Lietuviškos daržovių veislės

Šiuo metu daržovių veislių pasirinkimas gana didelis. 2009 metais Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge įrašyta 28 daržovių veislės ir hibridai. Tai 8 pomidorų, 5 agurkų, 3 burokėlių, 2 morkų, 2 česnakų, 2 ridikėlių, 2paprikos veislės, po vieną kopūstų, svogūnų, laiškinių česnakų, pupelių veislę. Lietuvoje sukurtos daržovių veislės yra labiau prisitaikiusios prie meteorologinių bei dirvožemio sąlygų. Jos pasižymi gera biochemine sudėtimi, derlingos.

VAISINĖS DARŽOVĖS

Valgomasis pomidoras (Lycopersicon esculentum Mill.) – tai labai vertinga daržovė, turinti daug cukraus, organinių rūgščių, celiuliozės ir pektininių bei mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų ir vitaminų.

‘Viltis’- veislė ankstyva, trumpai deranti. Augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 5–6 lapo. Kekės daugiausiai paprastos, bet dalis būna ir tarpinių, kompaktiškos. Vaisių masė pirmųjų skynimų metu siekia 120–150 g., vėliau susmulkėja iki 80–90g. Prinokę vaisiai raudoni, gero (saldoko) skonio, plokščiai apvalūs, mėsingi, daugializdžiai. Neprinokusiuose prie pagrindo yra tamsiai žalia dėmė. ‘Viltis’ tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Laukiai BS’ –veislė ankstyva, determinantinio tipo, augalai žemi (65–75 cm). Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6 lapo. Kekės paprastos ir tarpinės. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs, smulkesni arba vidutiniškai stambūs (60–80 g), turi 2–3 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Neprinokę vaisiai būna žalios spalvos su tamsia dėme prie pagrindo. Tinka auginti lauke.

‘Jurgiai’ – veislė ankstyva, augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji kekė susiformuoja virš 7–8 lapo. Žiedinės kekės paprastos, kompaktiškos. Vaisiai raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs arba silpnai gruoblėti, vidutinio stambumo (75–95g), gero rūgštoko skonio turi 3–5 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Esant nepalankioms auginimo sąlygoms, vaisiai sutrūkinėja. Veislė tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Balčiai’ –vidutinio ankstyvumo, determinantinio tipo veislė, kurios augalų vidutinis aukštis siekia 130–140 cm. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6–7 lapo. Kekės daugiausiai paprastos, bet pasitaiko ir tarpinių. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (75–95 g), tvirtos konsistencijos su 3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę būna šviesiai žalios spalvos be tamsios dėmės prie pagrindo. ‘Balčiai’ rekomenduojami auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Arvaisa’ F1 (hibridas) – vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo. Vaisiai skanūs, apvaliai plokšti, pirmieji šiek tiek gruoblėti. Prinokę raudoni, turi 4–5 sėklalizdžius. Neprinokę turi tamsiai žalią dėmę prie kotelio. Vaisiai geros biocheminės sudėties ir turi daugiau karotino negu kiti registruoti lietuviški pomidorai.

‘Skariai’ –vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo veislė, kurios augalai užauga virš 2,3 metro aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 7 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės, išsidėsčiusios kas 3 lapai.. Vaisiai labai skanūs, raudoni, stambūs (90–150 g), pailgai ovalūs ir cilindriniai, turi ploną luobelę. Neprinokusių vaisių spalva žalia su neryškia, patamsėjusia dėme prie pagrindo. ‘Skariai’ jautriai reaguoja į trąšų stygių. Išskirtinis veislės požymis – ilgi, reti, žemyn svyrantys lapai. Tinka auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Rutuliai’ – vidutinio ankstyvumo, aukštaūgė pomidorų veislė. Pagrindinio stiebo aukštis daugiau kaip 220 cm. Kekės sudėtinės. Daugelis vaisinių kekių būna labai tankios, rutulio formos. Vaisiai raudoni, apvalūs, mažai arba vidutiniškai gruoblėti, vidutinio stambumo. Neprinokę šviesiai žali, prie pagrindo nėra tamsiai žalios dėmės. Tinka auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Svara’ – veislė vėlyva, labai derli, determinantinio tipo, augalų aukštis siekia 2,0–3 m. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 8–9 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės. Vaisiai raudoni, smulkesni (apie 70g), beveik apvalūs, lygūs, rūgštoko skonio, turi po 2–3 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius ir tvirtą luobelę. Neprinokę vaisiai būna šviesiai žalios spalvos ir neturi tamsiai žalios dėmės prie pagrindo. Išskirtinis ‘Svaros’ požymis – 45o kampu į viršų kylantys lapai ir yra atsparesnė grybinėms ligoms ir sausligei už kitas lietuviškas veisles. Tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

Paprastasis agurkas (Cucumis sativus L.) – mėgstama daržovė. Jų maistinė vertė nedidelė,- net 96-97 % vandens ir tik 3-4 % – sausųjų medžiagų. Agurkuose randama pakankamai kalio, jodo, įvairių šarminių druskų, vitaminų turi nedaug.

