Birželis

6-sis iš 12 įrašų serijoje Mėnesiai

Birželis yra šeštasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių. Jį sudaro 30 dienų. Lotyniškas mėnesio pavadinimas Iūnius kildinamas iš deivės Junonos vardo.

Lietuviški pavadinimai – Beržė, Jaunis, Mėšlinis, Sėtinis, Visjavis.

Birželis prasideda savaitės diena, nesutampančia su jokiu kitu mėnesiu.

Birželį dienos ilgumas yra ~17 valandų, todėl tai yra šviesiausias metų mėnuo. Vidutinė mėnesio oro temperatūra 15,4 °C, tačiau kartais gali pakilti iki 31-34 °C, o dirva sušilti iki 52-55 °C. Retkarčiais birželį pasitaiko šalnų, kurių metu naktį temperatūra nukrenta iki -3 °C. Vėlyviausios šalnos 1959 m. birželio 20 d. užfiksuotos Varėnoje. Karščiausia temperatūra, užfiksuota birželį +35 °C (Druskininkuose, 1885 m), šalčiausia -2,8 °C (1977 m. Šventojoje).
Skaityti toliau

Birželio mėnesio darbai

4-sis iš 9 įrašų serijoje Mėnesio darbai

Darbai sode

  • Birželio antroje pusėje galima išlaužyti vilkūgius. Jei to nepadarysime, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti. Toks darbas pareikalaus daugiau laiko ir neretai paskatins naują vilkūgių augimą.
  • Birželio viduryje ir antroje pusėje rekomenduojama apriboti vaismedžių aukštį. Paprastai viršūnė pašalinama virš silpniau išsivysčiusios šoninės šakelės. Vien genėdami aukštaūgio vaismedžio nepadarysime žemaūgiu.
  • Patikrinkime perskiepytus vaismedžius. Įskiepis jau turi būti prigijęs. Jam augti sudarykime palankias sąlygas – apgenėkime stelbiančias šakas, saugokime nuo ligų ir kenkėjų.
  • Kad vaismedžiai kasmet derėtų ir užaugintų gražius vaisius, geriausia specialiais preparatais praretinti žiedus. Dar ne vėlu retinti užuomazgas. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažiau vaismedžiai pramečiuoja. Sodininkai mėgėjai, auginantys žemaūgius vaismedžius, užuomazgas gali išretinti rankomis. Žiedyne palikite po 1–2 geriausiai išsivysčiusias užuomazgas. Vėliau, jei reikės, galėsite praretinti dar kartą. Obuoliu tapsiančios užuomazgos turėtų likti kas 10–15 cm viena nuo kitos. Obuolių ant obels bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.

Skaityti toliau

Balsavimas raštu karantino metu

Nuo 2020 m. gegužės 18 d. švelninami karantino reikalavimai – bus leista organizuoti renginius iki 30 žmonių lauke, užtikrinant 10 kv. m plotą žmogui ir ne mažesnį nei 2 metrų atstumą tarp žmonių.

Jei šiuo metu galiojantys karantino reikalavimai užsitęstų, o sodininkų bendrijos valdymo organui nedelsiant reikėtų pradėti spręsti klausimus, kuriems reikalingas susirinkimo pritarimas, susirinkimą po gegužės 18 d. galima būtų suorganizuoti ir nelaukiant visiško karantino atšaukimo.

Sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) § 15.5 teigia: „Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus.“

Kadangi neįmanoma iš anksto žinoti ar susirinkusių į susirinkimą dalyvių skaičius neviršys 30-ties, o taip pat ar susirinkimo vietos ploto žmogui ir atstumo tarp žmonių reikalavimai nebus pažeisti, valdymo organas ne mažiau kaip 2 savaites prieš susirinkimą gali pasiruošti išankstinio balsavimo lapus ir pakviesti visus narius iš anksto pareikšti savo nuomones raštu. Raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus.

Išankstinio balsavimo lapus galima išplatinti elektroninio ryšio priemonėmis ar per bendrijos svetainę ir pakviesti kaip galima daugiau narių pareikšti savo nuomones raštu, t. y. dalyvauti susirinkime nuotoliniu būdu.

Sutinkamai su bendrijos įstatuose numatyta išankstinio balsavimo tvarka, apie savo sprendimą balsuoti raštu bendrijos nariai turi informuoti bendrijos valdymo organą keletą dienų iki susirinkimo pradžios. Bendrijos valdymo organas turi sudaryti sąlygas šiems nariams susipažinti su visais pasiūlytų sprendimų projektais balsuojamais darbotvarkės klausimais. Balsuojant raštu, balsavimo lape nurodomas bendrijos nario vardas, pavardė, sodo sklypo adresas, darbotvarkės klausimo pavadinimas, už kurį jis balsuoja, ir jo nuomonė („už” arba „prieš”) šiuo darbotvarkėje paskelbtu klausimu. Užpildytus balsavimo lapas įdedamas į voką ir išsiunčiamas bendrijos valdymo organui paštu arba tiesiog įmestamas į bendrijos pašto dėžutę (minimizuojant kontaktavimą), o atidaromas tik susirinkimo metu po balsavimo. Balsavimo lapas negali būti atšauktas.

