Naujas įrankis sodininkų bendrijų pirmininkams

2019 m. balandžio 6 d.​​ Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) narių susirinkimo metu buvo patvirtintas naujos LSBA interneto svetainės projektas, pagal kurį naujoji svetainė, be įprastinės naujienų, pranešimų bei nutarimų paskelbimo galimybės, turėtų ir papildomas funkcijas ne tik savo, bet ir jos narių, sodininkų bendrijų, svetainėms.

Tokia „WordPress“ multisvetainė yra sėkmingai sukurta ir jau talpina savyje pirmąsias sodininkų bendrijų svetaines. Šios svetainės savo funkcionalumu ir išvaizda niekuo nesiskiria nuo atskirai valdomų „WordPress“ svetainių. O su jų priežiūra, talpinimu ir sauga susijusios išlaidos yra žymiai mažesnės, kas yra labai aktualu sodininkų bendrijoms, kadangi visos svetainės administruojamos centralizuotai, turi vieną visas svetaines „dengiantį“ SSL sertifikatą, vieną hostingą, ir t. t. Šios svetainės pilnai atitinka reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (sutrumpintai vadinamame „BDAR“) ir kituose teisės aktuose.

Kokios gi galimybės suteikiamos asociacijos narių (sodininkų bendrijų) valdybų pirmininkams, turintiems tokias svetaines? O jų daug, praktiškai viskas, kas įmanoma šiuolaikinėms turinio valdymo sistemoms. (Dukterinės LSBA svetainės sukuriamos asociacijos nariams už nedidelį papildomą metinį mokestį.)

Kaip gi yra vykdomas dukterinės svetainės kūrimas sodininkų bendrijai, LSBA narei, norinčiai tokios svetainės? Pirmiausia, į svetainės duomenų bazę įkeliamas tinkamai suformuotas bendrijos narių sąrašas. Po to yra sukuriama:
– bendrijos svetainės logo;
– svetainės apipavidalinimas;
– bendrijos foto galerija;
– svetainės naujienlaiškis, automatiškai siunčiantis naujausius tinklaraščio įrašus svetainės vartotojams ne dažniau kaip kartą per savaitę;
– apskaitos sistema, įgalinanti išrašyti sąskaitas ir sekti gaunamas pajamas;
– kiti įrankiai.

Tokia svetainė leidžia:
– bet kada ir iš bet kurio kompiuterio ar išmanaus telefono pasiekti bendrijos narių informaciją;
– svetainės vartotojams (bendrijos nariams, jų šeimos nariams ar įgaliotiniams) patiems suvesti ir atnaujinti savo duomenis;
– išrašyti sąskaitas, kad bendrijos nariai ir ne nariai galėtų sumokėti bendrijos nario ir kitus narių susirinkimo nustatytus mokesčius bei įmokas;
– bendrijos valdybos nariai gali susipažinti ir, prireikus, redaguoti svetainės įrašus prieš juos paskelbiant;
– bendrijos apskaitininkas, revizijos komisijos nariai taip pat gali matyti tik jiems skirtą informaciją;
– rinkti, naudoti ir saugoti svetainės vartotojų ir bendrijos narių duomenis laikantis BDAR reikalavimų;
– reguliariai daryti ir skirtingose vietose saugoti užšifruotas svetainės duomenų kopijas;
– kaupti informaciją apie narių dalyvavimą susirinkimuose ir talkose, jų atsiskaitymo su bendrija būklę ir kt.;
– kaupti informaciją apie žemės sklypus bendrijoje (ar yra parduodami, jų apleistumas, įsiskolinimas, gyventojai ir kt.);
– pateikti informaciją bendrijos nariams (narių susirinkimų protokolus, bendrijos valdybos nutarimus, kt.);
– pateikti prašymus, užklausas valdybai;
– gauti savalaikę pagalbą bei konsultacijas iš tinklo administratoriaus.

