Pateikiame Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 suvestinių redakcijų sąrašą pagal datą, kuriame rasite nuorodas į šiuo metu galiojančią ir anksčiau galiojusias šio Įstatymo suvestines redakcijas bei atitinkamas nuorodas į šio Įstatymo pakeitimo įstatymus.
Naujienų portale tv3.lt 2019-07-24 publikuotas Vilmanto Venckūno straipsnis „Palies pusę milijono lietuvių – ruošia pokyčius sodininkams“ (pateikiamas žemiau).
Lietuvoje esant šimtams tūkstančių sodų sklypų, kyla daugybė ginčų tarp sodininkų bendrijų ir jiems nepriklausančių sodininkų. Seimas ėmėsi tvarkyti sodų bendrijas, norėdamas teisiškai reglamentuoti santykius tarp sodininkų bei nepaleisti vėjais milijonų, skirtų sodų bendrijų kelių remontams. Aplinkos apsaugos komitete vyko Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo svarstymas.
Paliestų pusę milijono lietuvių
Viena iš įstatymo iniciatorių Asta Kubilienė teigė, kad dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, būdamas komiteto pirmininku, blokavo naujas įstatymo pataisas, tad sodininkai kreipėsi į ją. Pasak A. Kubilienės, įstatymo pakeitimai yra būtini, nes vyriausybė yra paskyrusi 7 mln. eurų sodų bendrijų kelių remontui. „Tačiau jie neturi teisinio pagrindo, kuriuos kelius turėtų pirma remontuoti, kuriuos turėtų kita“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Seimo narės teigimu, įstatymas nustatytų prioritetus, kokiu būdu būtų sudėlioti prioritetai, kurie keliai turėtų būti taisomi pirmiausia. „Jei mes šio įstatymo nepriimsime, šie milijonai nuplauks ir mes jų nepanaudosime“, – įsitikinusi įstatymo projekto rengėja. A. Kubilienė tvirtino, kad sodininkų bendrijos yra valstybės valstybėje, su savomis taisyklėmis, tačiau, politikės teigimu, taip atsitiko būtent dėl reglamentavimo trūkumo.
Politikė atkreipė dėmesį, kad sodo sklypuose yra privačių verslų, tokių kaip remonto dirbtuvės, alaus bravorai, kurie nėra pritaikyti tokio dydžio sklypams. A. Kubilienė stebėjosi, kad savivaldybės suteikia leidimus tokioms įstaigoms. Seimo narė tvirtino, kad įstatymas reglamentuotų, kokie verslai galėtų atsirasti sodo bendrijos sklypuose. Politikė teigė, kad didelė problema ir tai, kad anksčiau bendrijų savininkai reikalaudavo mokesčių iš ne bendrijos narių ir kreipdavosi į teismą, jei jie nesusimokėdavo. Teismas, A. Kubilienės teigimu, dažniausiai priteisdavo mokėtiną sumą.
„Tai neteisinga“, – įsitikinusi A. Kubilienė. Naujasis įstatymas nustatytų, kad bendrijai nepriklausantys nariai, mokėtų už bendro naudojimo objektus, galėtų dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose. Seimo narė prašė pritarti šiam įstatymo projektui, nes, A. Kubilienės žodžiais, pusė milijono gyventojų laukia šio sprendimo. Politikės tvirtinimų, Lietuvoje yra 220 tūkst. sodo sklypų.
Aplinkos ministrui K. Mažeikai kilo klausimas, ar pati A. Kubilienė gyvena sodų bendrijoje. Politikė patvirtino, tačiau, pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija leido jai rengti įstatymo projektą. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė įstatymo projektui ir perdavė jį nagrinėti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
Nori aiškiau apibrėžti, kas nėra apibrėžta
Seimo valstiečių Astos Kubilienės ir Vidos Ačienės parengtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos siekia sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir asmenų, kurie sodo bendrijos teritorijoje turi nuosavybės, tačiau nėra sodų bendrijų nariai.
