Palies pusę milijono lietuvių

Naujienų portale tv3.lt  2019-07-24 publikuotas Vilmanto Venckūno straipsnis „Palies pusę milijono lietuvių – ruošia pokyčius sodininkams“ (pateikiamas žemiau).


Lietuvoje esant šimtams tūkstančių sodų sklypų, kyla daugybė ginčų tarp sodininkų bendrijų ir jiems nepriklausančių sodininkų. Seimas ėmėsi tvarkyti sodų bendrijas, norėdamas teisiškai reglamentuoti santykius tarp sodininkų bei nepaleisti vėjais milijonų, skirtų sodų bendrijų kelių remontams. Aplinkos apsaugos komitete vyko Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo svarstymas.

Paliestų pusę milijono lietuvių

Viena iš įstatymo iniciatorių Asta Kubilienė teigė, kad dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, būdamas komiteto pirmininku, blokavo naujas įstatymo pataisas, tad sodininkai kreipėsi į ją. Pasak A. Kubilienės, įstatymo pakeitimai yra būtini, nes vyriausybė yra paskyrusi 7 mln. eurų sodų bendrijų kelių remontui. „Tačiau jie neturi teisinio pagrindo, kuriuos kelius turėtų pirma remontuoti, kuriuos turėtų kita“, – kalbėjo A. Kubilienė.

Seimo narės teigimu, įstatymas nustatytų prioritetus, kokiu būdu būtų sudėlioti prioritetai, kurie keliai turėtų būti taisomi pirmiausia. „Jei mes šio įstatymo nepriimsime, šie milijonai nuplauks ir mes jų nepanaudosime“, – įsitikinusi įstatymo projekto rengėja. A. Kubilienė tvirtino, kad sodininkų bendrijos yra valstybės valstybėje, su savomis taisyklėmis, tačiau, politikės teigimu, taip atsitiko būtent dėl reglamentavimo trūkumo.

Politikė atkreipė dėmesį, kad sodo sklypuose yra privačių verslų, tokių kaip remonto dirbtuvės, alaus bravorai, kurie nėra pritaikyti tokio dydžio sklypams. A. Kubilienė stebėjosi, kad savivaldybės suteikia leidimus tokioms įstaigoms. Seimo narė tvirtino, kad įstatymas reglamentuotų, kokie verslai galėtų atsirasti sodo bendrijos sklypuose. Politikė teigė, kad didelė problema ir tai, kad anksčiau bendrijų savininkai reikalaudavo mokesčių iš ne bendrijos narių ir kreipdavosi į teismą, jei jie nesusimokėdavo. Teismas, A. Kubilienės teigimu, dažniausiai priteisdavo mokėtiną sumą.

„Tai neteisinga“, – įsitikinusi A. Kubilienė. Naujasis įstatymas nustatytų, kad bendrijai nepriklausantys nariai, mokėtų už bendro naudojimo objektus, galėtų dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose. Seimo narė prašė pritarti šiam įstatymo projektui, nes, A. Kubilienės žodžiais, pusė milijono gyventojų laukia šio sprendimo. Politikės tvirtinimų, Lietuvoje yra 220 tūkst. sodo sklypų.

Aplinkos ministrui K. Mažeikai kilo klausimas, ar pati A. Kubilienė gyvena sodų bendrijoje. Politikė patvirtino, tačiau, pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija leido jai rengti įstatymo projektą. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė įstatymo projektui ir perdavė jį nagrinėti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

Nori aiškiau apibrėžti, kas nėra apibrėžta

Seimo valstiečių Astos Kubilienės ir Vidos Ačienės parengtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos siekia sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir asmenų, kurie sodo bendrijos teritorijoje turi nuosavybės, tačiau nėra sodų bendrijų nariai.

Seimo nariai nori supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, kad susirinkimuose galėtų dalyvauti ir bendrijai nepriklausantys asmenys. Įstatymo pataisomis taip siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais.

Projekto rengėjos nori užtikrinti sodų bendrijose esančių kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Pataisose taip pats siūloma atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo bei naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams nustatyti minimalų plotį – 4,5 m. Tai nesudarytų kliūčių į sodų bendrijas nelaimės atveju patekti specialiajam transportui, pavyzdžiui, gaisrinės mašinai.

„Šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka. Nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos užtikrinti soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Sodų bendrijos (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Sodų bendrijos (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)


Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/naujienos/1007575/palies-puse-milijono-lietuviu-ruosia-pokycius-sodininkams

Aplinkos apsaugos komiteto 2019-07-24 posėdis

2019 m. liepos 24 d. įvyko Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame svarstytas sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.


Visą Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=iX3xPk8p5vA (Sodininkų klausimai – nuo 73 iki 104 minutės).

