Balandis

4-sis iš 12 įrašų serijoje Mėnesiai

Balandis – ketvirtas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių. Jį sudaro 30 dienų. Lotyniškas mėnesio pavadinimas Aprīlis kildinamas iš senovės etruskų žodžio Apru, reiškiančio ‘Afroditė’.

Keliamaisiais metais balandis prasideda ta pačia savaitės diena kaip sausis, ne keliamaisiais – kaip liepa.

Seniau balandis vadintas – Žiedų, Karvelio, Sultekis, Mildvinis.
Skaityti toliau

Balandžio mėnesio darbai

3-sis iš 9 įrašų serijoje Mėnesio darbai

Baigiame genėti vaismedžius

Galima nupjauti per tankiai augančius vaismedžius. Tankus sodas – tai grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Vaismedžius raunant iš dirvos būtina pašalinti kuo daugiau šaknų. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų ir dėl to naujai pasodinti medeliai blogai auga.

Išėjus pašalui ir žemei kiek pradžiuvus, sodinami prikasti ar įsigyti medeliai. Prieš sodinimą gerai apžiūrėti medelių šaknis, įsitikinti, ar neapgraužtos, ar nėra gumbų, patrumpinti per ilgas šaknis.

Išretinami per tankiai augantys serbentų krūmai, šalinamos serbentinių erkučių apniktos šakos (tokias šakeles galima atpažinti iš išpūstų pumpurų). Pašalintos šakas reikia tuojau pat sudeginti. Retinami ir iš viso šalinami derėję aviečių stiebai. Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc), pradedama skiepyti. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės.

Skaityti toliau

LSBA rekomenduoja atidėti visuotinius narių susirinkimus

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus koronaviruso protrūkį pandemija, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija rekomenduoja atidėti visuotinius bendrijų narių susirinkimus bendrijose, įprastai vykstančius sodininkų bendrijose pavasarį (turinčius įvykti 4 mėnesių laikotarpyje po finansinių metų pabaigos) iki neapibrėžto termino (kol viruso pandemija nebus atšaukta). Nerimą kelia 2020-03-11 anglų kalba pasirodęs straipsnis „Testai rodo, kad naujas virusas ant kai kurių paviršių išgyvena iki 3 dienų“. Jo santrauką lietuvių kalba pateikiame žemiau.


Kelių pagrindinių mokslinių institucijų atlikti JAV federalinės vyriausybės finansuojami tyrimai parodė, kad naujoji koronaviruso forma gali išgyventi ore net kelias valandas.

Trečiadienį internete paskelbtas Prinstono universiteto, Kalifornijos-Los Andželo universiteto ir Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) mokslininkų tyrimas (dar laukiantis kolegų atsiliepimų) rodo, kad COVID-19 virusas išlikti gyvybingas ore gali net „iki 3 valandų po aerozolizacijos“, o ant plastikinių ir kitų paviršių – net iki trijų dienų.

„Mūsų rezultatai rodo, kad HCoV-19 perdavimas lašeliniu ir kontaktiniu yra tikėtinas, nes virusas gali išlikti gyvybingas aerozoliuose daug valandų, o ant paviršių – dienomis“, – rašoma tyrimo santraukoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės gali būti užkrėsti liga tiesiog sklindant užkratui oru ar pernešant jį nuo kieto paviršiaus, net jei tiesioginis kontaktas su užkrėstu asmeniu nevyksta. Jei išvados bus patvirtintos, jos smarkiai prieštaraus ankstesniems žiniasklaidos pranešimams, teigiantiems, kad virusas yra pernešamas tik tiesioginio kontakto būdu.

Patvirtintų koronaviruso infekcijų skaičius visame pasaulyje peržengė 121 tūkstantį žmonių, o mirusių skaičius – daugiau nei 4300 žmonių. Daugiausia mirčių įvyko žemyninėje Kinijoje, iš kur, kaip manoma, virusas ir kilo, bei Italijoje, kur šiuo metu patiriamas didelio masto protrūkis.

PSO trečiadienį paskelbė koronaviruso protrūkį pandemija. PSO pareigūnai perspėjo, kad jiems „didelį susirūpinimą kelia nerimą keliantis ligos plitimo ir jos sunkumo lygis bei nerimą keliantis pasaulio vyriausybių neveiklumas siekiant užkirsti kelią ligai“ nuo plitimo.


Šaltinis: https://abcnews.go.com/US/wireStory/tests-show-virus-lives-surfaces-days-69534882

Koronaviruso (COVID-19) išplitimas pasaulyje 2020-03-12

Koronaviruso (COVID-19) išplitimas pasaulyje 2020-03-12

Pažymėtina, kad infekuotų koronavirusu skaičius, kai kuriais duomenimis, padvigubėja kas 6 dienas ir gali siekti net 1,8–6,7 % mirštamumą. Kad matyti esamą koronaviruso išplitimo statistiką ir žemėlapį, kasdien atnaujinamą Pasaulio sveikatos organizacijos, prašome nuspausti šią nuorodą.

Šiuo metu užkrėtimo laipsnis, žinomas kaip „R0“ (arba vidutinis naujų infekcijų, kurias sukelia vienas užkrėstas asmuo, skaičius) nėra tiksliai žinomas. Atrodo, kad „Covid-19“ plinta iš pradžių mažose grupėse, kuriose infekuotų skaičius per trumpą laiką gali staiga padidėti. Pavyzdys – Uhanas, kur pandemija prasidėjo, arba Italija, kur infekuotų skaičius per dvi savaites padidėjo daugiau nei 28 kartus: 2020-02-25 konstatuoti 323 atvejai, o 2020-03-09 – jau 9172 atvejai.
 

Sodininkų bendrijose esantys sklypai parduodami su skolomis

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija 2020-03-02 vieno savo nario Panevėžio rajone vardu išsiuntė laišką, adresuotą antstolių kontorai, pardavusiai varžytinėse sodininkų bendrijos teritorijoje esantį žemės sklypą su skolomis, prašydama teisinio išaiškinimo, kas turėtų padengti esamą įsiskolinimą sodininkų bendrijai.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai parduodant žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijos teritorijoje, pirkėjas nebuvo informuotas apie nesumokėtas prievoles sodininkų bendrijai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi:
„2. Bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.“

Tačiau pažyma apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai už žemės sklypus iš sodininkų bendrijų paprastai nėra gaunama, nes antstolių kontoros apie tai net nesusidomi. Pirkimo–pardavimo sutartis sudarant ir patvirtinant notarams, tokių problemų įprastai nebūna, nes notarus įpareigoja įstatymas.

Vis tik lieka neaišku, kas turi apmokėti esamą įsiskolinimą už žemės sklypą bendrijai – naujasis savininkas ar antstolių kontora?

Šis klausimas taip pat buvo išsiųstas Seimo ir antstolių atstovams.

Lietuviškos šventės kovą

3-sis iš 10 įrašų serijoje Lietuviškos šventės

Senoviški lietuviški kovo pavadinimai: morčius, karvelinis, balandų, balandinis.

Kovo 4 d. – Kovarnių (Špokų) diena, šv. Kazimieras
Kovo 6 d. – Pavasario šauktuvės
Kovo 8 d. – Užgavėnės
Kovo 10 d. – Keturiasdešimties paukščių diena
Kovo 19 d. – Pempės diena
Kovo 20 d. – Pasaulinė žemės diena
Kovo 20–21 d. – Lygiadienis, pavasario pradžia
Kovo 25 d. – Gandrinė, Bičių diena
Skaityti toliau