Patarimai sodininkams sausringą vasarą

Kokia bebūtų priežastis, akivaizdu, kad klimato kaita jau paveikė Lietuvą. Neseniai išgirstas posakis „trys kartai iš eilės – dar sutapimas, o keturi – jau tendencija“ puikiai apibūdina mūsų situaciją. Tai turbūt jau ketvirta iš eilės sausa ir karšta vasara Lietuvoje. Ir ką gi tai reikštų sodininkystei? Nejaugi šaltos ir drėgnos Lietuvos vasaros jau yra praeities reikalas? O jeigu ir taip, tai kaip mes galėtume prisitaikyti prie pakitusių klimato sąlygų (sausros streso) ir pakeisti mūsų nusistovėjusius sodininkystės bei daržininkystės metodus?

Tradicinė lietuviškoji virtuvė yra įtakota vaisių ir daržovių, gerai augančių mūsų gana toli į šiaurę nutolusioje geografinėje platumoje su jai būdingu klimatu – ilgomis vasaros dienomis ir dideliu kritulių bei lietingų dienų skaičiumi. Pomidorai, agurkai, špinatai ir pipirai yra pagrindiniai mūsų patiekalų ingredientai vasarą, o burokėliai, svogūnai, bulvės ir morkos – žiemą. Tačiau sausringais metais daugeliui sodininkų tenka nuleisti rankas bekovojant su vystančiais pomidorais, neaugančiomis bulvėmis, greitai peraugančiais špinatais ir suvytusiais agurkais.

Remiantis patyrimu įgytu gyvenant pietinėje JAV dalyje, sudarėme šias rekomendacijas sodininkams, kurių laikantis, galima būtų tikėtis geresnio derliaus sauso ir karšto klimato sąlygomis Lietuvoje.

Neformuokime lysvių

Per kartų kartas lietuviai sėdavo sėklas ir sodindavo daržoves aukštose lysvėse su tarp jų esančiais tarplysviais. Nors tai ir atrodo mūsų akiai įprasta ir gražu, tačiau tokia praktika susiformavo todėl, kad lietingomis vasaromis, esant dideliam kritulių kiekiui, perteklinis vanduo neapsemtų lysvių ir lengviau galėtų tarplysviais nutekėti iš daržo. Tačiau, esant sausringoms vasaroms, tarplysviai tampa ne tik nereikalingi, bet ir pavojingi – drėgmė lysvėse išsilaiko blogiau. Todėl rekomenduojama sėklas sėti į 1 cm gylio griovelius, padengiant jas nedideliu žemės ar durpių sluoksniu, o sodinukus sodinti į gilesnes duobutes, paliekant įdubas virš šaknų vandeniui užsilaikyti. Persodinant, aplink kiekvieno augalo stiebą rekomenduojama suformuoti apjuosiantį griovelį, leidžiantį drėgmei iš visų pusių prasiskverbti iki augalo šaknų.

Po mulčio sluoksniu geriau išsilaiko drėgmė, todėl sausros metu augalai auga geriau ir mažiau reikia vandens jiems laistyti.

Po mulčio sluoksniu geriau išsilaiko drėgmė, todėl sausros metu augalai auga geriau ir mažiau reikia vandens jiems laistyti.

Laistykime gausiai ir dažnai

Pomidorų laistymo standartas – apie 1 litrą vandens kartą ar du per savaitę. Apskritai laikoma, kad dažnas (kasdieninis) pomidorų laistymas sukelia lapų geltą, nekrotines dėmes ir šaknų puvinį. Todėl retesnis laistymas skatina augalus leisti šaknis giliai į dirvožemį, pasiekti esančią ten drėgmę bei daro augalus sveikesnius ir stipresnius. Be to, leidžiant dirvožemiui išdžiūti, sumažinama grybelio pernešimo ant lapų galimybė. (Liejant augalus, jų lapai aptaškomi grybelio užkratu, esančiu dirvos paviršiuje.)