Tokia svetainė bendrijos pirmininko rankose turėtų tapti tuo įrankiu, kuris leistų rinkti savo bendrijos narių duomenis, pateikti bendrijos nariams (ir ne nariams) informaciją apie mokėtinas įmokas bendrijai, efektyviai organizuoti savo, valdybos, apskaitininko ir revizoriaus darbą bei pakelti savo bendriją į reikiamą lygį (sutinkamai su naujais 2020 m. Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimais).

Prašome apsilankyti SB „Kanklės“, SB „Lantainiai“, SB „Stiklas“ (tik prisijungę vartotojai galės matyti svetainės “Skaitytojui“ skirtą informaciją). Svetainėse naudojama dvipakopė vartotojų registracija – savarankiškai prisiregistravusiems vartotojams automatiškai suteikiama labai apribota „Skaitytojo“ rolė, kuri vėliau, svetainės administratoriui patvirtinus vartotojo tapatybę, gali būti pakeista į aukštesnes privilegijas turinčią rolę („Nario“, „Apskaitininko“, „Revizoriaus“, „Valdybos nario“ ar „Pirmininko“), kuri suteikia vartotojui jo pareigas atitinkantį duomenų prieinamumą. Šiuo metu yra kuriama svetainės „Demo“ versija, kuri leis suinteresuotiems asmenims susipažinti su tipiškos sodininkų bendrijai skirtos dukterinės svetainės veikimu ir išdėstymu.

Kad užsisakyti tokią svetainę, prašome pirmiausia užsiregistruoti LSBA svetainėje ir tada susisiekti su mumis. Lauksime jūsų prisijungiant prie mūsų!

Pasitarimas dėl sodininkų bendrijų teisinio reglamentavimo

Žemiau pateikiamas pasitarimo dėl sodininkų bendrijų teisinio reglamentavimo, vykusio 2019 m. lapkričio 13 d. Vyriausybės kanceliarijoje, protokolo (Nr. LV-311) išrašas.

 


 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

 

PASITARIMO DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ TEISINIO REGLAMENTAVIMO

PROTOKOLAS

 

2019-11-18 Nr. LV-311

Vilnius

 

Pasitarimas įvyko 2019 m. lapkričio 13 d. 16.00 val. 413 kab.

 

Pasitarimo pirmininkas: Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis

Pasitarimo sekretorė: Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėja Gina Gajauskienė

 

SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 pripažinimo netekusiu galios.

 

A. Minajeva pristatė siūlymą pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą Nr. IX-1934 (toliau – SB įstatymas). Būtų siekiama, kad sodininkų bendrijos (toliau – SB), vadovaujantis Asociacijų įstatymu, per nustatytą tam tikrą pereinamąjį laikotarpį pakeistų teisinę formą iš SB į „bendruomenė“. Taip pat pristatė šiuo metu Aplinkos ministerijos (toliau – AM) surinktus (ne galutinius) duomenis, kurie sudaro prielaidas inicijuoti galiojančio SB reguliavimo keitimą. Esant dabartiniam reguliavimui teisinės, ekologinės, socialinės ir finansinės problemos gilėja, manoma, kad bendrijų narių mokami mokesčiai dažnai panaudojami neskaidriai arba iššvaistomi, kyla konfliktų tarp SB narių ir bendrijai nepriklausančių sodininkų, vyksta daug teisminių ginčų. Šiuo metu įstatyme nustatyta kartelė (2/3 visų SB narių sprendimas) dėl SB likvidavimo yra per aukšta, nes tokio kiekio žmonių surinkti beveik neįmanoma (emigracijos įtaka ir kt.). Registrų centro duomenimis, Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apie 1 800 SB. „Sodros“ pateikti duomenys rodo, kad iš 1 800 SB tik 1 327 yra registruotos „Sodroje“, o deklaruoja ir mokesčius moka tik 660 SB darbuotojų. Kyla įtarimų dėl neskaidrios, galbūt net šešėlinės veiklos. Pateikiamas pavyzdys, kaip vienos SB interneto svetainėje nurodoma, kad darbo užmokesčiui reikia surinkti 4 800 eurų, o „Sodros“ duomenimis, toje SB nėra nė vieno samdomo darbuotojo. Pateikiama informacija, kad panaši situacija ir su gautais duomenimis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI). 2018 metų ataskaitas pateikė tik 281 SB, o VMI yra registruotos 1 388 SB, ir iš jų tik39 nurodo, kad vykdo veiklą. 243 SB pateikė nulines ataskaitas, o likusios apie 1 000 SB nieko nepateikė. Daroma prielaida, kad realiai dirba tik apie 300 SB, kurios deklaruoja, moka mokesčius ir neapgaudinėja savo narių dėl administravimo mokesčių. AM duomenimis, šiuo metu SB yra registruota tik 3 vandenvietės, 120 požeminių vandens gręžinių, kurie priklauso tik 91 SB, ir nė viena SB neturi leidimo eksploatuoti vandens gręžinius, kartu nemoka ir mokesčio už išteklius. Paminėta, kad daugiausia problemų kyla mažose SB ir jos palaiko SB naikinimo idėją.

