Lietuviškos šventės vasarį

2-sis iš 10 įrašų serijoje Lietuviškos šventės

Senoviški lietuviški vasario pavadinimai: kovinis, ragutis, mažasis ragas, pridėtinis.

Vasario 2 d. – Gramnyčia, Perkūno diena, Grabnyčios. Kristaus paaukojimo šventė.
Vasario 3 d. – Šv. Blažiejus, Linų, Eglės diena
Vasario 5 d. – Gabijos, Duonos diena, Šv. Agota
Vasario 9 d. – Šv. Apolonija
Vasario 24 d. – Vieversio diena, Šv. Motiejus

Nors vėjas ir šiltesnis, bet pūgos siaučia, žvėreliams ir paukščiams, tai pats sunkiausias mėnuo, nes šlapias sniegas krinta čia užšaldamas, čia ištirpdamas, o po suledėjusio sniego pluta sunku maisto rasti.
Skaityti toliau

Vasaris

2-sis iš 12 įrašų serijoje Mėnesiai

Vasaris yra antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais. Tris kartus istorijoje vasaris turėjo 30 dienų. Ne keliamaisiais metais vasaris prasideda ta pačia savaitės diena, kaip kovas ir lapkritis. Keliamaisiais – ta pačia savaitės diena, kaip rugpjūtis.

Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė. Lietuviškai vasaris dar vadintas ragučiu, kovu, koviniu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.
Skaityti toliau

Vasario mėnesio darbai

1-sis iš 9 įrašų serijoje Mėnesio darbai

Daržininko darbai vasarį

  • Ilgiau užsitęsus atlydžiui, reikia tikrinti, ar nepradėjo kilti temperatūra sandėliuke ar podėlyje. Jei temperatūra siekia 4–5 °C, patalpą būtina vėdinti.
  • Šiltuose sandėliukuose, kuriose maža santykinė oro drėgmė (tokia dažniausiai būna daugiabučių rūsiuose) laikomos daržovės pradeda vysti, prastėja daržovių kokybė. Norint šito išvengti, t. y. padidinti drėgmės lygį, ant grindų padėkite indą su vandeniu.
  • Mėnesio gale polietileniniuose šiltnamiuose nukaskite sniegą. Tą plotą pabarstykite durpėmis arba medžio pelenais. Dirva greičiau įšils, todėl sėti ir sodinti daržoves galėsite anksčiau.
  • Skaityti toliau

Lietuviškos šventės sausį

1-sis iš 10 įrašų serijoje Lietuviškos šventės

Senoviški lietuviški sausio pavadinimai: ragas, siekis, pusčius, vilkų mėnuo.

Sausio 1 d. – Naujųjų metų šventė
Sausio 6 d. – Trys Karaliai.
Sausio 19 d. – Kumeliuko krikštynos, Krikštai
Sausio 25 d. – Pusiaužiemis, Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimas

Naujųjų metų šventė. Švęsti Naujuosius metus mūsų krašte, o ir visoje Europoje, yra gana nauja tradicija. Tačiau kai kurie šios šventės elementai – žalioji eglutė ir jos papuošalai – raudoni obuoliai, riešutėliai, šiaudinukai, žvakutės – yra artimi baltų pasaulėjautai. Skaityti toliau

Sausis

1-sis iš 12 įrašų serijoje Mėnesiai

Sausis, lot. Januarius Iānuārius (Janus + arius – Januso mėnuo) – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Keliamaisiais metais sausis prasideda ta pačia savaitės diena, kaip balandis ir liepa. Ne keliamaisiais – ta pačia savaitės diena kaip ir spalis.
Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė.

Pirmojo metų mėnesio titulą sausis perėmė iš kovo todėl, kad sausį romėnai paprastai rinkdavo konsulus. Lotyniškasis sausio mėnesio pavadinimas kildinamas iš romėnų durų ir vartų dievo Jano vardo, nes jis atidaro duris naujų darbų pradžiai. Dviveidis dievas Janas jaunuoju veidu žiūri į ateitį, senuoju – į praeitį.
Skaityti toliau