SBĮ pakeitimo projektas XIIIP-2277(6)

Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(1) straipsniu įstatymo projektas.


     

    AIŠKINAMASIS RAŠTAS

    DĖL​​ SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO​​ NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1)​​ STRAIPSNIU

    ĮSTATYMO PROJEKTO

     

    1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 

    Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo​​ NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22(1) straipsniu​​ įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas bendradarbiaujant su sodininkų bendrijų atstovais ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudarytos  darbo grupės sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti išvadas. ​​ 

    Sodininkų bendrijos steigėsi ir kūrėsi daug dešimtmečių. Šio reiškinio tikslas: teisingai ir naudingai organizuoti laisvalaikį, keisti kraštovaizdį, užsiauginti vaisių, daržovių. Aktyvi žmonių veikla įtakoja ir jų sveikatingumą. Be to, sodininkų bendrijų veikla teigiamai įtakoja seniūnijų ir savivaldybių veiklą, nes pasižymi aktyviu bendruomeniškumu. Įstatymai sodininkų bendrijos teritorijoje leidžia ne tik susikurti puikias poilsio sąlygas, bet ir gyventi. Pastaruoju metu sodininkų bendrijų veiklai neigiamą poveikį daro asmenys, įsigiję sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, nestojantys į bendrijas ir nenorintys mokėti jokių mokesčių bendrijai.​​ 

    Pažymėtina, kad daugeliu atvejų sodininkų bendrijų bendromis lėšomis ir pastangomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai (poilsio aikštelės, pliažai, vandens telkiniai, tvoros ir kt.), inžinerinė įranga, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ar kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, o tai dalinai sukūrė teritorijos žemės ir turto vertę. Klausimai, susiję su ne sodininkų bendrijų narių tiesioginiu ar netiesioginiu naudojimusi šių bendrijų bendros nuosavybės objektais, turėtų būti sprendžiami sodininkų bendrijų narių susirinkimų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prievolė mokėti mokesčius ir ne sodininkų bendrijų nariams yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – Įstatymas), tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiuo klausimu suformuota teismų​​ praktika.​​ 

    Taip pat daugėja teisinių ginčų dėl sodininkų bendrijose vykdomos komercinės veiklos, kuri nėra susijusi su mėgėjiška sodininkyste. Neaiškiu būdu iš valstybinių institucijų yra gaunami leidimai įvairiai veiklai, visai nesusijusiai su mėgėjiška sodininkyste. Šis procesas galimai didina korupcijos sklaidą. Valstybės institucijos, nepaisydamos Įstatymo nuostatų bei sodininkų bendrijų vidaus dokumentuose nustatytų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl sodininkų bendrijų teritorijose kuriasi vaikų darželiai, automobilių remonto dirbtuvės, viešbučiai, degalinės ir kt. Be to, sodininkų bendrijų valdymo organai dažnais atvejais negauna informacijos apie turto pardavimą, sklypų formavimą, nekilnojamojo turto įkeitimą bankams ar antstoliams, todėl kyla įtampa tarp sodininkų bendrijų narių dėl įsiskolinimų nepadengimo.

    Reikia pažymėti, kad minėtais teisinių ginčų klausimais suformuota teismų praktika šiuo metu yra ganėtinai skirtinga, todėl šiuo Įstatymo projektu yra siūlomi pakeitimai, kurie pagerintų esamą situaciją dėl teismų praktikos formavimo.

    Pagal​​ Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą sodininkų bendrijos teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi, todėl vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, vietinės reikšmės viešiesiems keliams priskiriamos gatvės gyvenamosiose vietovėse (tarp jų - ir mėgėjų sodų bendrojo naudojimo teritorijose), o vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl​​ šiuo Įstatymo projektu​​ siekiama​​ sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, taip pat užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą.​​ 

    Nuostatos dėl mėgėjų sodo bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų, šių kelių perdavimo savivaldybėms procedūrų ir finansavimo šaltinių negali būti priskirtos Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai, kadangi minėtas sritis reglamentuoja Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Kelių įstatymas, kiti teisės aktai, todėl​​ šiuo projektu siekiama​​ atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo.

