Karantinas pratęsiamas iki 2021-04-30

SARS-CoV-2 (COVID-19) koronavirusas
SARS-CoV-2 (COVID-19) koronavirusas

Vyriausybė penktadienį (2021-03-26) nusprendė, kad 2020-11-07 įvestas visuotinis karantinas, turėjęs galioti iki 2021-03-31, yra pratęsiamas dar vienam mėnesiui iki 2021-04-30 24:00 valandos. Vienuolikai dienų (nuo 2021-03-27 00:00 val. iki 2021-04-06 24:00 val.) apribojamas asmenų judėjimas tarp visų šalies savivaldybių, išskyrus tarp „žiedinių“ (t. y. besiribojančių Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų ir rajonų) savivaldybių. Kitos karantino režimo sąlygos kol kas lieka nepakitusios.

Šis ribojimas netaikomas vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių.
Skaityti toliau

Sodybų tuštėjimo metas baigiasi

Kol vieni guodžiasi, kad pandemijos metu prarado darbus ir pajamas, kiti ieško, kur išleisti santaupas. Nekilnojamojo turto ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad sodybų tuštėjimo metas baigėsi.

Vienkiemiai ir sodai tapo paklausia preke, už kurią prašoma kartais nepaaiškinamų sumų.

Sodybos arba sodo ieškanti panevėžietė Arūnė pasakoja nė nepagalvojusi, jog tai bus toks sudėtingas darbas.  Dar prieš metus už 10 tūkst. eurų buvo galima Panevėžio rajone įsigyti pakankamai tvarkingą sodo namelį sodų bendrijoje, dabar už tokią sumą įmanoma įpirkti begriūvančią lūšnelę.

Anot panevėžietės, skelbimuose dažniausiai siūlomas objektas pateikiamas labai patraukliai, tačiau nuvykus į vietą paaiškėja, kad realybė skiriasi kaip diena nuo nakties.

„Seniai galvojau apie sodą ar sodybą. Kai per karantiną nebuvo leidžiama net į mišką išvažiuoti, nusprendžiau įgyvendinti šią svajonę. Pradėjusi paieškas supratau, kad tai kone laimės dalykas. Pensininkai dažnai pardavinėja ne sodą, o savo prisiminimus: kaip savo rankomis statė namelį, sodino obelis, nors realiai ten tebelikusi palaikė vėjo košiama būdelė“, – pastebi Arūnė.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 8 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

Kelionių alkį puolė malšinti kiemo grožiu

Žemiau pateikiamas Sekunde.lt tinklalapyje  publikuotas straipsnis „Kelionių alkį puolė malšinti kiemo grožiu“.


Dėl užsitęsusios pandemijos daliai verslo skaičiuojant dienas iki gresiančių bankrotų, medelynai ir kiti augalų prekiautojai išgyvena aukso amžių. Karantino namuose uždaryti gyventojai neįvykusių kelionių sąskaita puolė tvarkyti savo aplinkos. Panevėžyje medžių sodinukų ir gėlių pardavėjai jau dabar jaučia smarkiai išaugusį pirkėjų dėmesį, o prekybos karštinei tereikia geresnio oro.

Pernai COVID-19 pasiglemžus keliones, ekskursijas ir kitas pramogas, žvilgsniai nukrypo į savo kiemą. Nuo 1992 metų Panevėžyje veikiančio dekoratyvinių augalų centro direktoriaus pavaduotoja Erminija Jasiūnienė sako, kad vos prasidėjus karantinui, įmonės apyvarta gerokai šoktelėjo.

„Pirmojo karantino metu tikrai pajutome, kad žmonės pradėjo labiau rūpintis savo aplinka. Išaugo ir trąšų, ir įvairiausių augalų poreikis. Tikriausiai taip nutiko dėl to, kad gyvenimo tempas sulėtėjo, uždraudus keliones, atsirado daugiau laiko namams“, – svarsto E. Jasiūnienė.

Pirkėjai, anot jos, ieškojo ir pirko viską: nuo mažos gėlytės iki gerokai paauginto medžio.

Skaityti toliau

Kauno rajono tarybai vėl teks atremti žvyro kasėjų buldozerius

Meras rėmėsi 1323 vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į žavų gamtos kampelį.

Kasti žvyrą planuojama miško teritorijoje, netoli kurios yra įsikūrusios kelios sodininkų bendrijos. Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis tvirtino, kad ši vieta anksčiau priklausė draustinio zonai, tačiau vėliau buvo sumažinta. Tačiau, seniūno teigimu, netoli ūkinei veiklai numatyto sklypo yra daug jautrių gamtos ir kultūros paveldo gretimybių. [Skaityti toliau →]

Nei šaltis, nei sniegas neišnaikino invazinių šliužų

Invazinių šliužų, praėjusiais metais tapusių tikru galvos skausmu tiek Pamario krašto, tiek visos Lietuvos sodininkams, sodybų gyventojams, tema šylant orui vėl tampa labai aktuali. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologo Manto Adomaičio, neabejotina, kad, nepaisant neįprastai pastariesiems metams šaltos žiemos, šie gyviai vėl niokos mūsų sodus bei daržus, todėl jų invazijai metas rimtai ruoštis.  [Skaityti toliau →]

Kaip teisingai įveisti sodą?

Žiemiškam šaltukui traukiantis iš Lietuvos, vieni sodininkai sukruto genėti senų vaismedžių, kiti pradėjo dairytis naujų sodinukų. Neretas internetiniuose forumuose ėmė ieškoti patarimų, kaip teisingai įveisti sodą, kad įdėtas triūsas vėliau atsipirktų gausiu derliumi. Pradėti nuo klausimo – kur? Sodininkams, norintiems turėti gražų ir sveiką sodą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto [Skaityti toliau →]