 

G. Burokienė pasiūlė dabar nesvarstyti SB statuso naikinimo atkreipdama dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime svarstomas SB įstatymo pakeitimas, kurį priėmus daug problemų bus išspręsta. Minėtam SB įstatymo pakeitimo projektui Vyriausybė iš esmės pritarė, o šiuo metu AM teikiamas siūlymas dėl SB įstatymo pripažinimo netekusiu galios prieštarauja Vyriausybės pateiktai pozicijai dėl šiuo metu Seime svarstomo SB įstatymo projekto. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad ir šiuo metu nedraudžiama likviduoti SB. Jos nariai gali likviduoti SB ir kurti nebūtinai bendruomeninę organizaciją, gali įkurti gyventojų bendriją. Šiuo metu nustatyta, kad SB gali būti likviduojama, jei už tokį sprendimą balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių. Todėl konkrečiai, siekiant SB likvidavimo palengvinimo, siūlo teikti pasiūlymus dėl šiuo metu Seime svarstomo įstatymo projekto.

 

V. Grumbinas pažymėjo, kad savivaldybės nemato SB teritorijų, nes jos neįregistruotos registruose. Problemos susijusios su žemės dokumentais, teritorijų planavimu. Neįregistravus teritorijų planavimo dokumentų, negalimi tolesni veiksmai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sodininkai neturėtų rūpintis jiems nepriklausančiais žemės sklypais ar turtu. Jei kelių nuosavybė neregistruota, siūlo kreiptis į savivaldybę, teismą ir tada savivaldybė turi juos paimti kaip bešeimininkį turtą.

 

A. Mačiulis pažymėjo, kad diskusija dėl SB įstatymo naikinimo yra ne nauja, buvo daugybė pavedimų AM teikti konkrečius, tam tikrais skaičiavimais ir poveikio vertinimu pagrįstus siūlymus, ir to, kas dabar pateikta, nepakanka, turi būti parengtas nuoseklus veiksmų planas, nes situacija nėra lengva.

 

R. Vaitekūnas taip pat pritarė, kad pateiktas AM siūlymas nepagrįstas. Sprendimas apimtų apie 220 000 sodininkų.

 

A. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad jei kai kurios SB veikia pažeidžiant įstatymus, yra nelegalios, nemoka mokesčių, nedeklaruoja savo veiklos, tai yra tam tikrų institucijų atsakomybės klausimas, ir šios institucijos turi imtis priemonių. Dėl to nereikėtų naikinti įstatymo. Paprašyta AM pasidalinti surinkta informacija oficialiai su Vyriausybės kanceliarija (toliau – VK), kad būtų galima imtis priemonių, situaciją galima būtų panagrinėti ir LRV Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje. Galbūt kai kurias problemas galima išspręsti poįstatyminiais teisės aktais. Jei kas nors ko nors nevykdo, nereikėtų dėl to naikinti įstatymą. Vertėtų paieškoti gerai veikiančių SB ir panagrinėti gerąją praktiką.

