​ LR Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su pasiūlymu, kad sodininkų reikalais užsiimtų ne LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

 

5. Penktuoju klausimu pradėta diskusija dėl einamųjų reikalų. Pasisakė valdybos nariai Arvydas Puzinas, Kazimieras Abrasonis, Valdimaras Guzaitis, Algirdas Jakštas, Bronius Bajoras. Jie pristatė problemas, su kuriomis susidūrė, bei jų sprendimo būdus.

 

 

 

Susirinkimo pirmininkas​​  Juozas Ravinis

 

 

Susirinkimo sekretorius​​  Linas Vaicekavičius

 

 


 

Narių susirinkimas 2019-04-06

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) ataskaitinis susirinkimas

2019 m. balandžio 6 d. 11 val. šaukiamas LSBA ataskaitinis susirinkimas.
Susirinkimo vieta: Domeikavos seniūnija, Bažnyčios g. 2, Domeikava.

Darbotvarkėje:
1. Asociacijos 2018 metų veiklos ataskaita. Uždaviniai 2019 metams. (Pranešėjas Juozas Ravinis)
2. 2018 metų buhalterinės veiklos revizijos rezultatai. (Pranešėjas revizorius Kazimieras Abrasonis)
3. Pajamų-išlaidų sąmatos 2019 m. tvirtinimas.
4. Dalyvių pasisakymai, pasiūlymai.
5. Kiti klausimai.

Skaityti toliau

Apie atliekų tvarkymą

Portale DELFI publikuotas 2019-03-15 Petro Čimbiro straipsnis “Atliekų sistemoje tvyro chaosas – siūlome išeitį” (pateikiamas žemiau).


Vyriausybės nutarimu, visoms šalies savivaldybėms buvo rekomenduota nuo 2017 m. sausio 1 d. taikyti pakeistas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles. Naujovė, kuomet įmoka už komunalines atliekas atskirta į pastoviąją bei kintamąją dedamąsias, įnešė daug chaoso, nesusipratimų, o galiausiai – gyventojų pasipiktinimų, naujų ar didesnių mokesčių.

Ne paslaptis, kad savivaldybės galimai ėmė piktnaudžiauti joms suteiktomis teisėmis tvarkyti komunalines atliekas, dėl ko buvo apmokestintas negyvenamas nekilnojamasis turtas, nesudarius sutarčių su gyventojais ir neužtikrinus komunalinių atliekų išvežimo paslaugos rašomos sąskaitos ir t. t. Gyventojai siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą, stinga informacijos, laiku neapmokėjus sąskaitų skolos perduodamos jų išieškojimo bendrovėms, o tiesa, matyt, slypi „kažkur anapus“…

Būtent dėl šio chaoso kartu su kolega, Seimo nariu Andriumi Palioniu užregistravome Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinti, jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara (pastovioji dalis) gali būti nustatoma atsižvelgiant tik į gyventojų / darbuotojų skaičių konkrečiame nekilnojamojo turto objekte.

Mes siūlome įtvirtinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą būtų nustatomos atsižvelgiant tik į savo nuolatinę gyvenamąją vietą registravusių gyventojų ar darbuotojų skaičių nekilnojamojo turto objekte. Siūlome, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d.

Rodos, neturėtų kilti abejonių dėl to, kad nekilnojamojo turto paskirtis, plotas ar objektų skaičius nėra ir negali būti susijęs su susidarančių komunalinių atliekų kiekiu, juk patalpos pačios savaime nešiukšlina. Akivaizdu, kad atliekų kiekis priklauso nuo to, kiek fizinių asmenų gyvena ar dirba konkrečiame objekte. Todėl esu įsitikinęs, kad šiuo metu galiojanti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara prieštarauja proporcingumo, nediskriminavimo principams, kiek tai susiję su galimybe komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą sudaryti (nustatyti) atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, plotą ar objektų skaičių.

Mokslininkai nepateikia kokių nors aiškių ir neginčytinų rekomendacijų, kaip racionaliai apmokestinti komunalinių atliekų tvarkymą, kuriomis galėtų vadovautis valstybių vyriausybės, reglamentuodamos procesą, ar savivaldybės, priimdamos atliekų tvarkymo sistemos plėtros ir apmokestinimo sprendimus.

Lietuva socialine prasme turi tam tikrų ypatumų – emigravus nemažai daliai darbingų gyventojų, vyraujanti socialinė grupė tapo pensinio amžiaus gyventojai, tai ypač ryšku kaimiškosiose savivaldybėse. Todėl politiškai įmanoma priimti tik gana konservatyvius, jokiu būdu nepažeidžiančius šios socialinės grupės interesų, sprendimus.