Artai’ F1 – vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Augalai vešlūs, turintys daug atžalų su gausia lapija. Vaisiai 8–10 cm ilgio, vidutinio stambumo, žali – su baltomis juostelėmis iki pusės agurko, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus – perauga. Nekartūs. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Gintai’ F1 vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Šių agurkų augalai vešlūs, turintys daug lapų. Vaisiai – geros prekinės išvaizdos, nestambūs, trumpi (7–10 cm ilgio), ploni, taisyklingos formos. Jie – šviesiai žali, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus – neperauga, nekartūs. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Krukiai BS’ F1- vidutinio vėlyvumo pirmos kartos hibridas. Vaisiai tamsiai žali su baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti, baltaspygliai, ilgai negelsta. Agurkų vaisiai 8-10 cm. ilgio, 3,5-4,0 cm skersmens, vidutinė masė – 95,0-100,0 g. Geros šviežių, konservuotų ir raugintų vaisių savybės. Pasižymi ištęstu derėjimo periodu. Vaisiai formuojami tiek ant pagrindinio stiebo, tiek ir ant šoninių atžalų. Vaisių formavimui reikalingos bitės. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Troliai’ F1– partenokarpinis hibridas. Ankstyvas, derėti pradeda po 40 dienų nuo sudygimo. Vaisiai tamsiai žali, stambiais, tankiais kauburėliais, baltaspygliai, 7,5-9,0cm ilgio, 80g svorio. Skanūs, tinka marinuoti. Tinka auginti mažai šildomuose ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Daugiai’ F1 – ankstyvas ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Vaisiai – 10-13 cm, tamsiai žali, ilgai negelstantys, labiau tinka marinuoti ar vartoti švieži, nes rauginti ilgainiui suminkštėja. Nuo kitų hibridų išsiskiria ribotu šoninių atžalų skaičiumi. Tinka auginti pavasario ir vasaros laikotarpiui polietileniniuose šiltnamiuose.

Saldžioji paprika (Capsicum annum L.) pagal vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį yra viena vertingiausių daržovių. Jos vaisiuose yra 140-250 mg % vitamino C, 300-450 mg % vitamino P, 10-20 mg % karotino, daug B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalio – 180-210 mg %, 20-29 mg % fosforo, 9-12 mg % kalcio ir magnio, yra natrio ir geležies.

‘Reda’ –vidutinio ankstyvumo. Augalai savidulkai, vidutiniškai 79,0 cm aukščio, formuojantys dvi-tris pagrindines šakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, patrauklūs, sunokę ryškiai raudoni, vidutiniškai 10,1 cm ilgio, 6,9 cm skersmens, 185,0 g masės, geros biocheminės sudėties. Vaisių nokimo pradžia- rugpjūčio pirmoji dekada. Gerai auga ir dera nešildomuose šiltnamiuose, plėvele dengtuose šiltnamiuose ir po priedangomis, galima auginti lauke.

‘Alanta’ – vidutinio ankstyvumo, salotinės paskirties. Augalai s 0,75-0,80 m aukščio, savidulkai. Vaisiai cilindro formos, stamboki, sultingi, švelnaus skonio, augantys – žali, sunokę – oranžiniai. Vidutinis vaisiaus ilgis 9,0-10,0 cm., skersmuo 8,0-9,0 cm, vaisiaus masė – 220,0-250,0 g. Sodinama daigais. Pirmieji vaisiai pradeda nokti po 130–135 d. nuo sėklų sudygimo. Skirtas auginti šiltnamiuose.

Daržinė pupelė (Phaseolus vulgaris L.) – priklauso ankštinėms daržovėms, pupinių šeimai. Jose gausu maisto medžiagų. Sausose sėklose yra apie 22,0 % baltymų, fosforo, geležies, bei vitaminų. Labai vertingos žmogaus organizmui jų baltymuose esančios amino rūgštys.