Tačiau sausringą vasarą dirvožemis gali pilnai išdžiūti net ir 10–20 cm gylyje (kastuvu galima greitai nustatyti savo dirvos sausumą bei sluoksnio, kuriame laikosi drėgmė, gylį). Esant sausrai, pomidorus turime laistyti vos ne kasdien ir gausiai. Kiekvieną augalą reikia lieti daugiau nei 1 litru vandens per dieną. Patikrinti ar laistomoje dirvoje yra augalams pakankamas kiekis drėgmės galima sekančiu būdu. Jei suspausta į kumštį žemė išlaiko savo formą ir nesubyra – drėgmės joje užtenka. Taip pat, jei dirvos paviršius yra sausas ir sutrūkinėjęs, prieš laistymą jį supurenkime, kad išvengtume vandens nutekėjimo ir padidintume jo absorbciją.

Sodinkime karščiui atsparius augalus

Pergalvokime, kokius augalus auginsime savo darže kitais metais. Oro temperatūrai laikantis virš 32 °C laipsnių, dauguma augalų nustoja augti. Tačiau ne visi. Kai kurios daržovės karštyje auga gana neblogai, bet jos – ne mūsų tradicinės lietuviškos daržovės. Pavyzdžiui, karštu ir sausu metu labai gerai auga ropių ir garstyčių lapai, mangoldai, pupelės, burokėliai, kukurūzai, šparaginės pupelės bei valgomosios ybiškės. Pomidorai ir pipirai taip pat yra gana atsparūs karščiui, ypač jei yra pakankamai vandens. Cukinijos ir moliūgai yra gana atsparūs karščiui, tačiau jiems irgi reikia daug vandens.

Lapinės salotos, ridikėliai, špinatai, žirniai ir krapai sausros metu greitai perauga. Vietoj jų galime auginti sausrai atsparius augalus, tokias kaip gražgarstes ar vijoklinius špinatus (baltąsias bazeles). Vijokliniai špinatai nesunkiai pasiekia 2 m aukštį, todėl visą vasarą galima mėgautis jų stambiais (iki 10 cm pločio ir 15 cm ilgio) lapais, primenančiais špinatų lapus. Geras lapinių salotų pakaitalas yra kiniški kopūstai, kurie taip pat yra gana tolerantiški karščiui ir neperauga taip greitai.

Nors mūsų tradicinės bulvės ir nemėgsta karščio, tačiau saldžiosios bulvės yra gana atsparios sausrai ir karštyje auga gerai. Taip pat verta pabandyti auginti moliūgus ir arbūzus, tačiau jiems reikės daugiau vandens. Galiausiai, nepamirškime ir daugiamečių augalų – rabarbarų, šparagų, kiaulpienių – bei žolinių augalų, tokių, kaip šalavijai, rozmarinai, jonažolės, česnakai, mėtos, ramunės ir raudonėliai. Tiek petražolės, tiek kalendros karštyje greitai perauga, tačiau bazilikas karščiui yra tolerantiškesnis, ypač pavėsyje.

Auginti daržoves galima ir plastikiniuose konteineriuose su ratukais, kuriuos lengva transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Auginti daržoves galima ir plastikiniuose konteineriuose su ratukais, kuriuos lengva transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Sodinkime vazonuose ir loveliuose

Turėkime omenyje, kad auginti daržoves galime ir plastikiniuose vazonuose, loveliuose ir konteineriuose su ratukais, kuriuos lengva transportuoti iš vienos vietos į kitą. Juose geriau išsilaiko drėgmė, o taip pat juos karštą dieną galima perkelti į pavėsį ar įrengti rytinėje namo pusėje, kur jie bus apsaugoti nuo intensyvios popiečio saulės spindulių.

Mulčiuokime

Po mulčio sluoksniu (net ir pakeltose lysvėse) geriau išsilaiko drėgmė, todėl sausros metu augalai auga geriau ir mažiau reikia vandens jiems laistyti.

Tikimės, kad šie patarimai padės gauti geresnį derlių mūsų daržuose ir soduose sausomis ir karštomis vasaromis.

