Sodininkų bendrijose bėdų – kaip adatų šieno kupetoje

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

“Valstiečių laikraštyje” 2013-03-23 publikuotas Nijolės Baronienės straipsnis “Sodininkų bendrijose bėdų – kaip adatų šieno kupetoje”.

Valdininkams neįdomūs 

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius priminė, kad 2012 metais Socialdemokratų ir Darbo partijos prieš rinkimus žadėjo spręsti pagrindines sodininkų problemas. Apie tai buvo skelbiama partijų programose. Tačiau, pasak jo, laikas eina, o konkrečių darbų nesimato.

„Mes, sodininkai, nesnaudžiame ir pateikiame konkrečius pasiūlymus. Vienas jų – miestų ir rajonų savivaldybėms siūlome įvesti sodininkų bendrijų apskaitą. Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2 str. 1 ir 3 dalyse nurodoma, kad sodininkų bendrija yra ne tik poilsio, bet ir gyvenama vieta savivaldybių teritorijoje, todėl visos paslaugos sodininkų bendrijų gyventojams turėtų būti teikiamos tokios pat kaip ir gyvenantiesiems miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose. Tačiau taip nėra“, – pabrėžė pašnekovas. Jis sakė, kad savivaldybių ir seniūnijų veikla „baigiasi“ ties sodininkų bendrijų teritorijų riba. Savivaldos ir seniūnijų valdininkai nesidomi tvarka sodininkų bendrijose, jiems nerūpi ir jose esančių kelių būklė. Asociacijos pirmininkas stebėjosi, kad savivaldybių darbuotojai net nežino, kiek sodininkų bendrijose gyvena žmonių, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, kiek yra vaikų, nelankančių mokyklų. Pasak jo, savivaldybėse turėtų būti kaupiami visų jų teritorijose esančių sodininkų bendrijų duomenys: sodininkų bendrijų pavadinimai, sklypų planai ir skaičius, turėtų būti žinoma, kiek yra nuolat gyvenančių asmenų, kiek apleistų, savininkų neturinčių sklypų, ir t. t.

Teritorijos, kurių nėra 

2012 m. Registro tarnybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai priėmė sprendimą ir suteikė sodininkų bendrijoms gatvių pavadinimus ir sklypų numerius. Po šio pakeitimo Registro tarnybos, išduodančios sodininkų bendrijose sklypus turintiems asmenims pažymas apie jų turimą nekilnojamąjį turtą, adresuose nebenurodo sodininkų bendrijos pavadinimo. „Naujuose savivaldybių tinklalapiuose galima rasti įvairiausios informacijos, tačiau juose nėra pažymėtų sodininkų bendrijų teritorijų. Respublikinės kelių direkcijos darbuotojai aiškino, kad sodininkų bendrijų teritorijos įstatymiškai neįteisintos, todėl nuorodos į sodininkų bendrijas yra neteisėtos“, – sakė E.Germanavičius. 2012 m. sausio mėn. Kaune įvykusiame bendrame Aplinkos komiteto ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pasitarime šis klausimas buvo nagrinėtas. Tuometinis Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas žadėjo jį išspręsti, tačiau, pasak asociacijos vadovo, pažadai ir liko pažadais.

Pamiršta tema 

Neišspręstas sodininkų bendrijų teritorijose ir nuotėkų klausimas. Dalis jų patenka į vandens telkinius, griovius, miškus, kita dalis surenkama į išgriebimo duobes. Jų tvarkymu turi rūpintis kiekvienas sodininkas, nes centralizuotai nuotėkos neišvežamos. „Sodininkų bendrijų teritorijoje statomuose gyvenamuosiuose namuose privalu įsirengti nuotėkų valymo sistemą, tačiau kartais tai padaryti pagal nustatytas normas neįmanoma, nes sklypai yra per maži reikalavimams įgyvendinti. Kadaise pastatytų ir daug metų eksploatuojamų valymo įrengimų vandens valymo kokybė kelia abejonių, nes šie įrengimai netikrinami, nėra jokios jų eksploatavimo kontrolės“, – pabrėžė pašnekovas. Jis priminė, kad prieš keletą metų buvo kalbėta apie centralizuotą nuotėkų šalinimą, vandentiekį, tačiau niekas nepadaryta dėl lėšų stygiaus.