Seimo nariai nori supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, kad susirinkimuose galėtų dalyvauti ir bendrijai nepriklausantys asmenys. Įstatymo pataisomis taip siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais.
Projekto rengėjos nori užtikrinti sodų bendrijose esančių kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Pataisose taip pats siūloma atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo bei naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams nustatyti minimalų plotį – 4,5 m. Tai nesudarytų kliūčių į sodų bendrijas nelaimės atveju patekti specialiajam transportui, pavyzdžiui, gaisrinės mašinai.
„Šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka. Nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos užtikrinti soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Sodų bendrijos (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
2019 m. liepos 24 d. įvyko Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame svarstytas sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.
Visą Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=iX3xPk8p5vA (Sodininkų klausimai – nuo 73 iki 104 minutės).
2019-07-24 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis
Pastaba: „YouTube“ neturi galimybės matyti Jūsų asmeninės informacijos šiame puslapyje iki tol, kol nepaleidžiamas vaizdo įrašas.
2019 m. liepos 17 d. įvyko Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame svarstytas sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys L. Balsys sodininkus išvadino atgyvenomis ir pasiūlė ne „lopyti sodininkų įstatymą“, o kurti tokias pačias bendrijas iš naujo, vėl su savo taisyklėmis ir tvarka. Nors sodininkų bendrijos sėkmingai funkcionuoja, tačiau pasak L. Balsio, „…mes bandome gaivinti ir lopyti kažkokią nusenusią ir visiškai atgyvenusią sistemą…“ Tuomet pasisakė R. Šalaševičiūtė, viena iš šio SBĮ pataisų projekto autorių. Jos nuomone, pataisos yra būtinos ir tikrai sumažins esamas sodininkų problemas. Komiteto pirmininkas J. Imbrasas taip pat pastebėjo, kad jei jau valstybė sodininkų bendrijų teritorijose leido statyti gyvenamus namus (nes buvo toks poreikis), tai dabar turi pasirūpinti ir infrastruktūra jose, nors tai ir sunkūs sprendimai.
Neprisistatęs dalyvis pasiūlė paprasčiausiai panaikinti sodininkų bendrijas, pavadinti jas gyvenvietėmis ir „nebebus tų lopinėlių“, tačiau nepaaiškino kodėl sodininkams tai turėtų būti geriau nei yra dabar. Ar savivaldybės tuomet turės visada taip trūkstamų lėšų šiose teritorijose esančios infrastruktūros priežiūrai ir vystymui? Juk kalbama apie nemažas lėšas atliekų išvežimui ir tvarkymui, į bendrijas vedančių ir jose esančių kelių priežiūrai, sezoninių vandens tiekimo sistemų aptarnavimui, „žaliųjų“ zonų priežiūrai, ir t. t. Iš kur savivaldybės gaus lėšų visiems šiems darbams atlikti? Juk už visa tai šiuo metu moka pačios bendrijos sodininkų lėšomis! Geriausiu atveju, viskas liktų kaip ir buvo, tačiau susidarytų dar palankesnės sąlygos teisinio reguliavimo vakuumui bujoti.
Komiteto pirmininko pavaduotojas S. Gentvilas paminėjo, kad reikalinga atlikinėti bendrojo plano monitoringą, ir tą turėtų daryti ne tik Aplinkos ministerija, bet ir savivaldybės – tuomet sumažėtų tų pilkųjų, be infrastruktūros zonų skaičius. Seimo narys K. Masiulis pasiūlė atlikti apklausas ir leisti norinčioms bendrijoms išsiregistruoti. Tačiau jau dabar egzistuoja tokia galimybė ir yra išsiregistravusių bendrijų, tačiau nuo to nei buvusioms bendrijoms, nei savivaldybėms geriau nepasidarė.
