Patarimai sodininkams sausringą vasarą

Kokia bebūtų priežastis, akivaizdu, kad klimato kaita jau paveikė Lietuvą. Neseniai išgirstas posakis „trys kartai iš eilės – dar sutapimas, o keturi – jau tendencija“ puikiai apibūdina mūsų situaciją. Tai turbūt jau ketvirta iš eilės sausa ir karšta vasara Lietuvoje. Ir ką gi tai reikštų sodininkystei? Nejaugi šaltos ir drėgnos Lietuvos vasaros jau yra praeities reikalas? O jeigu ir taip, tai kaip mes galėtume prisitaikyti prie pakitusių klimato sąlygų (sausros streso) ir pakeisti mūsų nusistovėjusius sodininkystės bei daržininkystės metodus?

Tradicinė lietuviškoji virtuvė yra įtakota vaisių ir daržovių, gerai augančių mūsų gana toli į šiaurę nutolusioje geografinėje platumoje su jai būdingu klimatu – ilgomis vasaros dienomis ir dideliu kritulių bei lietingų dienų skaičiumi. Pomidorai, agurkai, špinatai ir pipirai yra pagrindiniai mūsų patiekalų ingredientai vasarą, o burokėliai, svogūnai, bulvės ir morkos – žiemą. Tačiau sausringais metais daugeliui sodininkų tenka nuleisti rankas bekovojant su vystančiais pomidorais, neaugančiomis bulvėmis, greitai peraugančiais špinatais ir suvytusiais agurkais.

Remiantis patyrimu įgytu gyvenant pietinėje JAV dalyje, sudarėme šias rekomendacijas sodininkams, kurių laikantis, galima būtų tikėtis geresnio derliaus sauso ir karšto klimato sąlygomis Lietuvoje.

Neformuokime lysvių

Per kartų kartas lietuviai sėdavo sėklas ir sodindavo daržoves aukštose lysvėse su tarp jų esančiais tarplysviais. Nors tai ir atrodo mūsų akiai įprasta ir gražu, tačiau tokia praktika susiformavo todėl, kad lietingomis vasaromis, esant dideliam kritulių kiekiui, perteklinis vanduo neapsemtų lysvių ir lengviau galėtų tarplysviais nutekėti iš daržo. Tačiau, esant sausringoms vasaroms, tarplysviai tampa ne tik nereikalingi, bet ir pavojingi – drėgmė lysvėse išsilaiko blogiau. Todėl rekomenduojama sėklas sėti į 1 cm gylio griovelius, padengiant jas nedideliu žemės ar durpių sluoksniu, o sodinukus sodinti į gilesnes duobutes, paliekant įdubas virš šaknų vandeniui užsilaikyti. Persodinant, aplink kiekvieno augalo stiebą rekomenduojama suformuoti apjuosiantį griovelį, leidžiantį drėgmei iš visų pusių prasiskverbti iki augalo šaknų.

Po mulčio sluoksniu geriau išsilaiko drėgmė, todėl sausros metu augalai auga geriau ir mažiau reikia vandens jiems laistyti.

Po mulčio sluoksniu geriau išsilaiko drėgmė, todėl sausros metu augalai auga geriau ir mažiau reikia vandens jiems laistyti.

Laistykime gausiai ir dažnai

Pomidorų laistymo standartas – apie 1 litrą vandens kartą ar du per savaitę. Apskritai laikoma, kad dažnas (kasdieninis) pomidorų laistymas sukelia lapų geltą, nekrotines dėmes ir šaknų puvinį. Todėl retesnis laistymas skatina augalus leisti šaknis giliai į dirvožemį, pasiekti esančią ten drėgmę bei daro augalus sveikesnius ir stipresnius. Be to, leidžiant dirvožemiui išdžiūti, sumažinama grybelio pernešimo ant lapų galimybė. (Liejant augalus, jų lapai aptaškomi grybelio užkratu, esančiu dirvos paviršiuje.)