 

R. Šeštakauskas taip pat pritarė, kad informacija neišsami, abejotina. Toks sprendimas tik pablogintų situaciją. Tokiam SB valdymo modeliui, kaip šiuo metu yra administruojami daugiabučiai, nepritaria. Administratoriaus negalima nušalinti, negalima išsireikalauti dokumentų, nevyksta susirinkimai ir pan., kai tuo tarpu SB veikloje galima dalyvauti aktyviai, rinkti valdybą, nušalinti pirmininką ir pan.

 

L. Čiako nuomone, reikia ieškoti priemonių minimoms problemoms spręsti. Įvertinus situaciją per žemės santykius, įstatymo naikinimas būtų „kirvio principas“. SB įstatymas tam tikra prasme turi tam tikrų išlygų visuose žemės santykiuose. SB įstatymą pripažinus netekusiu galios, atsirastų daug nežinomybės, pavyzdžiui, kas bus su ta žeme, kuri SB suteikta bendrosioms reikmėms. Vienur yra žemės ūkio paskirties žemė, kitur bendrasis planas numato gyvenamąsias teritorijas. Žemės ūkio paskirties žemėje vieni spėjo pasistatyti namus, kiti, kur žemės ūkio paskirtis, pripažinus SB įstatymą netekusiu galios, jau namo nebepasistatys. Arba savivaldybė turės keisti bendrąjį planą. Be to, yra pradėta daug sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų su tikslu perduoti žemę SB. Neaišku, kaip būtų su jais. Be aukciono nebūtų galima nei įsigyti, nei išsinuomoti žemės. Imtų veikti visai kitas žemės santykių mechanizmas.

 

G. Pupšytė pažymėjo, kad pasiūlymai ir idėjos yra gerai, tačiau nieko nėra pasakyta, kaip minimos problemos bus sprendžiamos, koks finansavimas reikalingas ir pan. Nepateikta jokių skaičiavimų, tyrimų. Todėl ŽŪM pateikto siūlymo naikinti SB įstatymą nepalaiko ir siūlo rengiant siūlymus glaudžiau bendradarbiauti su socialiniais partneriais.

 

V. Ablingienė atkreipė dėmesį, kad idėja naikinti SB nėra nauja. Lietuvos savivaldybių asociacija dar 2018 m. birželio mėnesį pateikė savo vertinimą, nurodė grėsmes ir neaiškumus; tai išlieka aktualu ir šiandien.

 

D. Mikalauskienė kalbėjo apie planavimą, kadastrinius matavimus. Dabar dėl teisinio reglamentavimo klausimų nekyla, SB įstatyme nurodyta – SB generaliniai planai keičiami rengiant žemės sklypų pertvarkymo projektą. Ten, kur generalinių planų sprendiniai išliko nepakitę, galima iš karto atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti tuos žemės sklypus. O ten, kur yra pokyčių, rengiami žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai. Dabar yra veikiantis mechanizmas, daug projektų rengiama, tikslinama, registruojami žemės sklypai. Sklypų valdymo ir disponavimo klausimas sprendžiamas, nepaisant to, kad SB generaliniai planai nėra registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre.

 

NUTARTA:

  • Nepritarti pateiktam siūlymui naikinti SB įstatymą.

  • Pasiūlyti AM teikti konkrečius pasiūlymus dėl šiuo metu Seime svarstomo SB įstatymo projekto, susijusius su sąlygų likviduoti SB palengvinimu.

  • Pasiūlyti AM glaudžiau bendradarbiauti su SB organizacijomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis ir konkrečius sprendimų projektus dėl SB teisinio reglamentavimo tobulinimo teikti Vyriausybei tik iš esmės įvertinus esamą situaciją, atlikus išsamią, skaičiavimais pagrįstą analizę, teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą, įvertinus visas galimas alternatyvas.