„Ypatingas“ požiūris 

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 dalies pataisos numato, kad nuo 2013 m. sausio mėn. 1 d. savivaldybės turi perimti sodininkų bendrijų kelius, o Vyriausybė turėjo parengti minėto įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Tačiau, pasak E.Germanavičiaus, tokių aktų dar nėra. Šių metų vasario mėn. 6 d. didžiausių savivaldybių merai kreipėsi į Seimą. Jie pranešė, kad negali įvykdyti įstatymo reikalavimų dėl lėšų stygiaus ir kad sodininkų bendrijose esantys keliai itin prastos būklės: „Keliai yra siauri, neatitinkantys vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, kelkraščiuose yra nutiestos elektros perdavimo tinklų linijos ir atramos, sodininkai yra pristatę savavališkų statinių (tvorų, garažų, pagalbinių pastatų) ant kelių ribų, pakelės yra apsodintos medžiais, krūmais ir kitais želdiniais, dauguma kelių baigiasi akligatviais. Tad aišku, kad priimtos įstatymo pataisos yra neįgyvendinamos.“ Toks merų pareiškimas, anot asociacijos vadovo, rodo, kad kalbama apie kažkokias apleistas teritorijas, kurios nepriklauso savivaldybėms. „Po šito raštu pateikto pareiškimo tapo aišku, kodėl toks „ypatingas“ savivaldybių požiūris į sodininkų bendrijas. Valdininkai mano, kad sodininkų bendrijose tik ilsimasi“, – apgailestavo pašnekovas.

Reikia tobulinti įstatymus 

Didžiausia problema, pasak E.Germanavičiaus, yra tai, kad įstatymais nepakankamai apibrėžtas sodininkų bendrijų statusas. „Pagal parengtą projektą bendrijos negali tiesiogiai gauti lėšų infrastruktūrai gerinti. Tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių ir malonės. Siūloma Vyriausybei paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad sodininkų bendrijos gautų tiesioginę ES paramą infrastruktūrais, gyvenamajai ir poilsio aplinkai pagerinti. Juk kaimo bendruomenės teikia projektus ir pasinaudoja ES parama“, – aiškino E.Germanavičius. Jis sakė, kad sodininkų bendrijos realios pagalbos tikisi iš Seimo Aplinkos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino.
Anot jo, būtina tobulinti Sodininkų bendrijų įstatymą, nes jame yra daug spragų. Būtina paruošti naujus sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles, nes dabar galiojantys įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės buvo paruošti ir Vyriausybės patvirtinti 2000 m. Tai turėtų padaryti vyriausybinė organizacija, padedant asocijuotoms sodininkų organizacijoms.

Raštas LR Seimo pirmininkui ir savivaldybių merams

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

2013 m. kovo 1 d. kreipėmės į LR seimo pirmininką ir didžiausių miestų savivaldybių merus, prašydami spręsti sodininkams aktualius klausimus. Toliau pateikiamas rašto tekstas, išsiųsto LR Seimo pirmininkui ir Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybių merams.

RAŠTAS

Kaunas, 2013-03-01 Nr. 02 – 86

Šiuo metu Lietuvoje sodininkų bendrijų, o tuo pačiu ir sodininkų bendrijų narių – sodininkų, padėtis bloga. Sodininkai kasdien susiduria su visa eile problemų, kurias būtina spręsti.
2012 metais Lietuvos Socialdemokratų ir Darbo partijos savo priešrinkiminėse programose numatė spręsti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria sodininkai (programų tekstai pateikiami žemiau ).

Prašome parašyti, kaip numatote spręsti sodininkams aktualius klausimus ir ar pritariate mūsų pasiūlymams.