    Mėgėjų sodų teritorijos virto gyvenamaisiais kvartalais be gyvenimo kokybę užtikrinančios aptarnavimo infrastruktūros, kai sudėtinga išlaikyti norminius statinių atstumus nuo sklypų ribų, kelių, sudaryti tinkamas sąlygas tiesti elektros, vandentiekio tinklus, užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus, todėl laikytinos specifinėmis teritorijomis. Atsižvelgiant į tai,​​ įstatyme siūloma​​ naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams (gatvių juostoms) nustatyti minimalų plotį – 4,5 m.​​ 

    Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 str. 1 d. nuostatos dėl LR ​​ Vyriausybės ​​ tvirtinamos ​​ sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programos neatitinka LR ​​ Vyriausybės tvirtinamų ​​ strateginių ​​ dokumentų ​​ sampratos (toks dokumentas negali būti patvirtintas), todėl šios Įstatymo nuostatos turi būti panaikintos. Atitinkamai​​ siūloma​​ Vyriausybei priimti ​​ įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, nes numatoma panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas“

     

     

     

     

     

    Įstatymo projektu siekiama:

    1) sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, patikslinti nuostatas, susijusias su​​ sodininkų bendrijai nepriklausančių, bet sodo sklypą įsigijusių, asmenų​​ statusu, teisėmis ir pareigomis, sodininkų bendrijų valdymu;

    2) tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais;

    3) supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų​​ šaukimo ir organizavimo tvarką.

    4)​​  sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, taip pat užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą.

    5)​​ atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo.

    6)​​ naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams (gatvių juostoms) nustatyti minimalų plotį – 4,5 m.

    2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: 

    Įstatymo projektą parengė Seimo narės Asta Kubilienė ir Vida Ačienė, bendradarbiaudamos su sodininkų bendrijų atstovais ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudarytos darbo grupės sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti išvadas.​​  

    3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: 

    Šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka.​​ Nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos užtikrinti​​ soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą.​​ Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais. 

    4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

    Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymą 22(1) straipsniu, pakeisti Įstatymo​​ 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27​​ straipsnių nuostatas, susijusias su​​ sodų keliais,​​ sodininkų bendrijų valdymu ir​​ kitų asmenų, nepriklausančių sodininkų bendrijai,​​ statusu, teisėmis, pareigomis bei santykiais su sodininkų bendrijų nariais (detalizuojant sąvokas, informacijos viešinimo būdus, sodininkų bendrijų narių visuotinio susirinkimo įgaliojimus, atstovavimo principus,​​ didinant​​ minimalų​​ bendrijos​​ narių skaičių,​​ sudarant tinkamas prielaidas sodų kelių perdavimui savivaldybėms).​​ Kartu siūloma atsisakyti įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų​​ žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo.

    Taip pat siūloma Įstatymo 2, 6, 7, 8, 11,​​ 12,​​ 14,​​ 15, 16, 17, 18, 19, 21, 24  straipsnius papildyti nuostatomis dėl mėgėjų sodo teritorijoje leidžiamos vykdyti veiklos; įpareigojimo informuoti sodininkų bendrijos valdymo organą atliekant bet kokius sandorius dėl mėgėjų sodo sklypo; sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo; aiškaus vienasmenio ir daugiaasmenio revizijos organo išskyrimo ir minimalaus revizijos komisijos narių skaičiaus nustatymo. 

    5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

    Neigiamų pasekmių nenumatoma.

    6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: 

    Įstatymas galimai mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.

    7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

    Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo​​ plėtrai neturės.

    8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: 

    Priėmus Įstatymo projektą​​ kitų įstatymų keisti nereikės.

    9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: 

    Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

    10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: 

    Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 

    11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: 

    Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.​​ 

    12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

     Einamaisiais metais​​ įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės.​​ Iš​​ Kelių​​ priežiūros ir plėtros​​ programos​​ rezervinių lėšų​​ sodų keliams​​ preliminariai gali būti skiriama​​ nuo keturių iki​​ septynių​​ milijonų​​ eurų.​​ Atsižvelgiant į poreikį​​ ir rezervo lėšų panaudojimo prioritetus​​ ši suma bus skiriama ir tikslinama kiekvienais metais.

    13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: 

    Įstatymo projekto rengimo metu specialistų​​ vertinimo ir išvadų neprašyta.

    14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:   

    Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „sodininkų bendrija“, „sodininkų bendrijos administravimas“, „sodininkų bendrijos nario mokestis“, „sodininkų bendrijos nario teisės ir pareigos“, „sodininkų bendroji dalinė nuosavybė“, „sodininkų bendrijos narių susirinkimas“, „sodininkų bendrijos valdymo organas“.

    15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

     Nėra.  

    Teikia                                ​​ 

    Seimo nariai                                            ​​ Parašas                              ​​ 

     Asta Kubilienė

     Vida Ačienė

     Aušrinė Norkienė

     Rimantė Šalaševičiūtė

     Laimutė Matkevičienė

     Guoda Burokienė


     


    Parašykite komentarą