  • Pasiūlyti AM oficialiai pateikti VK turimą informaciją apie SB galimai vykdomą neteisėtą veiklą, nemokamus mokesčius ir pan.

 

 

 

Pasitarimo pirmininkas         Alminas Mačiulis

 

 

Pasitarimo sekretorė          Gina Gajauskienė

 


Seime svarstytas Sodininkų bendrijų įstatymo projektas

Seimo 2019 m. lapkričio 14 d. vakariniame posėdyje darbotvarkės klausimu 2-5 svarstytas Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2277(7)).

Dokumento tekstą rasite čia.

Pasibaigus svarstymui, įvyko balsavimas dėl pritarimo projektui. Balsavo 86 iš 89 užsiregistravusiųjų Seimo narių: už – 59, prieš – 4, susilaikė – 23. (Po svarstymo pritarta.)

Daugiau apie šį darbotvarkės klausimą rasite čia.


Visą Seimo 2019-11-14 vakarinio posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=Gg_VcUwu3bM (sodininkų klausimas – nuo 36 iki 75 minutės).

2019-11-14 Seimo vakarinis posėdis Nr. 348

Pastaba: „YouTube“ neturi galimybės matyti Jūsų asmeninės informacijos šiame puslapyje iki tol, kol nepaleidžiamas vaizdo įrašas.

Seimo komitete svarstytas Sodininkų bendrijų įstatymo projektas

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje svarstytas Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.

Svarstant pasiūlymus Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimams, nutarta nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui nereglamentuoti sodininkų kelių pločio, nes dauguma sodininkų kelių pagal jų faktinį plotį neatitinka Kelių įstatyme keliamų reikalavimų ir tokių kelių platinimas būtų komplikuotas bei, vertinant šalia jų susiformavusią sklypų struktūrą, užsitęstų neribotą laiką. Komiteto nuomone, „projekte siūlomos nuostatos, susijusios su sodininkų kelių perdavimo savivaldybėms reglamentavimu, nustatant perdavimo ir registravimo Nekilnojamo turto registre tvarką, sąlygas, bei prioritetus. Ketinimo protokolai reguliuoja savivaldybės ir sodininkų bendrijos susitarimų dėl kelių perdavimo savivaldybei tvarką. Nuostatos dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra nekeičiamos ir paliekamas galiojantis teisinis reguliavimas.“

Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, buvo pritarta pasiūlymui pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai, su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) registravimas Nekilnojamojo turto registre vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikantis šios prioritetų eilės:
1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys.
4) keliai (gatvės) nepaminėti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.“

Jei pavyktų tai įgyvendinti, savivaldybėms būtų perduodami ne keliai (statiniai), kuriems reikalingi projektai ir matavimai, o žemės ruožai (sklypai). Šiems perdavimams yra pakankama įstatyminė bazė ir nereikėtų ruošti jokių perdavimo taisyklių ar programų, o šiuose sklypuose esančių kelių registraciją vėliau atliktų pati savivaldybė valstybės lėšomis.

Pritarta pasiūlymui pakeisti įstatymo 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė – komercinė veikla, kuri neatitinka mėgėjų sodininkystės sąvokos, gali būti vykdoma tik nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo, poilsio sąlygų ir mėgėjų sodininkystės veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.“

Pritarta pakeisti įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu.“

Pritarta pakeisti įstatymo 221 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrosios sodo teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu, kitas suteiktas paslaugas;“.

