Seime įvyko pasitarimas sodininkų klausimais

2017 m. balandžio 19 d. Seime įvyko Seimo nario Kęstučio Bacvinkos organizuotas pasitarimas sodininkų bendrijų klausimais. Pateikiama santrauka.


2017 m. balandžio 19 d. Seimo nario Kęstučio Bacvinkos organizuotas pasitarimas Seime sodininkų bendrijų klausimais

Susirinkime dalyvavo:
Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacija, patarėja savivaldybių asociacijos klausimais
Vidmantas Bezaras – Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas; Marius Normantas – Aplinkos ministerijos Statybos teritorijų planavimo departamento direktorius;
Arvidas Zulonas – Vyriausybės Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus patarėjas;
Aušra Kalantaitė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja;
Juozas Ravinis – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas;
Romasis Vaitiekūnas – Vilniaus susivienijimas sodai pirmininkas;
Romualdas Šeštakauskas – Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas;
Valentinas Grumbinas – Seimo nario Roko Žilinsko padėjėjas
Jūratė Truncienė, Janina Gadliauskienė – Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėjos

Seimo narys Kęstutis Bacvinka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad sodininkų bendrijų problemos keliamos ne pirmi metai ir dėl tam tikrų priežasčių nesprendžiamos, pakvietė visus pasisakyti.

Romasis Vaitiekūnas sakė, kad sodininkų bendrijų problemos nebenaujos ir sodininkų bendrijos daug dirbo tiek su Aplinkos ministerija, tiek su Vyriausybe. Aplinkos ministerija dėl kelių perdavimo savivaldybėms parengė programą ir įstatymo pakeitimus, tačiau Vyriausybė teisės aktų iki dabar nepatvirtino. Jis pasiūlė sodininkų bendrijų įstatymą peržiūrėti iš naujo, atkreipiant dėmesį į sodininkų iškeltas problemas, nes vykstant teisiniams ginčams vis kas nors užkliūva ir jiems tenka grįžti prie įstatymo atskirų nuostatų. Pagal R. Vaitiekūną tai yra nesolidu ir įstatymas taisytinas iš esmės.

Juozas Ravinis pritarė R. Vaitiekūno išsakytoms mintims ir nurodė, kad pagrindine problema yra sodininkų bendrijų integravimas į bendrą vietos savivaldos valdymo struktūrą. Jo manymu, iš pradžių reikėtų savivaldybėms perduoti sodininkų bendrijų kelius, o vėliau skirti lėšų jų priežiūrai.

Romualdas Šeštakauskas susirinkusiems priminė, kad dar 2013 metais buvo apie tai kalbėta ir priimtos pataisos. Jis nurodė, kad šiai dienai nėra parengtos programos, nėra atlikti sodų bendrijų teritorijų kadastriniai matavimai, nėra parengtos metodikos dėl bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms. Tačiau jo įsitikinimu sodininkai negali savo problemų permesti kitiems, o jas turi spręsti patys. Šiandien kalbama apie 15000 kilometrų sodininkų bendrijų vidaus kelių, kuriuos reikia perduoti savivaldybėms. Jo manymu, niekas negali paaiškinti kaip pradėti procesą, suformuoti kelius ir baigti ginčus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų. Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad kol keliai neįteisinti, bendrijos negali rinkti mokesčių ir juos tvarkyti savo pajėgomis.

Valentinas Grumbinas pažymėjo jog sodininkų bendrijų teritorijos yra pažymėtos savivaldybių bendruosiuose planuose ir ten nurodyta bendra teritorija. Tačiau sodininkų bendrijų valstybinėje bendro naudojime teritorijoje nėra išskirti keliai, vandens telkiniai, želdynai. Problema ta, kad sodininkų bendrijų keliai, kaip inžineriniai statiniai nėra sodininkų bendrijų nuosavybė, o savivaldybėms galima perduoti tik atitinkamai suformuotus ir įregistruotus teritorijų planavimo kadastro dokumentuose. Vyriausybė dar 1996 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą, kuriame sodininkų bendrijų turimi generaliniai planai prilyginti teritorijų planavimo dokumentams ir atitinkamai įregistruoti. Tačiau Aplinkos ministerija sodininkų turimų generalinių planų nepripažįstą ir jų neregistruoja.

Aušra Kalantaitė iš pasisakiusių susirinkime suprato, kad yra svarstomos dvi galimybės, kurių viena – savivaldybėms perduoti sodininkų bendrijų kelius kaip patį statinį neformuojant jiems žemės sklypo ir antra, perduoti kelius kartu su žemės sklypu. Jos įsitikinimu yra galimi kadastriniai matavimai ir galimas valstybinės bendro naudojimo žemės registravimas. Problema ta, kad nėra patvirtintos programos ir nėra lėšų jai įgyvendinti. Galima, neformuojant naujo žemės sklypo, o pasinaudojant sodų generaliniais planais, pertvarkymo projektais, kuriuose nurodyti keliai, perduoti savivaldybėms. Reikėtų priimti sprendimą ar kaip prieš 3 metus buvo nutarta formuoti tuos klypus ar ne, ar juos perduoti pagal turimus teritorijų planavimo dokumentus.