2019-07-24 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Pastaba: „YouTube“ neturi galimybės matyti Jūsų asmeninės informacijos šiame puslapyje iki tol, kol nepaleidžiamas vaizdo įrašas.

Aplinkos apsaugos komiteto 2019-07-17 posėdis

2019 m. liepos 17 d. įvyko Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame svarstytas sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.


Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys L. Balsys sodininkus išvadino atgyvenomis ir pasiūlė ne „lopyti sodininkų įstatymą“, o kurti tokias pačias bendrijas iš naujo, vėl su savo taisyklėmis ir tvarka. Nors sodininkų bendrijos sėkmingai funkcionuoja, tačiau pasak L. Balsio, „…mes bandome gaivinti ir lopyti kažkokią nusenusią ir visiškai atgyvenusią sistemą…“ Tuomet pasisakė R. Šalaševičiūtė, viena iš šio SBĮ pataisų projekto autorių. Jos nuomone, pataisos yra būtinos ir tikrai sumažins esamas sodininkų problemas. Komiteto pirmininkas J. Imbrasas taip pat pastebėjo, kad jei jau valstybė sodininkų bendrijų teritorijose leido statyti gyvenamus namus (nes buvo toks poreikis), tai dabar turi pasirūpinti ir infrastruktūra jose, nors tai ir sunkūs sprendimai.

Neprisistatęs dalyvis pasiūlė paprasčiausiai panaikinti sodininkų bendrijas, pavadinti jas gyvenvietėmis ir „nebebus tų lopinėlių“, tačiau nepaaiškino kodėl sodininkams tai turėtų būti geriau nei yra dabar. Ar savivaldybės tuomet turės visada taip trūkstamų lėšų šiose teritorijose esančios infrastruktūros priežiūrai ir vystymui? Juk kalbama apie nemažas lėšas atliekų išvežimui ir tvarkymui, į bendrijas vedančių ir jose esančių kelių priežiūrai, sezoninių vandens tiekimo sistemų aptarnavimui, „žaliųjų“ zonų priežiūrai, ir t. t. Iš kur savivaldybės gaus lėšų visiems šiems darbams atlikti? Juk už visa tai šiuo metu moka pačios bendrijos sodininkų lėšomis! Geriausiu atveju, viskas liktų kaip ir buvo, tačiau susidarytų dar palankesnės sąlygos teisinio reguliavimo vakuumui bujoti.

Komiteto pirmininko pavaduotojas S. Gentvilas paminėjo, kad reikalinga atlikinėti bendrojo plano monitoringą, ir tą turėtų daryti ne tik Aplinkos ministerija, bet ir savivaldybės – tuomet sumažėtų tų pilkųjų, be infrastruktūros zonų skaičius. Seimo narys K. Masiulis pasiūlė atlikti apklausas ir leisti norinčioms bendrijoms išsiregistruoti. Tačiau jau dabar egzistuoja tokia galimybė ir yra išsiregistravusių bendrijų, tačiau nuo to nei buvusioms bendrijoms, nei savivaldybėms geriau nepasidarė.

Seimo narės Astos Kubilienės patarėjas V. Ruonis pastebėjo, jog Vyriausybė yra paruošusi poįstatyminius teisės aktus, kurie leistų dalį kelių tvarkyti valstybės lėšomis, net jei ir nebūtų padarytų kadastrinių matavimų. Komiteto narys A. Skardžius priminė sodininkų bendrijų atsiradimo istoriją (jos buvo formuojamos ne iš gero gyvenimo) ir kad šių teritorijų planavimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija, o Seimo aplinkos komitetas yra šios politikos formuotojas. Tai reiškia, kad Seimo aplinkos komitetas turi kompleksiškai spręsti sodininkų problemas, atsižvelgiant į esamus poreikius, neužsimerkiant prieš esamą padėtį. Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas M. Narmontas pareiškė, kad šiuo metu neturi jokių naujų pavedimų ir naujų teisės aktų pakeitimų neruošia, todėl siūlo svarstyti jau pateiktus teisės aktų projektus.

Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Vaitekūnas pastebėjo, kad aplinkos komitete girdisi daug siūlymų naikinti sukurtas sodininkų bendrijas, nukrypstant nuo darbotvarkės ir nesprendžiant kelių perdavimo klausimo. Kadangi sodininkų yra apie 220 000, tai sudaro apie pusę milijono rinkėjų, kurie per rinkimus atiduos savo balsus. Ir visi šie žmonės apie 50–60 metų savo lėšomis prižiūrėjo valstybinę žemę, t.y. kelius, ir dabar turi teisę pateikti pretenzijas kompensuoti patirtas išlaidas. Sodininkų bendrijų gatvės yra valstybės nuosavybė, kuri nėra inventorizuota. Sodininkų bendruomenė yra patikrinta laiko ir pergyveno jau daug santvarkos permainų. Prieš naikinant tokias bendruomenes, reikia turėti omenyje, kad gali atsirasti daug finansinių išlaidų, bus reikalingi papildomi matavimai, namų valdų kūrimas ir kt. Kas gi padengs šias išlaidas ir kas norės visa tai daryti?