1 Savivaldybėms siūloma įvesti sodininkų bendrijų apskaitą. LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX – 1934 2 str. 1 ir 3 dalys nurodo, kad sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir gyvenama vieta ir randasi savivaldybių teritorijoje ir todėl visi reikalavimai ir paslaugos turėtų būti sodininkų bendrijoms vienodos kaip ir miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose. Tačiau taip nėra. Savivaldybių ir seniūnijų veikla baigiasi prie sodininkų bendrijų teritorijos. Savivaldos ir seniūnijų valdininkai nesidomi tvarka sodų bendrijų teritorijose, kokia sodininkų bendrijoje esamų kelių ir sklypų būklė, kiek gyvena žmonių nedeklaravusių gyvenamos vietos, kiek yra vaikų nelankančių mokyklas. Savivaldybėse turėtų kaupti duomenis apie visų sodininkų bendrijas : sodininkų bendrijų pavadinimai, sklypų planai ir skaičius (iš jų neturinčių savininkų, apleistų ), nuolat gyvenančių asmenų duomenys ( šeimos narių skaičius, deklaravę ir nedeklaravę savo gyvenamą vietą, vaikai mokosi ar nelanko mokyklų ).

2. 2012 m. Registro tarnyba su Savivaldybių asociacija tvarkė adresus – keitė ar naujai suteikė gatvių pavadinimus ir sklypų numerius. Po šio pakeitimo Registro tarnybos, išduodančios sodininkų bendrijose asmenims apie turimo turto dokumentus adresuose nebenurodo sodininkų bendrijos pavadinimo. Vietoj to rašo kaimo pavadinimą, pridėdami „s“ raidę. Atrodytų, prilygino kaimo ar miesto statusui, tačiau lentelių su gatvių pavadinimais neduoda, aiškindami, kad lentelės duodamos tik kaimų ar miestų teritorijose, kuriomis rūpinasi savivaldybės. Naujai sukurtuose savivaldybių tinklalapiuose galima surasti pačią įvairiausią informaciją, tik štai pažymėtų sodininkų bendrijų teritorijų jose nėra.

2012 m. pabaigoje Respublikinė kelių direkcija buvo davusi nurodymą nuimti visus ženklus, pastatytus prie kelių, informuojančius apie sodininkų bendrijas, tačiau, padedant Susisiekimo ministerijai toks nurodymas buvo atšauktas. Respublikinės kelių direkcijos motyvavo tuo, kad sodininkų bendrijų teritorijos įstatymiškai neįteisintos, ir jos privalo statyti ženklus tik prie miestų ar kaimo gyvenviečių. 2012 m. sausio mėn. Kaune įvykusiame Aplinkos komiteto ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos bendrame pasitarime šis klausimas buvo nagrinėtas, Aplinkos komiteto pirmininkas J. Šimėnas žadėjo šį klausimą išspręsti, tačiau nieko nepadarė.

3.Neišspręstas sodininkų bendrijų teritorijose nuotėkų klausimas. Dalis nuotėkų nuvedama į vandens telkinius, griovius, į žemesnes teritorijas, kita dalis nuotėkų surenkama į išgriebimo duobes, kurių išvežimu turi rūpintis eilinis sodininkas, nes centralizuotu išvežimu niekas nesirūpina. Statant sodininkų bendrijos teritorijoje gyvenamus namus reikalaujami valymo įrengimai, tačiau juos pastatyti pagal reikalaujamas normas neįmanoma, nes sklypai yra per maži ir negalima išlaikyti reikalaujamų atstumų. pastatytų ir eilę metų eksploatuojamų valymo įrengimų vandens valymo kokybė kelia abejones. Šie įrengimai nėra tikrinami, nėra jokios kontrolės .

4.Sodininkų bendrijų įstatymo 6str. 1dalies pataisos numato nuo 2013 m. sausio mėn. 1 d. perimti sodininkų bendrijų kelius, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo parengti minėto įstatymo įgyvendinimo aktus, tačiau tokių aktų dar nėra. Šių metų vasario mėn. 6 d. didžiausių savivaldybių merai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, kad negali įvykdyti Įstatymo reikalavimų dėl lėšų stygiaus, o taip pat nurodo kokie sodininkų bendrijose blogi keliai: „keliai yra siauri, neatitinkantys vietinės reikšmės keliams reikalavimų, kelkraščiuose yra nutiestos elektros tinklų linijos ir atramos, sodininkai yra prisistatę savavališkų statinių (tvorų, garažų, pagalbinių pastatų) ant kelių ribų, pakelės yra apsodintos medžiais, krūmais bei kitais želdiniais, dauguma kelių baigiasi akligatviais – yra aišku, jog priimtos įstatymo pataisos faktiškai yra neįgyvendinamos“. Toks merų pareiškimas rodo, kad kalbama apie kažkokias apleistas teritorijas, nepriklausančias savivaldybėms, todėl ir tokia savivaldybių pažiūra į sodininkų bendrijas.

Sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir gyvenama vieta ir randasi savivaldybių teritorijoje ir todėl visi reikalavimai ir paslaugos turėtų būti sodininkų bendrijoms vienodos kaip ir miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose. Tačiau taip nėra .

5. Nepakankamai apibrėžtas sodininkų bendrijos statusas. Bendrija, pagal parengtą projektą negali tiesiogiai gauti lėšų infrastruktūros gerinimui. Tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių ir malonės.
Siūloma LR Vyriausybei paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad sodininkų bendrijos gautų tiesioginę ES paramą infrastruktūros, gyvenamosios ir poilsio aplinkos pagerinimui.

6. Būtina tobulinti Sodininkų bendrijų įstatymą, kuriame yra daug spragų. Paruošti sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles (įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės buvo paruoštos ir Vyriausybės patvirtintos 2000 m.).

Ištrauka iš Lietuvos socialdemokratų partijos priešrinkiminės programos:
Peržiūrėti ir tobulinti LR sodininkų bendrijų įstatymą, aiškiau reglamentuojantį sodininkų bendrijų įstatų, vidaus tvarkos taisyklių rengimo tvarką, sukurti sodininkų sklypų ir ten gyvenančių asmenų duomenų vieningos registracijos principus. Parengti sodininkų bendrijų aprūpinimo geriamu vandeniu, elektros energija ir nuotekų šalinimu programą, spręsti sodininkų bendrijų teritorijose esančių kelių perdavimo savivaldybių žinion klausimą.

Ištrauka iš Lietuvos darbo partijos priešrinkiminės programos:
sudarysime palankias sąlygas sodų bendrijų infrastruktūros vystymui — kelių, vandentiekio, kanalizacijos sistemų vystymui, atliekų tvarkymui;
– priimsime teisės aktus, kurie leistų įgyvendinti subalansuotą realią sodininkų bendrijų savivaldą.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius

Aplinkos apsaugos komitete sodininkams aktualūs klausimai

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

2013 metų vasario 6 dieną įvyko LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame buvo aptarti sodininkams aktualūs klausimai. Pateikiamas posėdžio protokolo išrašas.

LR SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO
POSĖDŽIO PROTOKOLO IŠRAŠAS
2013-02-06 Nr. 107-P-3
Vilnius

6. SVARSTYTA. Dėl sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimo (parlamentinė kontrolė).

NUTARTA. Prašyti Aplinkos ministerijos per tris mėnesius parengti poįstatyminius teisės aktus dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su kelių ir vandens infrastruktūros perdavimu, įgyvendinimo.

Pritarta bendru sutarimu.

Kam matuoti, jei matmenys – tokie patys

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Dienraščio „Respublika“ rubrikoje „Skaitytojų laiškai“ 2013-01-21 publikuotas skaitytojos laiškas ir specialisto komentaras.

„Noriu parduoti 6 arų sodą. Turiu reikalingus dokumentus, kolektyvinio sodo technikinės apskaitos bylą, išduotą 1978 metais. Toje byloje yra du sodo planai su visais išmatavimais.

Tačiau kaimynai man teigia, kad parduodant ar dovanojant sodą reikia vėl kviestis žemėtvarkos specialistą, sudaryti naują planą ir atlikti naujus matavimus.

Angelė, Vilnius“

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Aušra Pociūtė atsako, jog nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose yra reglamentuoti atvejai, kada privalo būti atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nuostatų 15.4 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.

