Nekilnojamojo turto valdytojų bendrojo naudojimo objektų (BNO) valdymas steigiant bendriją

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupė 2023-11-21 pristatė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo keitimo, skelbiant netekusiu galios Sodininkų bendrijų įstatymą, projektą.

Žemiau pateikiamas LR Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės pristatymas „Nekilnojamojo turto valdytojų bendrojo naudojimo objektų (BNO) valdymas steigiant bendriją“. Nekilnojamojo turto valdytojai – tai asmeninius pastatus, bendruose pastatuose esančius butus ir (ar) kitas patalpas, žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys asmenys.

Bendrijų įstatymo keitimo projekto pristatymo tikslas – pirminėje teisėkūros stadijoje pristatomos kai kurios projekto idėjos tam, kad diskutuojant galima būtų pasitikrinti jų poreikį, naudą ir veiksmingumą. Ne visos siūlomos idėjos liks galutiniame projekte, rasis naujų idėjų, o siūlymai dar bus tikrinami įvairiais aspektais.

Siūlomų Bendrijų įstatymo keitimų apžvalga:

Krautuvas Įkeliama...
EAD logotipas Užtrunka per ilgai?

Įkelti iš naujo Įkelti iš naujo dokumentą
| Atidaryti Atidaryti naujame skirtuke

Kviečiame diskutuoti, rašykite savo mintis bei nuomones į komentarų skiltį žemiau.

LSBA valdyba
 

Sodininkai apie susirinkimus bus informuojami elektroniniu paštu, interneto svetainėse

Diena.lt tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Sodininkai apie susirinkimus bus informuojami elektroniniu paštu, interneto svetainėse“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).


Seimas šią savaitę priėmė tai numatančias Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas. Už jas balsavo 111 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1.

Ministerija priėmė sprendimą dėl „Rail Baltica“ stoties Panevėžyje

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių ginče, mieste ar Gustonyse turėtų iškilti tarptautinė „Rail Balticos“ geležinkelio stotis, padėtas taškas.

Susisiekimo ministerija priėmė galutinį sprendimą dėl būsimosios stoties vietos.

Panevėžyje, netoli miestą juosiančio aplinkkelio, jau po kelių metų stos „Rail Baltica“ vėže lekiantys greitieji traukiniai.

„Susisiekimo ministerija pritarė tarptautinei keleivių stočiai vakarinėje miesto dalyje su sąlyga, kad bus ieškoma geresnių sprendinių, iš esmės nenukrypstant nuo bendrosios koncepcijos“, – „Sekundei“ pakomentavo bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovas Mantas Kaušylas.

Anot jo, detalizuojant sprendinius bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti kuo daugiau namų, trasą pastumiant į seniai nenaudojamo siaurojo geležinkelio teritoriją.

„Sveikinu tokį valstybišką, neabejotinai – strateginės svarbos ministerijos sprendimą. Objektyvi analizė, faktų ir argumentų vertinimas ir jais grįstas pasirinkimas turės didžiulės įtakos ne tik Panevėžio miesto, bet ir viso regiono vystymuisi. Būtent šis projektas ir dėmesys regiono poreikiams yra veiksmais grįstos regioninės politikos pavyzdys. Esu tikras, kad ir mes, ir Panevėžio rajono savivaldybė veikdami drauge padarysime viską, kad „Rail Baltica“ atneštų maksimalias naudas verslo aplinkai, gyventojams ir svečiams, o Panevėžio regionas taptų svarbia transeuropinės traukinių vėžės dalimi“, – ministerijos sprendimą pakomentavo Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

Iš Panevėžio – į Europą

„Rail Balticos“ projekto rengėjai Panevėžyje matė tris geležinkelio vėžės alternatyvas. Pagal antrąją ir trečiąją siūlyta tarptautinę keleivių stotį statyti Gustonyse, pagal prioritetine įvardytą pirmąją – Panevėžio mieste, greta aplinkkelio.

Keleivių stotis šalia miesto aplinkkelio, pasak ekspertų, atvertų galimybę turėti vieną transporto mazgą: iš tos pačios stoties būtų galima traukiniais dabartine vėže keliauti Klaipėdos, Šiaulių, Kupiškio, Rokiškio, Daugpilio kryptimis, o naujuoju „Rail Balticos“ geležinkeliu pasiekti Taliną, Rygą, Vilnių, Kauną, Varšuvą.

Gelbės apgriuvusio siauruko sąskaita

Dar rugsėjo pradžioje projekto rengėjai ir ministerijos atstovai Panevėžio rajono savivaldybėje pristatė galimybę, kaip iš 53 numatytų griauti statinių, patenkančių į „Rail Balticos“ teritoriją, išsaugoti maždaug pusę.

Tam, kad būtų išsaugota bent dalis statinių, būsimąją vėžę nuspręsta patraukti arčiau siaurojo geležinkelio.

Šitaip europinė geležinkelio vėžė nutoltų nuo sodininkų bendrijos „Šilas“ ir būtų išsaugoti 23 namai.

Nors siaurukas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, jau tada ir projekto rengėjai, ir Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, jog toks statusas neturėtų tapti kliūtimi.

„Šiuo klausimu jau turime gerosios praktikos. „Rail Baltica“ kitoje vietoje yra kirtusi siaurąjį geležinkelį ir su Kultūros paveldo departamentu buvo rasti sprendimai“, – tuomet komentavo M. Kaušylas.

Ši siaurojo geležinkelio atkarpa, vedanti nuo Panevėžio iki Biržų, seniai nė iš tolo nepanaši į valstybės saugomą – bėgiai apaugę krūmokšniais, per Sanžilę vedantis geležinkelio tiltas avarinės būklės.

 

LSBA svečiuojasi radijo laidoje „Žalios žinios“

Radijo stoties „Mažeikiai.FM“ 2023-09-29 08:35 val. projekto BŪK ŽALIAS laidoje „Žalios žinios“ svečiavosi Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis. Nuoroda į laidą pateikiama žemiau.


Projekto BŪK ŽALIAS „Žalios žinios“ ketvirtos laidos svečiai – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis ir Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „Berželis“ pirmininkė Diana bei Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „Šarma“ narė Rita Norvaišienė. Pokalbio tema: su kokiomis didžiausiomis problemomis šiai dienai susiduria sodininkai? Skaityti toliau

Seime – sodininkų bendrijų susirinkimų tvarkos pakeitimai

Diena.lt tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Seime – sodininkų bendrijų susirinkimų tvarkos pakeitimai“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).


Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatoriaus Kazio Starkevičiaus parengta Sodininkų bendrijų įstatymo pataisa siūloma nuo kitų metų sausio leisti bendrijos vadovybei narius informuoti jos interneto svetainėje arba spaudoje, taip pat elektroninių ryšių priemonėmis bei skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose bendrijos teritorijoje.

Taip pat siūloma atsisakyti pranešimų kiekvienam bendrijos nariui raštu arba pasirašytinai, nes jie per brangūs: vienu atveju kainuoja registruotų laiškų siuntimas, kitu – sodininkų paieška.