Užregistruoti minėtą projektą mane paskatino žmonių išsakytas nepasitenkinimas. Su tokiu susidūrėme ir Molėtų rajono savivaldybėje, tikiu, kad taip vyksta ir kituose šalies miestuose. Sąskaitos „užprogramuotos“ augti, priklausomai nuo savivaldybės administracijos sprendimų. Pateiksiu ir konkretų pavyzdį, kai sąskaitas už atliekų konteinerius ir šiukšlių išvežimą gauna net tie gyventojai, kurie neturi sutarčių.

„Ydinga ne tik pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema, bet ir pačių atsakingų institucijų nenoras padėti, paaiškinti gyventojams, kodėl, už ką, kiek jie privalo mokėti.“ – Petras Čimbaras

2018 m. sausio mėnesį į mane kreipėsi vienos Molėtų rajono sodų bendrijos gyventojai, kurie, nesudarę sutarčių su įmone, neturėdami komunalinių atliekų konteinerių gavo sąskaitas už 2017 m. Pradėjus ieškoti teisybės, paaiškėjo, kad Vyriausybės „iš viršaus nuleista“ tvarka savivaldybėms tvarkyti komunalinių atliekų išvežimą yra nekontroliuojama. Tuometinis LR aplinkos ministras raštiškai atsakė, kad „Aplinkos ministerija savivaldybės priimto sprendimo dėl vietinės rinkliavos ar įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pakeisti negali“.


Šaltinis: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/petras-cimbaras-atlieku-sistemoje-tvyro-chaosas-siulome-iseiti.d?id=80611793

Ar atliekų konteinerius kabins kaip inkilus?

Laikraštyje „Valstietis” 2019-02-27 publikuotas Vidos Tavorienės straipsnis „Ar atliekų konteinerius kabins kaip inkilus?“ (pateikiamas žemiau).


Neslopsta žmonių pasipiktinimas dėl užpernai įsigaliojusios dvinarės komunalinių atliekų rinkliavos sistemos, pagal kurią daug savivaldybių įpareigojo gyventojus mokėti ne tik už realias atliekas, bet ir turimus pastatus. Panevėžio rajono sodininkai atakuoja savo valdžią ir prašo paaiškinti, kodėl jie verčiami mokėti už nesuteiktas paslaugas – konteinerių soduose nėra, jų net nėra kur pastatyti, o sąskaitos išrašomos. Vietos valdininkai prisipažįsta suklydę, tačiau skėsčioja rankomis – mokestį bet kuriuo atveju teks mokėti.

Šiukšlina tuščias pastatas

Dėl dvinario komunalinių atliekų mokesčio žmonės triukšmavo ne viename rajone. Daug kur gyventojai pasišiaušė vos įvedus tokią tvarką, kai kur nepasitenkinimas išsiliejo vėliau. Panevėžio rajono sodininkai prieš rinkliavą už buitines atliekas sukilo praėjusių metų pabaigoje, kai gavo sąskaitas už nesuteiktas paslaugas. Jie piktinosi, kad daug kur soduose konteinerių nėra, bet reikalaujama sumokėti už atliekų tvarkymą.

Savivaldybėms buvo suteikta galimybė taikyti įkainius pagal atliekų kiekį, žmonių skaičių ir nekilnojamojo turto plotą. Daugiau nei pusė savivaldybių įsivedė paprasčiausią tvarką – pastoviąją dvinarės rinkliavos dalį susiejo su nekilnojamojo turto plotu. Tokia sistema paranki savivaldybėms ir atliekų tvarkytojams, o gyventojai tokią rinkliavą vadina tiesiog lupikavimu.

Panevėžio rajono savivaldybės taryba nustatė, kad pastovioji rinkliavos už atliekas dalis sudarys net 69 proc., šis mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto plotą. O kita dalis skaičiuojama pagal išvežamų konteinerių tūrį bei išvežimo dažnį ir gyventojų skaičių. Taigi, politikų manymu, turėdamas daugiau gyvenamojo ploto, žmogus daugiau sukaupia ir atliekų, kitaip tariant, pastatas pats savaime šiukšlina.