SB „Svajonė“ 50-metis per Jonines

Buvo naktys švento Jono,
Laužai degė paupy…

Šios Joninės buvo ne eilinės – sodininkų bendrija „Svajonė“ kartu minėjo ir savo įkūrimo 50-metį. 🔥🔥🔥

Birželio 23 d. sodininkų bendrija „Svajonė“ Šiauliuose atšventė laukiamiausią metuose šventę – Jonines. Tai buvo puiki proga visiems susitikti, susipažinti, padainuoti ir pašokti Joninių laužo šviesoje! Juk paparčio žiedo visiems drauge ieškoti smagiau!.. Buvo akcijų ir atrakcijų, staigmenų. Geros nuotaikos ir šypsenų netrūko. 🌿🌿🌿🌸

Ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį, apgaubtą įvairiausių paslapčių ir mistinio paparčio žiedo ieškojimo, Šiaulių miesto sodininkų bendrija „Svajonė“, kaip ir kasmet, susibūrė palydėti ir pasitikti kartu. Pačių rankomis išpuošta salė ir vaišės lyg nuo ankstaus ryto laukė pirmųjų svečių. Ilgasis savaitgalis sukvietė tiek kaimynų, kad teko prijungti dar daugiau stalų, tačiau nė vienas atvykęs neliko nepasodintas. Netilo kalbos ir juokas: gausus būrys linksmai nusiteikusių sodininkų susirinko atšvęsti Joninių bei pasveikinti varduvininkų.

Šie metai „Svajonei“ ypatingi, mat bendrija mini garbingą 50 metų sukaktį nuo tos istorinės 1969 metų balandžio mėnesio 14 dienos.

Šventėje buvo visko: nuo vienų iš pačių pirmųjų sodininkų prisiminimų apie tai, kaip surado „Svajonę“ ir čia pradėjo kurti namus, iki kalbų apie dešimtimis trukusius pirmininkavimo metus… Vakarą užpildė linksmi armonikos garsai bei choru iš visos širdies pritariantys sodininkai, per rankas keliavo istoriniai albumai, menantys anksčiau buvusias šventes bei gražiausių sodų rinkimus, gera buvo prisiminti ir atrasti puikiai pažįstamus veidus, o tuo pačiu ir savo. Tylos minute buvo pagerbti ir neseniai gyvųjų pasaulį palikę kaimynai.

Prieš vidurnaktį buvo užkurtas grandiozinis laužas, juk kaip anksčiau buvo tikėta: „Kuo didesnis Joninių laužas, tuo didesnio derliaus rudenį sulauksime“. Lyg norėdami, jog tai tikrai išsipildytų, sodininkai susikibę rankomis šoko aplink šį didį laužą, o kažkur miško tankmėje, pajutęs bendrystę, pražydo papartis… Dėl tokių akimirkų verta ne tik svajoti, bet ir gyventi „Svajonėje“!


 

Sodininkų keliai – tarsi nereikalinga podukra

Panevėžio laikraštyje „Sekundė“ 2019-05-10 publikuotas Linos Dranseikaitės straipsnis „Sodininkų keliai – tarsi nereikalinga podukra“ (pateikiamas žemiau).


Susisiekimo ministerija baksnoja į savivaldybes, kad šios nesirūpina sodininkų bendrijose esančiais keliais. Nors šiemet iš rezervinės Kelių priežiūros ir plėtros programos tam numatyta paskirstyti 3,76 mln. eurų, neva dėl pastarųjų pasyvumo net milijonas eurų taip ir liko nepanaudotas. Tačiau savivaldybės tikina, kad jų rankos surištos – daugelio sodininkų bendrijų keliai iki šiol joms nepriklauso, tad ir finansavimo jiems tvarkyti prašyti negalinčios.

Paradoksalu, bet tam, kad savivaldybėms būtų galima savo žinion perimti kelius, reikalingos įstatymo pataisos, kurios dar tik bus svarstomos Seime. Šie metai pirmieji, kai Susisiekimo ministerija iš rezervo skyrė lėšų sodininkų bendrijų keliams inventorizuoti, taisyti ir rekonstruoti. Tiesa, pačios savivaldybės privalės prie šių darbų prisidėti savo lėšomis – nuo 30 iki 50 proc. Teigiama, kad jeigu eksperimentas pasiteisins, ši tvarka bus taikoma ir toliau.

Iš didžiųjų miestų, kuriems susisiekimo sąlygos sodininkų bendrijose paprastai kelia daugiausia problemų, finansavimo paraiškas pateikė tik Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybės. Iš Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų paraiškų negauta. Panevėžio rajono savivaldybė lėšų prašė tik nedidelei kelio atkarpai Spirakiai–Linoniai tvarkyti.

„Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu nemažai sodų mėgėjų teritorijų tapo gyvenamųjų namų kvartalais, kuriems svarbus geras susisiekimas, kokybiškos gatvės. Numatydami rezervines lėšas sodininkų bendrijų keliams ir gatvėms siekėme padėti savivaldybėms spręsti tokių gyvenamųjų teritorijų susisiekimo problemas. Gaila, kad savivaldybės gana vangiai teikė paraiškas ir finansavimo galimybe šiemet panoro pasinaudoti tik 27 iš 60 šalies savivaldybių. Dar apie milijonas eurų šiam tikslui numatytų lėšų liko nepaskirstytas“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įstatymų pinklėse

Tačiau tokios kalbos piktina tiek pačius sodininkus, tiek ir savivaldybes. Kaip teigė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, didžioji dalis bendrijų kelių priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, tad savivaldybės net ir norėdamos teisiškai negali investuoti į šių kelių priežiūrą ar remontą. Tam, kad būtų galima savivaldybėms patikėjimo teise perduoti kelius, pagal teisės aktų nustatytą tvarką turi būti parengti ir patvirtinti detalieji planai. Šie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Deja, patys sodininkai tokiems darbams neturi lėšų, tad jau kelerius metus problema nejuda iš mirties taško.

„Jau daug metų kalbama apie tai, kad sodininkų bendrijų kelius reikia perduoti savivaldybėms, bet iki šiol nėra patvirtintos tvarkos, kaip tai padaryti, o ir finansavimas nenumatytas“, – sakė E. Germanavičius. Kitas dalykas – labai didelė dalis soduose esančių kelių neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų: yra siauri, ant kelių ribų sodininkai prisisodinę įvairių želdinių, kelkraščiuose nutiestos elektros perdavimo tinklų linijos ir atramos. Tad savivaldybėms net ir perėmus sodininkų bendrijų kelius, ne visada juos bus galima pripažinti vietinės reikšmės keliais. „Seime jau buvo pristatytos sodininkų įstatymo pataisos, kur išvardyta, kokius kelius savivaldybės turėtų perimti. Tačiau šio įstatymo svarstymas bus tik birželio pabaigoje. Viskas daroma iš kitos pusės – pirmiausia skiriami pinigai, o tik po to priimamas reikalingas įstatymas. Tikiu, kad kai tik keliai bus perduoti savivaldybėms, reikalai turėtų pajudėti“, – kalbėjo E. Germanavičius.

Per daug klaustukų

Panevėžio savivaldybė net neteikė prašymų finansavimui sodininkų bendrijų keliams tvarkyti. Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, gerai, kad tokia programa atsirado, tačiau teisinė bazė yra visiškai nesutvarkyta. Taip ir neaišku, kokie keliai yra priskiriami sodininkų bendrijoms, ar bendrija turi būti registruota ar ne, kaip teisiškai keliai turi būti perduoti Savivaldybės žinion, mat Kelių direkcijos lėšos mokamos tuomet, kai jie yra Savivaldybės nuosavybė. „Kai Kelių direkcijai uždavėme klausimus dėl finansavimo ir kokie dokumentai turi būti parengti, jokio atsakymo iki šiol nesulaukėme. Antra, kad galėtume rekonstruoti ar remontuoti gatvę, reikalingas techninis projektas. O tai užtrunka mažiausiai pusmetį. Kaip gali teikti paraišką, kai nežinai, ar toks dalykas bus iš viso finansuojamas. Pagaliau ar tai turtas, į kurį galima investuoti. Ilgai svarstėme, ar teikti paraišką, tuo labiau kad ir iš sodininkų sulaukėme nemažai prašymų, bet kol kas per daug neatsakytų klausimų – ar tai reklama, ar iš tiesų priemonė, kuria pasinaudojus galima sutvarkyti gatves“, – kalbėjo T. Jukna. Jo teigimu, Savivaldybė ieškojo būdų, kaip iš sodininkų bendrijų perimti gatves, bet tuomet tai jau nebebus bendrijų kelias ir dalyvauti programoje jau nebegalės. Kitas klausimas – įstatymuose nurodyta, kad vietinės reikšmės keliu laikomas tas kelias, kuris yra ne mažiau kaip penkių metrų pločio. Kaip žinoma, tokius kelius visose sodininkų bendrijose mieste būtų galima vienos rankos pirštais suskaičiuoti. Didžioji dalis sodų gatvių – vos 3–4 metrų pločio. „Jeigu būtų sutvarkyta teisinė bazė, ši programa būtų itin naudinga Panevėžiui, nes soduose situacija gana prasta. Gatvės net neturi įrengtų pagrindų, todėl rekonstrukcija tikrai reikalinga. Kita vertus, o kodėl prioritetas yra skiriamas sodams, kai ir mieste apstu itin prastos būklės gatvių, kuriomis judėjimas išties intensyvus. Pavyzdžiui, Durpyno gatve tuoj bus sunku išvažiuoti, nes būklė tragiška, bet ja naudojasi gerokai daugiau gyventojų nei bet kuria sodų gatvele. Tad turime susidėlioti, kas yra svarbiau“, – teigė T. Jukna.