Seimo narės Astos Kubilienės patarėjas V. Ruonis pastebėjo, jog Vyriausybė yra paruošusi poįstatyminius teisės aktus, kurie leistų dalį kelių tvarkyti valstybės lėšomis, net jei ir nebūtų padarytų kadastrinių matavimų. Komiteto narys A. Skardžius priminė sodininkų bendrijų atsiradimo istoriją (jos buvo formuojamos ne iš gero gyvenimo) ir kad šių teritorijų planavimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija, o Seimo aplinkos komitetas yra šios politikos formuotojas. Tai reiškia, kad Seimo aplinkos komitetas turi kompleksiškai spręsti sodininkų problemas, atsižvelgiant į esamus poreikius, neužsimerkiant prieš esamą padėtį. Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas M. Narmontas pareiškė, kad šiuo metu neturi jokių naujų pavedimų ir naujų teisės aktų pakeitimų neruošia, todėl siūlo svarstyti jau pateiktus teisės aktų projektus.
Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Vaitekūnas pastebėjo, kad aplinkos komitete girdisi daug siūlymų naikinti sukurtas sodininkų bendrijas, nukrypstant nuo darbotvarkės ir nesprendžiant kelių perdavimo klausimo. Kadangi sodininkų yra apie 220 000, tai sudaro apie pusę milijono rinkėjų, kurie per rinkimus atiduos savo balsus. Ir visi šie žmonės apie 50–60 metų savo lėšomis prižiūrėjo valstybinę žemę, t.y. kelius, ir dabar turi teisę pateikti pretenzijas kompensuoti patirtas išlaidas. Sodininkų bendrijų gatvės yra valstybės nuosavybė, kuri nėra inventorizuota. Sodininkų bendruomenė yra patikrinta laiko ir pergyveno jau daug santvarkos permainų. Prieš naikinant tokias bendruomenes, reikia turėti omenyje, kad gali atsirasti daug finansinių išlaidų, bus reikalingi papildomi matavimai, namų valdų kūrimas ir kt. Kas gi padengs šias išlaidas ir kas norės visa tai daryti?
Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Šestakauskas paminėjo, kad sodininkų kelius įrengė įmonės, gamyklos ir kitos organizacijos, o prasidėjus privatizacijai jie buvo primesti sodininkams nuomotis, mokėti pinigus ir dar juos prižiūrėti savo lėšomis. Vėliau pasikeitus įstatymui, leido sodininkams išstoti iš bendrijos narių, o tai sukėlė dar didesnį chaosą ir neaiškumą. Šiuo metu horizonte pasirodė ir sąvoka „juridiniai asmenys“. Šie gali įsigyti sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, tačiau laikosi savų įstatų, kurie neretai kertasi su sodininkų bendrijų įstatais bei interesais.
Išstojęs Vyriausybės atstovas patikslino, kad valstybinės žemės perdavimui savivaldybėms tvarka yra nustatyta, procedūros yra numatytos, kurios šiais metais yra papildytos, atsižvelgiant į su sodininkų bendrijomis susijusius niuansus. Todėl vyriausybė šiems projektams pritaria ir toliau siūlo juos tobulinti.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos nuomone, perduodant sodininkų bendrijose esančius kelius savivaldybėms jokių kadastrinių matavimų daryti nereikia. Kadangi kelių savininkas yra valstybė ir juos valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl sutinkamai su Seimo teisės komiteto nuomone manome, kad matuoti valstybinę žemę būtų nelegalu (nebent, jeigu ją būtų ruošiamasi privatizuoti). Be to, valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms tvarka yra jau patvirtinta. Problemos iškyla todėl, kad kai kurios savivaldybių tarybos nenori šių mėgėjų sodų teritorijose esančių žemės ruožų su keliais perimti. Tačiau mes, kaip ir visi, tikimės, kad šis klausimas bus kuo greičiau išspręstas…
Visą Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=MoDTv_yTq48 (Sodininkų klausimai – nuo 99 iki 134 minutės).
2019-07-17 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis
Pastaba: „YouTube“ neturi galimybės matyti Jūsų asmeninės informacijos šiame puslapyje iki tol, kol nepaleidžiamas vaizdo įrašas.