R. Dovydėno pieš.

R. Dovydėno pieš.

Atliekų nevežė

Šalia Panevėžio miesto ribos įsikūrusios sodininkų bendrijos „Vyšnia“ pirmininkas Vidmantas Tamulevičius, kalbėdamas apie sodininkų problemas, pirmiausia pabrėžė, kad buitinių atliekų rinkliavos susiejimas su nekilnojamuoju turtu yra iš principo neteisingas. Jo manymu, tai užmaskuotas nekilnojamojo turto mokestis.

„Dėl tokio mokesčio turėtų būti didelis šurmulys visoje šalyje – juk apmokestinamos ne šiukšlės, o nekilnojamasis turtas. Jeigu tas mokestis taip ir būtų įvardytas, nesiginčyčiau ir mokėčiau, bet dabar jis paslėptas. Nei sodo namelis, nei koks garažas šiukšlių negamina. Vadovaujantis sveika nuovoka, šiukšlina žmogus. O jis vienu metu keliose skirtingose vietose šiukšlinti negali. Jeigu jis atvyksta į sodą, vadinasi, šiukšlių nesukaupia nuolatiniame būste. O kai būna jame, nesukaupia šiukšlių sode. Tai kodėl jis apmokestinamas du kartus? Be to, nesuprantama, kodėl mokesčio nereikalaujama, jeigu sodo namelis stovi ant polių“, – sukilusių Panevėžio rajono sodininkų rūpesčius dėstė V.Tamulevičius.

Daugelis gyventojų vengia prieštarauti valdžiai, tad bet kokias sąskaitas skuba apmokėti, kad nepatirtų nemalonumų. Tačiau nemažai Panevėžio rajono sodininkų sąskaitas už buitines atliekas soduose ignoravo.

„Konteinerių nėra, paslauga pernai nebuvo suteikta, bet reikalaujama sumokėti. Dar ir už 2017 metus skola priskaičiuota. Sąskaitose nurodyta sumokėti ir už pastoviąją dalį, kuri nepriklauso nuo susikaupusių atliekų, ir už kintamąją, susijusią su šiukšlių išvežimu. Nežinau, ar kitos savivaldybės taip kvailai elgėsi. Gal kitur vietos valdžia sukalbamesnė, o pas mus niekas nepasitarė su žmonėmis ir įvedė tokią tvarką. Jei neprieštarausime, greitai mokėsime ir už įkvėptą orą“, – piktinosi sodininkas.

Prisipažino suklydę

Panevėžio rajono sodininkų bendrijos „Stiklas“ pirmininkas, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Arvydas Puzinas pripažino, kad vietos valdžia suklydo primesdama naują rinkliavos tvarką, prieš tai nepasitarusi su sodininkais ir nepadėjusi sukurti tinkamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. Tačiau jis kviečia sodininkų bendrijas, kurių Panevėžio rajone yra 48, nekariauti su valdžia, bet taikiai spręsti problemas.

„Tarėmės su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovais. Vyksta susitikimai seniūnijose, aiškinamės, kodėl toks mokestis įvestas, kaip bus išspręstos sodininkų problemos. Mums karo nereikia, norime susitarti. Savivaldybė pripažįsta, kad suklydo, tad tikimės, kad bus pasiūlyti atitinkami sprendimai“, – palankios baigties tikisi sodininkų atstovas.

Nėra kur dėti konteinerių

Kadangi rajono valdžia atgal nesitraukia ir nesiruošia atšaukti komunalinių atliekų rinkliavos už turimus pastatus, sodininkams teks mokėti ir už gyvenamąjį būstą, ir sodo namelius. Dabar svarbiausia jų problema – kur pastatyti konteinerius.

„Kiekvieno sodo namelio valdoje pastatyti po konteinerį neįmanoma, nes jų negalės išvežti. Daug kur sodų keliai tokie siauri, kad atliekų surinkimo technika juose netelpa. Vienintelė išeitis – turėti bendrijos konteinerius, tačiau bėda ta, kad jų nėra kur pastatyti. Sodų bendrijos savo žemės neturi, o privačių sklypų tam nepanaudosi. Konteineriai – ne inkilai, jų į medį neįkelsi. Savivaldybė turėtų pasiūlyti vietas, be to, aikšteles, kur stovės konteineriai, reikia atitinkamai įrengti, apsaugoti ir palaikyti tvarką“, – teigė A.Puzinas.

Sodininkai kelia dar vieną reikalavimą – atliekų mokestį rinkti tik vasaros sezono metu, kai jie darbuojasi soduose. Žiemos metu sodai miega, tad dvigubas buitinių atliekų mokestis – tikrai nelogiškas.