Komiteto nuomone, „išankstinės sąskaitos šiuo metu kelia daug ginčų. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama apsaugoti kitus asmenis nuo nepagrįstų ar neaiškių reikalavimų atsiskaityti už iš anksto nesuderintus darbus. Kitiems asmenims siūloma suteikti teisę nedalyvauti įsigyjant naują bendrąją dalinę nuosavybę, todėl pasiūlymo įgyvendinimas galimai sukeltų praktinio įgyvendinimo problemų, taikant šias nuostatas sistemiškai. Kiti asmenys būtų priversti mokėti už neegzistuojantį objektą. Taip pat nėra aiškus tokio mokėjimo įgyvendinimo mechanizmas. Pažymėtina, kad kaupiamosios įmokos, mokamos bendrijos narių, yra numatytos projekte.“

Taip pat, „atsižvelgiant į tai, kad bendrija administruoja visų asmenų bendrąją dalinę nuosavybę, tos administravimo išlaidos turi būti paskirstomos visiems bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams: ir bendrijos nariams ir kitiems asmenims. Pagal egzistuojančią teismų praktiką išlaidos, skirtos konkretaus juridinio asmens išlaikymui, turi būti sumokamos tik to juridinio asmens (šiuo atvejų bendrijos) narių. Tad į kitų asmenų įmokas išlaidos bendrijos kaip juridinio asmens administravimui nebus įtraukiamos.“

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos nuomone, tokiu atveju sodininkų bendrijos bus verčiamos užsiimti „nelegalia buhalterija“, kadangi priimti pinigus iš ne bendrijos narių gali tik buhalteris, kuriam privaloma mokėti atlyginimą, tačiau, komiteto nuomone, mokėti tą atlyginimą „gali“ tik bendrijos nariai. Tokiu būdu, bendrijų nariai būtų diskriminuojami, nes jie turėtų mokėti ir už ne bendrijos nariams teikiamas paslaugas. Panaši situacija susidaro ir su infrastruktūros priežiūra. Indrastruktūra (keliai, vandens linijos, tvoros ir kt.), surinkus lėšas iš narių ir ne narių, pati savaime nesusitvarkys – kažkam reikės ieškoti rangovų, pirkti medžiagas, prižiūrėti darbų kokybę ir kt. Įprastai, visa tai atlieka bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai. Tačiau išeina, kad už šiuos darbus turės mokėti tik bendrijos nariai, nes tai jau „išlaidos bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimui“. Kitaip tariant, bendrijų nariai vėl turės mokėti už ne narius. Visa tai prieštarauja Civiliniam kodeksui – bendrijų nariai negali būti diskriminuojami ir verčiami mokėti už visų bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų gerbūvį ir jo gerinimo darbus, tuo tarpu, kai ne nariai „gali“ mokėti tik už „medžiagas“. Mūsų nuomone, ne nariai taip pat privalo mokėti už darbų organizavimą bei jų priežiūrą. Taip pat manome, kad sodininkų bendrijose nesusidaro jokių „administravimo“ išlaidų, kadangi mokėti atlyginimą buhalteriams bendrijos privalo, o pirmininkams bendrijos taip pat moka ne už „administravimą“, o atliekamus darbus (kad galėtų išlikti juridiniais asmenimis).

Seimo nario Kęstučio Bacvinkos pasiūlymas pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui ir (ar) antstoliui sudarant sodo sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.“

Šis pasiūlymas, deja, buvo atmestas. O pasitaiko atvejų, kai sodo sklypą parduoda teismo antstolis, kuris betvarkydamas pardavimo sutartį pats, nedalyvaujant notarui, nepareikalauja iš buvusio sklypo savininko pažymos apie atsiskaitymą su bendrija. Tokiais atvejais bendrija susiduria su problemomis susigrąžinant buvusio sklypo savininko nesumokėtas įmokas.

Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos bei Projekto XIIIP-2277(7) lyginamasis variantas detalesniam susipažinimui pateikiami žemiau:

No downloads found!

    Visą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=BmL4PEl071E (sodininkų klausimai – nuo 85 iki 120 minutės).

    2019-11-05 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis

    Pastaba: „YouTube“ neturi galimybės matyti Jūsų asmeninės informacijos šiame puslapyje iki tol, kol nepaleidžiamas vaizdo įrašas.

    Reikalavimai statiniams ir želdiniams sodininkų bendrijose

    Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų – per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai.