Taigi remdamiesi teisės aktų nuostatomis, paaiškiname, kad tuo atveju, jei asmuo nori parduoti žemės sklypą, esantį miesto teritorijoje, šiam žemės sklypui turi būti atlikti kadastriniai matavimai. Jeigu žemės sklypas yra kaimo teritorijoje, prievolės atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų prieš jį parduodant nėra. Atsakymus dėl konkrečių atvejų galima gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritoriniuose padaliniuose pagal sklypų buvimo vietą.

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/skaitytoju_laiskai/kam_matuoti_jei_matmenys__tokie_patys/

Raštas Aplinkos apsaugos komitetui 2013-01-05

Data:    Įrašo autorius: 9 gruodžio, 2020

Raštas 2013-01-05 išsiųstas LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui (Tesėkite pažadus – spręskite sodininkų problemas)

LR SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETUI
SODININKŲ BENDRIJOMS AKTUALŪS KLAUSIMAI

Ištrauka iš Lietuvos socialdemokratų partijos priešrinkiminės programos:
“Peržiūrėti ir tobulinti LR sodininkų bendrijų įstatymą, aiškiau reglamentuojantį sodininkų bendrijų įstatų, vidaus tvarkos taisyklių rengimo tvarką, sukurti sodininkų sklypų ir ten gyvenančių asmenų duomenų vieningos registracijos principus. Parengti sodininkų bendrijų aprūpinimo geriamu vandeniu, elektros energija ir nuotekų šalinimu programą, spręsti sodininkų bendrijų teritorijose esančių kelių perdavimo savivaldybių žinion klausimą.”

Ištrauka iš Lietuvos darbo partijos priešrinkiminės programos:
“sudarysime palankias sąlygas sodų bendrijų infrastruktūros vystymui – kelių, vandentiekio, kanalizacijos sistemų vystymui, atliekų tvarkymui; priimsime teisės aktus, kurie leistų įgyvendinti subalansuotą realią sodininkų bendrijų savivaldą”.

Vadovaudamiesi priešrinkiminių programų tezėmis manome, kad artimiausiu laikotarpiu būtina spręsti sekančius sodininkų bendrijoms aktualius klausimus:
1. Skubiai LR Seimas turi pataisyti LR žemės mokesčio įstatymą Nr. XI – 1829 (pasiūlymas, pateiktas LR Seimo aplinkos komitetui, pridedamas).
2. LR Vyriausybė turėtų pavesti atitinkamai žinybai ruošti teisės dokumentus, įstatymo pataisas ir jas pateikti LR Seime, o taip pat koordinuoti sodininkų infrastruktūros klausimus (kelių, vandentiekio ir nuotėkų, atliekų tvarkymo, žemėtvarkos klausimus ir kt.)
3. LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX – 1934 antrame skirsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje numatyta bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančios vandens tiekimo sistemų išpirkimas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

ANTRASIS SKIRSNIS
MĖGĖJŲ SODO TERITORIJOS IR SODŲ SKLYPŲ TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-2182, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 82-4268 (2012-07-13)