Tiko vienas kelias

Panevėžio rajono savivaldybė iš rezervinės programos sodininkų keliams tvarkyti prašė 34,65 tūkst. eurų. Iš savo kišenės pridėjus beveik 15 tūkst. eurų, planuojama suremontuoti į kelias sodininkų bendrijas vedantį kelią Spirakiai–Linoniai. Pasak Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio, rajone yra 48 sodininkų bendrijos, jų kelių būklė labai įvairi – nuo geros asfalto dangos iki sunkiai išvažiuojamų keliukų.

Savivaldybė rūpinasi tais keliais, kurie priklauso jai ir veda į sodininkų bendrijas, bet toliau – jau pačių sodininkų rūpestis. „Ši programa iš esmės yra gera, bet iki galo neapgalvota. Nors yra daugybė kilometrų tvarkomų sodų kelių, paraišką galėjome teikti tik dėl vieno kelio, vedančio į sodus. Didžioji problema, kad sodininkų keliai nepriklauso Savivaldybei, o į svetimą turtą mes neturime teisės investuoti“, – teigė P. Žagunis. Deja, didžioji sodininkų bendrijų dalis rajone net nepradėjusios daryti savo namų darbų, mat norint teisiškai sutvarkyti kelių perdavimą Savivaldybei, patiems sodininkams tektų atverti pinigines. „Be to, dar nėra valstybės mastu patvirtinta tvarka, kaip perimti sodininkų bendrijų kelius. Tie milijonai, skirti sodų keliams, geras, bet iki galo neparengtas klausimas, nes turime daug apribojimų dėl šių lėšų panaudojimo. Kai bus sutvarkyti teisiniai dalykai, manau, programa bus naudinga. Tuo labiau kad galima prisidėti iš Kelių programai skirtų lėšų, tad Savivaldybės biudžetas nenukenčia“, – sakė rajono meras.


Šaltinis: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/sodininku-keliai-tarsi-nereikalinga-podukra/

LSBA 2019-04-06 susirinkimo protokolas

Žemiau pateikiamas Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos ataskaitinio narių susirinkimo, įvykusio 2019-04-06, protokolas.


 

​​ 

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija
Juridinio asmens kodas: 160453369

Merkio g. 1, Lapės, LT-54434 Kauno r., info@sbasociacija.lt

 

 

ATASKAITINIO SUSIRINKIMO
PROTOKOLAS

2019 m. balandžio 6 d.​​ 

Domeikava, Kauno r.

 

Susirinkimo​​ pradžia – 11:00 val., pabaiga – 13:30 val.

Apie susirinkimą asociacijos nariai buvo informuoti telefonu, el. paštu bei internetiniame tinklaraštyje​​ https://sbasociacija.lt. Iš susirinkusių pretenzijų dėl informavimo nėra. Iš 44 asociacijos narių, sąraše užsiregistravo 22 nariai (dalyvių sąrašas pridedamas). Kadangi balsavime dalyvauja 22 nariai, kvorumas yra ir vienbalsiai nutarta susirinkimą pravesti pagal pateiktą darbotvarkę.

Susirinkimui pirmininkauti pasiūlytas Juozas Ravinis. Pasiūlymui pritarta vienbalsiai. Sekretoriauti pasiūlytas Linas Vaicekavičius. Pasiūlymui pritarta vienbalsiai. Susirinkimo pirmininkas Juozas Ravinis pasiūlė patvirtinti susirinkimo darbotvarkę. Kitokių pasiūlymų negauta. Darbotvarkė patvirtinta.

 

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Asociacijos 2018 m. veiklos ataskaita. Uždaviniai 2019 metams.​​ Pranešėjas J. Ravinis.