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Šestakauskas paminėjo, kad sodininkų kelius įrengė įmonės, gamyklos ir kitos organizacijos, o prasidėjus privatizacijai jie buvo primesti sodininkams nuomotis, mokėti pinigus ir dar juos prižiūrėti savo lėšomis. Vėliau pasikeitus įstatymui, leido sodininkams išstoti iš bendrijos narių, o tai sukėlė dar didesnį chaosą ir neaiškumą. Šiuo metu horizonte pasirodė ir sąvoka „juridiniai asmenys“. Šie gali įsigyti sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, tačiau laikosi savų įstatų, kurie neretai kertasi su sodininkų bendrijų įstatais bei interesais.

Išstojęs Vyriausybės atstovas patikslino, kad valstybinės žemės perdavimui savivaldybėms tvarka yra nustatyta, procedūros yra numatytos, kurios šiais metais yra papildytos, atsižvelgiant į su sodininkų bendrijomis susijusius niuansus. Todėl vyriausybė šiems projektams pritaria ir toliau siūlo juos tobulinti.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos nuomone, perduodant sodininkų bendrijose esančius kelius savivaldybėms jokių kadastrinių matavimų daryti nereikia. Kadangi kelių savininkas yra valstybė ir juos valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl sutinkamai su Seimo teisės komiteto nuomone manome, kad matuoti valstybinę žemę būtų nelegalu (nebent, jeigu ją būtų ruošiamasi privatizuoti). Be to, valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms tvarka yra jau patvirtinta. Problemos iškyla todėl, kad kai kurios savivaldybių tarybos nenori šių mėgėjų sodų teritorijose esančių žemės ruožų su keliais perimti. Tačiau mes, kaip ir visi, tikimės, kad šis klausimas bus kuo greičiau išspręstas…

Visą Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=MoDTv_yTq48 (Sodininkų klausimai – nuo 99 iki 134 minutės).

2019-07-17 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Pastaba: „YouTube“ neturi galimybės matyti Jūsų asmeninės informacijos šiame puslapyje iki tol, kol nepaleidžiamas vaizdo įrašas.

Teisinis chaosas ar sąmoningas neveikimas?

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos svetainėje 2019-07-09 publikuotas Seimo LVŽS frakcijos nario Roberto Šarknicko straipsnis „Sodininkų bendrijų kelių tvarkymas: teisinis chaosas ar sąmoningas neveikimas?“ (pateikiamas žemiau).


Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. gruodžio 11 d. buvo priimtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2015 m. liepos 31 d. bendrijos prašymu toje teritorijoje esanti savivaldybė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turėjo perimti ar patikėjimo teise valdyti ir tvarkyti bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su esančiais keliais (gatvėmis).

Tokie sklypai turėjo būti perimti paprastąja tvarka: atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento. Remiantis įstatymu, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. liepos 31 d. turėjo patvirtinti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir nustatyti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, kaip nekilnojamojo turto objektų, formavimo ir jų kadastrinių matavimų tvarką.

Visgi, nors po įstatymo įsigaliojimo praėjo jau bene ketveri metai, viršuje pateiktos įstatymo nuostatos, galima teigti, yra teisiškai mirusios, kadangi nepaisant įstatyme įtvirtintų pareigų, sodininkų bendrijos masiškai susiduria su biurokratinėmis bei teisinėmis problemomis, siekiant žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ir tiesti, perleisti savivaldybėms.

Neseniai susivienijusios sodininkų bendrijos kreipėsi į Seimą, nurodydamos, kad jau daug metų negali užregistruoti suformuotų žemės sklypų, kadangi vis dar nėra priimti įgyvendinamieji teisės aktai: šiuo metu jie aiškiai reglamentuoja tik nuosavybės teise valdomo turto (statinių) registraciją nuosavame žemės sklype arba nuosavo žemės sklypo, suformuoto atliekant kadastrinius matavimus, registravimą Nekilnojamo turto registre.

Atsižvelgiant į tai, Registrų centras prašymų registruoti suformuotus sklypus netenkina nei bendrijų, nei savivaldybių vardu. Kita problema – labai didelė dalis soduose esančių kelių neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, dėl ko savivaldybės, net ir perėmusios sodininkų bendrijų kelius, negali jų pripažinti vietinės reikšmės keliais, dėl ko negali gauti finansavimo šiems keliams rekonstruoti. Kyla klausimas, kas lemia tokius teisinius akligatvius ir kodėl, įstatymui galiojant jau keturis metus, jo nuostatos vis dar yra neįgyvendinamos?