Tačiau sausringą vasarą dirvožemis gali pilnai išdžiūti net ir 10–20 cm gylyje (kastuvu galima greitai nustatyti savo dirvos sausumą bei sluoksnio, kuriame laikosi drėgmė, gylį). Esant sausrai, pomidorus turime laistyti vos ne kasdien ir gausiai. Kiekvieną augalą reikia lieti daugiau nei 1 litru vandens per dieną. Patikrinti ar laistomoje dirvoje yra augalams pakankamas kiekis drėgmės galima sekančiu būdu. Jei suspausta į kumštį žemė išlaiko savo formą ir nesubyra – drėgmės joje užtenka. Taip pat, jei dirvos paviršius yra sausas ir sutrūkinėjęs, prieš laistymą jį supurenkime, kad išvengtume vandens nutekėjimo ir padidintume jo absorbciją.

Sodinkime karščiui atsparius augalus

Pergalvokime, kokius augalus auginsime savo darže kitais metais. Oro temperatūrai laikantis virš 32 °C laipsnių, dauguma augalų nustoja augti. Tačiau ne visi. Kai kurios daržovės karštyje auga gana neblogai, bet jos – ne mūsų tradicinės lietuviškos daržovės. Pavyzdžiui, karštu ir sausu metu labai gerai auga ropių ir garstyčių lapai, mangoldai, pupelės, burokėliai, kukurūzai, šparaginės pupelės bei valgomosios ybiškės. Pomidorai ir pipirai taip pat yra gana atsparūs karščiui, ypač jei yra pakankamai vandens. Cukinijos ir moliūgai yra gana atsparūs karščiui, tačiau jiems irgi reikia daug vandens.

Lapinės salotos, ridikėliai, špinatai, žirniai ir krapai sausros metu greitai perauga. Vietoj jų galime auginti sausrai atsparius augalus, tokias kaip gražgarstes ar vijoklinius špinatus (baltąsias bazeles). Vijokliniai špinatai nesunkiai pasiekia 2 m aukštį, todėl visą vasarą galima mėgautis jų stambiais (iki 10 cm pločio ir 15 cm ilgio) lapais, primenančiais špinatų lapus. Geras lapinių salotų pakaitalas yra kiniški kopūstai, kurie taip pat yra gana tolerantiški karščiui ir neperauga taip greitai.

Nors mūsų tradicinės bulvės ir nemėgsta karščio, tačiau saldžiosios bulvės yra gana atsparios sausrai ir karštyje auga gerai. Taip pat verta pabandyti auginti moliūgus ir arbūzus, tačiau jiems reikės daugiau vandens. Galiausiai, nepamirškime ir daugiamečių augalų – rabarbarų, šparagų, kiaulpienių – bei žolinių augalų, tokių, kaip šalavijai, rozmarinai, jonažolės, česnakai, mėtos, ramunės ir raudonėliai. Tiek petražolės, tiek kalendros karštyje greitai perauga, tačiau bazilikas karščiui yra tolerantiškesnis, ypač pavėsyje.

Auginti daržoves galima ir plastikiniuose konteineriuose su ratukais, kuriuos lengva transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Auginti daržoves galima ir plastikiniuose konteineriuose su ratukais, kuriuos lengva transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Sodinkime vazonuose ir loveliuose

Turėkime omenyje, kad auginti daržoves galime ir plastikiniuose vazonuose, loveliuose ir konteineriuose su ratukais, kuriuos lengva transportuoti iš vienos vietos į kitą. Juose geriau išsilaiko drėgmė, o taip pat juos karštą dieną galima perkelti į pavėsį ar įrengti rytinėje namo pusėje, kur jie bus apsaugoti nuo intensyvios popiečio saulės spindulių.

Mulčiuokime

Po mulčio sluoksniu (net ir pakeltose lysvėse) geriau išsilaiko drėgmė, todėl sausros metu augalai auga geriau ir mažiau reikia vandens jiems laistyti.

Tikimės, kad šie patarimai padės gauti geresnį derlių mūsų daržuose ir soduose sausomis ir karštomis vasaromis.


Parašykite komentarą