Tokiu būdu galima kontroliuoti susirinkimo dalyvių srautą, minimizuoti kontaktą tarp bendrijos narių ir užtikrinti, kad susirinkimo dieną nedalyvautų daugiau žmonių, nei leidžia karantino reikalavimai.

Susirinkimo dieną privaloma laikytis visų karantino sauguno reikalavimų, leisti dalyvauti ne daugiau žmonių nei leidžia renginių lauke reikalavimai, suregistruoti visus dalyvaujančius, įskaitant balsavusius raštu (registravimo sąraše turi būti​​ nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu), ir pravesti susirinkimą. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo).

SBĮ §§ 16.8 ir 16.12 sako, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, tačiau jie turi pareikšti nuomonę raštu, ir tokie sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių.

Atsimintina, kad sutinkamai su bendrijos įstatuose numatyta balsavimo raštu (nesušaukus narių susirinkimo) tvarka, parengti balsavimo raštu biuleteniai (su juose nurodytu bendrijos pavadinimu, svarstomu klausimu, siūlomu sprendimo būdu,​​ žymomis „Pritariu” ir „Nepritariu” bei grąžinimo terminu) išsiunčiami registruotais laiškais visiems bendrijos nariams. Bendrijos nariai, per nurodytą laiką užpildę ir pasirašę biuletenius (kitaip jie laikomi negaliojančiais), juos išsiunčia paštu bendrijos valdymo organui arba įmeta (ribojant koontaktavimą) į specialiai tam skirtą balsadėžę. Toliau balsavimo rezultatus apibendrina ir įformina protokole bendrijos valdymo organo patvirtinta balsų skaičiavimo komisija ir protokolas viešai paskelbiamas bendrijos skelbimų lentoje. Biuleteniai sudedami į voką, ant kurio užrašomas bendrijos pavadinimas, data ir klausimo, dėl kurio balsuota, pavadinimas. Vokas užklijuojamas, antspauduojamas. Balsavimas raštu laikomas neįvykusiu, jei laiku grąžintų biuletenių skaičius yra mažesnis už 2/3 bendrijos narių skaičių plius vienas. Pakartotinis​​ balsavimas raštu gali būti vykdomas bendrijos valdybos sprendimu ne anksčiau kaip po 14 kalendorinių dienų po pasibaigusio balsavimo raštu termino.
 

Gegužė

5-sis iš 12 įrašų serijoje Mėnesiai

Gegužė yra penktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena. Lotyniškas mėnesio pavadinimas Māius kildinamas iš romėnų deivės Majos vardo, arba nuo vaisingumo deivės Bona Dea vardo. Pastarosios šventė buvo švenčiama gegužę. Lietuviški pavadinimai – Sėmenis, Sėtinis, Militis.

Gegužė prasideda savaitės diena, nesutampančia su jokiu kitu mėnesiu. Gegužę dienos ilgumas yra 15–17 valandų, paros vidutinė temperatūra pakyla virš 11,4 °C. Šilčiausia būna pietų ir vidurio Lietuvoje, šalčiausia pajūryje ir Žemaičių aukštumoje. Dažnos šalnos. Šiltais metais oro temperatūra gegužę gali pakilti iki 30–33 °C, o dirvožemio paviršius įkaisti iki 46–53 °C. Šaltais metais naktį oro temperatūra gali nukristi iki -3 °C (Vilniuje) ar -7 °C (Varėnoje), o dirvožemio temperatūra – iki -8 °C.
Skaityti toliau

LSBA naujienlaiškių siuntimo ypatumai

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos svetainių sistema užsiprenumeravusiems vartotojams siunčia naujienlaiškius, talpinančius savyje naujausius svetainių tinklaraščių (blogų) įrašus. Tai reiškia, kad pasirodžius naujam tinklaraščio įrašui, užsiprenumeravę naujienlaiškį svetainės vartotojai savaitės bėgyje gaus apie tai pranešimus (naujienlaiškio forma) jų nurodytais el. pašto adresais.

Naujienlaiškyje vartotojas matys tam tikrą skaičių (numatytasis – 3) naujausių tinklaraščio įrašų. Siunčiamame el. laiške yra rodomas ne visas įrašas, o tik 70 pirmųjų jo žodžių. Nuspaudus po jais esantį mygtuką „Skaityti toliau“, naršyklės lange pasirodys visas tinklaraščio įrašas. Prisijungę vartotojai naujienlaiškio „LSBA naujienos“ archyvą gali peržiūrėti gyvai puslapyje https://sbasociacija.lt/prenumerata/.