Šiuo atveju žvilgsnis krypsta ne tik į aukščiausias šalies institucijas, tokias kaip Vyriausybė ar ministerijos, tačiau ir prie jų veikiančias įstaigas, valstybės įmones, taip pat savivaldybes. Susidaro įspūdis, kad šiuo metu niekam nėra aišku, kas, ką ir kokia turi perduoti, kaip įregistruoti, kaip tvarkyti ir pan., t.y. vyksta absoliutus teisinis chaosas.

Šiuo metu situacija yra tokia: Susisiekimo ministerija skelbia konkursus sodininkų bendrijų keliams ir gatvėms remontuoti, skiria tam 3,76 mln. Eur, tačiau tik 27 iš 60 šalies savivaldybių teikia paraiškas, dėl ko per 1 mln. Eur taip ir lieka nepaskirstyta, nors jie jau seniai galėjo būti investuoti į sodininkų gerbūvį ir susisiekimo gerinimą. Nepaisant sudarytų sąlygų, tokios savivaldybės, kaip Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio, prašymų dėl finansavimo sodininkų bendrijų kelių taisymui gauti apskritai neteikė. Konkurse nedalyvavo ir nė viena Marijampolės apskrities savivaldybė.

Įdomu tai, kad savivaldybės pirštu baksnoja į Sodininkų bendrijų 6 straipsnį, teigdamos, kad žemės sklypai, skirti keliams (gatvėms) eksploatuoti ir tiesti, joms nėra perduoti. Tuo tarpu, sodininkų bendrijos to padaryti teisiškai negali, kadangi Registrų centras jų neregistruoja, argumentuodamas galiojančiais teisės aktais ir pirštu rodydamas į Vyriausybę bei ministerijas dėl teisės aktų būtino keitimo.

Tuo tarpu sodų bendrijų kelius savo žinioje turinčios savivaldybės suka galvą, kaip šiuos kelius, jiems neatitinkant reikalavimų, pripažinti vietinės reikšmės keliais, kad būtų įmanoma gauti finansavimą. Taigi situacija tragikomiška, finansavimas skirstomas, nors sodininkų bendrijos teisiškai negali perleisti savivaldybėms žemės sklypų (kelių), o savivaldybės – juos pripažinti vietinės reikšmės keliais.

Visgi, kaip ten bebūtų, negalima kaltinti vien tik įstatymų vykdomosios valdžios. Pagal dabartinę situaciją matyti, kad Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatų įgyvendinamumu, rodos, suinteresuotos tiktai sodininkų bendrijos, o ypatingas pasyvumas stebimas iš savivaldybių pusės, kurioms šis įstatymas daro tiesioginę įtaką. Ir ne be reikalo.

Sodų bendrijų keliai šiai dienai – ypatingai prastos būklės, todėl jų rekonstrukcijai reikia daug lėšų, o remiantis įstatymu, savivaldybės šiam tikslui pačios turi skirti nuo 30 iki 50 proc. nuosavų lėšų. Taigi susidaro situacija, kad bet kokie aktyvūs veiksmai, siekiant perimti sodininkų bendrijų kelius, reikštų biudžeto išlaidas, kadangi sodų bendrijos, be abejonės, reikalautų savo teritorijose esančių kelių priežiūros ir tvarkymo. Taigi šioje vietoje ir pradedamas žaisti „karštos bulvės“ žaidimas, kurią sodininkų bendrijos bando ar vienai, ar kitai institucijai atmesti, bet nei viena nenori jos pagauti.

Chaosą šioje srityje gali apibrėžti ir Seime vykstantys veiksniai. Nuo 2015 m., kuomet įsigaliojo minėtos pataisos, susiklosčiusiai situacijai spręsti buvo užregistruoti net 8 skirtingų redakcijų įstatymų projektai (naujausia redakcija 2019-03-25), kuriais siekiama sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, bei užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Visgi, nepaisant nuolat registruojamų ir gerų tikslų vedinų projektų, sodininkai vis dar (jau keturi metai) nesulaukia jų teisėtų, galiojančio įstatymo nuostatomis užtikrintų, interesų įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, noriu viešai kreiptis į visas atsakingas valstybės institucijas, įskaitant aukščiausias: Seimą, Vyriausybę, ministerijas, taip pat valstybės įmones ir savivaldybes, ragindamas prisiimti atsakomybę ir, „karštos bulvės“ žaidimą paliekant nuošalyje, imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti jau prieš keturis metus sodininkų bendrijoms suteiktas, bet vis dar neįgyvendinamas, jų teises.

Robertas Šarknickas, Seimo LVŽS frakcijos narys

Robertas Šarknickas, Seimo LVŽS frakcijos narys


Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1076883/robertas-sarknickas-sodininku-bendriju-keliu-tvarkymas-teisinis-chaosas-ar-samoningas-neveikimas