6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai
*1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė. Už atliktus darbus savivaldybei kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamiems vandens tiekėjams. Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės nuomos mokesčiu neapmokestinami.
*Pastaba. 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančios vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų išpirkimo įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Kad sodininkų bendrijos galėtų savivaldybėms perduoti kelius, turi LR Vyriausybė paruošti dokumentus, kaip tai atlikti ( terminas iki 2013 m. sausio 1 d., tačiau iki dabar dar nieko nepadaryta ).
4. Iki 2014 m. sausio 1 d. pagal ES direktyvas savivaldybės įpareigotos 95 procentus gyventojų aprūpinti geriamu vandeniu ir nuotekomis ( turėjo sudaryti specialiuosius planus kuriuose numatytos vamzdynų linijos ). Savivaldybės sodininkų bendrijų teritorijų visai nejungė ir minėti darbai nebuvo vykdomi ir nenumatomi ir ateityje. Savivaldybės su sodininkų bendrijomis neaptarinėja vandens tiekimo ir nuotėkų statybos klausimų ir nenagrinėja, ar nutiesus linijas bus ėmėjų.
5. Savivaldybių asociacija ir savivaldybės i sodininkų bendrijas žiūri kaip į svetimkūnius jų teritorijoje.
Sodininkų bendrijų įstatyme parašyta:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:
1. Mėgėjų sodininkystė – veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
3. Mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
Tie straipsniai nurodo, kad sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir gyvenama vieta ir randasi savivaldybių teritorijoje ir todėl visi reikalavimai ir paslaugos turėtų būti sodininkų bendrijoms vienodos kaip ir miestuose, gyvenvietėse ar kaimuose. Tačiau taip nėra.
Seniūnijų veikla baigiasi prie sodininkų bendrijų teritorijos, joms visai neįdomu ir skaito, kad neprivalo domėtis kokia yra tvarka, kokiame stovyje bendrijoje esamų kelių ir sklypų stovis, kiek gyvena žmonių nedeklaravusių gyvenamos vietos, kiek yra vaikų nelankančių mokyklas.
2012 m .Registro tarnyba su Savivaldybių asociacija tvarkė adresus – keitė ar naujai suteikė gatvių pavadinimus ir sklypų numerius. Po šio pakeitimo Registro tarnybos , išduodančios sodininkų bendrijose asmenims apie turimo turto dokumentus adresuose nebenurodo sodininkų bendrijos pavadinimo o rašo tik kaimo pavadinimą pridėdami tik „s“ raidę. Lygtai prilygino kaimo ar miesto statusui, tačiau, kai reikia pateikti gatvių pavadinimo lenteles, aiškina, kas sodininkų bendrijoms jos neduodamos o kaimų ar miestų teritorijose pateikia savivaldybės. Naujai sukurtuose savivaldybių tinklalapiuose galima surasti pačią įvairiausią informaciją, tik juose nėra pažymėtų sodininkų bendrijų teritorijų. Adresus sutvarkyti buvo žadėjęs LR Aplinkos komiteto pirmininkas J. Šimėnas, tačiau nieko nepadarė.
Žemės ūkio ministerija teikė materialinę pagalbą kaimuose gyvenantiems, kurių statinių stogai dengti šiferiu, o sodininkams, kurių teritorijos randasi kaimų teritorijoje, keisti neleidžiama.
6. Nepakankamai apibrėžtas sodininkų bendrijos statusas. Bendrija, pagal parengtą projektą negali tiesiogiai gauti lėšų infrastruktūros gerinimui. Tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių ir malonės.
Siūloma LR Vyriausybei paruošti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad sodininkų bendrijos gautų tiesioginę ES paramą infrastruktūros, gyvenamosios ir poilsio aplinkos pagerinimui.
7. Respublikoje nėra organizacijos, kuri rinktų informaciją apie sodininkų bendrijas: kiek jų yra, kiek atskirose bendrijose ir visumoje esamas sklypų skaičius , kiek sodininkų bendrijose yra valstybės nuomojamos žemės , nėra informacijos apie gyvenančius žmones, ir tt. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos nuomone tokią informaciją turėtų turėti kiekviena savivaldybė, o informacijos visuma turėtų būti kaupiama vienoje iš Valstybinių organizacijų, kuri dar turėtų galimybes spręsti sodininkų keliamus klausimus.
8.Būtina tobulinti Sodininkų bendrijų įstatymą, kuriame yra daug spragų .Paruošti sodininkų bendrijų įstatus ir vidaus tvarkos taisykles ( įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės buvo paruoštos ir Vyriausybės patvirtintos 2000 m.).
9. Atkreipiu dėmesį tai, kad Panevėžio rajone sodininkų bendrijos “ Putinas”, “Diemedis”, “Stiklas “ir “ Linas “ randasi užliejamoje Nevėžio upės teritorijoje ir yra įrengta polderinė sistema ( trys šachtiniai siurbliai, privedamieji kanalai, pylimas, drenažo sistema, vidaus keliai – vidutinė rinkos kaina virš 2 mil. lt.). Visą tą ūkį ekspluotuoja minėtos sodininkų bendrijos, nes savivaldybė ir kitos organizacijos nusišalino ir visai nesidomi. Prašome išspręsti šį klausimą, kad minėta polderinė sistema būtų perduota Valstybinei organizacijai, taip, kaip Valstybinėms organizacijoms priklauso drenažo linijos diametro virš 125 mm.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Eidigintas Germanavičius