Pavyzdžiui, jei nustatyta, kad naujienlaiškis bus siunčiamas ketvirtadieniais 18.00 val., tai pranešimas apie šeštadienį padarytą tinklaraščio įrašą pasieks prenumeratorius tik kitos savaitės ketvirtadienio vakare. Jei naujų įrašų tinklaraštyje duotą savaitę nebuvo, svetainė lauks, kol pasirodys nauji, ir siųs naujienlaiškį (su 3 naujausiais tinklaraščio įrašais) tik naujai užsiprenumeravusiems vartotojams, kuriems jokie įrašai dar nebuvo siųsti. Kitaip sakant, bus siunčiami tik tie įrašai, kurie duotam vartotojui nebuvo siųsti anksčiau, ir ne daugiau kaip numatytasis jų skaičius.

Be to, kad nepakenktų siuntėjo reputacijai, svetainės nustoja siųsti laiškus neaktyviems prenumeratoriams po 6 mėnesių (pagrindinė svetainė) ar po 12 mėnesių (dukterinės svetainės) neveiklumo. Neaktyvūs – tai tokie prenumeratoriai, kurie nuo prenumeratos pradžios neperskaitė nė vieno jam siųsto naujienlaiškio. (Naujienlaiškis laikomas perskaitytu, jei vartotojo el. pašto klientas parodo naujienlaiškyje esančius vaizdus.)

El. pašto paslaugų teikėjai ir jų šlamšto filtrai siuntėjo reputaciją vertina pagal siunčiamų el. laiškų skaitomumą. Jei siuntėjo laiškų skaitymo procentas yra mažas (pvz., 10 % ar mažesnis), jo laiškai pradedami siųsti į šlamšto aplanką. Be to, daugelis pašto paslaugų teikėjų, tokių kaip „Gmail“ ir „Yahoo“, nelankomas pašto dėžutes laiko neaktyviomis praėjus vos 6 ar 12 mėnesių ir, užuot ištrynę šias paskyras, paverčia jas „šlamšto spąstais“. Jei siuntėjas ir toliau siunčia el. laiškus į tokius spąstus, jo reputacija dar labiau krenta.

Kad to išvengti, svetainės, praėjus 24 ar 48 savaitėms nuo prenumeratos pradžios, išsiunčia visiems savo prenumeratoriams prašymus dalyvauti trumpoje anoniminėje apklausoje ir atsakyti į keletą klausimų apie gaunamą naujienlaiškį. Nenuspaudę kvietime esančios nuorodos į apklausą prenumeratoriai yra laikomi neaktyviais ir po 6 ar 12 mėnesių neaktyvumo naujienlaiškiai jiems daugiau nebesiunčiami (nebent, jie užsiprenumeruoja naujienlaiškį iš naujo).

Panašiai atsitinka ir su el. laiškų atmetimais – t. y. kai gavėjo el. pašto serveris praneša, kad siųstas laiškas dėl tam tikrų priežasčių buvo atmestas. Tai reiškia, kad naujienlaiškis prenumeratoriaus nepasiekė, nes gavėjo el. pašto adresas neegzistuoja arba jo el. pašto dėžutė yra pilna ar laikinai nepasiekiama, arba laiško dydis viršija kvotą. Jei gavėjo pašto dėžutė yra nepasiekiama arba išlieka pilna po 3 siuntimo bandymų, naujienlaiškiai šiam prenumeratoriui daugiau nebesiunčiami, kad nepakenkti siuntėjo reputacijai.

Užsiprenumeruoti asociacijos naujienlaiškį „LSBA naujienos“ neregistruoti skaitytojai gali užpildę naujienlaiškio prenumeravimo formą bet kurio LSBA tinklaraščio įrašo apačioje, o atsisakyti – nuspaudę nuorodą „Atsisakyti“ gaunamo naujienlaiškio apačioje.

Užsiprenumeruoti naujienlaiškius „LSBA naujienos“ ar (ir) „Bendrijos naujienos“ bei keisti jų prenumeratą registruoti vartotojai gali puslapyje „Prenumerata“. Užsiprenumeruoti galima padedant varnelę šalia naujienlaiškio pavadinimo esančiame žymės langelyje, o atsisakyti – pakeičiant būklę iš „Prenumeruota“ į „Atsisakyta“ arba nuspaudžiant nuorodą „Atsisakyti“ gaunamo naujienlaiškio apačioje.

Daugiau apie tai, kaip veikia LSBA svetainių sistema, rasite https://sbasociacija.lt/i-naudojimosi-svetaine-gidas/.