Vidmantas Bezaras prisipažįsta, kad šiuo klausimu negali tarp institucijų pasiekti sutarimo. Jis nurodė, kad buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo parengti projektai. Tačiau tai problemų neišsprendė ir jo skyrius dėl to jau prarado net du darbuotojus. Jis pažymi, kad jau 2010 metais Sodininkų bendrijų įstatyme buvo priimta nuostata sodininkų bendrijų kelius perduoti savivaldybėms. Vėlgi, perduoti tam tikras funkcijas savivaldybėms, neskiriant finansavimo sukelia prieštaravimus. Yra numatyta tvarka kaip perduoti žemę ir tvarka kaip perduoti nekilnojamąjį turtą, bet kokiais kriterijais remiantis savivaldybės turėtų perimti apie 2000 kelių, atkarpų. Aplinkos ministerija pateikusi programą Vyriausybei, gavo atsakymą, kad Vyriausybė tokių programų netvirtins. Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai programą pasitvirtinti pačiai. Ministerija programą peržiūri ir taiso kas yra ne taip padaryta. Taip pat mano, kad tvirtinant programą, matyt, reikėtų numatyti ir lėšas. Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes prašydama nurodyti kokių koks būtų lėšų poreikis perimant sodininkų bendrijų kelius. Savivaldybės vien kadastriniams apmatavimams pareikalavo iki 50 mln litų. V. Bezaras pažymėjo, kad sodininkų bendrijas, kurių yra 1800 ir 1200 sklypų galima skirstyti pagal kategorijas:
1 ) miestų teritorijose esantys sodai, virtę gyvenamaisiais kvartalais;
2) prie miestų ribos esantys sodai, atsiradę ant virsmo ribos;
3) rekreacinės paskirties sodai, kuriuose ilsimasi tik vasarą;
4) sodai esantys prie nedidelių miestelių, kuriuose sodininkai savo veikla papildo maisto atsargas

V. Bezaras atkreipė dėmesį į tai, kad vyriausybė negali diktuoti sąlygų savivaldybėms, nes pastarosios yra savarankiškos institucijos, veikiančios pagal Vietos savivaldos įstatymą ir įgyvendinančios joms priskirtas funkcijas ir pažymėjo, kad dėl svarstomų sodininkų problemų toliau tarsis Vyriausybėje.

Arvidas Zulonas nurodė, kad naujai Aplinkos ministerijos pateiktam sodininkų bendrijų įstatymo projektui Vyriausybės kanceliarijos teises departamentas pateikė nemažai pastabų, į kurias jie gavo tik neoficialią derinimo pažymą. Kai Aplinkos ministerija pateiks oficialią pažymą, tuomet svarstys vyriausybės pasitarime.

Vida Ablingienė paminėjo, kad savivaldybės situaciją supranta ir sutinka jog sodininkų bendrijų kelių daugiau nėra kam prižiūrėti. Tačiau gauti daug kilometrų papildomų kelių ir negauti priežiūrai tam finansavimo yra tiesiog neįmanoma. Tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek Konstitucinio teismo išaiškinime tokios situacijos netoleruotinos. Kai kurie sodininkų bendrijų atstovai minėjo, savivaldybių asociacija irgi klausė kodėl Aplinkos ministerija nepabandė dar kartą teikti finansavimo programą? Mano, kad neišsprendus finansavimo, niekas iš vietos nepajudės.

Valentinas Grumbinas reaguodamas į V. Bezaro pasisakymą atkreipė dėmesį į Aplinkos ministerijos teikto Vyriausybei sodininkų bendrijų įstatymo aiškinamąjį raštą, kuriame kalbama apie vidaus kelius ir nurodo jog išbraukus žodį „vidaus“ liktų tik keliai ir tuomet pagal jį, savivaldybės galėtų juos perimti.

Marius Narmontas stebėjosi, kad per 3 metus minėtų problemų nebuvo galima išspręsti. Tvarka dėl kadastrinių matavimų yra nustatyta.

Vida Ablingienė į V. Grumbino klausimą kaip savivaldybės perima kelius savo žinion bendra tvarka, atsakė, savivaldybės perima kelius pagal 1994 metais priimtą Valtsybės turto savivaldybėms perdavimo įstatymą.

Kęstutis Bacvinka apibendrindamas kalbėjusių išsakytas mintis pastebėjo, kad sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms mechanizmas veikia. Tačiau jei kažkas kažkur neatidirbta, reikia tobulinti tuos procesus arba spręsti pavienius atvejus individualiai. Galima sudaryti darbo grupę. Taip pat pabrėžė jog įgyvendinti kelių perdavimą savivaldybėms ir jų priežiūrą be atitinkamo finansavimo neįmanoma ir pažadėjo toliau tuo rūpintis.


Parašykite komentarą