2. 2018 m. buhalterinės veiklos revizijos rezultatai.​​ Pranešėjas revizorius K. Abrasonis.

3. 2019 metų pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.

4. Dalyvių pasisakymai, pasiūlymai.

5. Kiti klausimai.

 

1. Pirmuoju klausimu pasisakė valdybos pirmininkas Juozas Ravinis. Pastabų dėl asociacijos ūkinės ir finansinės veiklos 2018 metais negauta. (Ataskaita pridedama prie protokolo.)

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta asociacijos ūkinės ir finansinės veiklos 2018 m. ataskaitai pritarti vienbalsiai.

 

2. Antruoju klausimu pasisakė revizorius Kazimieras Abrasonis. Jis perskaitė asociacijos buhalterinės veiklos 2018 m. patikrinimo akto išvadas. Klausimų negauta. (Revizijos išvada pridedama prie protokolo.)

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta ataskaitinio laikotarpio buhalterinės veiklos patikrinimo akto išvadas dėl gautų pajamų (3115,30 €), išlaidų (3070,12 €) bei likučio (289,99 €) patvirtinti be pastabų.

 

3. Trečiuoju klausimu valdybos pirmininkas Juozas Ravinis perskaitė asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą 2019 metams 3100,00 € sumai ir pasiūlė​​ ​​ patvirtinti. Papildomų pasiūlymų negauta. Nutarta balsuoti už asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą 2019 metams​​ paliekant tuos pačius​​ narystės mokesčių dydžius. (Sąmata pridedama prie protokolo.)

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta patvirtinti asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą 2019 metams​​ 3100,00 € sumai, paliekant tuos pačius narystės​​ mokesčių​​ dydžius: metinis mokestis – 0,44 € sklypui, vienkartinis​​ stojimo mokestis pavieniams asmenims ir bendrijoms mažesnėms nei 100 sklypų – 14,48 €, bendrijoms turinčioms 100-200 sklypų – 28,96 €, o turinčioms virš 200 sklypų – 43,44 €.

 

4.1. Ketvirtuoju klausimu pasisakė valdybos narys Linas Vaicekavičius. Jis supažindino su asociacijos naujos interneto svetainės projektu. Kitų pasiūlymų negauta. Nutarta balsuoti už naujos interneto svetainės projekto patvirtinimą.

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta​​ patvirtinti asociacijos naujos interneto svetainės projektą.

 

4.2. Diskutuota dėl asociacijos garbės pirmininko Eidiginto Germanavičiaus pasiūlymo kreiptis į LR Seimo pirmininką Viktorą​​ Pranckietį su pasiūlymu, kad sodininkų reikalais užsiimtų ne LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nutarta balsuoti dėl pasiūlymo.

Balsavimo rezultatai:​​  „už“ – 22, „susilaikė“ – 0, „prieš“ – 0.

Nutarta kreiptis į​​ LR Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su pasiūlymu, kad sodininkų reikalais užsiimtų ne LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

 

5. Penktuoju klausimu pradėta diskusija dėl einamųjų reikalų. Pasisakė valdybos nariai Arvydas Puzinas, Kazimieras Abrasonis, Valdimaras Guzaitis, Algirdas Jakštas, Bronius Bajoras. Jie pristatė problemas, su kuriomis susidūrė, bei jų sprendimo būdus.

 

 

 

Susirinkimo pirmininkas​​  Juozas Ravinis

 

 

Susirinkimo sekretorius​​  Linas Vaicekavičius

 

 


 

Narių susirinkimas 2019-04-06

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) ataskaitinis susirinkimas

2019 m. balandžio 6 d. 11 val. šaukiamas LSBA ataskaitinis susirinkimas.
Susirinkimo vieta: Domeikavos seniūnija, Bažnyčios g. 2, Domeikava.

Darbotvarkėje:
1. Asociacijos 2018 metų veiklos ataskaita. Uždaviniai 2019 metams. (Pranešėjas Juozas Ravinis)
2. 2018 metų buhalterinės veiklos revizijos rezultatai. (Pranešėjas revizorius Kazimieras Abrasonis)
3. Pajamų-išlaidų sąmatos 2019 m. tvirtinimas.
4. Dalyvių pasisakymai, pasiūlymai.
5. Kiti klausimai.

Skaityti toliau