Erzelį kelia ir tai, kad apie 50 proc. sodų namelių savininkų sąskaitų už atliekas negavo. Mat jų sodo nameliai neįregistruoti Registrų centre, iš kurio imami duomenis apie pastatus ir jų savininkus ir tuo remiantis išrašomos sąskaitos.

„Vieni sodininkai gautas sąskaitas apmokėjo, kiti – ne, bet grasinimų, kad susimokėtų, sako, nesulaukė. Pateikėme reikalavimus savivaldybei, kad tiems, kurie susimokėjo už nesuteiktas paslaugas, būtų sugrąžinti pinigai. Kaip bus pasielgta, kol kas atsakymo neturime“, – sakė A.Puzinas.

Pabers trupinių

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis neslėpė, kad dėl šiukšlių mokesčio triukšmauja ne tik sodininkai. 2017-ųjų rudenį įvedus dvinarę rinkliavą už atliekas, buvo sulaukta didelio gyventojų nepasitenkinimo, kuris tęsėsi maždaug apie pusmetį. Tačiau valdžiai buvo nė motais, kad nemažai žmonių buvo verčiami mokėti už atliekų išvežimą, nors atliekų vežėjų akyse nematė. „Už 2018 metus buvo surinkta 80 proc. rinkliavos nuo visų išrašytų sąskaitų. Palyginti su kitais rajonais, tai geras rezultatas“, – pasidžiaugė jis.

Eugenijus Lunskis

Eugenijus Lunskis

E.Lunskis teigė, kad vyko susitikimai su sodininkų bendrijų atstovais, išklausytos jų problemos dėl komunalinių atliekų vietinės rinkliavos taikymo. „Pernai prašėme sodininkų nurodyti, kur statyti konteinerius, šiemet pakartojome tą patį. Bandysime žiūrėti, ką galime padaryti, kokius siūlymus teikti dėl rinkliavos nuostatų keitimo. Galbūt kovo pabaigoje bus kokių nors siūlymų“, – kol kas nieko konkretaus sodininkams nepažadėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Viena aišku, kad sodininkai atliekų surinkimo mokesčio neišvengs, net ir tokiu atveju, jei atliekų konteinerių soduose nebus. Atliekų surinkimo aikštelėms soduose įrengti reikia pinigų. Vargu ar sodininkų indėlis čia gali būti reikšmingas. Savivaldybė tam žada šiek tiek atriekti iš biudžeto, tačiau ta suma menka.

E.Lunskis pripažino, kad šių metų Panevėžio rajono savivaldybės biudžete numatyti 15 tūkst. eurų sodininkų bendrijoms tėra trupiniai. „Aišku, kad suma per maža. Turime 48 sodų bendrijas, tai būtų tik moralinė pagalba infrastruktūrai gerinti ir simbolinis prisidėjimas prie jų planuojamų darbų“, – sakė jis.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius taip pat pripažino, kad įvedant dvinarę rinkliavą neišvengta problemų ir klaidų. Viena jų – kad ne visiems sodininkams buvo išsiųstos sąskaitos. Tai, kad iš gyventojų reikalaujama sumokėti už nesuteiktas paslaugas, valdininko akimis, matyt, – antraeilė problema.

A.Lunskis priminė, kad rajono savivaldybė, patvirtinusi komunalinių atliekų rinkliavą pagal nekilnojamąjį turtą, nenusižengė jokiems teisės aktams. „Abu rinkliavos būdai – tiek apmokestinimas pagal gyventojus, tiek pagal nekilnojamąjį turtą – yra legalūs ir tinkami. Kiekvienas jų turi privalumų ir trūkumų. Mes pasirinkome mišrų būdą akcentuodami nekilnojamąjį turtą. Šią sistemą nuo 2015-ųjų kūrėme nuo nulio, samdėme profesorius, konsultantus“, – gyventojų peikiamą ir nesąžininga vadinamą tvarką gyrė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Nenori keisti tvarkos

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Vienas iš pagrindinių dvinarės rinkliavos principų – „teršėjas moka“, šiuo atveju svarbus savivaldybių tarybų vaidmuo. Savivaldybių įmonės organizuoja atliekų surinkimą, tad vietos valdžia sprendžia, koks tai turi būti mokestis, kokios lengvatos gali būti taikomos ir pan. Tiek sodininkų, kurie tik sezono metu būna soduose, tiek ir tų gyventojų, kurie turi negyvenamus namus, problemas savivaldybės gali spręsti individualiai. Tereikia tik noro. Yra savivaldybių, kurios gerai tvarkosi. Pavyzdžiui, Marijampolės rajone atliekų mokestis per devynerius metus nesikeitė ir jis yra mažiausias Lietuvoje.

