Aplinkos apsaugos komiteto 2019-07-17 posėdis

2019 m. liepos 17 d. įvyko Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame svarstytas sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.


Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys L. Balsys sodininkus išvadino atgyvenomis ir pasiūlė ne „lopyti sodininkų įstatymą“, o kurti tokias pačias bendrijas iš naujo, vėl su savo taisyklėmis ir tvarka. Nors sodininkų bendrijos sėkmingai funkcionuoja, tačiau pasak L. Balsio, „…mes bandome gaivinti ir lopyti kažkokią nusenusią ir visiškai atgyvenusią sistemą…“ Tuomet pasisakė R. Šalaševičiūtė, viena iš šio SBĮ pataisų projekto autorių. Jos nuomone, pataisos yra būtinos ir tikrai sumažins esamas sodininkų problemas. Komiteto pirmininkas J. Imbrasas taip pat pastebėjo, kad jei jau valstybė sodininkų bendrijų teritorijose leido statyti gyvenamus namus (nes buvo toks poreikis), tai dabar turi pasirūpinti ir infrastruktūra jose, nors tai ir sunkūs sprendimai.

Neprisistatęs dalyvis pasiūlė paprasčiausiai panaikinti sodininkų bendrijas, pavadinti jas gyvenvietėmis ir „nebebus tų lopinėlių“, tačiau nepaaiškino kodėl sodininkams tai turėtų būti geriau nei yra dabar. Ar savivaldybės tuomet turės visada taip trūkstamų lėšų šiose teritorijose esančios infrastruktūros priežiūrai ir vystymui? Juk kalbama apie nemažas lėšas atliekų išvežimui ir tvarkymui, į bendrijas vedančių ir jose esančių kelių priežiūrai, sezoninių vandens tiekimo sistemų aptarnavimui, „žaliųjų“ zonų priežiūrai, ir t. t. Iš kur savivaldybės gaus lėšų visiems šiems darbams atlikti? Juk už visa tai šiuo metu moka pačios bendrijos sodininkų lėšomis! Geriausiu atveju, viskas liktų kaip ir buvo, tačiau susidarytų dar palankesnės sąlygos teisinio reguliavimo vakuumui bujoti.

Komiteto pirmininko pavaduotojas S. Gentvilas paminėjo, kad reikalinga atlikinėti bendrojo plano monitoringą, ir tą turėtų daryti ne tik Aplinkos ministerija, bet ir savivaldybės – tuomet sumažėtų tų pilkųjų, be infrastruktūros zonų skaičius. Seimo narys K. Masiulis pasiūlė atlikti apklausas ir leisti norinčioms bendrijoms išsiregistruoti. Tačiau jau dabar egzistuoja tokia galimybė ir yra išsiregistravusių bendrijų, tačiau nuo to nei buvusioms bendrijoms, nei savivaldybėms geriau nepasidarė.

Seimo narės Astos Kubilienės patarėjas V. Ruonis pastebėjo, jog Vyriausybė yra paruošusi poįstatyminius teisės aktus, kurie leistų dalį kelių tvarkyti valstybės lėšomis, net jei ir nebūtų padarytų kadastrinių matavimų. Komiteto narys A. Skardžius priminė sodininkų bendrijų atsiradimo istoriją (jos buvo formuojamos ne iš gero gyvenimo) ir kad šių teritorijų planavimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija, o Seimo aplinkos komitetas yra šios politikos formuotojas. Tai reiškia, kad Seimo aplinkos komitetas turi kompleksiškai spręsti sodininkų problemas, atsižvelgiant į esamus poreikius, neužsimerkiant prieš esamą padėtį. Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas M. Narmontas pareiškė, kad šiuo metu neturi jokių naujų pavedimų ir naujų teisės aktų pakeitimų neruošia, todėl siūlo svarstyti jau pateiktus teisės aktų projektus.

Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Vaitekūnas pastebėjo, kad aplinkos komitete girdisi daug siūlymų naikinti sukurtas sodininkų bendrijas, nukrypstant nuo darbotvarkės ir nesprendžiant kelių perdavimo klausimo. Kadangi sodininkų yra apie 220 000, tai sudaro apie pusę milijono rinkėjų, kurie per rinkimus atiduos savo balsus. Ir visi šie žmonės apie 50–60 metų savo lėšomis prižiūrėjo valstybinę žemę, t.y. kelius, ir dabar turi teisę pateikti pretenzijas kompensuoti patirtas išlaidas. Sodininkų bendrijų gatvės yra valstybės nuosavybė, kuri nėra inventorizuota. Sodininkų bendruomenė yra patikrinta laiko ir pergyveno jau daug santvarkos permainų. Prieš naikinant tokias bendruomenes, reikia turėti omenyje, kad gali atsirasti daug finansinių išlaidų, bus reikalingi papildomi matavimai, namų valdų kūrimas ir kt. Kas gi padengs šias išlaidas ir kas norės visa tai daryti?

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Šestakauskas paminėjo, kad sodininkų kelius įrengė įmonės, gamyklos ir kitos organizacijos, o prasidėjus privatizacijai jie buvo primesti sodininkams nuomotis, mokėti pinigus ir dar juos prižiūrėti savo lėšomis. Vėliau pasikeitus įstatymui, leido sodininkams išstoti iš bendrijos narių, o tai sukėlė dar didesnį chaosą ir neaiškumą. Šiuo metu horizonte pasirodė ir sąvoka „juridiniai asmenys“. Šie gali įsigyti sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, tačiau laikosi savų įstatų, kurie neretai kertasi su sodininkų bendrijų įstatais bei interesais.

Išstojęs Vyriausybės atstovas patikslino, kad valstybinės žemės perdavimui savivaldybėms tvarka yra nustatyta, procedūros yra numatytos, kurios šiais metais yra papildytos, atsižvelgiant į su sodininkų bendrijomis susijusius niuansus. Todėl vyriausybė šiems projektams pritaria ir toliau siūlo juos tobulinti.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos nuomone, perduodant sodininkų bendrijose esančius kelius savivaldybėms jokių kadastrinių matavimų daryti nereikia. Kadangi kelių savininkas yra valstybė ir juos valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl sutinkamai su Seimo teisės komiteto nuomone manome, kad matuoti valstybinę žemę būtų nelegalu (nebent, jeigu ją būtų ruošiamasi privatizuoti). Be to, valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms tvarka yra jau patvirtinta. Problemos iškyla todėl, kad kai kurios savivaldybių tarybos nenori šių mėgėjų sodų teritorijose esančių žemės ruožų su keliais perimti. Tačiau mes, kaip ir visi, tikimės, kad šis klausimas bus kuo greičiau išspręstas…

Visą Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžio vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=MoDTv_yTq48 (Sodininkų klausimai – nuo 99 iki 134 minutės).

2019-07-17 Aplinkos apsaugos komiteto posėdis

Pastaba: „YouTube“ neturi galimybės matyti Jūsų asmeninės informacijos šiame puslapyje iki tol, kol nepaleidžiamas vaizdo įrašas.

Komentarai

Aplinkos apsaugos komiteto 2019-07-17 posėdis — 4 komentarai

    • Peržiūrėjau Aplinkos komiteto posėdį. Įdomu, tačiau matosi, kad palaikymo iš komiteto nėra, Imbrasas nieko nesupranta, su visais sutinka. Galvojau, kad mūsų situacija geresnė…
      O kas dalyvavo iš LSBA? Lyg tai niekas. Kodėl?

Parašykite komentarą