‘Baltija’ – krūminė gliaudomųjų vidutinio ankstyvumo pupelių veislė. Vegetacijos periodas – 95-120 d. Krūmas užauga 30-40 cm aukščio, lapija vidutinio vešlumo. Subrendusios ankštys 11-13 cm ilgio, tiesios ar šiek tiek lenktos. Sėklos baltos, pailgos, nestambios. 1000 sėklų masė- 300-350 g.

Baltasis gūžinis kopūstas (Brassica oleracea L. ssp. oleracea convar. capitata L.) vertinga daržovė, turinti 5,4 g 100-1 angliavandenių, daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir vitaminų.

‘Bagočiai’ – vidutinio vėlyvumo veislė. Vegetacijos trukmė – nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo – 165-175 d. Gūžės ovalios, ovaliai plokščios, išorinė lapų spalva pilkai žalia. Pasižymi gera biochemine sudėtimi. Vienos gūžės masė siekia 2,9-3,2 kg. Jų skonis įvertintas 8,5-9 balais. Kopūstai tinka rauginti. Šviežios išsilaiko iki kovo mėnesio.

ŠAKNIAVAISĖS DARŽOVĖS

Valgomoji morka (Daucus sativus Röhl.) – polivitamininė daržovė. Jose yra B1, B2, PP vitaminų ir daug karotino – geltonai dažančios medžiagos, kuri kepenyse virsta vitaminu A. Karotinas (provitaminas A) būtinas akims, odai, gleivinėms, svarbus augimui. Morkose yra fiziologiškai aktyvių medžiagų: sterolitų, lecitinų, organinių rūgščių ir mineralinių druskų: kalcio, fosforo, geležies, mikroelementų : jodo, boro.

‘Garduolės’ – vidutinio ankstyvumo veislė, vegetacijos trukmė – 105-110 dienų. Tai Nantes tipo bukais galais cilindrinės morkos, turinčios apvaliai kampuotą bei oranžinę ksilemą. Kaupianti apie 6,3 % cukraus, 15-16,3 mg 100g-1 karotino ir 10,5 % sausųjų medžiagų. Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikyti per žiemą.

‘Šatrija BS’ – vidutinio ankstyvumo, vegetacijos trukmė – 100-115 dienų. Tai Nantes tipo, universalios paskirties, cilindrinės bukais ar nusmailėjusiais galais. Šakniavaisiai 18-21 cm ilgio 3,4-3,8 cm skersmens, karotino kaupia apie 16 mg 100g-1. Gausus ir kokybiškas derlius užauga derlingo priesmėlio dirvose ar durpynuose. Tai universalios morkos, tinkančios ankstyvam žalumyniniam derliui, laikyti per žiemą bei konservuoti.

Raudonasis burokėlis (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) turi betaninų ir folinės rūgšties kartu su kitomis medžiagomis stiprinančiomis kraujagyslių sieneles, mažinančiomis kraujospūdį ir cholesterino kiekį kraujyje. Burokėlių lapuose gausu B grupės vitaminų. Burokėlių šakniavaisiai sukaupia apie 11-16 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 8-12 % cukrų ir 9-25 mg 100g-1 vitamino C. Juose gausu kalio, natrio druskų, geležies ir mangano mikroelementų. Burokėliuose daug kobalto druskų. Šių druskų kiekis stimuliuoja eritrocitų ir hemoglobino susidarymą, įtakoja vitamino B12 sintezę, reguliuoja kraujo spaudimą.

‘Kamuoliai’ – vidutinio ankstyvumo universalios paskirties, daugiasėklė veislė, stambia, vešlia lapija. Šakniavaisiai apvalūs ar apvaliai plokšti, minkštimas tamsiai raudonas, gero skonio ir biocheminės sudėties, išsilaiko iki kito derliaus. Reaguoja į maitinamo ploto dydį, todėl prekinę produkciją apsprendžia augalų tankumas pasėlyje. Peraugusiuose ir pilnai nesubrendusiuose koncentriniai žiedai ryškūs. Veislė atspari lapų ligoms, o šakniavaisiai – paprastosioms rauplėms.

‘Joniai’ – smulkiausia lapija ir lapkočiai iš Lietuviškos selekcijos veislių. Dvisėkliškumas 60-80 %. Šakniavaisiai apvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais žiedais. Iš aukščiau aprašytų išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknim ir mažesne skrotele.