Dėl dvinarės rinkliavos už komunalines atliekas diskusijos dar vyksta. Blogai, kad daug savivaldybių pasirinko rinkliavos sistemą, pagal kurią pastovioji dvinario mokesčio dalis susieta su nekilnojamojo turto plotu. Tai pats paprasčiausias būdas apmokestinti atliekų tvarkymą, ir savivaldybės nenori to keisti, nes pamatė, kad lengvai surenka šį mokestį.

Dvinarės rinkliavos principas toks, kad pastovioji dalis skiriama infrastruktūrai išlaikyti, o kintamoji padengia atliekų sutvarkymo išlaidas. Jeigu savivaldybės efektyviai tvarkosi, galima nemažai sutaupyti. Be to, jos gali pasinaudoti Aplinkos ministerijos ir europinėmis lėšomis remiamomis priemonėmis ir įgyvendinti projektus, skatinančius rūšiuoti atliekas ir sukurti patogų atliekų surinkimo tinklą.


Šaltinis: http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/atlieku-konteinerius-soduose-kabins-kaip-inkilus/

Sodininkai Šiaulių mieste nesnaudžia

Sodininkų bendrijos „Svajonė“ klube 2019-02-23, šeštadienį, įvyko Šiaulių miesto sodininkų bendrijų pirmininkų, valdybos narių, aktyvių sodininkų susitikimas su visuomeninio rinkimų komiteto “Už Šiaulius” atstovais:

Į susitikimą atvyko ir šio komiteto įkūrėjas ir vedlys, LR Seimo narys, kandidatas į miesto merus, Valerijus Simulik.

Vakarietiškos civilizacijos šalyse seniai išgyvendinta žmonių diskriminacija pagal jų rasę, lytį, politines pažiūras, tikėjimo išpažinimą ir pan. Tai jau savaime suprantamas faktas. Tačiau Lietuvos Respublikoje iki šiol sėkmingai žmonės diskriminuojami pagal jų gyvenamą vietą. Neįtikėtinas faktas XXI amžiuje.

Šiai dienai Šiauliuose yra apie 2700–2800 žmonių sodų teritorijose deklaravusių gyvenamą vietą, t. y. 2,7 % visų miestiečių. Tai kodėl soduose gyvenantys 2,7 % šiauliečiai, sumokantys kaip ir visi miestiečiai vienodą 15 % pajamų mokestį(nuo 2019 m. 20 %) į savivaldybės biudžetą, nesulaukia iš savivaldybės adekvačių infrastruktūros paslaugų kaip kiti miesto gyventojai, kodėl jie yra diskriminuojami? Kodėl dabartinis miesto meras Artūras Visockas net girdėti nenori apie šias egzistuojančią problemą?

Sodininkai teigia, kad savų lėšų nepakanka infrastruktūros gerinimui, ir prašo, jog sodų bendrijos būtų integruotos į miesto infrastruktūrą, kad savivaldybė perimtų, ar bent jau dalinai finansiškai prisidėtų, prie kelių tvarkymo, vandentvarkos, gatvių apšvietimo darbų.

Mūsų sodininkų pageidavimas: Šiaulių miesto savivaldybės biudžete, Miesto infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programoje, numatyti 2,7 % lėšų sodų infrastruktūros objektų finansavimui. Taip būtų atstatytas lygiateisiškumo ir teisingumo principas tarp visų miestiečių.

Valerijus Simulik užtikrino, kad jei taps Šiaulių miesto meru, tai po 100 jo darbo dienų šiose pareigose, jo kabinete yra laukiami sodininkų bendrijų atstovai. Su jais bus kalbamasi, tariamasi ir numatomi realūs darbai šių teritorijų vystymuisi. Kalbėdami kiti komiteto “Už Šiaulius” atstovai – kaip Ilona Kreišmontienė, Saulius Lecnickas, išreiškė mūsų problemų supratingumą ir paramą jei taptų miesto Tarybos nariais.

Jei miesto Taryboje bus žmonių suprantančių mūsų problemas, palaikančių mus – tai būtų jau didelis pasiekimas. Su šiais žmonėmis būtų lengviau kalbėtis apie mūsų visų problemas, kartu būtų lengviau ieškoti sprendimo būdų.

Sodininkų bendrijos „Svajonė“ pirmininkas susirinkusius vaišino arbata, vyko šiltas betarpiškas bendravimas.