    Pavyzdžiui, sodininkas savo sklype pasisodina eilę tujų, jo manymu, „pakankamai toli“ („net per gerą pusmetrį“) nuo kaimyno ribos ir informuoja pastarąjį jau „post factum“. Laikui bėgant, išaugusios tujos pradeda kaimynui užstoti saulę, jų šakos lieka nekarpomos ir toliau bujoja į kaimyno teritoriją, vis labiau aštrindamos konfliktą. Dar keblesnė situacija susidaro pastačius laikinus statinius (pavėsines, lauko tualetus, kt.) ar įrenginius (pvz., nuotekų valymo) per arti kaimynio sklypo ribos.

    Kad išvengti panašių situacijų, yra ypač svarbu, kad sodininkai laikytųsi savo bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose (pateikiama žemiau). Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.

    Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui). Be statybos leidimo galima statyti tik sodo baldus bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (dekoratyvines tvoreles, lieptus, skulptūras, sporto aikšteles, suolelius, židinius, ir kitus laikinuosius statinius).

    Statiniai sodo sklypuose turi būti statomi laikantis šių reikalavimų:
    – draudžiama statyti statinius, kurie skirti teikti paslaugas (prekyba, remontas ir kt.)
    – pastatai statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos;
    – atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui; o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – esant bendrijos valdybos sutikimui;
    – gyvenamo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m;
    – priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m;
    – tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos 2–3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo, nuošaliose sklypų vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių (kad nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams, kitiems asmenims ir aplinkai).

    Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui – iki 30 %. Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams.

    Reikalavimai statiniams ir želdiniams sklypuose.

    Kauno rajono savivaldybės pateikta schema, atvaizduojanti leidžiamus statinių ir želdinių atstumus iki kaimyninių sklypų ribų privačioje žemėje ir mėgėjų sodo sklypuose.

    Medžiai (vaismedžiai) ir krūmai (vaiskrūmiai) sodo sklypuose turi būti sodinami laikantis šių reikalavimų:
    – aukštaūgiai medžiai ir vaismedžiai (aukštesni kaip 3 m) sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o šiaurinėje sodo sklypo dalyje – ne arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos;
    – žemaūgiai medžiai ir vaismedžiai (žemesni kaip 3 m) sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
    – krūmai ir vaiskrūmiai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
    – sodiniai neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams (mažesnias nei nurodyta atstumais jie gali būti sodinami tik esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui);
    – elektros oro linijos apsaugos zonoje (t. y. 2 m į abi puses nuo kraštinių linijos Iaidų) draudžiama sodinti aukštaūgius (išaugančius virš 4 m) medžius ir vaismedžius;
    – elektros oro linijos apsaugos zonoje augančių medžių šakos turi būti išgenėtos taip, kad po laidais vertikalia kryptimi nesiektų daugiau kaip 4,0 m nuo žemės paviršiaus ir horizontaliai kryptimi nepriartėtų arčiau kaip per 1,5 m iki kraštinio linijos laido;
    – sklypo savininkui laiku neišgenėjus elektros oro linijos apsaugos zonoje esančių medžių, bendrijos valdyba kreipiasi į elektros tinklo operatorių dėl išgenėjimo, o už suteiktas paslaugas privalo apmokėti sklypo savininkas;
    – dekoratyvinės gyvatvorės sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą, gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0–1,2 m.

    Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių. Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.

    Jei aukščiau minėtų taisyklių ir reikalavimų laikytis nėra galimybės ar, pavyzdžiui, ankščiau gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimai ar kaimynų susitarimai statyti arba želdinti per arti ribų yra pamesti (prarasti), rekomenduotina gauti rašytinius kaimynų sutikimus (susitarimus) bei pateikti jų kopijas sodininkų bendrijos valdybai saugojimui. Tai leistų išvengti galimų problemų ateityje naujiems savininkams nusipirkus sklypus.