‘Ilgiai’ – universalios paskirties apie 80 % dvisėklė, vidutinio stambumo sodriai žalia lapija veislė. Cilindriniai šakniavaisiai pusiau ilgi. Šakniavaisių minkštimas ryškiai raudonas su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai.

Valgomasis ridikėlis (Raphanus sativus L.) – vartojamas maistui kaip ankstyva, malonaus skonio, apetitą žadinanti vitaminga daržovė. Ridikėliuose yra apie 16,9 iki 18,55 mg 100 g-1 askorbo rūgšties, kuri sumažina žalingą nitratų poveikį organizmui. Ridikėliai kaupia apie 3,0 %. bendrojo cukraus ir apie 6,0 % sausųjų medžiagų.

‘Babtų žara’- tai labai ankstyva lietuviška ridikėlių veislė, sukurta atrankos būdu, pagerinat ‘Žara’ veislę. Vegetacijos trukmė 18-22 dienos. Šakniavaisiai apvalios arba šiek tiek ovalios formos, skaisčiai raudonos spalvos. Minkštimas baltas, sultingas, švelnaus skonio.

‘Liliai’ – vidutinio ankstyvumo, ilgai neperaugančių ridikėlių veislė. Juos tinka auginti lauke ir šiltnamiuose. Sėti galima anksti pavasarį ir rugpjūčio antroje pusėje. Vegetacijos trukmė 18-27 dienos. Šakniavaisiai apvalūs, stambūs. Odelė raudona su violetiniu atspalviu. Floema baltos, šiek tie rausvos spalvos, sultinga, švelnaus skonio.

ČESNAKINĖS (SVOGŪNINĖS) DARŽOVĖS

Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) – turinti daug angliavandenių ypač cukrų daržovė. Svogūnai turi daug eterinių aliejų, fitocidinių medžiagų, gausu sausųjų medžiagų (nuo 6 iki 35 %).

‘Babtų didieji’ – vienalizdžių, vidutinio ankstyvumo veislė. ‘Babtų didieji’ veislės svogūnai tinkami ropelių ir laiškų, skirtų suvartoti šviežius, išauginimui. Ropelės gali būti naudojamos perdirbimui. Auginant iš sėklų, ropelės iki derliui nuimti tinkamos brandos, užauga per 68-99 dienas, skaičiuojant nuo sėklų sudygimo. Ropelės ovalios, stambios (95-116 g). Svogūno lukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio.

Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.) – vitamininga ankstyva pavasarinė daržovė, turinti daug kalio, fosforo ir natrio.

‘Aliai’ – daugiamečiai augalai, augantys kereliais. Jų kereliai kasmet plečiasi ir išauga į didelius tankius kuokštus. Maistui naudojami anksti pavasarį atželiantys laiškai. Pirmas jų derlius gali būti nuimamas praėjus dvidešimčiai dienų po jų atžėlimo. Pavasarį nupjauti laiškai gerai atauga ir po 12–15 dienų juos galima vėl pjauti. Maistui laiškai naudojami iki žydėjimo. Žydi gausiai, dekoratyviais, rausvai violetiniais žiedais. Jų laiškai ploni, smulkūs, malonaus skonio.

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) skirstomas į du porūšius: vasarinius (neišleidžiantys žiedstiebio) ir žieminius (išleidžiantys žiedstiebį), pastarieji laikosi trumpiau už vasarinius, bet gerokai derlingesni, išaugina stambesnius svogūnus. Vitamininga, turinti daug baltymų, kalio, fosforo ir natrio daržovė. Česnakai pasižymi fitocidinėmis savybėmis.

‘Vasariai’ – vasarinių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė. Vasarinių česnakų ropelės išorinis lukštas baltas. Ropelę sudaro 10–16 baltų skiltelių, išdėstytų ropelėje koncentriškai dviem ratais. Ropelės vidutinio stambumo. Vidutinė prekinės ropelės masė svyruoja apie 21 – 27 g.

‘Žiemiai’ – žieminių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė. Česnakų ropelės didelės, plokščiai apvalios, dengiamieji lukštai balti. Vidutinė prekinės ropelės masė svyruoja apie 60 – 80 g. Ropelę sudaro 6-8 (pasitaiko ir daugiau) baltų skiltelių. Skiltelių dengiamieji lukštai gelsvi su violetiniu atspalviu. Žiedynas sudarytas iš išorinių svogūnėlių, kurie yra labai smulkūs.

LSDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėja dr. Rasa Karklelienė


Parašykite komentarą